Pristatymas „nuo durų iki durų“ į Angliją: kaip viskas vyksta iš tikrųjų

Dvidešimt ketvirti metai tarptautiniuose perkraustymuose, ir vis dar sulaukiu tų pačių klausimų apie pristatymą nuo durų iki durų į Angliją. Daug kas galvoja, kad tai paprasta – susikrauni mašiną Londone ir gavai. Realybė truputį sudėtingesnė, ypač kai kalbame apie dokumentus po Brexit, Londono eismą ar siauras gatves. Bet jokių stebuklų čia nereikia. Jeigu supranti procesą, tas pristatymas nuo durų iki durų į Angliją gali praeiti sklandžiai ir be nereikalingo streso. Štai ką aš papasakosiu – ne kaip vadove, o kaip žmogus, kuris matė, kaip daiktai keliauja į Londoną, Mančesterį ir Anglijos pakampes.

Pradžia ir kaip viskas sukasi

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą į Angliją, jei noriu būtent nuo durų iki durų?

Planuok bent tris–keturias savaites. Geriau mėnesį. Toks pristatymas nuo durų iki durų į Angliją nėra taksas – reikia suplanuoti maršrutą, patikrinti, ar mašina tilps į tavo gatvę, o paskui – į kiemą kitoje pusėje. Kartais klientai skambina pirmadienį ir nori, kad išvažiuotume trečiadienį. Būna, bet kaina šoka dvigubai. Skubūs tarptautiniai pervežimai galimi, bet pamiršk pigius variantus. Rimti vežėjai grafikus sudėlioja iš anksto. Geriau palaukti savaitę ir nesumokėti šimto eurų ant viršaus. Ar aišku? Normaliai.

Ar galiu pasilikti daiktus kur nors sandėlyje, jei dar nėra kur pristatyti Londone?

Žinoma. Tai įprasta situacija, ypač jei remontuoji būstą Londone. Mes turime partnerių sandėlius netoli Heathrow oro uosto. Tu gali pasirašyti sutartį dėl laikino saugojimo, o paskui užsisakyti pristatymą nuo durų iki durų į Angliją tada, kai jau gyvenamajame kambaryje nėra dažų teptukų. Tik atsimink: kiekviena papildoma savaitė sandėlyje kainuoja. Kartais žmonės galvoja, kad palikti daiktus savaitę nemokamai – nerealu. Maži sandėliavimo mokesčiai prisideda prie galutinės sąskaitos. Planuok tai iš anksto.

Kuo skiriasi pristatymas nuo durų iki durų nuo to, kai pats vežu daiktus iki uosto?

Tai dangtis ir žemė. Kai pats veži daiktus į terminalą – sakykim, į Klaipėdą ar kitą uostą – tu pats krauni, pats pildai lapus, dar ir transportą iki ten organizuoji. Tai kainuoja laiko. Dabar pagalvok apie pristatymą nuo durų iki durų į Angliją: pas tave Vilniuje sustoja mašina, vaikinai išneša sofą, tu nieko nelieči. Londone jie užneša iki svetainės. Tu gali gerti arbatą. Taip, brangiau kainuoja. Bet jei turi ko sutaupyti – sveikinu, bet aš rinkčiau ramybę.

Pakavimas ir pasiruošimas – dažniausiai pamirštama dalis

Ar tikrai man pačiam reikia viską supakuoti, ar jūs tai padarysite mano bute Vilniuje?

Klausimas, kurį girdžiu dešimtą kartą per savaitę. Gali daryti pats, gali užsakyti pas mus. Jei pats pakuoji – turėk omeny, kad dėžės turi būti tvirtos. Kartais žmonės sudeda knygas į senas batų dėžes ir stebisi, kodėl dugnas iškrito pakeliui į Angliją. O jei užsakai pas mus – atvažiuojame, atsivežame medžiagas, supakuojame. Kaina auga, bet ir rizika mažėja. Ypač su stiklais ir elektronika. Nes jei ekranas sudužęs, o supakavo vežėjas – tai jo atsakomybė. Jei pats – tavo galva skauda. Aš asmeniškai rinkčiau profesionalus, bet čia tavo pasirinkimas.

Kaip žinoti, kokių dėžių reikia, jei niekada to nedariau?

