Pristatymo terminai daliniams kroviniams mikroautobusu į Angliją

Pristatymo terminai daliniams kroviniams mikroautobusu į Angliją – tai klausimas, kurį girdžiu maždaug tris kartus per savaitę, jau kelis dešimtmečius. Žmonės skambina ir klausia: „Kiek dienų?“ Noriu pasakyti tiesiai – niekada negaliu atsakyti vienu skaičiumi. Ne todėl, kad ko nors slepiu ar bandau įkalbėti brangesnę paslaugą. Paprasciausiai per 24 metus šitame darbe supratau, kad kiekvienas reisas yra kaip atskiras gyvenimas. Vienas važiuoja lyg per sviestą per Eurotunelį, kitas užstringa Doverio eilėje dėl kažkokio ne to HS kodo. Mikroautobusas čia yra kitoks žvėris nei fūra – lankstesnis, bet ir priklausomas nuo daugiau stichijų. O dabar, po Brexit, viskas pasidarė dar įdomiau.

Kiek tai trunka realybėje

Kiek dienų užtrunka pristatymas daliniam kroviniui mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Na, jei viskas idealu, dažniausiai trejos–penkios darbo dienos nuo paėmimo. Bet kadangi idealybė gyvenime reta, realus terminas svyruoja keturiose–aštuoniose dienų ribose. Atsimeniu vieną reisą prieš porą metų – važiavome nuo Kauno į Birmingamą. Paėmėm krovinį antradienį, o pristatėme ketvirtadienį vakare. O kitą kartą tas pats maršrutas užtruko devynias dienas, nes teko laukti konsolidacijos Panevėžyje. Tai jei tau sako tiksliai „keturios dienos“, gali nusiteikti, kad bus penkios ar šešios. Geriau taip, nei vėliau nervintis.

Ar terminas skiriasi, jei krovinys važiuoja iš Vilniaus, o ne iš Klaipėdos ar Kauno?

Skiriasi, bet ne drastiškai. Iš Klaipėdos ar Šiaulių nuvažiuoti iki Lenkijos sienos užtrunka ilgiau nei iš Vilniaus. Bet sakyčiau, kad skirtumas yra pusė dienos, gal visa diena maksimume. Vairuotojai dažniausiai kraunasi iš vakarų Lietuvos vakare, kad ryte jau būtų pasienyje. O jei esi iš pajūrio ir turi lankstų laiką, kartais netgi į naudą – vairuotojas gali tave suimti paskutinį maršrute ir tuomet terminas vos ne sutrumpėja, nes krovinys būna paskutinis įkrautas. Išvada – čia nėra ta vieta, kur verta nervintis dėl kelių valandų.

Ar mikroautobusu tikrai greičiau nei didžiąja fūra?

Kartais taip, kartais ne. Mikroautobusas prasmunka pro siaures gatves, greičiau kraunasi, nereikia autotraukinio. Bet jei vežame dalinį krovinį, dažnai jis nepavėžamas tiesiogiai – važiuoja su dar dviem–trimis siuntomis. Tuomet taupyk ne laiku, o pinigais. O fūra, kai pilnas krovinys, nurūksta tiesiai per Europą be sustojimų, tik vairuotojai keičiasi. Aš asmeniškai renkuosi mikroautobusą, kai reikia į Londono centrą ar kam tik į antrą aukštą be lifto. Ten fūra – katastrofa, prisiekiu.

Kas yra greičiausias ir lėčiausias variantas, kokį esi matęs per savo karjerą?

Greičiausias – express puspriekabė nuo Vilniaus iki Mančesterio per 36 valandas. Su mikroautobusu – keturios dienos tiksliai, bet ten buvo specialus reisas, kai vežėm medicininę įrangą ir vairuotojai keitėsi Karaliaučiuje. O lėčiausias... hmm. Buvo toks atvejis, kai kliento daiktai sukrauti į puspriekabę Kalėdų savaitę, o pristatyti buvo tik Naujųjų antrą dieną. O kaip paaiškėjo vėliau, vežėjas apskritai buvo praradęs dokumentus ir vengė aiškintis. Bloga įmonė, ko gero, žinojau iškart, bet klientas parsirinko pagal kainą.

Kas lemia tuos terminus (ir kodėl niekas negali pasakyti tiksliai)

Kodėl man vienąkart pasakė tris dienas, o pristatė tik po savaitės?

