Pristatymas į Angliją nuo durų iki durų paslauga – ką iš tiesų gauni, kai niekas nepučia miglos į akis?

Žinai, per dvidešimt metų vežiojant baldus, dėžes ir kartais keisčiausius daiktus į visus Anglijos kampelius, tas pristatymas į Angliją nuo durų iki durų paslauga skamba kaip pasaka. Atvažiuoja mašina, viską pasiima, kitur pristato. Paprasta, tiesa? Realybė šiek tiek kitokia. Aš jau tiek metų dirbu šitame reikale, kad žinau – kuo paprasčiau skamba pasiūlymas, tuo daugiau ten yra smulkmenų, kurias reikia žinoti prieš pasirašant popierius. Šiandien kalbamės kaip žmogus su žmogumi. Pasakysiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be to rožinio šydo, kuriuo kai kurie prisidengia.

Kai tik pradedi galvoti

Kas iš viso yra ta durų iki durų paslauga?

Tai reiškia, kad mūsų žmonės suvažiuoja pas tave į namus – ar čia Lietuvoje, kaime ar Vilniaus centre – supakuoja jei reikia, užrašo, ką vežam, ir neša tavo daiktus į mašiną. Tada keliaujame per Lenkiją, Vokietiją, kylame į keltą arba važiuojam Eurotunneliu, ir pristatom tiesiai į tavo naujus namus Londone, Birmingeme ar dar kur. Kartais klientai galvoja, kad tai kaip taksi – atvažiuos per valandą. Ne. Tai tarptautinis pervežimas, o ne pavėžėjimas. Kelias trunka dienas, priklauso nuo to, ar pas tave pilnas krovinys, ar dalinis.

Kiek iš anksto reikia planuoti perkraustymą į Angliją?

Idealu – maždaug mėnesį, dvi savaitės minimum. Bet žinai ką? Aš turėjau atvejį, kai klientas paskambino vakarop, o kitą rytą reikėjo jau būti Berlyne. Sudėtinga, bet įmanoma. Tik kaina bus kitokia, ir pasirinkimo laisvės mažiau. Jei planuoji prieš tris keturias savaites, susirandame geriausią maršrutą, galbūt sukombinuojam su kitu kroviniu, kad tau nekainuotų kaip karaliui. Skubūs pervežimai į Jungtinę Karalystę būna brangesni. Ne todėl, kad norim išprašyti, o todėl, kad tenka tempti tuščią mašiną specialiai.

Ar man reikia keltis iš namų, kol vyksta tvarkymas?

Ne, bet turėtum būti šalia. Būna, kad klientas išeina į parduotuvę, palieka raktus kaimynui, o tada skambina – o kur mano mėlynoji dėžė? Aš nežinau, kur tavo mėlynoji dėžė, aš nebuvau tavo bute. Būna smagių nesusipratimų. Mes galim dirbti ir be tavęs, bet geriau, kai esi čia pat. Kartais reikia pasakyti, kad ta spinta nebesuardoma, nes surūdiję varžtai. Kartais reikia atsakyti, ar galiu padėti tą katės tualetą į mašiną... na, atsakymas dažniausiai neigiamas, jei katė dar gyva.

Ką daryti, jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto?

Tada mūsų vaikinai – Oskaras ir Edvinas, turbūt – pakels tavo daiktus. Bet tai kainuoja papildomai, ir tai normalu. Ne visada toks kambarinis liftas būna net ir geruose namuose Londone, žinai. Vieną kartą vežėm į Noting Hilą, ten laiptai siauresni nei mano sprandas. Baldus teko nešti per langą. (Aha, čia turbūt reikėjo kranu, bet užsakovas nenorėjo mokėti, tai ir tempėm.) Paprastai įvertinam vietoje. Kartais galima sumažinti kainą, jei padedi mums patiems – nusineši daiktus iki laiptinės. Kiekvienas atvejis skirtingas.

Ar galite ir supakuoti, ar tik išvežate?

