Profesionalus siuntinių pristatymas į Angliją su detaliu sekimu

Dirbu šitame reikale jau gal kokią dvyliktą metą, tai matau, kai klientai gauna pilvo skausmą vien pagalvoję apie siuntimą į Angliją. Visi nori to „detalaus sekimo“, bet iš tikrųjų dažnai net nežino, ko klausia. Aš ir pats ne visada viską atsimenu, ypač po to, kai aną savaitę teko aiškintis su muitine dėl vieno krovinio... bet tai ne apie tai. Šiandien paprasčiausiai bandysiu paaiškinti, kaip veikia normalus, profesionalus siuntinių pristatymas į Angliją su detaliu sekimu. Be nereikalingų frazių, be kalbos apie stebuklus. Tiesiog ką matote, kodėl taip yra, ir kur galima pasiklysti. Rašau vienam žmogui, ne auditorijai, tai jei čia skamba šiek tiek „kitaip“ nei įprastai – taip ir turi būti.

Kainos ir pirmasis žingsnis

Kiek maždaug kainuoja siuntinys į Angliją?

Atsakymas – nuo šešiasdešimt iki kelių šimtų eurų. Bet kaip su remontu: pamirštate teptukus. Skaičiuojame pagal kubus, svorį, sukrovimą. Kartais atneša tuščią dėžę – pigu. O kartais prikrauna knygų. Buvo klientas, atsiuntė akmenimis. Nejuokauju. Stebėjosi, kodėl sąskaita kaip apkrova. Realiai, porai standartinių dėžių į Londoną, turėkite galvoje kokius šimtą dvidešimt eurų.

Ar galiu siųsti vieną dėžę ar reikia surinkti daug?

Galite ir vieną. Bet patarčiau dvi, nes viena atrodo kaip našlaitė ir logistikos centre pasimeta. Techniškai ok, bet fiksuotas muitinės mokestis ir popieriai daro ją brangokai. Nebent vertingas daiktas. Šiaip, jei siunčiate – geriau kelios arba dalinsitės konteineryje su kitais. Į Angliją važiuojame kas savaitę, visada surasite kam prisidėti. Taip pigiau.

Ar kaina labai skiriasi jei siunčiu iš Vilniaus ar iš mažesnio miesto?

Skirtumas yra. Iš Vilniaus pasiimame patys, o iš Kėdainių ar Jonavos reikia derintis. Kartais papildomai už mikroperkraustymą iki sandėlio. Ne visada – jei maršrutas pro šalį, užtenka simbolinio. Bet jei vienintelė dėžė Kybartuose – siųsite paštu pas mus arba susimokėsite. Realiai gal dvidešimt eurų skirtumas. Ne kosmosas, bet verta žinoti. Deja, ne aš nustatau degalus.

Ar reikia mokėti prieš ar po pristatymo?

Paprastai – prieš. Bent jau taip veikia pas mus. Mes nebe pirmą kartą vežame, žinome, jei palauksim pabaigos, dalis pasimeta kaip telefonai koncerte. Ne visi, bet pakankamai. Kartais sutinkame gauti gavus – jei ilgalaikis. Bet pirmą kartą? Ne. Draugaujame be rizikos. Oi, be išankstinio apmokėjimo. Pinigai į priekį, siuntinys juda. Visi ramūs.

Ar yra kokia nors paslėpta mokesčio dalis apie kurią nekalbate?

Aš nekenčiu paslėptų mokesčių. Mes jų neturime. Bet sakau atvirai – kai kurios įmonės nesielgia sąžiningai. Pasiūlys kainą be draudimo ir muito, paskui pridės dešimt čia, dvidešimt ten. Mačiau sąskaitą su „krovinių tvarkymo mokesčiu“. Kas per nesąmonė? Tvarkymas – mano darbas. Jei prideda „administravimą“ – klauskite, kodėl. Pas mus kaina yra kaina. Aišku, jei pamirštate deklaraciją ir mes darome už jus – čia kitas klausimas.

Pakavimas ir svorio ypatumai

Koks yra svorio limitas vienai dėžei?

Teoriškai – trisdešimt kilogramų. Praktiškai – jei dėžė sveria dvidešimt penkis, vairuotojas jau žiūri kaip į priešą. Jis kelia šimtus tokių. Rekomenduojam ne daugiau kaip dvidešimt du, kad neišsėtų. Buvo vienąkart dėžė su porcelianu – trisdešimt du. Vaikinas bandė kelti, pasitempė nugarą, siuntinys gavo smūgį. Laimei niekas neįskilo, bet... dalinkite į dvi. Mokėkite truputį daugiau, nei gaukite sulaužytą stiklą.