Oi, taip buvo ne kartą. Paprastai taip nutinka dėl konsolidacijos. Tu manai, kad tavo spinta važiuoja tiesiai pas tave, o iš tikrųjų ji laukia Kėdainiuose, kol atvažiuos dar kažkieno keturiolika dėžių. Tada visa mašina laukia kito vairuotojo, kuris „turėtų atvažiuoti rytoj“. O rytoj jis atvažiuoja vėlai vakare. Ir štai tavo trys dienos tampa septyniomis. Aš savo klientams stengiuosi nuoširdžiai pasakyti – iki durų Anglijoje skaičiuokite penkias–šešias dienas. Bet aišku, pasiūlius skubiau, visi nori tikėti.

Ar laukimo laikas, kol sukomplektuoja pilną krovinį, įeina į tą terminą?

Termins dažniausiai skaičiuojasi nuo paėmimo, bet realybėje daugelis skaičiuoja nuo išvykimo iš terminalo. Tai jei tavo daiktai pagulėjo tris dienas sandėlyje laukiant draugų – terminas jau tekėjo, tik tu to nematei. Aš pats dirbu kitaip: pasakau realią datą ir valandą. Bet rinkoje pilna tų, kurie promouteriškai žada „iki savaitgalio“, o tavo daiktai dar net nepalikę Panevėžio. Tad klausk konkrečiai – ar skaičiuojama nuo paėmimo?

Kiek laiko sugaištama krovinių pakrovimui ir perkrovimui pakeliui?

Pakrovimas pas klientą namuose – nuo pusvalandžio iki dviejų valandų. Visa priklauso nuo to, ar krovinys paruoštas, ar vairuotojas dar turi lįsti į spintą ir ieškoti daiktų. Perkrovimas terminaluose – valanda, dvi. Kartais pasitaiko, kad krovinys perkeliamas iš didesnės mašinos į mikroautobusą jau Vokietijoje ar Prancūzijoje, nes mūsų transportas ne visada važiuoja tiesiai. Tada prisideda dar valanda kitoje pusėje (turiu omenyje, ne pas tave, o perkrovimo terminale). Jeigu dar reikia keltis per Doverį – ten eilės pavagia pusantros valandos nepastebimai.

Ar sezonas tikrai ką nors keičia? Ten gi Europos greitkeliai, ne kalnai.

Tu rimtai? Žinoma, kad keičia. Žiemą per Vokietiją gali supustyti sniegas, Doverio uoste vėjas atakuoja keltus, o Anglijoje rūkas verčia tvarkaraščius aukštyn kojom. Vasarą problema – eilės prie keltų ir vairuotojų atostogos. Kartais birželį rask tik du laisvus vairuotojus per visą tinklą. O gruodį – nebent didinti biudžetą trigubai, nes visi dirba kaip įmanydami, bet nieko nespėja. Tai jei tau neskubu – rinkis kovą ar rugsėjį. Tada terminai stabilesni ir niekas nevėluoja be priežasties.

Dokumentai, muitai ir brexit – ar čia dabar viskas stringa?

Ar po Brexit pristatymo terminai į Angliją labai pailgėjo?

Dabar čia pasakysiu atvirai – žymiai pailgėjo 2021-aisiais, kai visi dar nežinojo, kas per tą papildomą deklaraciją rašyti. Buvo chaoso metas. Šiandien ritmas sugrįžo beveik į seną, bet viena–dvi dienos vis tiek prisidėjo prie bendro termino. Dabar jau, tiesą sakant, nebežinau ar JK muitinė vis dar tikrina taip griežtai mažas siuntas kaip anksčiau, nes pasikeitė viena procedūra. O dėl to, kad pasienyje reikia tikrinti dokumentus, o jei HS kodas ne toks – stabdoma. Daug kam tai vis dar naujiena. Kartais stebiuosi, kad žmonės iki šiol galvoja, kad ES ir Didžioji Britanija – tas pats.

Kokie dokumentai gali užtrukti ir dėl ko krovinys „užstringa“ pasienyje?

