Pristatymas į Angliją: nuo durų iki durų visoje šalyje

Jei ruošiesi persikelti į Angliją, turbūt galvoji: kaip čia viskas bus, ar mano daiktai saugiai pasieks namus Londone, Birmingame ar kažkur Škotijos vieškelio gale? Aš dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti – pristatymas į Angliją nuo durų iki durų visoje šalyje yra įprasta paslauga, bet ne viskas visada einasi pagal vadovėlį. Yra daugybė niuansų, kuriuos verta žinoti prieš bendraujant su bet kokia vežėjų įmone. Toliau – atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas, ruošiantis kelionę per Lamanšą.

Kainos ir pradžia – visi pinigų klausimai

Kiek maždaug kainuoja pristatymas į Angliją nuo durų iki durų, jei vežu keturių kambarių buto daiktus?

Žinai, kainą labiausiai lemia ne kambarių skaičius, o kubatūra. Keturių kambarių butas dažniausiai užima nuo 15 iki 25 kubinių metrų. Šiuo metu rinkoje durų iki durų paslauga į Angliją kainuoja maždaug nuo 1200 iki 2500 eurų, priklausomai nuo to, ar renkiesi pilną fūrą, ar dalinį krovinį. Kartais žmonės prisistato su penkiais kambariais, o daiktų – kaip iš garažo. Kitaip nei aš čia sakau: kiekvienas atvejis skirtingas. Geriausia, kad kas nors apžiūrėtų, nes telefonu visi esame ekspertai, bet realybė kitokia.

Ar galiu pakuoti daiktus pats, ar jūs tai darote?

Gali pats, ir daugelis taip daro, ypač jei nori sutaupyti. Bet turiu pasakyti – matydavau tokių dešinių dėžių, kad net verkti norisi. Jei pakuoji pats, vežėjas atsako tik už tai, kad daiktai būtų transportuoti, bet ne už sugadintą porcelianą, kurį suvyniojai į seną laikraštį. Mes siūlome bent jau trapius daiktus palikti mums. Kartais žmonės pakuoja viską patys, o paskui skambina pykti, kad lėkštė įskilo. Aš tada tyliai klausiu – o kaip pakuota buvo? Ir tyla.

Kokia yra užsakymo tvarka, ar reikia užstato?

Paprastai taip, avansas – standartinė praktika tarptautiniuose perkraustymuose. Mes imame apie dvidešimt procentų, bet rinkoje pasitaiko ir penkiolikos, ir trisdešimties. Užstatas reikalingas tam, kad žinotume, jog tu tikrai važiuoji, nes būna, žmonės užsisako keturias datas ir paskui niekur nebevažiuoja. Likusi suma mokama prieš krovimą arba atvykus, čia jau pagal sutartį. Aš asmeniškai mieliau, jei viskas apmokėta iki fūros išvažiavimo, nes paskui gaudyti žmones po visą Angliją – ne mano mėgstamiausia dalis.

Ar reikia draudimo, jeigu mano daiktai jau ir taip subraizyti?

Draudimas reikalingas ne nuo subraižymo, o nuo dingimo arba visiško sunaikinimo. Aišku, jei tavo sofa jau atrodo kaip po karo, draudimas jos nepadarys gražios. Bet jei vairuotojas užtrenks durimis ir tavo televizorius sudūžta – tada pravers. Kainuoja maždaug proceną ar du nuo vertės. Mūsų klientai sako "kažin ar prireiks", o paskui keikiasi. Geriau permokėti dešimt eurų nei gailėtis.

Ar galima siųsti tik vieną šaldytuvą ir dviratį, ar privalu vežti visą butą?

Niekas neverčia vežti viso buto. Durų iki durų paslauga galioja ir daliniams kroviniams. Vienas šaldytuvas ir dviratis – tai maždaug du–trys kubiniai metrai. Tokiu atveju daiktai keliauja fūroje kartu su kitais kroviniais, vadinamasis perkraustymas daliniu kroviniu. Kaina bus proporcinga užimamai vietai. Žinoma, jei esi viename gale Lietuvos, o fūra važiuoja iš kito, reikės susimokėti už papildomą surinkimą. Bet taip, galima. Mes vežame ir po vieną pianiną, ir penkis kubus drabužių. Svarbu tik, kad būtų už ką pakabinti sąskaitą.