Ar man reikia pats amžinai ieškoti dėžių ar jūs atvešite?

Galime atvežti, bet mokėsite. Aš siūlau eiti į parduotuvę ir paprašyti. Arba statybines – ten dvigubos sienos dėžės super. Kartais sutaupo ant dėžių, paskui rėkia, kad sulūžo. Nes pavogė seną bananų dėžę iš konteinerio. Jei vertinga – investuokite. Mes galime atvežti plėveles, bet dėžės... mes ne IKEA. Tiesiog nepigiai. Pažiūrėkite į Facebook Marketplace, ten atiduoda po persikraustymo.

Ką daryti jei siunčiu sulūžusį daiktą – ar pakuotė turi būti kaip iš parduotuvės?

Net jei turite sekimo numerį, tai neatšaukia fizikos. Sandėlyje dėžės juda, smūgiuojasi. Jei siunčiate pažeistą daiktą – apvyniokite burbule, į mažesnę dėžę, tą į didesnę su pakaišais. Aš vadinu „dėžė dviguba siena“. Kainuoja vietą, bet saugu. Jei mėtote iš kojos ir nenorite skambėjimo – reiškia, nepakankamai. Nors jei jau sulūžęs, ko ten skambės. Bet juk siunčiate remontui, ne į šiukšlyną.

Ar drabužius geriau siųsti maišuose ar dėžėse?

Dėžėse. Absoliučiai. Maišai plėšiasi, slysta vienas ant kito, jei lyja – pamirškite. Vakuuminiai maišai – gerai, bet juodi šiukšlių maišai – ne. Rimtai. Buvo atvejis, kai maišas nutrūko ir drabužiai išsibarstė ant Tilbury terminalo grindų. Klientas gavo pūkų debesį vietoj striukės. Dėžės, lipni juosta, kampuotės. Taip saugiau. Nesigailėsite.

Ką reiškia „volumetriškas svoris“ ir kodėl man tai svarbu?

Šitas dalykas nustato galvą. Dešimt kilogramų plunksnų užims tris kubus. Už tuos kubus ir mokėsite. Volumetriškas svoris skaičiuojasi iš dėžės matmenų, dalinant iš kažkokio skaičiaus. (Čia gal turėčiau patikslinti – penki tūkstančiai standartiškai, bet pas mus gal penki du, reik peržiūrėti sutartis... bet principas toks.) Esmė – plati tuščia dėžė kainuos kaip sunki. Žmonės piktinasi, kad už patalynę sumokėjo kaip už metalą. Nes erdvė furgone – irgi pinigai.

Kas nutinka kelyje

Kiek laiko iš tikrųjų važiuoja siuntinys iki Anglijos?

Fiziškai – dvi tris dienas. Bet nuo surinkimo iki pristatymo – penkios septynios darbo dienos. Kur dingsta laikas? Apkrovimas, dokumentai, laukimas kol prisipildys furgonas. Mes nevazinejam tuščiomis. Kartais važiuojam nepilni, jei skuba, bet brangu. Standartiškai – savaitė. Skubus per tris dienas įmanomas, bet kitas biudžetas. Būna klientai vakar padavė, šiandien jau skambina. Draugai, reikia laiko. Furgonai neskraido.

Ar mano daiktai bus maišomi su kitais klientų daiktais?

Taip. Jei dalinis krovinys – bus. Tai vadinama grupe. Kiekvienas turi etiketes ir sąrašus. Tvarka gana griežta. Jūsų dėžė stovės šalia kito lagamino. Normalu. Kasdien taip vežama. Jei norite vieni – užsakykite pilną furgoną. Bet kainuos kaip atostogos. Aš nebijau to gabenimo, saugu jei dėžės tvarkingos. Tik muitinėje peržiūrime, kad niekas neįpirštų ko nereikia. Jūsų atsakomybė, bet mes irgi tikrinam.

Ar vairuotojai žino kas viduje ar tiesiog vairuoja?

