Pristatymo terminai į Angliją: sutartu laiku be vėlavimų ir be iliuzijų

Jau beveik dvidešimt trejus metus vežioju baldus ir dėžes iš Lietuvos į Angliją. Jeigu kas paklaustų, ar įmanoma viską atgabenti sutartu laiku be vėlavimų, atsakyčiau – taip, bet tenka paįtempti. Anglija nepamiršta, kad ją supa vanduo, o tai reiškia keltus, tunelį, eiles ir orą, kurio neįtiksi. Pristatymo terminai į Angliją yra mano kasdienybė, bet ne šventasis gralis. Šiandien rašau taip, lyg sėdėtume pas mane kabinete: atvirai, su keletu nesėkmių istorijų ir be gražių skaidrių. Nes laikas – pinigai, bet svarbiau – jūsų nervai.

Planavimas ir datos – ne viskas taip steriliai, kaip atrodo

Kiek iš tiesų reikia laiko suplanuoti perkraustymą į Londoną, jei noriu viską suspėti be streso?

Idealu pradėti prieš šešias–aštuonias savaites. Ne dėl užimtumo – dėl popierių, pakavimo, derinimo. Jeigu skubu paskutinę savaitę, prarandu pasirinkimo teisę ir dėl datos, ir dėl kainos. Vienas klientas iš Kauno norėjo išvykti po penkių dienų – sutikome, bet terminas buvo „kazkuri savaitės diena“, o ne pirmadienis. Jis sutiko, nes kito kelio nebuvo. Taigi kuo anksčiau, tuo tikslesnė data.

Ar galiu tiksliai rinktis pristatymo dieną, pvz., konkrečią liepos 15-ąją, ar tai utopija?

Ne utopija, bet tik su pilnu kroviniu ir užsakius prieš mėnesį. Daliniams – sunkiau, nes fūroje dalinasi vietos. Aš mėgstu duoti ne dieną, o dvi–tris dienas. Nes jei liepos 15-ąją per Eurotunelį eilė, o vairuotojui reikia poilsio – liepos 15-oji tampa 16-ąja. Būna, kad klientai pyksta. Aš juos suprantu. Bet Anglijos keliai nepriklauso nuo mano norų.

Ką reiškia „sutartas terminas“ realybėje – ar tai diena ar savaitės laikotarpis?

Įprastai tai langas – dvi, trys dienos. Jei sutartyje „liepos 10–12 d.“, taip ir supraskite. Kai kas mano, kad „sutarta“ reiškia tiksliai 10-ąją. Ne, jei dalinis krovinys. Aišku, yra VIP paslaugų, bet kaina visai kitokia. (Iš tiesų, vieną kartą pristatėme per 36 valandas, bet klientas sumokėjo trigubai.) Realybėje – langas. Reikia prie jo pratintis.

Ar sezonas tikrai taip smarkiai keičia terminus – pvz., ar gruodis toks blogas, kaip sako?

Taip, blogas, bet ne dėl kelių. Gruodį visi nori iki Kalėdų, vairuotojai irgi nori namo, oras prastas, o eilės prie keltų – ilgos. Gegužė irgi būna įtempta, nes studentai kraustosi. Tai ne mitas. Kartą vežiau į Liverpulį gruodžio 20-ąją – fūra užtruko 4 dienas vietoj dviejų, nes uoste vėjas sustabdė keltą. Klientas suprato, bet buvo nepatenkintas. Aš irgi buvau nepatenkintas, bet ką padarysi.

Kelyje į Angliją – kas vyksta fūroje, kai jūs jau išvykote

Ar pervežėjas tikrai vyksta tiesiai iš manęs į Angliją, ar dar aplanko penkis klientus pakeliui?

Jei pilnas krovinys – dažnai tiesiai, bet būna degalų ar poilsio sustojimų. Jei dalinis – taip, vietos dalinasi. Nenoriu meluoti, kad jūsų sofa važiuoja viena, nes taip nėra. „Express“ ne visada reiškia atskirą mašiną, nebent mikroautobusą už trigubą kainą. Eiliškumas formuojamas pagal logistiką, ne emocijas. Geriausia klausti atvirai – aš sakau tiesą.

Kaip oro sąlygos Prancūzijoje gali paveikti mano baldų atvykimą į Birmingemą?