Kaip daiktai juda per žemyną

Kiek laiko daiktai važiuoja iki Anglijos, pvz., jei kraunuosi Vilniuje?

Iš Vilniaus į bet kurį Anglijos kampelį realistiškai – nuo keturių iki septynių dienų. Jei pasiseka su keltu ir tuneliu, gali spėti per keturias. Kartais pasitaiko sulaikymų Calais arba Doverio pusėje, ypač jei muitinė nusprendžia kištis. Aš prisimenu vieną kartą, kai fūra stovėjo aštuonias valandas prie keltų, nes vėjas buvo per stiprus. Daiktai sėdėjo kabinoje, o vairuotojas gėrė arbatą. Į Bristolį arba Manchesterį reikia pridėti dar dieną, nes Anglija nėra tik Londonas. Taip kad skaičiuok ne mažiau nei penkias darbo dienas.

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai iš mano buto į butą Anglijoje, ar bus pervežami į sandėlį?

Idealiu atveju – taip, tiesiai. Realybėje dažnai būna kitaip. Jei tavo krovinys užima visą fūrą, paprastai važiuoji tiesiai. Tačiau jei tai dalinis krovinys, daiktai pirmiausia vežami į konsolidacijos sandėlį, ten sukraunami kartu su kitais daiktais ir tik tada išsiunčiami į Angliją. Anglijoje irgi gali trumpam atsidurti vietiniame sandėlyje, kol surandamas vairuotojas pristatymui. Aš žmonėms visada sakau: jei tau sako, kad veža tiesiai, o pas tave du kubai daiktų – greičiausiai meluoja. Tiesioginis pervežimas kainuoja ir turėtų būti aiškiai aptartas iš anksto.

Kas bus, jei fūra vėluos dėl oro sąlygų ar kliūties tunelyje?

Vėlavimas – tai ne pasaulio pabaiga, nors klientai kartais taip jaučiasi. Jei tunelis užkimštas arba keltai neatplaukia, mes informuojame. Tu gauni naują numatomą datą. Verčiausia problemą sprendžia vežėjas. Jei daiktai sėdi sandėlyje dėl force majeure, paprastai papildomai nekainuoja pirmos kelių dienų. Jei vėluoji tu – tada kita kalba, fūra nepastovės neribotai. Buvo toks atvejis prieš trejus metus: sniegas uždarė tunelį, klientas skambino kas dvi valandas. Galų gale krovinys pasiekė tik po dešimt dienų. Ne mūsų kaltė, bet atsiprašyti teko keturis kartus.

Ar mašina pasieks mane, jei gyvenu kaime, toli nuo Londono?

Hmm, čia aš turėčiau pasakyti – tiksliai nežinau tavo kaimo, bet standartiškai taip, durų iki durų paslauga galioja visoje Jungtinėje Karalystėje. Buvome vežę ir į Škotijos kaimelį prie ežero, ir į kokią Cornwall užkampį. Tik yra vienas bet: jei kelias į tavo kiemą siauras arba turi žemų tiltų, didelė fūra nepateks. Tada naudojame mažesnį autobusiuką – shuttle paslaugą. Tai kainuoja papildomai, bet nežmoniškai. Kartą vyrukui teko gabenti daiktus trisdešimt metrų rankomis, nes tiltas buvo per senas. Prisiekė, kad daugiau nepirks namo pelkėje.

Ar pristatymas galimas sekmadienį?

Techniškai galimas, bet aš asmeniškai to nerekomenduoju. Anglijoje sekmadienį juda mažiau žmonių, bet sandėliai uždaryti, kai kurie keliai apkrauti poilsiautojų. Be to, jei kažkas nutinka – pavyzdžiui, reikia atspausdinti dokumentą – niekas nedirba. Mes vengiame sekmadienių, nebent tai skubi pagalba. Kita vertus, jei tu dirbi nuo pirmadienio iki šeštadienio ir turi tik tą vieną laisvą dieną, galime susitarti. Tik atsargiai su tavo kaimynais, nes perkraustymas triukšmingas, o sekmadienis – šventa diena britams. Geriau šeštadienis arba penktadienio popietė.