Dažniausiai – neteisingai išrašytas CMR arba komercinė sąskaita be EORI numerio. Arba klientas pamiršta, kad šaldytuvas (taip, ir tokie būna mikroautobusuose) turi turėti atskirą sertifikatą. Buvo keista situacija prieš pusantrų metų – vežėme laboratorijos įrangą ir muitininkas Franso kalne (ten kažkur prie Lilio, neatsimenu tiksliai pavadinimo) nusprendė, kad reikia papildomos licencijos. Užtrukom keturiolika valandų. Dokumentai tvarkingi, bet kažkam pasirodė įtartina. Tai taip, popieriai gali paguldyti reisą greičiau nei gedimas.

Ar muitinės patikrinimas Anglijoje vyksta kiekvieną kartą?

Ne kiekvieną kartą, bet dažnai. Ypač jei krovinys pirmą kartą eina pas naują gavėją arba vertė viršija tam tikrą ribą. Būna ir švilpikai – tik pusė dokumentų patikrinimas. Būna ir pilnas iškrovimas. Aš nesu muitinės agentas (nors per tuos metus prisiklausiau tiek, kad galėčiau juo būti), mano manymu, maždaug ketvirtadalis siuntų patiria kažkokį papildomą stabdymą. Gerai, kad mikroautobusai greičiau nei fūros praleidžia patikrinimą, nes tiesiog mažiau daiktų. Bent jau Doverio uoste taip nutinka dažniausiai.

Ar reikalingas koks nors specialus leidimas važiuoti į Londoną ULEZ zonoje?

Reikia. Ir tai ne pokštas. Jeigu mikroautobusas senesnis nei tam tikri metai (atleisk, dabar neatsimenu ar 2006 ar 2014 tapo riba Europiniams varikliams) – ieškok vairuotojo, kurio mašina atitinka taršos reikalavimus. Buvęs atvejis – vairuotojas iš Estijos partnerių atvažiavo į Londono centrą ir gavo baudą šimtą svarų dar prieš iškraunant. Tada mums teko derėtis, perkrauti į kitą mikroautobusą prie M25 žiedo. Terminas pailgėjo dviejų dienų. Tikrink savo vežėjo transportą, jei pristatymas – vidury Londone.

Kas atsitinka pakeliui (ir kodėl vairuotojai kartais dingsta)

Ar vairuotojai važiuoja tiesiai be sustojimų, ar jie kažkur užsuka?

Ai, žinoma, užsuka. Ir ne tik dyzelio. Reglamentai sako, kad vairuotojas privalo pailsėti kas keturias su puse valandos. Tada jie sustoja stovėjimo aikštelėse, kartais pavalgo, kartais tik pasimaudinėja telefone. Aš žinau vieną vairuotoją, kuris kiekvieną kartą sustoja tiesiai Prancūzijoje vienoje kebabinėje netoli Amjeno. Sako, geresnio Europoje nėra. O toks dalykas kaip dušas – taip, tai užima laiko. Realybėje jie nėra robotai. Nors klientai kartais to tikisi, ypač tie, kurie niekada nėra matę viešnagės aikštelės viduje.

Ką daryti, jei gavėjas nebūna nurodytu adresu pristatymo metu?

Klasika. Būna taip – vairuotojas skambina, niekas nekelia. Tuomet jis skambina man, aš skambinu tau, tu skambini žmonai, žmona skambina kaimynei. O kaimynė sako, kad nieko nežino. Per 24 metus mačiau visko. Geriausias variantas – jei kaimynas ar draugas gali priimti. O jei ne – krovinys grįžta į vietinį terminalą Anglijoje ir laukia kitos dienos, kartais net kitos savaitės. Tada terminas dvigubėja ne dėl manęs, o dėl to, kad kažkas nepasakė, kad penktadienį išvažiuoja į Turkiją pas gimines.

Ar buvo buvę, kad krovinys tiesiog pasiklydo? Kaip tada ieškoti?

Pasiklydo... na, taip sakant, buvo pamirštas. Atvejis: vežėjas perkrovė krovinį Olandijoje ir pastatė prie netinkamos sienos. Pamiršo. Kitas vairuotojas pasiėmė kaimyninę dėžę, o tavo sofos paminkštinimas liko stovėti keturioms savaitėms. Kaip ieškojome? Skambinome, rašėme, buvome kategoriški. Galiausiai suradome per trečios šalies sandėlį Roterdame. Tai terminas, žinoma, iššauko į begalybę. Patarimas – visada fotografuok savo krovinį su numeriu ir rašyk ant dėžių pavardę didelėmis raidėmis. Labai padeda vėliau, kai reikia įrodinėti.

