Reguliarus daiktų pervežimas Anglijoje furgonais: kaip tai vyksta iš tikrųjų

Daug kas mano, kad perkraustyti daiktus iš vieno Londono taško į kitą – paprasčiausias dalykas pasaulyje. Užsakinėji furgoną, jie atvažiuoja, kraunasi ir veža. Bet aš dirbu šitame reikale jau gerą dvidešimtmetį ir galiu pasakyti – reguliarus daiktų pervežimas furgonais po Angliją turi savų taisyklių, kurių niekas jums interneto reklamoje nepasakys. Šitas tekstas skirtas tam, kad suprastumėte, kaip mes dirbame, kodėl kartais vėluojame, ir kodėl kai kurios kainos atrodo kosminės, nors už juodą darbą sumokam minimumą. Tiesiog noriu, kad žinotumėte, į ką reikia atkreipti dėmesį prieš skambindami.

Kainos ir skaičiavimai – kodėl taip, o ne kitaip

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Birmingamo į Londoną su furgonu?

Na, žiūrėk, šita kaina plaukioja kaip vanduo priklausomai nuo ketvirčių. Jeigu imi standartinį Luton furgoną su liftu ir dviem vyrukais, tai už tokią trasą, tarkim apie du šimtus mylių, gali mokėti nuo dviejų su puse iki keturių šimtų svarų. Skirtumas didelis, nes kartais sugriebi kompaniją, kuri važiuoja pusiau tuščia atgal, ir tada pigiau gaunasi. Bet jei reikia vakare antradienį ir dar skubiai – viskas brangiau. Aš asmeniškai mieliau sakau klientams, kad geriau rašyti kokią trisdešimt mylių "buffer zoną" į kainą, nes Anglijos keliai... na, ten visada kažkas vyksta. Kartais M1 uždaro ir tada valandos plaukia į balą.

Ar tikrai valandos kaina geriau negu fiksuotas tarifas?

Čia šventa karvė perkraustytojų pasaulyje. Aš pats iš pradžių galvojau, kad fiksuota kaina – tai žmogiškiausias dalykas. Bet po to kai pora kartų prasisukome su kietais kamščiais ir klientai pyko, kad "o kodėl tris valandas vėluojat", tai... na, valandinis mokėjimas atleidžia atsakomybę abiem pusėm. Tu moki už laiką, kurį dirbu. Bet jei tau reikia pervežti sesers spintą iš Oksfordo ir viskas sutarta, fiksuota gali būti ramesnė širdžiai. Šiaip retai matomas variantas, bet kai kompanija sąžininga – abu veikia. Tiesiog svarbu žinoti, kad fiksuota ne visada reiškia pigiau.

Kodėl kažkokie van mano kaip išgamos, o kiti normaliai dirba?

Oho, šitas klausimas. Žiūrėk, yra toks dalykas kaip "white van man" stereotipas Anglijoje. Bet aš kalbu apie tai, kad kai kurie furgonai atrodo lyg dalyvavo ralyje ir vairuotojai elgiasi lyg jiems nusispjauti į tavo sofą. Aš dirbau su dviem tokiomis kompanijomis anksčiau (na, gerai, ne dviem, trimis buvo, bet viena jau seniai užsidarė) ir galiu pasakyti – kaina ne visada atspindi kokybę. Kartais brangūs vaikinai atvažiuoja kasdieniškai apsirengę, bet daiktus krauna kaip šokiai. Kartais pigūs – super operatyvūs. Tačiau jei furgono durų viduje nėra tie-down žiedų arba sklastų, tada tikrai blogai. Tada daiktai važiuoja kaip laisvi civiliai autobuse.

Ar reikia mokėti depozitą ir ar tikrai jį saugu palikti?

Žinai, čia yra vieta kur aš pradedu nervintis. Depozitas – normalu, apie dvidešimt–trisdešimt procentų. Bet buvo toks atvejis praėjusiais metais – klientė iš Bristolio sumokėjo šimtą penkiasdešimt svarų į priekį, o furgonas neatvažiavo. Kompanijos pavadinimo nesakysiu, bet jų svetainė atrodė lyg milijonieriai dirba. Tai va, depozitas saugus tik tada, kai žmogus turi realų adresą, ne tik mobilaus numerio numerį. Aš asmeniškai imu mažus depozitus tik už labai didelius atstumus. Vietiniams pervežimams Anglijoje furgonais – dažnai išvis be išankstinio. Jei jau prašo pusę sumos iš karto – bėk ta kryptimi, iš kurios atėjai.

Ar galiu sumokėti grynaisiais ar tik internetu?