Brexit, muitai ir popiergaliai

Ar dabar, po Brexit'o, labiai pasikeitė pristatymas į Angliją nuo durų iki durų?

Pasikeitė, ir ne į gerąją pusę, jei kalbam apie biurokratiją. Anksčiau pakeliui paklausdavo vardo ir pavardės, o dabar reikia vadinamojo T1 dokumento, krovinio sąrašo su vertėmis, kartais – muitinės deklaracijos. Formalumai užtrunka ilgiau, ypač jei krovinys kertasi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pasienyje. Bet pats pervežimas? Fūra važiuoja taip pat. Tik muitinėje stoja ilgiau. Aš pats pastebėjau, kad po dviejų tūkstančių dvidešimt pirmųjų metų klientai dažniau klausia ar daiktai neįstrigs. Neįstringa, tik lėčiau eina eilė.

Kokių dokumentų man reikia, kad daiktai prasmuktų muitinėje?

Pirmiausia – sąrašas daiktų anglų kalba su apytikslėmis vertėmis. Reikia tavo asmens dokumento kopijos, gyvenamosios vietos deklaracijos Anglijoje arba sutarties, jei dar nepersikėlęs. Jei daiktai yra nauji, reikės čekių, kitaip muitinė gali pagalvoti, kad veži prekybai. Mūsų biuras padeda užpildyti reikiamas formas, bet tiksliai tau pasakys ko reikia tik žinodamas datą ir išvykimo punktą. Kartais paprašoma dar ko nors, priklauso nuo muitininko nuotaodos. Taip, nuotaodos – tai oficialus terminas, kuris neturėtų egzistuoti, bet egzistuoja.

Ar mano draugas gali priimti daiktus, jei aš dar neatvyksiu į Angliją?

Gali, bet reikia raštiško įgaliojimo. Ne, sms žinutė "duok Tomui" netinka. Draugas turi turėti asmens dokumentą, o tu – iš anksto mums atsiųsti pasirašytą leidimą. Buvo labai nemaloni situacija: klientas atostogavo Ispanijoje, draugas turėjo priimti krovinį Vilniuje, o paskui paaiškėjo, kad jis išėjo į parduotuvę. Fūra devyniems ryto, o namuose nieko. Vairuotojas prarasdavo pusę dienos. Dabar mes reikalaujame, kad priimantysis patvirtintų telefonu dieną prieš tai. Kitaip sakant – taip, gali draugas, bet be tavęs turi būti aiškiau nei dienos šviesa.

Ar galiu vežti maisto produktus, prieskonius ar lietuvišką dešrą?

Čia aš turiu būti tas nepopuliarus vyrukas. Mėsos produktai – ne. Pieno produktai – ne. Medus – galbūt, bet su sertifikatais. Prieskoniai, arbatos, džemai – dažniausiai taip, jei komerciškai nepakuoti ir tinkamai deklaruoti. Bet dešros, sūriai kokių dvidešimt kilogramų – muitininkai gali konfiskuoti arba skirti baudą. Aš mačiau, kaip žmonės bandė vežti šaldytą kiaulieną į Londoną. Rezultatas – šiukšlių konteineris Doverio muitinėje. Verčiau suvalgyk tai čia arba pirk Tesco. Atleisi man už tokius patarimus, kai pamatysi eilę muitinėje.

Ar reikia mokėti mokesčius už savo naudotus daiktus?

Jei daiktai yra naudoti ilgiau nei šešis mėnesius ir vežami kaip asmeniniai, gali pretenduoti į atleidimą nuo importo muito. Tai vadinasi Transfer of Residence relief. Bet jei veši visiškai naują sofą su plėvelėmis – tada muitas bei PVM galioja. Aš manau, kad taisyklė yra tokia: jei daiktai senesni nei šeši mėnesiai… oi, trumpiau nei dvylika mėnesių (taip, šeši mėnesiai, jei neklystu) naudoti Lietuvoje ir priklauso tau asmeniškai. Atvejai skiriasi. Geriau pasitikrinti prieš kelias savaites nei aiškintis pasienyje. Kartais muitinėje dirba žmonės, kurie žino mažiau nei tu, ir tada prasideda teatras.