Ar galima krovinį perduoti kitam žmogui, jei aš pats negaliu jo priimti?

Galima, bet reikia išankstinio suderinimo. Vairuotojas nepaleis daiktų bet kam, jei nėra raštiško patvirtinimo. Bent jau normalūs vežėjai taip nedaro. Aš prašau klientų atsiųsti gavėjo asmens kodą arba bent telefono numerį ir pavardę. Tada vairuotojas skambina prieš pristatymą. Kartais padedu susitarti, kad priims sargas, administratorius ar valytoja. Neidealus variantas, bet realus. Svarbiausia – kad gavėjas žinotų, kiek dėžių tikisi ir kur pasirašyti. O jei nepasirašys – terminas pailgėja dar vienai dienai, nes vėl reikės važiuoti.

Kainos, skubumas ir kaip neišprotėti laukiant

Ar mokant daugiau galima gauti tikrai greitesnį pristatymo terminą?

Na, tiesiogiai – ne visada. Jeigu mikroautobusas važiuoja pilnas, jis važiuoja pilnas, nesvarbu, kiek kas moka. Bet mokant daugiau galima gauti prioritetą eilėje arba individualų reisą. Tada taip, terminas sutrumpėja. Kartais klientai siūlo trigubą kainą už dviejų dienų pristatymą. Aš imu, jei galiu. Bet jei negaliu – nepasiūlysiu, nes nenoriu meluoti. Skubumas turi ribas, diktuotas fizikos ir geografijos, o ne tik tavo noro mokėti.

Ar egzistuoja „express“ paslauga daliniams kroviniams mikroautobusu į Angliją?

Tiesiogiai – labai retai. Nors aš ir turėjau porą tokių atvejų, kai vairuotojas vežė tik vieno kliento daiktus. Bet tai buvo ne standartinis dalinis krovinys, o tiesiog mažas express pervežimas (nors, ką čia aiškinu – juk tai ir yra tas pats, tik ne kasdieninis variantas). Tikroji express daliniams kroviniams egzistuoja kaip „ekonominis skubumas“ – pirmas paėmimas, paskutinis pristatymas. Terminas nukrenta iki trijų–keturių dienų. Bet kaina šokteli. O jei tavo daiktai labai maži – kartais pasiūlau kurjerių tinklą, bet tada jau nebe tarptautinis perkraustymas, o visai kas kito.

Ką daryti, jei mano krovinys per mažas, kad atskirai važiuotų?

Tada jis važiuos konsoliduotai, ir tai normalu. Nemanyk, kad esi nuskriaustas. Net didieji prekybos centrai taip daro. Tavo trys dėžės stos į eilę prieš dvidešimt keturias kitas. Vienintelis patarimas – pakuotė. Jeigu tavo daiktai tvarkingai supakuoti ir suženklinti, vairuotojui nereikės galvoti, kur ką dėti. O jei paliksi laisvai mėtančius daiktus – jis gali būti pastatytas ant paskutinės lentynėlės, iš kur paimamas paskutinis. Tada terminas priklauso ne tik nuo kelio, bet ir nuo tavo asmeninės organizacijos. Tai susitvarkyk iš anksto.

Kodėl kai kurios įmonės žada pristatyti per dvi dienas, nors tai nerealu?

Nes jos arba meluoja, arba apskritai nesupranta, ką daro. Būna naujų firmelių, kurios mato, kad Google paieškoje žmonės rašo „pervežimas per 2 dienas“, ir prisistato šūkį. Realybėje jie pasiima pinigus, o tada ieško, kas tą krovinį nuveš. O randa tik po savaitės. Terminas tampa tragedija. Tokias firmas renkasi tie, kas skaito tik pirmą Google rezultato eilutę. Mano patarimas: jei tavo daliniam kroviniui į Angliją žada per dvi dienas – bėk. Nebent turi nuosavą lėktuvą. Tada gal ir sutartume dėl kitų niuansų.

Kaip suprasti, ar man meluoja apie realų terminą?