Grynieji – karaliaus valiuta mūsų versle, nors HMRC turbūt nedžiaugtųsi man taip šnekant. Daugelis klientų mėgsta grynuosius, nes paprasčiau ir nėra jokių "pending" statusų. Bet aš asmeniškai perėjau prie bankinių pervedimų, nes grynaisiais pasibaigia po kišenėse ir paskui namie vaikai randa. Juokauju. Tiesa ta, kad jei moki grynaisiais – neturi tokios pat apsaugos kaip su pavedimu. Bet jei jau pažįsti vairuotoją ir pasitiki – mažiau problemų. Tik neturėk šimtalapio svarų, nes dažnai neturim iš ko atiduoti. Ir dar – jei kompanija priima tik grynuosius ir neduoda sąskaitos – ugnies ženklas, kad jie nelabai tvarkingi su mokesčiais.

Furgonų parinkimas – ne viskas, kas didelia, turi prasmę

Kokio dydžio furgoną man tikrai reikia buto pervežimui Mančesteryje?

Čia kiekvienas antras žmogus sumąsto, kad reikia didžiausio. Bet kas iš to, jei tavo naujasis namas yra siauroj gatvėj Didsbury ir tas didelis furgonas negali net pris artinti prie durų? Tuomet tavo daiktai keliauja rankom šimtą metrų per lietų. Aš dažniausiai siūlau pradėti nuo krovininio Transit'o arba Luton didesniam vieno miegamojo butui. Du miegamieji – jau žiūrim į 7.5 tonų, bet ten reikia kategorijos C1. O tu gal neturi tokios teisės, jei ateini su paprastu B. Tada sandoris apkvarsta, nes reikia papildomo vairuotojo, o tai brangsta staigiai. Geriau mažiau ir porą reisų negu vargo su leidimais.

Ar baldai tilps jeigu aš nežinau tiksliai kubatūros?

Aš jau mačiau visko. Žmonės sako "ten tik trys dėžės ir šaldytuvas", o atvažiavęs randu keturiasdešimt dėžių, sofą ir dvigulę. Tada jau furgonas per mažas. Mūsų darbe reguliarus pervežimas furgonais po Angliją dažnai susiduria su tuo, kad klientai "užmiršta" rūsį ar garažą. Aš niekada nepripažįstu buvęs matematikos genijumi, bet kubatūros skaičiavimas – paimi ilgį, plotį, aukštį, sudaugini. Jei nežinai – rašyk per didelį furgoną. Geriau tuščia vieta furgone, negu palikti sofą šaligatvyje. Rimtai, buvę taip. Kartą klientas neturėjo kur dėti seno krėslo ir paliko jį gatvėj. Nežinau, ar surado.

Kas geriau – savas furgonas ar samdyti kompaniją su vairuotoju?

Jei turi teises, draugą su stipriom nugarom ir norą gauti baudą už netinkamą parkavimą Londone – varyk pats. Bet reguliariai pervežinėti daiktus furgonais Anglijoje yra toks dalykas, kurį pamėgsta tik tie, kas to nedarė. Aš kalbu apie tai, kad ruoštis, vairuoti, kelti, dėlioti – tai mažiausiai aštuonių valandų maratonas. Samdyti komandą – brangiau, bet tu gali gerti kavą ir stebėti kaip kiti daro. Tiesa, stebėk ar tikrai daro gerai, nes kartais žiūri pro langą, o viduje daiktai krenta kampu. Buvęs atvejis Braitone, kai vaikinas pristatė krėslą permiegojusį. Ne dėl kelio, o dėl to kad vairuotojas nesegėjo diržų. Klientas verkė.

Ar man reikia rūpintis parku ir stabdžiais furgone, jei samdau jus?

Ne, bet mes mielai priimame šokoladą arba stiprią kavą ryte. Furgonų priežiūra – mūsų galvos skausmas. Tu ateini, parodai daiktus, mes kraunam. Bet jei važiuoji pats ir nuomoji furgoną Londone – ULEZ mokestis gali užknisti taip, kad ašaros byra. Šiuo metu, jei neklystu, maži furgonai moką dvylika su puse, o didesni – šimtą svarų į dieną jei neatitinka standartų. Arba gal kitaip, reikia pasitikrinti, nes tie Londono tarifai keičiasi dažniau negu mano kojinės. Bet ne tavo galvos skausmas jei samdaisi mus – mes mokam savo mokesčius patys.

Ruošiantis – pakuotė ir daiktų paruošimas

Ar tikrai turiu viską supakuoti į dėžes ar galiu tiesiog sudėti maišus?

Aaaaaaa. Aš nekenčiu šitojo, bet paklausiu atgal – ar tu mėgsti savo daiktus? Nes jei sudedi maišus, furgone jie voliojasi, sproginėja, dreba kampais. Ypač jei važiuoja kelias valandas per Anglijos kelius, kurie kai kur lygesni už mėnulio paviršių. Praeitais metais vežėm iš Ličesterio – klientė supakavo viską į juodas šiukšlių maišus. Atvykę radome, kad maišai plyšę ir jos batų kolekcija išsišla po visą furgoną kaip katastrofos zona. Dėžės kainuoja centus, o maišai – katastrofą. Rimtai, nusipirk dėžių iš B&Q arba surenk naudotas iš Tesco – nereikia čia prabangos. Tik be rūpesčių dėžės turi dangčius.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie išgyventų važiavimą furgonu iki Liverpulio?