Vairuoja. Tikrina dokumentus. Bet viduje – nežino. Jie nėra muitininkai. Neturi laiko atidarinėti kiekvieną dėžę. Gauna sąrašą „buitiniai daiktai“ ir važiuoja. Jei kažkas skamba keistai – tada klausia. Bet jie veda mašiną po tiltais, stebi eismą, temperatūrą. Kartais žino, kad veža į Birminghamą, bet kas viduje... atspėkite. Ne jų darbas. Jie gerai vairuoja – to pakanka.

Ar siuntinys visada eina tiesiai iš Lietuvos į UK?

Teoriškai taip. Praktiškai – jei dalinis krovinys, gali atsidurti Vilniaus perdirbimo sandėlyje, tada Klaipėdoje ant keltiečio. Pilnas furgonas – tiesiai per Lenkiją, Vokietiją. Maršrutas priklauso nuo dienos ir laisvų vietų. Kartais aš pats tiksliai nežinau, kuria trasa važiuos vairuotojas, nes jis mato kamščius greičiau nei mes biure. Svarbu, kad pasiima ir nuveža. Ne visada tiesiogiai, bet stengiamės saugiai.

Kas būna jei vilkstinė vėluoja kelias dienas – kur ji būna?

Stovi kur nors. Aš ne visada galiu pasakyti tiksliai. Kartais Lenkijos pasienyje, kartais anglų sandėlio eilėje. Brexit padarė taip, kad Doveris būna kaip parduotuvės eilė – stovi ir laukia. Vilkikai neskraido. Jei matote „customs clearance“ tris dienas – eilė arba patikra. Mūsų siuntos turi prioritetą, bet nėra stebuklingos. Skambinkite. Mes pasakysime, kiek žinome. O žinome nebūtinai daugiau.

Sekimas ir kodėl jis kartais "stringa"

Kaip iš tikrųjų veikia tas detalus sekimas – ką aš ten matau?

Matote etapus. Surinkta, pakrauta, išvyksta, atvyksta terminalas, muitinė, paskutinė mylia. Kai kurie klientai mato GPS. Nereikalinga, bet mėgstama. Detalus sekimas reiškia, kad kiekvienas barkodas nuskaitomas per etapus. Nesistebėkite jei parašo „delivrered“ – anglai kartais greitai rašo. Kartais sistema užstringa kaip senas kompiuteris ir nerodo, nors furgonas jau Doveryje. Technologija, ne magija. Dažniausiai veikia. Gal devyniasdešimt trys procentai. Nesiimu.

Kodėl mano siuntinys jau dvi dienos rodo „in transit“ ir niekas nesikeičia?

Nes tarp LT ir UK – jūra. Jeigu paskutinis skenavimas buvo Klaipėdoje, kitas bus Londone – tarp jų niekas neskenuoja. Keltas plaukia. Vairuotojas nemeta skaitytuvo į jūrą, kad pažymėtų vidurį. „In transit“ – kelyje. Neturite ką veikti – paskaitykite. Kartais, žmonės galvoja, kad, viskas vyksta realiu laiku kaip Uberis. Ne. Parodys kitą tašką. Dienos dvi – norma. Sistema atsilieka, bet nepasimeta.

Ar galiu pats paskambinti vairuotojui kai matau kad jis arti?

Ne. Na, galite skambinti, bet numerio negausite. Dėl privatumo, dėl saugumo. Mes turime dispečerinę, kurioje sėdi žmonės, ir jie paskambins jums, kai artės laikas. Vairuotojas turi vairuoti, o ne aiškinti, kodėl vėluoja dešimt minučių. Be to, angliškas numeris, lietuviškas numeris – chaoso daugiau nei naudos. Jei labai skubu – skambinkite mums. Mes turime ryšį. Bet vairuotojui tiesiogiai – ne. Jis ne jūsų asmeninis kurjeris.

Ką daryti jei sekimas rodo pristatytą, o aš nieko negavau?

Pirmas žingsnis – paklausti kaimyno. Antras – patikrinti šiukšlių dėžę, nes meta ten, jei nemato numerio (nepritariu, bet pasitaiko). Trečias – skambinti mums. Mes turime pristatymo nuotrauką... arba ne, jei paskutinis kilometras per paštą. Keblu. Bet dažniausiai siuntinys yra. Pas kaimyną. Arba garaže. Arba blogas numerio parašymas. Tikrinkite adresą. Žmonės sukeičia numerį ir kaltina sekimą. Pasitaiko.

Ar galite sekti ir mano senelių siuntinį ar tai tas pats procesas?