Eina sau, su šituo klausimu žmonės pakvaista. Standartinė knyga – tai maždaug 15–20 vidutinių dėžių. Bet aš mačiau studijas, kurios prikimštos knygų kaip biblioteka – tada reikia trisdešimties. Sofai nereikia dėžės, reikia užvalkalo ir plėvelės. Drabužiams – dėžės su skersiniu. O indams – su pertvaromis. Geriausias patarimas: nusifotografuok kiekvieną kambarį ir atsiusk man. Aš per dešimt minučių pasakysiu, ko reikia. Tiksliu nei spėlioti. Esmė – nepataupyti ant dėžių, nes kartonas turi išlaikyti kelionę iki Anglijos.

Ar leidžiama vežti maistą, prieskonius ir vyno butelius į Angliją po Brexit?

Oho, čia aš nežinau šimtu procentų, nes taisyklės keičiasi kaip kojines. Ką aš tiksliai žinau: komercinis maistas – draudžiamas be leidimų. Bet asmeniniai naudojimo produktai... hmm. Maždaug iki tam tikro kiekio galima. Vynas – taip, jei asmeniniam vartojimui, bet ne verslui. Prieskoniai – jei neatidaroti. Aš visada savo klientams sakau: geriau neprikrauti maisto. Nes pasieniečiai gali atidaryti dėžę ir pradėti klausinėti. O kadangi pristatymas nuo durų iki durų į Angliją dabar prasilenkia su muitinės formalumais... geriau verčiau pirkti maistą jau vietoj. Neapsimoka rizikuoti dėl kelių šaldytų kukulių. Pasitikrink dar kartą – aš galiu ir atsilikti nuo naujausių taisyklių.

Kaina ir kas ją vežia

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas nuo durų iki durų į Angliją dviejų kambarių butui?

Su siaura akimi, be jokių užuolaidų – dviejų kambarių butui iš Kauno į Barninghamą (taisau: Birmingamą, aš sumaišiau su kaimu kažkur) kainuos nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Kodėl toks skirtumas? Viskas priklauso nuo datos, nuo aukštų be lifto ir nuo to, ar turi leboką. Dėl liftų. Ai, ką aš čia. Jei pirmas aukštas abiejose pusėse ir laisvas terminas – pigiau. Jei reikia per kelias dienas ir dar dešimtas aukštas Londone – brangiau. Dar prisideda kuro mokestis ir svaras sterlingų kursas. Mes priimame ir eurus, ir svarus, bet kursas visada sminga kaip peilis.

Ar yra koks nors pigesnis variantas, jei aš pats noriu krautis?

Yra. Vadinasi dalinis paslaugų paketas. Tu pats pakuoji, pats neši iki mašinos, o mes tik vežame ir vairuojame. Tai atpigina kokius trisdešimt procentų. Bet aš mačiau situacijų, kai vyrukai pakrauna, o paskui Londone prisiveržia ranką ir nebegali iškrauti. Tada vairuotojai stovi ir piktinasi. Be to, jei pats dedi daiktus į mašiną – tuomet tu ir kaltas, jei kas atsitiks. O pristatymas nuo durų iki durų į Angliją pilnu paketu reiškia, kad mes prisiimame atsakomybę nuo tavo slenksčio iki kito slenksčio. Aš pats renkuosi pilną paketą, net jei kainuoja daugiau. Ramiau miegi.

Kodėl viena įmonė prašo 800 EUR, o kita – 2500 EUR už tą patį?

Aha, čia mano mėgstamiausia tema. Mažos įmonės, kurios turi vieną seną sprinterį ir draugą vairuotoją, gali parašyti kainą – bet ar jie turi draudimą? Ar CMR? Ar žino, kas yra pristatymas nuo durų iki durų į Angliją teisiškai? Buvo atvejų: vaikinai surinko avansą ir dingo – klientas skambina, numeris nebereaguoja. O didelė įmonė turi biurą, licencijas. Kaina didesnė, bet daiktai neatvažiuoja sugadinti arba neatvažiuoja iš viso. Pigiai būna brangiai. Aš nesakau, kad visi maži blogi. Yra puikių šeimos verslų. Bet jei kaina triskart mažesnė nei rinkos – klausk savęs, kodėl. Atsakymas paprastas.

Ar reikia drausti baldus ir ar tai įskaičiuota į kainą?

CMR konvencija numato bazinį draudimą, bet jis dažnai nepakeičia visos sofos vertės. Mes siūlome papildomą krovinio draudimą. Kainuoja apie 1–2 procentus nuo vertės. Verčiau sumokėti tuos trisdešimt eurų nei paskui verkti, kad televizorius atsirado su įdūžimu. Kartais klientai sako: "o kam, jūs gi atsargūs". Taip, atsargūs, bet kelias ilgas, o Anglijos greitkeliuose duobių netrūksta. Mašina supučia ant tilto, dėžė nusirieda – ir viskas. Dviejų tūkstančių eurų vertės krovinys, o draustas kaip šimto. Nesąmonė. Klausyk manęs – apdrausk.

