Kaip pasiruošti transporto paslaugoms į Jungtinę Karalystę? Sąžiningas vadovas iš life’o

Dirbu šitoje srityje jau beveik ketvirčią amžiaus, o po to, kai įvyko Breksitas, viskas pasikeitė tiek,kad kartais nori pasimesti, bet negali. Kas antras klientas skambina ir klauso tas pačias dalykus, o aš turiu aiškinti, kad jau nebe taip paprasta užvežti prekių į Angliją kaip anksčiau. Tiesa, pasirodo, daugelis vis dar įsivaizduoja, kad tai tas pats kas važiuoti į Lenkiją – parodai pasą ir važiuoji. Deja, realybė yra daug rišli.

Šiame straipsnyje nerašysiu sausų instrukcijų, kurias ir taip galite rasti Google. Čia pakalbėsime apie tai, kaip pasiruošti transporto paslaugoms į Jungtinę Karalystę taip, kad nepasibaigt� dideliais baudomis ar nervų išsiurbimu. Išgirdsite daug praktikos, pamatysite, kur dažniausiai suklystama, ir galbūt suprasite, kad kruopštumas dabar yra brangiausia valiuta. Tegu šis tekstas tampa jūsų gelbėjimosi ratu, kai reikės siųsti krovinius per Lamanšą.

Dokumentai ir papirčiai, be kurių neisušlis

Ar tikrai reikia EORI kodas?

Beveik visada taip. Jeigu jūsų įmonė registruota Lietuvoje (ar bet kurioje kitoje ES šalyje), norint eksportuoti prekes į Jungtinę Karalystę, turite turėti EORI numerį, kuris prasideda jūsų šalies kodu (pvz., LT). Be jo, muitinė tiesiog neleis užregistruoti išvykimo deklaracijos. Viskas sustos sienoje, o vairuotojas liks laukti. Užregistravimas yra nemokamas ir daromas elektroniniu būdu, tačiau dažnai žmonės apie tai prisimena tik tada, kai sunkvežimis jau stovi pasienio punkte su pilnu kroviniu.

Ką daryti su komercine invoice?

Sąskaita-faktūra (angliškai Commercial Invoice) turi būti tinkamai užpildyta. Nurodykite tikslias prekių pavadinimus, svorį, verte ir HS kodus (net jei nebūtina juos rašyti patiems, jie padeda nustatyti verytą). Viena kartą klientas parašė tiesiog „buitinė technika“ – nepadėjo. Muitininkai to nesuprato. Sąskaita turi būti lietuviškai arba angliškai, bet svarbiausia – kad visi duomenys sutaptų su eksporto deklaracija. Jei nesutaps – laukuitė svarbos.

Ar galima važiuoti be eksporto deklaracijos?

Negalima, nebent tai asmeninis daiktų siuntimas, bet tada tai nėra komercinė transporto paslauga į Jungtinę Karalystę. Eksporto deklaracija (EX1) privaloma. Ją gali padaryti jūsų muitinės brokeris Lietuvoje prieš išvykstant. Vairuotojas turi gauti nurodymą (MRN kodą), kurį pateikia britų pusėje. Jei bandysite važiuoti be jo, britai priverss deklaruoti importą savo pusėje, o tai kainuoja kelis kartus brangiau ir su baudomis.

Kas tas GV04 declaracija?

Tai mums, lietuviams, pažįstamas dalykas, tačiau dažnai painiojamas su kitais dokumentais. GV04 galioja tik tada, kai vyksta prekių judėjimas tarp ES šalių, bet Jungtinė Karalystė jau nėra ES narė. Taigi į JK GV04 nebesitinka. Dabar ten reikalingi kiti dokumentai – Import Entry. Dauguma senių vairuotojų vis dar klauso apie GV04 keliaujant į Tamsųjį (Londonas), bet tai pasenęs laikas, reikia pamiršti.

Kokius duomenis reikia pateikti apie gavėją?

Tiksliausius, kuriuos tik turite. Vardas, įmonės pavadinimas, adresas (jei galima, ZIP kodas), ir kontaktinis telefonas. Turėkite omenyje, jei gavėjas (pirkėjas) neturi JK EORI kodo, jis negalės įvežti prekių teisiškai. Dažnai būna, kad mažos britų parduotuvės nežino, kad jiems reikia šio kodo, mes turime jas nukreipti į HMRC (britų muitinę) užregistruotis. kitaip siuntos nepaduoda.

Ar reikia pakuotės sąrašo (Packing List)?