Stebėtinai stipriai. Žiemą šiaurės Prancūzijoje – rūkas, sniegas. Vairuotojas lėtina ar sustoja. Prieš trejus metus sniego audra prie Depe, o mes vėlavome į Birmingemą 8 valandas. Klientas skambino kas dvi valandas. Ar galėjau ką padaryti? Ne. Fūra nestovi ore, ji stovi kelyje. Saugumas svarbiau nei gražus terminas.

Kiek realiai trunka kelionė fūra iš Lietuvos kaimo iki Anglijos kaimo, jei viskas idealu?

Techniškai – apie dvi paras važiavimo. Bet „važiavimo laikas“ nėra „pristatymo terminas“. Reikia pridėti krovimą, muitinę, pasienį, poilsį, keltą. Realybėje nuo durų iki durų – 4–6 dienos. Jei kas žada per dvi dienas nuo Vilniaus iki Londono be oro transporto – tai stebuklas. Šiame versle stebuklų mačiau mažai. Greičiau nei per keturias dienas – retai, nebent mikroautobusas.

Kas atsakingas už parkavimą Londone – aš ar vairuotojas, ir ar tai gali užvilkinti pristatymą?

Jei gyvenate centre – Chelsea ar Notting Hill – parkavimas yra JŪSŲ galvos skausmas. Fūra didelė. Jei laisvos vietos nėra, vairuotojas gali atsisakyti iškrauti. Tenka užsakyti savivaldybės leidimą. Kartą klientas to nepadarė, mes stovėjome ratu valandą. Terminai įvykdyti, bet visi pavargę. Pasiruoškite iš anksto, ypač Londone.

Kaip fūros dydis susijęs su pristatymo greičiu – ar mažesnė greičiau pasiekia tikslą?

Mažesnė fūra – manevringesnė, bet nebūtinai greitesnė. Svarbiau, ar krovinys pilnas. Mikroautobusas tik jums – greičiau, nes niekur nestoja. Didelė fūra daliniams – lėčiau. Tačiau didelės fūros kartais greičiau, nes geresni vairuotojai ir prižiūrimiau. Žodžiu, ne dydis lemia greitį, o ar važiuoja tiesiai pas jus. Tai kur kas svarbiau.

Ar pervežėjai tikrai negali numatyti Eurotunelio eilių, ar tiesiog nenori to daryti?

Eurotunelio eilės – kaip lietus. Gali prognozuoti, bet neprognozuosi tiksliai. Yra programėlės, yra duomenys, bet staigūs patikrinimai ar apkrovos visada netikėtai. Stengiuosi sudaryti maršrutą su rezervu, bet jei eilė – 5 valandos, o poilsio laikas baigiasi – viskas stringa. Taip, žinome tendencijas, bet absoliučių garantijų nėra. Kas žada kitaip – meluoja arba pats nevažiavo.

Muitinė – ta vieta, kur laikas kartais sustoja be mūsų kaltės

Ar po Brexit vis dar stringa dokumentai, ar jau viskas kaip iki tol?

Iki tol nebegrįšime. Brexit viską pakeitė. Reikia eksporto, importo deklaracijų, EORI numerio ir kruopštaus sąrašo. Kai kurie galvoja, kad formalumas – ne, realybė. Dokumentai tvarkingi – praeiname per kelias minutes. Trūksta kodo – valandos ar net dienos. Prieš dvejus metus krovinys stovėjo Roterdame pusdieniu, nes sąraše buvo „dėžė su daiktai“. Smulkmenos turi reikšmės.

Ką daryti, jei muitininkai nusprendžia atidaryti ir apžiūrėti būtent mano krovinį?

Blogiausia, ko tikėtis muitinėje. Patikrinimas užtrunka kelias valandas, o kartais dieną. Jūs nieko negalite padaryti – tai jų teisė. Padėti gali tik tvarkingas, sąžiningas sąrašas. Jeigu jame rašoma tik „asmeniniai daiktai“, tikimybė atsidaryti – didesnė. Aš visada patariu rašyti detaliai. Vairuotojai piktinasi dėl ilgų sąrašų, bet geriau rinktis ramesnę eilę.

Ar asmens daiktų sąrašas tikrai turi būti tobulas, ar galima kai ką praleisti nepastebėtai?