Saugumo sumetimais negaliu įdėti močiutės siuntinio į jūsų paskyrą be sutikimo. Bet jei ji paskambins ir duos sutikimą – kodėl gi ne. Procesas tas pats, bet numeris kitas. Matęs situacijų, kai šeima siunčia septynis skirtingoms dukterims ir painiojasi. Mes rašome komentaruose vardus. „Marijos daiktai“. Bet sekimas – individualus. Senelė gali skambinti pati. Mes maloniai atsakome. Kartais palaikom pokalbį apie anūkus. Ne tik darbas.

Muitai, draudimas ir blogos patirtys

Ar po Brexit viskas labai pasikeitė siunčiant į Angliją?

Pasikeitė. Dabar reikia muito deklaracijų, IEN, EORI kartais. Mes darome už klientus, bet popierių daugiau. Jei kas sako, kad nepasikeitė – meluoja. Terminaluose laiko daugiau. Jūs kaip privatus asmuo siunčiate asmeninius daiktus – limitas apie šimtą penkiasdešimt svarų, aš tiksliai nebeužtikrinu nes keitėsi, reikia pasitikrinti. Viršijus – muitas. Geriau mes pasirūpiname. Jūs tik pasirašote, kad naudoti, ne prekybai.

Ar draudimas tikrai dengia jei dėžė subyra?

Dengia, jei pasirašėte ir apmokėjote. Bet jei dėžė suplėšyta dėl blogo pakavimo – ieškokite kaltės. Draudimas nepadengia „idiotiškai supakuota“. Atsiprašau, „nepakankamai apsaugota“. Mes fotografuojam prieš pakrovimą. Jei stalas subraižytas o nuotraukoje jau buvo – tai jūsų bala. Jei mūsų pakavome ir sudužo – mūsų. Skaitykite sąlygas. Yra išimčių. Kaip ir visur. Aš pats nekenčiu biurokratijos, bet draudimas be taisyklių būtų chaosas.

Kodėl kai kurios įmonės žada per 2 dienas o realiai trunka savaitę?

Nes taip parduoda. Mačiau įmonių, kurios ima pinigus už „per 48 valandas“ ir perrašo krovinį kitam vežėjui pigiau. Jūs liekat be sekimo, be atsakymų, su stresu. Realiai furgonai neskraido kaip lėktuvai. Dvi dienos oru galimos, bet tūkstantis eurų. Jeigu girdite šimtą – žinote, nebus pirmadienio. Sąžininga savaitė geriau nei melagingos dvi dienos. Patikėkite.

Ar galiu siųsti maisto produktų į UK ir jei ne – kodėl man atsiuntė atgal?

Maistas – rizikingas. Mėsa, pienas – ne. Sausi produktai fabrikinėje pakuotėje – galima ribotai. Bet JK muitinė griežta. Buvo klientė atsiuntusi aguonų gėrimą. (Nežinau kaip tiksliai vadinti.) Sugavo, grąžino. Nebuvo veterinarinės pažymos. Močiutės uogienė – rašykite „buitiniai konservai“. Tikiuosi praslys. Bet oficialiai – nepatartina. Šokoladą galima. Bent jau šitą.

Koks yra pats didžiausias galvos skausmas kai žmonės siunčia daiktus į UK?

Adresas. Numerio neparašymas, pašto kodo sukeitimas, Londono rajonų painiojimas. Žmonės parašo „Londonas“ ir galvoja, kad pakanka. Draugai, ten aštuoni milijonai žmonių. Postal code turi būti teisingas. Paskui – dokumentų vėlavimas. Mes rašome „reikia sąrašo“, jie siunčia po savaitės. Tada stovi. Ir telefono neišjungimas. Vairuotojas skambina, numeris užrakintas. Dešimt minučių laukia, važiuoja. Siuntinys grįžta. Tikrinkite telefoną. Būkit pasiekiami.

Taigi, profesionalus siuntinių pristatymas į Angliją su detaliu sekimu nėra raketų mokslas, bet ir ne pasivažinėjimas dviračiu. Reikia kantrybės, normalių dėžių ir supratingumo, kad žmonės dirba su rankomis, ne su burtais. Jei ieškote, kas nuneš daiktus per Europą – rinkitės tuos, kurie nesimeluoja apie terminus. Aš čia jei ką – Kretingoje arba prie telefono. Kartais atsakau vėlai, bet atsakau. Sėkmės kraustantis, ir nepamirškite namo numerio.