Galim ir supakuoti. Bet pasakysiu atvirai – mano firma turi du variantus. Arba atsiveži pats savo dėžes (tada vėliau pyksti, kad jos per silpnos ir subyrėjo), arba mes atsivežame profesionalias dėžes, popierių, burbulinę plėvelę. Supakuoti dviejų kambarių butą trunka kokias keturias šešias valandas. Ne tik metimas į dėžes. Reikia sutvirtinti indus, sutvarkyti dokumentus, kad muitinė nepaguostų. Siuntų gabenimas iki namų Anglijoje apima ir supakavimą, jei užsisakai. Bet jei nori sutaupyti – pakuok pats. Tik tada atsakomybė tavo.

Kas vyksta kelyje

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai į Angliją ar bus perkraunami?

Jei turim pilną mašiną tik tau – važiuojame tiesiai. Arba beveik tiesiai, nes vairuotojai privalo pailsėti pagal taisykles. O jei dalinis krovinys – gali būti, kad trumpam atsistoja sandėlyje prie Varšuvos ar Berlyno, kol surenkam kitus. Kartais klientai klausia, ar tikrai jų sofa nesutiks su kažkieno kilimu. Na... sofos neturi pojūčių, bet aš suprantu tavo norą. Svarbu, kad viskas būtų sunumeruota. Pats blogiausias scenarijus – kai pametama dėžė. Pasitaiko. Retai, bet būna. Tada ieškome ir dalinamės nuostoliais.

Kokia trukmė? Sako, kad per dvi dienas. Tai tiesa?

Dvi dienos... įmanoma, jei esi Hamburge. Iš Lietuvos į Angliją nuo durų iki durų paslauga paprastai trunka tris–septynias dienas. Kur nors į pietų pakrantę, į Kornvalį, gal ir ilgiau. Aš nesu orų specialistas – kartais uraganas, kartais kamštis prie Doverio taip ilgas, kad spėsi pavalgyti tris kartus. Vieną kartą eilė buvo dvylika valandų. Vairuotojas paskambino, aš paskambiau klientui, visi nervinosi. Realybė tokia. Kas žada pervežimą į JK per keturiasdešimt aštuonias valandas – tikriausiai meluoja arba turi teleportą. Aš teleporto neturiu.

Ar mano daiktai yra apdrausti jei kas nutiktų?

Taip, draudimas yra. BET. Visada yra tas "bet". Draudimas dengia taisyklėtį transportavimą. Jei pats supakavai vazą į laikraštį ir ji subyrėjo, draudimo kompanija gali pasakyti – aplaidumas. Jei mes pakavom, tada mūsų atsakomybė. Aišku, yra franšizė. Ne viskas apmokama iki cento. Kartais žmonės galvoja, kad jei draudimas yra, gali nepranešti apie deimantų kolekciją. Ne. Brangūs daiktai turi būti deklaruojami atskirai. Būna, kad draudimas nieko nekainuoja atskirai, bet sumą mes įskaičiuojame į bendrą kainą. Nieko nemokamai nebūna, tik matosi arba nematosi.

Ar galiu vežti savo augintinį kartu su baldais?

Oho, šitas klausimas. Augintinį – ne. Gyvūnai turi savo taisykles, dokumentus, veterinarinius pažymėjimus. Jie nevažiuoja kartu su sofa ir dviračiu. Gyvūnams reikalingas specialus pervežimas. Jei turi šunį – rinkis gyvūnų pervežimo paslaugą. O jei turi auksžuvę? Na, auksžuvę gali pasiimti į saloną pats, bet vandens buteliuką nepamiršk. (Nesąmonė, žinoma, auksžuvę geriau palikti draugams.) Baldų mašinoje temperatūros kaita didelė, slėgis keičiasi. Gyvūnas išprotėtų. Baldai ir gyvūnai – atskiros kelionės. Pamiršk šitą mintį.

Kaip žinoti, ar mašina jau arti?

