Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją: tikslumas garantuotas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – tikslumas logistikoje yra susitartas dalykas, o ne kažkoks stebuklas. Kasdien susiduriu su situacijomis, kai klientas skambina ir klausia, kodėl jo prekės dar ne Londone, nors jam buvo pasakyta "rytoj". Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją iš tikrųjų priklauso nuo milžiniško kiekio faktorių, kuriuos paprastam vartotojui sunku įsivaizduoti. Nuo Britanijos išstojimo (Brexit) viskas tapo dar sudėtingiau – muitinės, kontrolės, nauji reikalavimai. Čia nėra tik magija, tai sunkus, kruopštus darbas, kur viena klaida dokumentuose gali pristabdyti visą sunkvežimį. (Nors, žinoma, kartais tiesiog pasigailo, kad viskas nueina taip sklandžiai, kaip planavome). Tiesa, kiekvienas maršrutas turi savo niuansų, ir dabar bandysiu išaiškinti, kaip tai iš tikrųjų veikia.

Pagrindiniai veiksniai lemiantys greitį

Kiek laiko užtrunka standartinis siuntos pervežimas į UK?

Standartinis pristatymo laikas siuntiniams į Angliją (Lietuvoje dažnai sakoma "į Angliją", nors tai Didžioji Britanija) svyruoja nuo dviejų iki penkių darbo dienų. Tai priklauso nuo to, kur tiksliai keliauja krovinyje – ar tai Londonas, ar koks nors atokus kaimelis Škotijoje. Jei viskas tvarkinga su dokumentais, siunta iš Vilniaus pasiekia Britanijos krantus per 48-72 valandas. Tada reikia laukti, kol ji bus iškrauta ir išvežta iki gavėjo. Vakarų UK, pavyzdžiui, Bristolio ar Mančesterio regione, atsiėmia šiek tiek greičiau nei šiaurės rytuose, dėl kelių sistemos ir terminalų pasiskirstymo.

Ar tikrai įmanoma pristatyti per 24 valandas?

Taip, įmanoma, bet tai kainuoja nemažai. Tokiu atveju kalbame apie ekspresinę krovinių gabenimo paslaugą, kai sunkvežimis važiuoja be sustojimų arba naudojamas dalinis krovinys (LTL – mažesnių siuntų gabenimas bendrame automobilyje). Pats važiavimas per jūrą keltu arba per tunelį trunka kelias valandas, bet likusį laiką "suvalgo" muitinės procedūros ir pavojingi kelių ruožai Anglijoje. Tokie greiti pristatymai tinka tik labai skubioms siuntoms, pavyzdžiui, sugedusios gamybos linijos dalys pakeisti. Prisimenu vieną atveją, kai teko vežti brangias variklio dalys į Birmingamą – vairuotojas vos nepražuvo už borto ties Kenterberiu, kad spėtų įmonės atidarymo metu.

Kaip metų laikas įtakoja pristatymo terminus?

Žiema ir pavasaris yra blogiausi laikotarpiai. Lietuva ir Anglija turi panašią problemą – vanduo. Apšlijęs kelias tarsi "Doverio" uostas (ten kur keltai), visada sukuria spūstis. Keltų tvarkaraščiai gali keistis dėl audrų La Manšo sąsiauryje. Be to, Kalėdų ar Naujųjų metų laikotarpiu visi logistikos centrai dirba per apkrauta. Vasarą būna šiek tiek lengviau, bet vėlgi, atostogų metu vairuotojų trūkumas gali padaryti savo. Tad jei planuojate didesnį krovinį, geriau tai daryti rugsėjį ar spalį, kai oro sąlygos dar stabilios, o spūstis mažiausios.

Kiek tiksliai trunka muitinės procedūra po „Brexit“?

Anksčiau tai buvo formalumas, dabar tai gali trukti nuo valandos iki kelių dienų. Jei CMR (tarptautinė vežimo kvitą) ir prekių deklaracija sutampa, krovinys praeita "žalia" per pusvalandį. Bet jei trūksta vienos deklaracijos arba neteisingai nurodytas HS kodas (prekės kodas), pradeda siaubti. Bendrovės, kurios nesiruošia ir nesiunčia dokumentų iš anksto (prieš krovinį keliaujant), rizikuoja užstrigti terminaluose mažiausiai dviem paras. Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją be tinkamo dokumentų parengimo tiesiog išsipučia kaip balionas.

Dokumentai ir muitinės niuansai

Kokius dokumentus būtinai reikia pateikti?