Klausk detalių. Jei tau sako „poryt“, klausk – o kur dabar yra mikroautobusas? Kiek jame krovinių? Kada tiksliai bus paėmimas? Jei pradeda laviruoti arba atsako tik bendrais šūkiais – mažai tikėtina, kad žino. Štai aš visada pasakau savo vairuotojų vardus, numerius, mašinų valstybinius numerius. Ne todėl, kad didžiuojuosi – o kad turiu ką pasakyti. Vežėjas be detalių yra kaip orų prognozė be barometro. Gali pataikyti, bet dažniausiai apsirunka. Pasitikėk tik tuo, kas duoda faktus.

Ar pristatymo terminai skiriasi, jei reikia gabenti į Mančesterį, o ne į Londoną?

Techniškai taip, bet nežymiai. Mančesteris ar Birmingamas – vos keliasdešimt mylių šiauriau. Kelias iš Doverio iki ten užtrunka keturias–šešias valandas ilgiau nei iki Londono. Bet vairuotojai, važiuojantys į šiaurę, dažnai turi savo maršrutą: pirmiausia Londonas, tada Midlands. Tai jei tu esi antras eilėje – lauksi, kol numes pirmą krovinį. Kartais tai prideda dieną. Buvęs atvejis, kai vairuotojas turėjo nuvažiuoti į Bristolę, o tik tada atgal į Birmingamą. Nes logistika taip sukrito. Nemalonu, bet taip būna ir su daliniais kroviniais.

Praktiniai patarimai prieš pristatant (tiesiog iš patirties)

Kada geriausia planuoti krovinių siuntimą, kad terminas neišsišauktų?

Venk pirmos ir paskutinės mėnesio savaitės, venk penktadienių (nes tada visi skuba ir daro klaidas), venk gruodžio prieškalėdinio srauto. Optimalus laikas – antradienis ar trečiadienis. Tuomet vairuotojai jau yra pradėję savaitę, bet dar nepavargę. Ir dar vienas dalykas – nesiųsk savaitgalį, jei tau skubu. Nes nors ir vežėjai dirba, muitinės ir terminalai savaitgaliais kartais nedirba. Tada tavo krovinys stovi be reikalo. Aš pats dažniausiai renkuosi siuntimą antradienio rytą, kai visi dar žvalūs ir mašinos tvarkingos.

Ar verta patiems rinktis pervežėją pagal tai, kas žada trumpiausią terminą?

Ne, jei tai vienintelis kriterijus. Žinoma, skubumas svarbu, bet reikia žiūrėti ir į atsiliepimus, ir į tai, ar firma apskritai turi licencijas. Buvęs atvejis: klientas pasirinko firmą, kuri žadėjo pervežimą per 48 valandas. Paėmė vėliau, pristatė chaotiškai, dar ir CMR dingo. Tragedija. Tokias firmas renkasi tie, kas skaito tik pirmą Google rezultato eilutę. Aš sakau – paskambink vežėjui, paklauski jo balso, paklausk trijų papildomų klausimų. Pagal tai suprasi ar jis profesionalas, ar tiesiog gražiai rašo skelbimus ant sienos.

Ką dar turėčiau žinoti apie pristatymo terminus, ko niekas nepasako?

Kad kartais viskas priklauso nuo lietaus. Nejuokauju. Jeigu Lamanšo sąsiauryje vėjas viršija tam tikras ribas, keltai sustoja. Jeigu sniegas Apeninuose... na, ten mes nevažiuojame, bet jeigu per Belgiją kas nors stringa – tada ir tavo krovinys stringa. Dar – nepamiršk, kad pats gavėjas turi būti pasiekiamas. Vienas dalykas yra logistika, kitas – komunikacija. Ir paskutinis: niekas negarantuoja 100% laiku. Net aš, kuris darbe praleidau du dešimtmečius. Tai jei tau žada absoliučią garantiją – žinok, kad tai rinkodara, o ne realybė. Būna ir taip.

Išvada

Pristatymo terminai daliniams kroviniams mikroautobusu į Angliją priklauso nuo tiek faktorių, kad geriausias patarimas – planuoti protingai ir nepasiklysti gražiose reklamose. Keturios–šešios dienos yra realybė, jei viskas tvarkinga. Palik dieną atsargai, pakuok gerai, pasiruošk dokumentus ir neužsispausk dėl dviejų dienų. Kartais lėčiau yra saugiau. O jei tavo situacija ypatinga – juk gali paskambinti. Aš nepabėgsiu, kaip tie vežėjai, kurie žada per dvi dienas ir pradingsta be žinios.