Tobulas – taip, jei norite miegoti ramiai. Praleisti nepastebėtai? Rizikinga. Ne dėlto, kad muitininkai viską mato, o dėl to, kad jei rasta neatitiks sąrašo – baudos ir vilkinimas. Aš vienu metu galvojau, kad galima supaprastinti... (ne, nebegalvoju, gavau pamoką prieš ketverius metus). Geriau parašyti „3 poros batų“ nei „drabužiai“. Kuo konkrečiau, tuo greičiau praeisite. Eilėje laikas – pinigai.

Ar muitinėje tikrinami visi kroviniai, ar tik tie, kurie kelia įtarimą?

Tikrai ne visi. Tikrinama pagal rizikos analizę – atsitiktinai arba jei kažkas ne taip su dokumentais. Pirmą kartą važiuojantys arba su miglotais aprašymais rizikuoja labiau. Būna savaičių, kai nieko neatidaro. Būna ir tokių, kai atveria tris iš eilės. Tai loterija. Ką galiu pasakyti – kuo rimčiau atrodote, tuo lengviau praeinate. Muitininkai irgi žmonės, jaučia, kai slepiama.

Vėlavimai: kodėl jie nutinka ir kaip išlikti ramiam

Ką reiškia, kai vairuotojas sako „stoviu eilėje prie Folkestone“, ir kiek tai gali užtrukti?

Folkestone – Eurotunelio pusė Anglijoje. Tai reiškia, kad jis dar ne vietoje, o laukti gali tekti nuo pusvalandžio iki šešių valandų. Būna ir 8 valandų, kai masinė patikra. Skambinate, o jis sako: „Stoviu“. Nėra kur dėtis. Klientas iš Bristolio pyko, kad nepasuko kitur. Aš pats pavargstu aiškinti – vairuotojai dirba, o ne buria. Eilės – oro sąlyga.

Ar būna taip, kad pervežėjas paprasčiausiai nepasirodo sutartą dieną be jokio paaiškinimo?

Būna. Yra blogų įmonių, kurioms avansas – paskutinė, ką jūs matote. Yra ir tokių, kurios parduoda krovinius, bet pačios nevažiuoja. Aš nesakysiu, kad visi šventi. Jeigu kaina žemiau rinkos trigubai – galvokite. Mačiau: 600 eurų, o mašina neatvažiavo tris savaites. Tai jau ne vėlavimas, o sukčiavimas. Renkitės įmonę, kuri egzistuoja ne feisbuke. Sunki, bet reikalinga tiesa.

Ką daryti, jei pristatymo terminas vėluoja dėl mano pačių kaltės – aš nepasiruošiau laiku iškrauti?

Skaičiuojate stovėjimo valandas arba kitą dieną. Vairuotojas turi darbo laiką ir kitus maršrutus. Jei nepasiruošę, jis laukti negali begalybę. Kartais sakote: „tik penkiolika minučių“. Tai ne penkiolika, jei reikia nešti iš 5 aukšto be lifto. Tenka palikti sandėlyje – extra kainos. Atsakingumas turi būti abiejų pusių. Jūsų neveiklumas – ne mūsų laikas.

Kiek laiko prieš pristatymą į Angliją turėčiau pradėti tartis dėl pervežimo, kad nebūtų vėlavimų?

Minimum mėnuo, o geriau du. Ypač jei turite fiksuotą išsikraustymo datą. Jei kreipiatės per savaitę, galime sutalpinti, bet be garantijų dėl idealaus termino. Kartais skambina pirmadienį, o reikia trečiadienį. Darome, bet negaliu žadėti staigmenų kelyje. Kuo daugiau laiko – tuo daugiau laisvų rankų jums padėti. Ir kuo mažiau streso mums abiem.

Sutartys, pinigai ir tai, ko niekas nerodo iš karto

Ar brangesnė paslauga garantuoja greitesnį pristatymą į Angliją be vėlavimų?

Ne, brangiau ne visada reiškia geriau. Kartais didesnis antkainis tarpininkui. Greitis priklauso nuo logistikos, ne kainos. Buvo atvejų: mokėjo 3000 už „vip“, o fūra ta pati, vairuotojas tas pats, tik skambutis iš gražesnio biuro. Paklauskit, kas keičiasi už kainos skirtumą. Jei atsakymas miglotas – galima rinktis ir pigiau. Aš stengiuosi laikyti terminus be žadėjimų, kurių neišpildysiu.