Būtinos yra prekių sandėlio sąskaita-faktūra (pavadinimas, svoris, kiekis), eksporto deklaracija ir transporto dokumentas (CMR arba krovos manifestas). Be to, gavėjas UK turi turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification system – registruotų ekonomininkų identifikavimo sistema), jei tai ne asmeninė siunta. Jei trūksta nors vieno dokumento, muitininkai gali pradėti "tirti", kas čia per siunta. Kartais klientai mano, kad "paprastas lapelis" užtenka, bet ne, dabar reikia viską detaliai aprašyti.

Kas vyksta, jei dokumentuose yra klaidų?

Tada prasideda "vėlinimų karnavalas". Muitinės sistema pamažu atmeta deklaraciją, o reikalavimai ją pataisyti užtrunka laiko. Pats blogiausias atvejis – siunta grąžinama atgal į Lietuvą arba konfiskuojama (jei tai draudžiami daiktai). Buvo atvejis, kai vienas mūsų klientas iš Kauno nurodė neteisingą prekės vertę, norint sumažinti mokesčius. Terminalas „Felixstowe“ uždėjo mums baudą ir laikė konteinerą savaitę. Tokiu atveju jokie tarptautiniai pervežimai jums nepadės, kol nebus ištaisyta duomenų bazė.

Ar reikia importo mokesčių mokėti iš karto?

Taip, beveik visada, išskyrus atvejus, kai siuntos vertė mažesnė nei 135 svarų sterlingų (tai gali keistis, tiksliau reikia pasitikrinti). Importo mokestis (Import Duty) ir PVM (VAT) turi būti sumokėti prieš siuntos išleidimą iš muitinės terminalo arba turi būti galiojantis atidėjimo kodas (Deferred Account). Jei gavėjas nėra pasiruošęs sumokėti, siunta stovi. Dažnai lietuviai, pirkdami internete iš UK, net neįsivaizduoja, kad reikės dar 20-25 proc. pridėti prie kainos.

Ar galima vežti maisto produktus ar vaistus?

Galima, bet tai yra sudėtingiausia sritis. Reikia specialių veterinarinių sertifikatų (SANITAS/PHYTO), kurai turi patvirtinti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be to, gavėjas UK turi gauti importo leidimą. Pristatant vaistus reikia vaistų kontrolės leidimų. Tokioms siuntoms siuntimo trukmė į Angliją gali padidėti dviem ar trimis dienomis tik dėl to, kad dokumentai bus patikrinami rankiniu būdu. Geriau tokias prekes patikėti specialistams, o ne bandyti "praslysti" kaip paprastą krovinią.

Rūšys ir krovos būdai

Kuo skiriasi dalinis ir pilnas krovinys?

Pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load) kai visa sunkvežimo priekaba priklauso vienam klientui. Jis važiuoja tiesiai į adresą. Dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load) kai kelių klientų siuntos sudaro vieną priekabą. LTL atveju pristatymo laikas siuntiniams į Angliją ilgesnis, nes reikia apvažiuoti po terminalus, pakošti ir iškrauti. Tačiau tai pigiau. Jei siuntelei nereikalinga visa priekaba, geriau rinktis LTL, tačiau kantriai laukti, kol vairuotojas surinks visas siuntas.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Taip, jei pasiruošiate. Reikia apdrausti siuntą (draudimas apima 0,3-0,5 proc. nuo vertės), o rekomenduojama naudoti "stebėjimo" sistemas arba "sealing" (plombavimo) procedūras. Vieną kartą vežėme brangią galeriją į Londoną – vairuotojas negalėjo palikti sunkvežimio be priežiūros nė valandos. Visokie "nešvariosios" rankos mėgsta tokius dalykus. Logistikos kompanija turi garantuoti saugumą, bet ir klientas turi sąmoningai supakuoti dalykus, kad nebužiužioti.

Kokio dydžio siuntas priimamos?

Standartinės euroletės (120x80x120 cm) arba paletės (120x100x170 cm). Didelės siuntos, viršijančios standartinius matmenis, vadinamos "out of gauge" (viršijančios matmenis). Jos transportuojamos specialiuose "low loader" sunkvežimiuose arba, jei tik šiek tiek per didelės, su specialiais leidimais. Prieš veždami tokius daiktus kaip ilgos lentos ar metalo konstrukcijos, būtina išmatuoti kiekvieną centimetrą, nes Anglijoje labai griežtai tikrinami kelių tunelių ir tiltų aukščiai.