Pagrindinė taisyklė – sunkiausia apačioje. Taip, žinau, kad knygos atrodo ne tokios sunkios, bet dėžė su enciklopedijom sveria kaip akmuo. Kai krauname furgoną, visada dėliojam pagal svorį ir trapumą. Lėkštės – vertikaliai, ne viena ant kitos. Drabužiai – į maišus (geruosius maišus, su užtrauktuku arba spaudėm) ir prie viršaus. Ir dar vienas dalykas – pažymėk dėžes. Ne tik "virtuvė", bet "virtuvė – trapi". Nes kai stovi prie furgono galės pilnu svarku, nebeskaitai mažų užrašiukų. Aš pirmus trejus metus neturėjau žymėjimo įpročio ir klientą pribarčiau kokius penkis kartus kol išmokau. Dabar jau žinau.

Ar reikia drausti daiktus atskirai ar tai įtraukta į kainą?

Tai priklauso nuo to, kas ką daro. Yra vadinamas "goods in transit" draudimas, kuris dengia mūsų kaltę jei kažką nulaužiam ar nutrenkiam. Bet jei furgoną apvagia stovėjimo aikštelėj pakeliui – čia jau kitas filmas. Aš paėmiau užsakymą pervežti daiktus Anglijoje furgonais iš vieno vyrukų kolekcionieriaus – seni laikrodžiai, monetos. Jis pats draudėsi juos atskirai, ir teisingai padarė, nes mes galim mašiną užrakinti, saugoti, bet pikta nelaimė pasitaiko. Klausk apie tai prieš pasirašydamas sutartį, ne po. Būna, kad kompanija sako "viskas apdrausta", o realybėje jie turi tik minimalų CMR arba visai nieko.

Kelias, laikas ir tie velniški laiptai

Kokiu laiku geriausia pradėti kraustymąsi, kad pavyktų per vieną dieną?

Aš sakau – šeštu ryto. Ne todėl, kad aš pats toks ankstyvulis (nors iš tikrųjų sunkiai keliuos), o todėl, kad Londono kamščiai prasideda jau nuo septynių ar aštuonių. Jeigu startuojam iš Bristolio į sostinę ir išvažiuojam devintą – jūs jau pralaimėję pusę dienos. Vietiniams pervežimas Anglijoje furgonais viduje Londono – valanda ar dvi skirtumo. Aš asmeniškai nemėgstu pradėti po pietų, nes po keturių jau temsta žiemos metu, o tada į furgoną matyti kas vyksta – misija neįmanoma. Klientai žiūri kaip aš su telefono švieseles ieškau varžto. Nežinau, galbūt aš jau per senas tam.

Ar daiktų pervežimas furgonais Anglijoje užtrunka ilgiau negu Europoje?

Čia geras klausimas. Anglijos keliai siauri, namai seni, laiptai vingiuoti kažkokie. Vieną kartą vežėm pianiną į trečią aukštą name Kroidone – tokie spiraliniai laiptai, kad aš pamaniau, jog mes ten įstrigsime amžiams. Pavykom, bet tik su virvėm ir triukšmu. Europoje, pvz., Vokietijoje, dažnai yra krovininiai liftai, platesnės laiptinės. Anglijoje tu turi prisitaikyti prie istorijos. Ir dar tas vairavimas iš kairės pusės furgone, kurio veidrodžiai neužlenkiami – malonumas ieškant vietos apsemti su tonais krovinio ant rankų.

Ar tiesa, kad kai kurios kompanijos vėluoja valandomis ir tai normalu?

Dabar bus nepopuliari nuomonė. Taip, vėlavimas normalu ir kartais neišvengiamas. Bet jei kompanija vėluoja dvi valandas be skambučio – tai jau ne profesionalumas, o nekultūringumas. Aš pats vėlavau, prisipažinsiu. Praeitais metais M6 aplink Birmingamą buvo uždaryta dėl avarijos – praradom tris valandas. Skambinom klientui iš karto, paaiškinom. Kitas dalykas – kai kurie vaikinai tiesiog per daug prisimauna užsakymų. Pamato Google Maps, kad trisdešimt minučių – paima. O realybė? Krauna valandą, vairuoja valandą. Tuomet vėluoja kitam. Aš to nedarau, bet rinkoje pilna tokių. Jie galvoja, kad realybė yra Google. O ji ne.

Ką daryti jei furgonas negali privažiuoti prie namo dėl siauros gatvės?

Aš tai vadinu "trumpuoju olimpiadu". Būna Hampsteade, Braitone, Kembrike – tie namai gražūs, bet privažiavimas tragedija. Tada vežam daiktus rankom toliau. Gerai, jei turim porankį arba du ratukus vežimėlį. Blogai, jei lyja ir žemė beždžionė. Kartą vežėm sofą per du kvartalus Noting Hilas. Klientas žiūrėjo pro langą ir kavą gėrė. Mes – mirėm.