Tai nebūtina pagal įstatymus, bet labai pageidautina. Packing List padeda greičiau suidentifikuoti, kas yra dėžėse ar ant palečių, taipogi nepadeda vairuotojams bei muitinės pareigūnams. Ypač jei keliaujate daliniu krovininiu (FCL ar LTL). Kartais vairuotojas užduoda klausimą, kas viduje, o tu neturi su savim sąskaitos. Geriau turėt raktą nuo savo sunkvežimio, nei laukiot kol kas nors skambins iš Lietuvos.

Finansai ir mokesčiai, kurie kąsta kišenę

Kiek kainuoja muitinės išlaidos importuojant į JK?

Tai priklauso nuo to, kiek kas nori uždirbti. Brokeris JK už importo deklaraciją paprašys nuo 50 iki 150 svarų sterlingų. Bet čia dar pridėkite terminalų mokesčius (Entry fees), kurie gali siekti 20–30 svarų už atvežimą. Taip pat gali būti sandėliavimo mokestis, jei siunta nėra išrinkta laiku. Bendrai, ruoškitės daugiausiai 200–300 svarų papildomų išlaidų be mokesčių (PVM ir muito) už mažą siuntą.

Kas per tas DPS mokesčis?

Na, tai tas dalykas, dėl ko visi keikia. DPS (Deferred Payment Scheme) yra sistema, leidžianti atidėti mokesčių mokėjimą. Tačiau jei jūs ar jūsų gavėjas nenaudojamos šios sistemos, tuomet turi mokėti mokesčius iš karto (Cash) sienoje. Bet dažniausiai brokeriai tam, kad galėtų padaryti deklaraciją, reikalauja užstatą (Deposit) arba pervedimą prieš išleidžiant siuntą, kas sukuria nemalonų pinigų šaltalankį. Nenuostabu, kad klijentai nerimsta.

Ar mokesčiai mokami pirkėjui ar pardavėjui?

Viskas priklauso nuo prekių pristatymo sąlygų – Incoterms. Jei prekės parduodamos „DDP“ (pristatytos su mokesčiais), tai moka pardavėjas (lietuvis), o jei „EXW“ ar „FCA“, tai pirkėjas (britas). Dažniausiai susidaro situacijų, kai britai tikisi, kad lietuviai susimoka viską, o lietuviai įsivaizduoja, kad britai sumoka. Labai svarbu i anksto susitarti, kas moka britų PVM (Import VAT) ir muitus, kadangi pinigų nebegrąžina.

Kaip susitarti dėl mokėjimo su užsieniečiais?

Geriausia naudoti patikimus bankinius pavedimus arba pasinaudoti tarpininkais. Yra buvę atvejų, kai mums nesumokėjo po to, kai krovinius išvežėme. Kelyse, kaip ir kitur (pvz., maršrutuose Vokietija-Lietuva), pasitinka nesąžiningų žmonių (nors tikrai ne visi tokie, tarkime, vokiški brokeriai yra disciplinuoti). Jei dirbate be sutarties, tikėkitės nereguliarumo. Parašykite paprastą susitarimą el. paštu, kad turėtum įrodymų.

Ar gali būti paslėptų mokesčių?

Žinoma, kad gali. Vienas mano klientas neseniai gavo sąskaitą už „fizinį patikrinimą“. Britų muitinė nusprendė atidaryti sunkvežimį ir peržiūrėti kas ten. Tai kainavo 200 svarų už valandą darbo. Niekas to neprognozuoja. Beje, tas pats nutiko ir Klaipėdos uoste su kitu klientu (maitinimo produktai), tengi sugadino prekes, o atsparumo nebuvo. Taigi, visada turėkite rezervą biudžete. (Tiksliai 10 proc., o ne 5).

Kaip nustatomas muito tarifas?

Pagal HS kodą (Harmonized System). Kiekviena prekė turi unikalų 8-10 skaitmenų kodą, pagal kurį nustatoma, kiek muito reikės sumokėti. Aš asmeniškai visus tų kodų neprisimenu, juos turi žinoti brokeris ar prekių žiniuonas. Jei nurodysite neteisingą kodą, gali būti bauda arba neteisingas mokesčių skaičiavimas. Būna, kad žmonės bando nurodyti kodą, kurio mokestis 0%, nors iš tikrųjų jis 8%. Rizikuojate.

Logistika ir kelio subtilybės

Kiek laiko užtrunka kelionė į Londoną?

Anksčiau buvo 3–4 dienos, dabar? O, dabar viskas kas. Viskas priklauso nuo laukimo laiko Kalės (Calais) ar Doveriuje. (Šiaip įprastai važiuojant per tiltą. Kelią. Pabaiga). Jei dokumentai tvarkingi ir „Clear“ statusas gautas anksčiau, tuomet gali pravažiuot per valandą. Jei ne – gali laukti 12–24 valandas. Taigi, planuokite mažiausiai 5 dienas nuo užsakymo iki pristatymo duris į duris, kad nenuviltumė klientą.