Kas yra "groupage" transportas?

Tai tas pats, kas ir dalinis krovinys, tik vadinasi kitaip. Tai yra konsolidavimas keletas siuntų į vieną. Tai populiariausi krovinių pervežimai į Didžiąją Britaniją (sinonimas) mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pigu, tačiau lėta. Paprastai vienas toks sunkvežimys surenka 20-30 siuntų iš Lietuvos, važiuoja į terminalą Anglijoje (pvz., Coventry arba Northampton), kur iškraunamos, o paskui mažesniais sunkvežimiais vežamos į galutinius adresatus.

Kainodara ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kainos svyruoja taip stipriai?

Benzinas ir dujos. Tai pagrindinis faktorius. O taip pat – keltų kainos "Dover-Calais" ar "Hook of Holland" maršrutuose. Jei naftos kaina pasaulyje šoka, atsipirkimas logistikoje jaučiamas po savaitės. Be to, Anglijoje labai brangūs vairuotojai – jie turi turėti specialias leidimas (Cabotage), dirbti ten. Dar pridėkime prie to infliaciją – galų gale, krovinių gabenimas į Angliją tampa piniginę piniginei.

Ar egzistuoja kažkokių paslėptų mokesčių?

Taip, ir juos klientai dažnai pamiršta. Tai yra "terminal handling charges" (terminalo aptarnavimo mokesčiai) uostuose, sandėliavimo mokestis už kiekvieną pradėtą dieną (jei vėluojate atsiimti), ir dokumentų išrašymo mokestis (administracinių paslaugų mokestis). Dažnai pigios paslaugos skelbimuose paminėta tik kaina "iki uosto", o likusius 100-200 svarų reikia mokėti gavėjui atsiimant siuntą. Reikia visada klausti "viskas įskaičiuota".

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Mano patirtis sako, kad ne. Pigiausi pasiūlymai dažnai reiškia, kad krovinys bus "numestas" kažkuriam sandėlyje už M25 žiedauto (Londono apylanka), o ne pristatytas į duris. Arba tai gali reikšti, kad vairuotojas važiuos 12 valandų be poilsio, kas nelegalu ir pavojinga. Geresnis mokėti šiek tiek daugiau už garantuotą terminą ir normalią kompaniją, kuri atsako už savo darbą. Nėra nieko blogiau nei paaiškinti klientui, jog jo 10 tūkst. vertės siunta dingo.

Kaip apskaičiuojamas krovinio tūris?

Anglijoje (ir Lietuvoje) naudojama formulė: ilgis x plotis x aukštis (metrais) = tūris (kubiniai metrai). Jei krovinys labai sunkus, bet mažas (pvz., metalas), skaičiuojamas pagal svorį. Jei lengvas, bet didelis (pvz., vata) – pagal tūrį. Dažnai klientai bando suvalgyti, kad jų dėžės užima mažiau vietos, tačiau vairuotojai turi akis – priekabos tūris yra fiksuotas, 83 kub. m., ir niekur nedingsta. (Nors kartais atrodo, kad ten telpa ir daugiau, bet fizikos įstatymai nepasikeis).

Problematika ir sprendimai

Ką daryti, jei siunta užstringa?

Pirmiausia – nieko nepanikuoti. Sušaukite vairuotoją, brokerį ir gavėją. Dažniausiai problema būna banali – trūksta EORI arba blogai užpildyta sąskaita. Jei tai techninė problema, pavyzdžiui, sugedęs sunkvežimis, kompanija turi siųstį kitą automobilį. Pats blogiausias variantas yra "force majeure" – streikai uostuose (prie Doverio jie pasitaiko dažnai). Tada lieka tik laukti. Nemanau, kad dabar yra kažkoks didelis streikas planuojamas, bet kas žino.

Ar atsakinga pervežėjo kompanija už delšimą?

Tai priklauso nuo sutarties (CMR sąlygų). Jei dėl jų kaltės (sugedo mašina, pamiršo dokumentus) – taip, jie turi mokėti baudą. Tačiau jei dėl muitinės ar gavėjo kaltės, tuomet ne. Svarbu skaityti smulkmenas – dauguma firmų atsako tik už transportą, o ne už muitinės procedūras, kurias dažnai atlieka trečiosios šalies brokeriai. Aš visada sakau klientams – pasidarykite savo draudimą, nepasikliokite tik į mūsų.

Kaip sekti savo siuntą?