Transportas, maršrutai ir laikas

Kiek laiko daiktai važiuoja iš Lietuvos į Angliją nuo durų iki durų?

Paprastai – keturios iki septynios dienos. Sykį iš Varėnos į Skotiją važiavome aštuonias, nes mašina sugedo Belgijoje. O kitą kartą Vilnius–Londonas per tris dienas – bet ten skubus pristatymas buvo. O dažniausiai? Maždaug penkios. Sunku tiksliai pasakyti, nes pristatymas nuo durų iki durų į Angliją priklauso nuo to, ar tai pilnas krovinys, ar dalinis. Daliniai kroviniai renkami iš kelių klientų. Dar muitinė gali užtrukti dieną, jei nusprendžia tikrinti. Nebūna taip, kad paspaudi mygtuką ir rytoj sofos jau ant slenksčio. Gerai, būna, bet moki trigubai.

Ar mano daiktai bus vienoje mašinoje visas kelias, ar bus perkeliami kažkur?

Pilnas krovinys – taip, tie patys vairuotojai, ta pati mašina. Dalinis krovinys – dažniausiai perkeliamas mūsų sandėlyje netoli Painiu (nu velnias, rašau blogai – Panevėžio) ir tada jau važiuoja į Angliją. Bet persikrautymas vyksta profesionaliai, ne kaip pakelėje. Turime liftuotas mašinas. Kita vertus, jei kas nors sako, kad perkelia keturis kartus – jau keista. Per tuos dvidešimt metų supratau: geriausias daiktas – kai daiktai keliauja kuo mažiau rankų. Mažiau liečia – mažiau tikimybės sulaužyti. Esmė – klausk iš anksto, koks maršrutas. Turi teisę žinoti.

Kaip vyksta pristatymas į Londoną, jei ten beveik neįmanoma pastatyti sunkvežimio?

O čia tai smagiai. Prieš ketverius metus vežėme baldus į Noting Hilą. Gatvė tokia siaura, kad net dulkių siurblys pro langą neišlįstų. Atvažiavome su septynių tonų mašina, o ten stulpai ir BMW iš abiejų pusių. Tekėjo nešt daiktus iš pagrindinės gatvės maždaug šimtą metrų. Klientas neįsivaizdavo. Jau iš patirties žinau: Londone retai pristatai tiesiogiai prie durų sunkiuoju transportu. Dažnai naudojame mažesnes mašinas arba vežame iki artimiausios vietos ir nešame. Tai prailgina laiką ir kainuoja papildomą darbą. Planuok tai, jei gyveni centre.

Muitinė ir dokumentai po Brexit

Ar dabar, kai UK nebe ES, reikia kažkokių papildomų popierių baldams įvežti?

Reikia. Inventoriaus sąrašas anglų kalba – privaloma. Dar reikia nurodyti, kad tai asmeniniai daiktai. Aš paprastai padedu klientams užpildyti CMR ir muitinę deklaraciją. Ką aš tiksliai dabar galiu pasakyti – dėl naujų prekybos taisyklių kai kurie baldai gali prisiliesti prie muito ribų, bet asmeniniams daiktams dažnai taikomas foninis patikrinimas. Aišku viena: pristatymas nuo durų iki durų į Angliją dabar reikalauja tvarkingesnių dokumentų nei prieš dešimt metų. Anksčiau tiesiog važiuoji. Dabar – stabili rašliava. Jei neturi popierių – mašina stovi pasienyje ir kainuoja po porą šimtų svarų už prastovą.

Ar muitinė tikrina kiekvieną siuntą iš Lietuvos į Angliją, ar tik atsitiktinai?

Atsitiktinai. Bet jei turi elektroniką – tris televizorius ir dar šaldytuvą – tada tikrai atidarys. Matyti, kad ne asmeniniam naudojimui. Sykį klientas vežė penkis vienodus grindų siurblius. Muitininkas pažiūrėjo ir sako: "kodėl jums reikia penkių?" Pasirodo – dovanos giminėms. Bet jie pagalvojo, kad pardavinėja. Tai laiko praradom. Eilinis šeimos krovinys – sofos, stalai – retai tikrinami. Bet visada turi būti sąrašas. Jei sąrašas netikslus, o randa daiktų, kurių nėra – prasideda istorijos. Geriau parodyk ką turi atvirai. Nieko neslėpk.

Pristatymas Anglijoje – kas vyksta tiksliai

Ar jūs užnešite lagaminus ir baldus iki antro aukšto be lifto Londone?