Kas tas „Safety and Security“ deklaracija?

ES reikalauja „Išvykimo saugumo deklaracijos“ (Exit Summary Declaration). Tai dar vienas popierius, kuriuo privalo pasirūpinti eksportuotojas arba jo atstovas (transportavimo įmonė). Be šios deklaracijos išvykti neleidžiama. Dažnai pamiršta, kad ši deklaracija nėra tas pats kas muitinės eksporto deklaracija. Tai du skirtingi procesai, tačiau abu privalomi tiksliai taip, kaip reikia pasiruošti transporto paslaugoms į Jungtinę Karalystę.

Ar sunku raiti uostuose?

Stengiuosi nenaudoti šito žodžio, bet vairuotojams gali būti varga. Kalės uostas yra labai intensyvus. Jei vairuotojui nereikia išlipti iš mašinos, viskas gerai, bet jei tenka pildyti dokumentus ar užregistruoti terminaluose, ten būna eilių. Be to, ten yra griežti apribojimai dėl migrantų (tikrinama mašina). Vienas mano vairuotojas sakė, kad ieškojus migrantų po priekaba buvo praleidžiamas pro rentgeną. Taip, taip, jie turi tokias mašinas, kurios peržiūri visą sunkvežimį.

Kuo skiriasi „Roro“ ir konteineriai?

RORO (Roll-on/Roll-off) keltas – tai kai vairuotojas užvažiuoja su mašina ant keltų ir važiuoja toliau. Konteineriai – tai kai prekės kraunamos į 20 ar 40 pėdų dėžę, plaukia laivu, ir uoste paimamos kitokiu kranu. Šiuo metu RORO yra populiaresnis greities požiūriu. Bet jei keliaujate tik prekėmis be vairuotojo, tai važiuojate konteineriu (arba daliniu krovininiu). Pasirinkimas priklauso nuo to, kaip planuojate logistiką.

Kaip susisiekti su vairuotoju kelyje?

Prisimink „gerus senus laikus“, kai telefono ryšys buvo problemas dabar jis geroks. Tačiau kai vairuotojas atsidūria jūroje arba giliau Anglijos kaime, ryšys gali dingti. Rekomenduoju naudoti applications tipo „Find My“ arba tiesiog numatyti atsiliepimo laiką. Nepykite, jei vairuotojas neatsiliepia iš karto – jis gali vairuoti arba miegoti, o tai yra svarbiau nei žinutė.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Visada yra rizika. Žinoma, draudimas yra būtinas (CMR draudimas). Tačiau jei siunčiate auksą ar brangią elektroniką, turite tai specifikuoti. Drąsiai pasakysiu, jei kas nors pasako, kad yra 100% saugu, jis meluoja. Geležinkelis, keltas, keliai – visur gali būti vagysčių (nors Anglijoje saugumo sistemės geros). Kartais geriau siųst dalimis nei visą turtą vienu sunkvežimiu. Nebijokit daugiau klausti.

Ką daryti jei vairuotojas sugenda?

Tai viena blogiausių situacijų. Jis gali sugesti Vokietijoje arba Belgijoje. Tada reikia skubiai ieškoti pagalbos (techninės pagalbos), o siuntą gali tekti perkrauti į kitą mašiną. Tai kainuoja pinigus ir laiką. Pasiruoškite, kad transporto paslaugos į Jungtinę Karalystę gali turėti neišplanuotų stabdymų. Mane tai nustebina, kai zmonės mano, kad vairuotojai yra robotai, kurie nebegenda.

Specifiniai klausimai ir keiktuvos

Ar galima vežti maistą?

Galima, bet tai yra kita lygis. Rėmėjų daugiau (Sanitarijos ir fitosanitarijos kontrolė). Reikia turėti veterinarijos pažymą (sertifikatą), kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be to, kai atvykstate į Jungtinę Karalystę, britų veterinarai tikrina, ar tikrai pavyzdžių dešra neturi kiaulų kirmėlių (nežinau kaip jos vadinasi tiksliai, bet tai rimtas dalykas). Jei dokumentų nėra, liekia be gaivos. (Arba ją sunaikina vietoje).

Kas nutinka su alkoholiu ir tabaku?

Tai labai kontroliuojamos prekės. Be to, yra aukšti akcizai. Jei bandysite vežti prekiauti be licencijų (ACCREDA), užfiksuosite didžiąlesnį bėdą nei pavogtas sunkvežimis. Tiesa, individualiam vartojui (rinka) kitokia tvarka, bet jei tai prekybai – reikalingi specialūs leidimai. Nerekomenduoju bandyti apgauti sistemą, jie turi gerus jusų detektorius.