Ką reiškia „express pervežimas“ tarp Lietuvos ir Anglijos – ar tai marketingo triukas, ar realus dalykas?

Express egzistuoja, bet retai reiškia tai, ką įsivaizduojate. Ne per 24 valandas sofos ant palangės. Tai prioritetinis krovimas ir tiesioginis maršrutas be tarpinių sandėlių. O vis tiek reikia laiko keltui, poilsiui, muitinei, o jei krovinys didelis – dar ir krovimui. Tikslingiau būtų sakyti „spartesnis“. Bet žodis parduoda. Aš kartais jį panaudoju... (na, reikia gi kaip nors pavadinti). Tiesiog klauskite, kas po tuo slepiasi.

Ar verta mokėti už draudimą, jei viskas turėtų atvykti sveikai ir laiku?

Verta. Ne dėl vėlavimų, o dėl atsitiktinumų. Fūra gali patekti į avariją, gali lijantis prakišti – nors taip nedarysime – arba iškrovimo metu subraižyti. Mačiau du atvejus be draudimo, kai klientai liko be kompensacijos. Vienas prarado senelės servizą. Draudimas kainuoja kelis procentus, bet miegate ramiau. Vėlavimai – viena, o daiktai – kita. Rizikuoti nereikia.

Ką reiškia „fiksuotas terminas“ sutartyje – tai mano apsauga, ar apsauga jiems?

Teoriškai – jūsų. Praktiškai – abi pusės. Fiksuotas terminas reiškia įsipareigojimą atvežti iki datos. Jei nepavyksta dėl mūsų kaltės – kompensuojame. Bet jei dėl jūsų dokumentų, oro sąlygų ar force majeure – išlygos leidžia nukrypti. Skaitinėkit smulkųjį šriftą. Kartą klientas manė, kad „fiksuotas“ reiškia „šventa diena“. Ne, reiškia „pagal taisykles, kurios leidžia keistis“. Atidžiai.

Klausimai iš gyvenimo – kai reikia nestandartinių sprendimų

Kaip suplanuoti pristatymą, jei į Angliją vežu ne tik baldus, bet ir katę?

Katės – atskira istorija. Jos nevažiuoja su baldais dvidešimt keturias valandas, nebent kelias valandas dėžėje. Ilgoms distancijoms reikia specialaus transporto. Jei klausiate, ar katė ištvers fūroje – abejoju, kad jai bus gera. (Nors žinau, kad kai kurie bando.) Linkstu veterinarui ir specializuotai kompanijai. Baldai ir gyvūnai – skirtingi dalykai. Nesusipinti terminai – svarbu, bet sveikata – svarbiau.

Ar galiu keliauti kartu su savo daiktais fūroje iki Mančesterio ir taip kontroliuoti terminą?

Teoriškai galite, bet retai kas sutinka. Draudimai, darbo kodeksas – vairuotojai nenori keleivio. Kabina maža, kelionė ilga. Žinau du vairuotojus, kurie leidžia neoficialiai, bet formaliai – leidimai brangūs ir ilgi. Geriau nesiūlykite kaip plano B. Yra pigesnių skrydžių, o jūsų buvimas fūroje terminą nepaspartins. Be to, vairuotojui tai nepatogu. Aš neimčiau.

Koks skirtumas tarp pilno krovinio ir dalinio, kai kalba eina apie pristatymo terminus?

Pilnas krovinys – jus turi vienas, greičiau, jūs vieni fūroje. Dalinis – laukiate, kol sukomplektuojama grupė. Tai gali užtrukti dieną ar dvi, bet pigiau. Jei terminas ne šventas, o biudžetas svarbus – rinkitės dalinį. Jei reikia rytoj – pilnas. Vienu metu (nors neturėčiau...) patarinėdavau rinktis dalinį net neturint laisvos vietos pilnam, nes nenorėjau nuvertinti. Dabar sakau tiesiai – jei skubu, mokėkite už pilną ir nesuklysite.

Ar galiu prašyti pristatymo savaitgalį, ar tai automatiškai reiškia brangiau ir lėčiau?

Anglijoje savaitgaliais daugelis sandėlių nedirba, kai kur gatvės nepravažiuojamos, o daugiabučiuose liftai po dešimtos vakaro – tabu. Savaitgalis ne visada dovana.