Kompanijos suteikia "tracking" numerį arba nuorodą. Tačiau stebėjimo sistemos Anglijoje kartais "užstringa" – rodo, kad siunta "terminal", bet nieko nebesikeičia dienomis. Tai reiškia, tikriausiai, laukia muitinės patikros. Geriausia tiesiog paskambinti savo vadybininkui Lietuvoje, jis greičiau sužinos, kas vyksta, nei jūs spustelsite "refresh" ekrane.

Ar galima keisti paskirstymo vietą jau kelionės metu?

Galima, bet tai labai brangu. Vairuotojas jau galbūt užsakė keltą į konkrečią uostą arba planuoja maršrutą. Jei staiga reikia važiuoti ne į Mančesterį, o į Lidzą, gali kilti papildomi kaštai už degalus ir darbo valandas (vairuotojai turi darbo laiko apribojimus – tachografas). Tokius pokyčius reikia pranešti bent 24-48 val. iš anksto.

Ar dažnai dingsta siuntos?

Tai retas dalykas, ne kaip anksčiau. Dabar viskas apsaugota GPS ir vaizdo kameromis. Buvo laikai, kai "dingdavo" paletės su elektronika pietinėje Anglijoje, bet dabar saugumas užtikrintas geriau. Tačiau jei siunčiate smulkius pašto siuntinius (ne krovininiais transportais), ten rizika didesnė – "knygų siunta" arba "pakuotės" gali pasiklysti sandėlių chaosuose. Sunkvežimių atveju – dingsta labai retai.

Geografiniai ypatumai

į kurį miestą sunkiausia pristatyti?

Sunkiausia į Londono centrą. Konkrečiau – į Soho arba Westminster rajonus. Ten ribojamas svoris sunkvežiams (Low Emission Zone – ULEL zona), reikia specialių leidimų, o gatvės siauros. Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją, konkrečiai į centrą, gali padidėti dviem valandom tik dėl to, kad vairuotojas negali užvažiuoti ir turi krauti ant mažesnės mašinos ("trans-shipment"). Tai papildomai kainuoja ir nervina.

Ar lengviau vežti į Škotiją?

Škotija toli. Jei siunta keliauja į Glazgą ar Edinburgą, tai viena diena papildomai (bent 10-12 valandų važiavimo nuo Londono). Ten keliai siauresni, oras blogesnis. Dažnai vairuotojai tenką sustoti poilsio prieš pasiekiant tikslą. Todėl reikia planuoti, kad krovinių gabenimas į Škotiją užtruks ilgiau nei į Anglijos pietus. Be to, ten mažiau terminalų, todėl kroviniai tenkina mažiau dažnai.

Kur yra pagrindiniai logistikos centrai UK?

Didžiausi yra pietryčiuose – aplink Londoną (Felixstowe, Tilbury) ir Midlands regione (Birmingham, Northampton). Ten susirenka didžiausia dalis krovinių iš Europos. Jei jūsų siunta tenka į šį "trišakį", greičiausiai ji bus ten iškrauta ir paskui perduoda vietiniam pervežėjui "last mile" (paskutinis kilometras). Tai greičiausias būdas, ir ten yra geriausia infrastruktūra.

Ar reikia specifinių leidimų važiuojant pro M25?

M25 (Londono apylanka) yra legenda dėl spūsčių. Leidimų nereikia, jei sunkvežis atitinka standartus (Euro 6 variklis). Tačiau jei senesnis mašina, teks sumokėti už važiavimą ULEL zonoje (iki 100 svarų per dieną). Ir apskritai, jei galima, vairuotojai bando vengti M5/M6 sankryžų aukščiausios valandomis, nes laisvė ten mažiausiai.

Kaip vežama į Velsą ar Šiaurės Airiją?

Į Velsą (Welsh) panašiai kaip į Angliją, tik kalvotesniu keliu. O į Šiaurės Airiją (Belfastą) reikia keltis keltu iš Liverpulio arba Stenraerio (Škotija). Tai dar papildoma užduotis. Ten pervežimai į Angliją (bendrine prasme) tampa jūrų pervežimais. Tiesa, dabar po Brexit, jaučiamas didelis papildomų formalumo kiekis tame keltas, ypač jei prekės keliauja toliau į Airijos Respubliką (tai tampa "prekyba" tarp dviejų zonų).

Ar galima pristatyti į uostą "Purfleet"?