Kodėl brangiau nei į kitas šalis?

Pagrinde dėl to, kad JK yra sala. Reikia plaukti per jūrą. O paslaugos keltuose, ypač dabar, po pandemijos smarkiai pakilo. Taip pat, atsirado papildomi administraciniai darbai (brokeriai), kurie anksčiau nebuvo reikalingi. Taigi, struktūra pasikeitė. Anksčiau samdėm vairuotoją, jis važiuoja. Dabar reikia mokėti brokeriams Lietuvoje ir Anglijoj. Kas be abejo, kainą didina.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Jei turite didelį srautą, gana verta turėti savo brokerį. Jei siuntite retai – gali naudotis brokeriu, kurį pasiūlo logistikos partneris. Pagrinda būtina patikrinti ar tas brokeris nebando uždirbti per daug ant mokesčių („handling fees“). Yra tokių firmų, kurios už mokesčių surinkimą ima nerealius procentus. Būkite atsargūs. Klauskit kiek.

Kas daryti jei prekės atėjo suplyšusios?

Tuomet tuojau pat reikia padaryti nuotraukas prieš iškraunant, o ne po to. Turi užpildyti „Reserve“ įrašą ant važtaraščio (CMR). Jei parašysite „gauta tvarkingai“, o po to namie rasi, kad trūksta stalviršio, nieko nebegalėsite padaryti. Draudimas nebus mokėtas. Pastebėjau, kad britai su tuo labai griežti. Niekada nerašykite, kad viskas gerai, jei neįsitikinot.

Ar sunkvežimis gali atvežti į namus?

Taip, jei yra galimybė privažiuoti. Anglijoje kaimai siauri, gatvės siauros, o sunkvežimiai dideli. Kartais tenka iškrauti ant artimiausios aikštelės ir vežti mažesnėmis mašinomėlis. Įvertinkite tai užsakydamas paslaugą. Žinoma, jei siunčiate į sandėlį (pvz., Manchestere ar Birmingeme), ten problemų nėra, viskas pritaikyta.

Ką daryti jei netenka daugiau prekių nei numatyta?

Tada mažiną? (Juokauju). Tegu niekada neįvyksta tokios situacijos. Jei manyta 1000 vnt., o įdėjote 1200, reikia keisti sąskaitas ir deklaracijas. Jei gausite (bus užfiksuota), tai laikoma kontrabanda arba mokesčių išvengimu. Gali sulaikyti mašiną ir vairuotoją. Geriau nuvežti perteklių kitą kartą (nors brangu), nei turėt rimtų problemų su įstatymu.

Kodėl tokios griežtos taisyklės dėl pakuočių?

Jie labai rūpinasi aplinka. Anglijoje griežtai kontroliuojama, kokio medžiagoje supakuotos prekės (mediena, plastikas). Reikia ISPM 15 sertifikato jei naudojate medines dėžes. Jei neturite, gali priversti grąžinti atgal arba sudeginti medieną. Tai nėra juokinga. Vienas klientas bandė supakuoti į senas dėžes su tėveliu – muštas buvo. Mokėjo už sąnaudas.

Ar galima susižinoti kur siunta yra dabar?

„Tracking“ sistemos veikia, bet ne visada realiu laiku. K krovinys yra „on the water“ (plaukioja jūroje), koordinatės neatsinaujina. Tiesiog žinosite, kad laivas plaukia. Atvykus į uostą, sistema atsinaujina. Kantrybė. Nereikia skambinti brokeriui kas valandą klausti „kur mano siunta?“, jis taip pat nežino kol neprasideda procesas.

Kokia ateitis?

Na, manau, visada bus sunkiau su JK kol yra siena. Mums, kas dirba logistikoje, teks prisitaikyti. Technologijos vystosi, daugiau dalykų daroma automatiškai, bet žmogaus faktorius visada lieka. Tikėkimės, kad procedūros taps greitesnės. Kol kas tiesiog reikia dirbti kruopščiai. Ir daug.

Taigi, trumpai tariant, sėkmė priklauso ne nuo to, kiek greitai vairuotojas spaus pedalą, o nuo to, kiek gerai paruošėte popierius ir supratote taisykles. Nesibaigianti biurokratija pavargina, bet su žiniomis ją įveikti įmanoma. Jei abejojate – geriau paklauskite profesionalo prieš veždami, nei taisykite klaidas po to. Geriau sugaišti valandą konsultacijose nei tris dienas ištiesdant nervus uoste.