Pakavimas ir problemos, kurių norėtum išvengti

Ką daryti, jei netelpa visas butas į vieną mašiną?

Tada krauname į dvi. Paprasčiau nei atrodo. Perkraustymo metu matuojame kubatūrą iš anksto, kad taip nenutiktų. Bet jei atvažiavus paaiškėja, kad po sofa dar yra dviejų sofų vietų daiktų, kurių nebuvo minėjęs – fūra nepaplatės. Turėsime vežti dalį dabar, dalį vėliau. Kaina, aišku, padvigubėja. Buvo klientas, kuris pasakė "tik trys kambariai", o pabaigoje rūsyje dar radome alaus daryklą ir šimtą knygų. Fūros nepakako. Sutarėme dėl antro reiso. Gyvenimas moko, kad žmonės dažnai nežino, kiek turi.

Ar jus pakraunate daiktus, jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto?

Taip, bet tai papildomas darbas, o papildomas darbas kainuoja. Vadinama liftline arba nešimo mokestis. Kaina priklauso nuo aukšto ir daiktų svorio. Jei pianinas – penktas aukštas – tenka man konkrečiai verkti. Bet pakrauti galime. Tik labai nemėgstu tų įmonių, kurios atvažiuoja, pasižiūri ir taria: "O, be lifto? Tai dar du šimtai." Tai turėjo būti žinoma iš anksto. Mūsų komanda visada klausia apie liftą iš pradžių, nes buvo atvejų, kai vairuotojas atvažiuoja vienas, o reikia penkių rankų. Tuomet arba tu nešiesi kartu, arba fūra išvažiuoja neapkrauta.

Kaip supakuoti keramikines plyteles ar močiutės porcelianą, kad nesusprogtų?

Sprogtų – gal kietai pasakyta, bet plyšti tikrai gali. Traškūs daiktai keliauja atskirose dėžėse, suvynioti į burbulinę plėvelę, o tarp plytelių – kartono pertvaros. Jei pakuoji pats, nepatingėk parašyti "stiklas" ant kiekvienos dėžės. Kartą klientas supakavo porcelianą į senas vilnones striukes – atrodė minkšta. Deja, striukės nesuslėgė nei kampų, nei smūgių, kelios lėkštės tapo dizaino šukių kolekcija. Mes vežame atsargiai, bet fūroje viskas juda. Jei matai, kad dėžė neatrodo saugiai, paprašyk mūsų perdaryti. Geriau penkias minutes ir du eurus nei gailėtis vėliau. Buried in bubble wrap – taip sako profesionalai.

Ar galima vežti augalą, pavyzdžiui, didelį fikuso?

Teoriškai taip, bet žinai, fikuso… oi, fikuso medį (čia tas augalas, kuris meta lapus, kai supyksta) vežti galima tik su fitosanitariniu sertifikatu. Anglai žiūri griežtai – nenoriu, kad tavo augalas užsikrėstų kokia nors liga ir paskui užkrėstų visą Yorkshire'o žemdirbystę. Maži augalai – vienoks reikalas, didelis – kitoks. Be to, augalas gali nenukentėti tik šiltuoju metu. Žiemą fūroje temperatūra krenta žemiau nulio. Buvo, kad klientas vežė citrinmedį. Atkeliavo citrinmedžio šakelių puokštė. Verčiau atiduok kaimynams ir nusipirk naują IKEA, jei nori žalumos saloje.

Kas atsakingas, jei pervežimo metu dings viena dėžė?

Atsakingas vežėjas, bet tik jei turi inventoriaus sąrašą, pasirašytą abiejų pusių. Jeigu dėžės nebuvo surašytos, o tu sakai "ten buvo auksiniai auskarai" – teismai nepadės. Numeruok, rašyk vidų, fotografuok prieš krovimą. Jei pasirašei už dvidešimt, o randi devyniolika – skambink. Mes nebuvome praradę, bet mačiau, kaip tai nutinka kitoms įmonėms, kai kroviniai perkaunami sandėliuose. Būk protingesnis už sistemą – tai mano moto.

Londonas, Edinburgas ir tie užkampiai

Ar pristatymas į Angliją nuo durų iki durų galioja ir Edinburge, Birmingame, mažuose miesteliuose?