Tik pagal sutartį. Jei sutartyje parašyta, kad pristatymas nuo durų iki durų į Angliją į pirmą aukštą – tada ten. Antram aukštui be lifto reikia derinti atskirai. Ne todėl, kad mums tingisi. O todėl, kad du vyrukai nešą šaldytuvą į antrą aukštą per siaurus laiptus – tai pavojinga. Ir laikrodis sukasi. Jei aiškinamės tai vietoje – kaina auga, o krovėjai pavargę pykstasi. Geriau iš karto pasakyk: "turiu liftą" arba "gyvenu ketvirtam, nera lifto". Tada mes atsivežame leboką arba papildomus žmones. Sutaupysime visiems nervų. Aš pats buvau užnėšęs sofą į ketvirtą – kartoti nenoriu.

Kas bus, jei pristatymo dieną aš vėluosiu pusvalandį – jie paliks kieme daiktus?

Tikrai ne. Mes nesame paštas. Pristatymas nuo durų iki durų į Angliją reiškia, kad kažkas turi priimti. Jei tu vėluoji pusvalandį – telefonu susisiekiame. Jei valandą – skaičiuojasi papildomas laukimas. Jei neatvyksti – daiktai grįžta į sandėlį už mokestį. Buvę atvejų, kai klientas pamiršo, kad skrenda iš Maljorkos tą dieną. Tai ką – mašina su sofomis stovi, vairuotojas pasimetęs. Skambini, žmonės sprendžia. Bet nesitikėk, kad numesim raktą po kilimu. Tai brangūs daiktai. Turi būt kas pasirašo.

Ar galiu prašyti, kad pristatymas būtų šeštadienį, nes darbo dienomis nesu namie?

Gali. Bet Anglijoje daugelis komandų dirba penkias dienas. Šeštadienis – viršvalandžiai. Kainuoja brangiau. Kartais dvigubai, jei reikiamo dydžio mašiną rasti savaitgalį. Yra darbo laiko direktyva. Po penkių dienų vairuotojai pavargę. Patarčiau sutarti dėl penktadienio vakaro arba pirmadienio ryto. Bet jei tikrai reikia – galima. Tik pranešk iš anksto, kai dar planuojame maršrutą. Pakeisti penkių dienų grafiką per dieną – suktis kaip voverė rate. Valandų nepapildysi. Anksčiau taip gyvendavau, kad savaitgalio neturėdavau.

Keblūs dalykai, kurių niekas nepasakys

Ar teko matyti, kad daiktai dingsta važiuojant į Angliją ir kaip to išvengti?

Buvo. Prieš trylika metų mašina sustojo Lenkijoje. Kol vienas miegojo, kitas... na, nelieskim. Dingo kompiuteris ir fotoaparatas. Savaitė be miego. Todėl mes dabar niekada nepaliekame mašinos be priežiūros. Sekame GPS. Bet blogiausia su mažomis, nežinomomis įmonėmis, kurios samdo atsitiktinius vairuotojus. Pagrindinė taisyklė: nesiųsk vertingų daiktų atskirose dėžėse be priežiūros. Pats vežkis kompiuterį. O dėl pristatymo nuo durų iki durų į Angliją – rinkis vežėją su sekimo sistema ir CMR draudimu. Tada jei kas – yra kas kaltinti. Nors geriausia – nieko nedings.

Ką daryti, jei baldai atvažiavo subraižyti – bet aš pasirašiau popierių nepasižiūrėjęs?

Oi, va čia tai pačių klientų kaltė. Pasirašei važtaraštį – reiškia, priėmei sveiką krovinį. Tada randi subraižytą stalą – ir viskas, mes jau teisiškai švarūs. Todėl aš kiekvienam kartoju: tikrink prieš pasirašydamas. Jei reikia – atidaryk dėžę čia pat kieme. Jei matomų brokų – fiksuok protokole. Daryk nuotraukas. Jei vairuotojas skuba – pasakyk "palauk penkias minutes". Nes paskui aiškintis su draudimu be pasirašyto priėmimo dokumento – beviltiška. Profesionalus pristatymas nuo durų iki durų į Angliją apima patikrą tą pačią dieną. Neprašyk padėti į vidų, o tada tikrinsi. Pirma tikrink, paskui pasirašinėk.

Ar tikrai verta rinktis mažą, nežinomą firmą, nes ji parašė pigiausia Facebook'e?