Taip, Purfleet netoli Londono yra didelis terminalas. Ten dažnai atkeliauja kroviniai iš kontinento. Tačiau jei norite, kad jūsų prekės būtų išimtos iš ten, reikia užsisakyti "ex-works" paslaugą. Neseniai vienas klientas norėjo, kad vairuotojas užliptų ten į uostą, bet nebuvo leidimo. Buvo problema, teko įsikišti brokero. Todėl geriau tiksliai nurodyti, kur galima ir kur negalima važiuoti.

Galutiniai nuomonės ir patarimai

Kod�l verta rinktis patikimą pervežėją su 20 metų patirtimi?

Nes patirtis moko spręsti problemas, kai jos dar įvyko, o ne "pamastyti" pirmą kartą. Mūsų komanda jau matė viską – nuo degančių sunkvežimų iki dingusių dokumentų. Mes žinome, kurį brokerį Skoningame (Skoningamas) skambinti, kad jį "pamigtų". Toks žinojimas sutaupo Jums pinigus ir nervus. Naujokai gali būti pigesni, bet klaidos juos brangiai kainuos.

Ar "tikslumas garantuotas" įmanomas?

į 90 proc. atvejų – taip. Mūsų sistemos leidžia nustatyti tikslų laiką. Tačiau ten yra tas 10 proc., kai užgriuva "visa pasaulio problema" – pandemija, karas Ukrainoje (kur pakėlė kuro kainas), arba streikas. Todėl garantuojame maksimalų pastangas, bet ne stebuklus. Mes esra tikrai atsakingi už tą tarptautinę logistiką, kurią valdo.

Kaip išvengti nusivylimo?

Nedarykite prielaidų. Jei Jums reikalinga prekė penktadienį ryte, siųskite bent antradienį. Duokite sau ir mums "air cushion" (laiko atsargą). Ir visada, tikrai visai visada, pateikite tikslus dokumentus iš karto. Tuomet pristatymo laikas siuntiniams į Angliją bus toks, kaip mes pažadėjome – greitas ir patikimas.

Ką daryti, jei nežinote, ką pasirinkti?

Skambinkite mums arba rašykite. Mums nereikia nieko parduoti iš karto. Mes galime pasiūlyti kelis variantus: pigų (lėtą) ir brangų (greitą). Galiausiai, Jūsų verslo poreikis lemia pasirinkimą. Svarbiausia, kad jums būtų ramu, o prekės pasiektų adresą. (Kartais aš pats suinteresiuotas labiau nei klientas, kad viskas nueitų sklandžiai, tiesiog dėl savo pacifizmo).

Ar verta dirbti su tais pačiais brokeriais visą laiką?

Be abejo. Pastovių santykių vystymas su tuo pačiu brokeriumi UK leidžia mums išvengti ilgos "pamokos" kiekvieną kartą. Jie mūsų pažįsta, mes juos pažįstam. Tai sukuria tam "short cut", kai klaidos išvengiamos automatiškai. Jei keičiate brokerius kas antrą mėnesį, tikėkitės problemų su vizažu (pavyzdžiui, reikalavimais dėl pakuotės medžiagos).

Ar galima kažką sutrumpinti?

Taip, jei naudojate "pre-clearance" (ankstesnį išankstinį patikrinimą). Kai siunta dar važiuoja keltu, brokeris jau peržiūri dokumentus. Taip išvengiame laukimo terminalo. Tai sutaupo apie 4-6 valandas. Siūlau visada tai daryti, jei Jūsų verslas leidžia. Tai nedidelis investicija, bet grąžina laiką.

Kas būtų pagrindinis patarimas?

Planuokite iš anksto. Neskubkite paskutinę minutę. Logistika – tai šachmatų žaidimas, kur reikia matyti kelis ėjimus į priekį. Jei Jums reikia vežti į Angliją, pradėkite ruoštis šiandien. Tokiu atveju, net jei kas nors nueina ne taip, turėsite laiko tai pataisyti. Tokia mano patirtis po šių metų.

Išvada: Visų pirma, atkreipkite dėmesį ne į kainą, o į dokumentų kokybę ir pasirinktinio maršruto suplanavimą. Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją priklauso ne tik nuo vairuotojo kojos pedalo, bet ir nuo to, kiek tiksliai Jūsų buhalterė užpildė sąskaitą. Pasitikėkite tik patikimais, ilgamečiais ekspertais, ir Jūsų prekės pasieks tikslą laiku. Nekelkite rizikos savo verslui dėl poros dienų delsos – sutvarkykite visus smulkmenas iš anksto.