Galioja ir Edinburge, ir Birmingame, ir kokioje sleepy village viduryje niekur. Durų iki durų paslauga Jungtinėje Karalystėje nėra tik Londono privilegija. Žinoma, į Škotiją reikia pridėti dieną kitą, nes atstumas didelis. Wales'ą pasiekiame per Bristolį. Mažesniuose miesteliuose kartais problematiškesnis parkavimas nei pačiame centre. Kartą vežėme į kaimą netoli Peak District – kelias toks siauras, kad fūra atbulomis važiavo pusę mylios. Bet pristatėm. Svarbu suprasti, kad Anglija miestuose baigiasi ne ties M25 žiedu.

Ar fūra gali sustoti tiesiog prie mano namų Londone, jei aš gyvenu siauroje gatvėje?

Londone siauros gatvės – standartas. Jei gyveni Notting Hill arba Camden Town, didelė fūra nepateks. Tada mažasis autobusiukas. Bet mačiau įmonių, kurios tiesiog meta daiktus ant šaligatvio. Tai ne durų iki durų, tai durų iki konteinerio. Mes taip nedirbame. Jei fūra netelpa, pernešame. Londone dar yra ULEZ zonos ir leidimai – techniniai dalykai, bet veikia tavo piniginę.

Kokią dieną geriausia pasirinkti pristatymui, kad nesusidurtume su siaubinga spūstimi?

Venk penktadienių. Tai blogiausia diena. Vairuotojai grįžta namo, visi važiuoja į kaimo sodybas, M25 primena stovinčią upę. Aš pats kartą praleidau keturias valandas M25 žiede penktadienio popietę – turėjau laiko išmokti ispanų per apps'ą telefone. Antradienis ir trečiadienis – geriausi. Rytas – devynios–dešimt, ne aštuonios, nes tada visi važiuoja į darbus. Jei pristatymas Londono centre, venk dienos, kai vyksta Arsenal arba Chelsea rungtynės, nebent esi pats futbolo fanas ir pasirengęs bijoti. Trumpas nukrypimas, bet reikia paminėti.

Ar dažnai būna taip, kad pristatymas užtrunka daug ilgiau nei žadėta?

Kartais taip, bet ne dėl mūsų tinginystės. Keltai vėluoja, muitininkai pradeda byrėti kiekvieną dėžę, arba fūros variklis nusprendžiau pailsėti. Realistiškai – devyniasdešimt procentų pristatymų įvyksta laiku. Tačiau jei planuoji persikraustymą, daryk sau laiko tarpą. Nesakyk landlady, kad atvyksti tiksliai antradienį dešimtą, jei daiktai dar tik pasienyje. Aš tave perspėju: sakyk "antradienį–trečiadienį". Jei atvarysiu anksčiau – visi laimingi. Jei pavėluosiu – tu nepasiusi pasaulio. Vėlavimas per vieną dieną tarptautiniuose perkraustymuose nelaikomas skandalu, nors klientai kartais norėtų kitaip.

Ar verta vežti baldus į Angliją, ar pigiau viską nusipirkti vietoje?

Jei baldai – seni IKEA už trisdešimt eurų, neverta. Mokesčiai, vargas – nusipirksi naujus. Jei močiutės komoda – vežk. Yra dar vienas dalykas: kai kurios įmonės taip pridirba kainas, kad net sena spinta atrodo kaip brangenybė. Tuomet išlaidos absurdiškos. Apskaičiuok: baldų vertė plius pervežimas. Jei viršija pusę naujų baldų kainos – pirk vietoje. Aš galiu pakrauti bet ką, bet nematau prasmės kelti slamštą.

Išvada

Durų iki durų pristatymas į Angliją yra geriausias būdas persikraustyti be galvos skausmo, jei tik žinai, į ką kreiptis. Nepatikėk viskuo, ką perskaitysi internete – kai kurios įmonės žada auksą, o pristato bėdą. Geriau iš karto klausk apie kainas, draudimą ir realias transportavimo datas. Aš dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus į Jungtinę Karalystę ir matau, kad sąžiningumas vis dar svarbiausia. Jei planuoji persikraustymą – susisiek, pasikalbėkim, o kol kas saugios kelionės tavo daiktams ir ramios sleptuvės tau. Anglija laukia.