Kurti istorijas galėčiau. Perskaičiusi skelbimą: "Perkraustymas į Angliją – pigiai!" Klientė sumokėjo du šimtus eurų avansą. Mašina neatvažiavo. Telefonas išjungtas. Profilis ištrintas. Ir ką tu padarysi? Nieko. O rimtas pristatymas nuo durų iki durų į Angliją reikalauja licencijų, draudimų, sutarčių. Maža firma gali būti šauni, bet patikrink jų įmonės kodą, pažiūrėk atsiliepimų. Jei trys atsiliepimai ir visi parašyti ta pačia diena – bėk. Yra puikių šeimos verslų. Bet jei kaina triskart mažesnė nei rinkos – klausk savęs, kodėl. Atsakymas paprastas: arba apmulkins, arba pridarys žalos.

Paskutiniai patarimai prieš apsisprendžiant

Ar galiu siųsti tik vieną sofą ir šaldytuvą, ar privaloma užpildyti visą mašiną?

Ne, neprivaloma. Mes vežame ir dalinius krovinius. Sofa ir šaldytuvas – normalus užsakymas. Kaina skaičiuojama ne už visą mašiną, o už užimamą plotą. Sykį vežėme vieną fortepijoną iš Panevėžio į Oksfordą. Brangu. Bet vienetinis daiktas. Kitą kartą – penkios kėdės ir dviratis. Irgi ok. Dėl pristatymo nuo durų iki durų į Angliją svarbu ne kiekis, o talpumas. Jei daiktai tilps šalia kito kliento krovinio – sutaupysi. Jei reikia specialios temperatūros šaldytuvui – tada jau atskira mašina. Bet retai. Dažniausiai viskas keliauja su kitais daiktais. Neprivalai pirkti konteinerio.

Kaip elgtis, jei Anglijoje prireiks laikinai palikti dalį daiktų sandėlyje prieš pristatymą į namus?

Būna, kad Londono butas dar neužlaikytas, o daiktai jau išvykę iš Lietuvos. Mes pristatome iki sandėlio Anglijoje, saugome, o paskui darome antrą etapą – pristatymą nuo durų iki durų į Angliją į galutinį adresą. Tik reikia apie tai pagalvoti prieš pasirašant sutartį. Nes jei apskaičiuota vienkartinė kaina, o paskui reikia sandėlio – papildomas punktas. Ir dar: Anglijoje aukštas nuomos mokestis reiškia, kad ir sandėliavimas kainuoja daugiau nei Kaune. Kartais verta palaukti savaitę Lietuvoje ir išsiųsti tik tada, kai tikrai yra kur pristatyti. Daug mažiau galvos skausmo.

Ar reikia kažkaip paruošti namus Londone prieš atvažiuojant sunkvežimiu?

Taip. Patikrink stovėjimo vietą. Londone leidimai – keblus reikalas. Jei tavo gatvė su leidimais tik gyventojams, o mes atvažiuojam su sunkvežimiu – gali būti bauda arba niekur nestoti. Pranešk kaimynus. Jei kieme žaidžiantys vaikai – atitverti erdvę. Dar lifto rezervacija. Daugelis Londono namų turi senus liftus, kurie lūžta nuo svorio. Geriau suderinti su administratoriumi. Ir palik praėjimą bute. Kartais žmonės apstatę koridorius dėžėmis, ir mes net negalim įnešti spintos. Pristatymas nuo durų iki durų į Angliją nėra stebuklas – jei nėra vietos, kur padėti, vairuotojai neatlieka cirko numerių. Pasiruošk erdvę ir viskas praeis greičiau.

Ką dar reikia žinoti apie pristatymą nuo durų iki durų į Angliją, kad viskas praeitų gerai?

Kad tai procesas, o ne mygtukas. Reikia bendrauti. Jei kažkas neramu – rašyk, skambink. Jei pasikeičia adresas arba laikas – pranešk nedelsiant. Anglijoje adresai painūs, postal kodai kebli. Sykį klientas padiktavo SW11, o reikėjo SW1. Dviejų valandų kelias pavirto į šešių. Ir dar – būk realistiškas. Jei moki penkis šimtus eurų, nesitikėk penkių žvaigždučių serviso. Bet tikrai gali tikėtis sauso baldo, tvarkingų dokumentų ir mandagaus vairuotojo. Aš mėgstu, kai klientas draugiškas. Tada ir mes darome extra. Tai tokia neaprašyta taisyklė. Bendrauk kaip su žmogumi, ne kaip su robotu.

Pristatymas nuo durų iki durų į Angliją sudėtingas tik tada, kai nieko nežinai. Pasiruošk iš anksto, rask patikimą vežėją ir viskas prašys gerai.