Mes paskambiname prieš dvidešimt keturias valandas. Tada dar kartą, kai vairuotojas už pusvalandžio. Bet žinai, kartais Anglijoje ryšys... na, ne toks kaip Lietuvoje. Norfolke gali dingti signalas, o SMS nueina tik po poros valandų. Tada klientas skambina piktas, kur jūsų mašina, o mes sėdim už dviejų kilometrų prie tinklinio restorano ieškodami tinklo. Būna ir taip. Geriausia, jei turiu tavo antrinį numerį – gal kaimyno. Nes kai važiuojame nuo durų iki durų, norime, kad gavėjas tikrai būtų. Tuščias važiavimas į Fleetyje kainuoja papildomą šimtą svarų.

Ar daiktus Anglijoje iškrauna ir užneša į kambarius?

Taip, jei taip sutarta. Durų iki durų paslauga reiškia, kad nepaliekam daiktų ant šaligatvio. Nebent privatus namas su kiemu, o klientas pats prašo – numeskite čia. O jei laiptai su krepšiais – nešame. Kartais Londone naujos statybos butai, kur liftas siauras. Būna, reikia nešti per gaisrinę laiptinę. Mūsų vaikinai prakaitą išlieja. Tai fiziškai sunkus darbas. Vertink juos. Pažįstu kolegų iš kitų įmonių, kurie numeta daiktus prie durų ir bėga. Mes taip nedirbame. Jei matau, kad vairuotojas tingi – pats einu padėti. Nors jau nebe tas amžius.

Kas jei dar neturiu naujo buto raktų Londone?

Tada problemų prisidaro. Mes negalime laikyti daiktų amžinai. Dažniausiai turime sandėlį netoli Londono, bet jis mokamas. Arba dedame į saugomą patalpą. Geriausia, jei sutvarkai raktus prieš atvykimą. Buvęs klientas kartą atvažiavo, o nuomos agentas susirgo. Raktų nėra. Teko krauti į saugyklą trims dienoms. Jis mokėjo papildomai. Tai logiška – mašina negali stovėti su baldais savaitę nemokamai. Planuok. Anglijoje būstą surasti sunku, bet bent jau pasirūpink, kad kas nors atidarytų duris.

Dokumentai ir muitai – po yla

Ar po Brexit vis dar galima vežti asmeninius daiktus į Angliją be mokesčių?

Galima, jei darbai tinkamai padaryti. Tu turi įrodyti, kad kraustaisi gyventi – ar bent jau kad daiktai yra naudoti, ne nauji. Reikia užpildyti TOR1 formą. Aš esu pervežimų specialistas, ne muitinės brokeris (nors kartais jaučiuosi kaip jis). Bet žinau tiek – jei daiktai nauji pakuotėje, muitinė gali įžiūrėti prekybą. Tada gali kalti mokesčiai. VIENĄ KARTĄ klientas bandė vežti penkiasdešimt naujų dviračių. Kaip asmeninius daiktus. Muitininkai juokėsi savaitę. Teko mokėti. Būna, kad ir aš nežinau visas šio mėnesio taisyklių tiksliai – jos keičiasi. Bet mūsų biuras tikrina prieš kiekvieną reisą.

Kas atsakingas už popierių tvarkymą – aš ar jūs?

Mes paruošiame transporto dokumentus, CMR, sąrašus. O tu turi pasirūpinti savo leidimais gyventi ar vizomis. Kartais klientas man sako – o jūs irgi sutvarkykite man pasą. Nu ne, drauge, aš nelabai tam tikęs. Dokumentai tarptautiniams pervežimams į JK dabar rimtesni nei anksčiau. Reikia prekių aprašymo angliškai. Jei rašai „žaislai“, o viduje – technika, turėsi bėdų. Būk sąžiningas. Mes nesame tėvai, kurie tikrina kuprinę, bet muitinė gali patikrinti.

Ar galima kartu vežti maisto produktų?

Nerekomenduoju. Po Brexit maisto produktų įvežimas į Jungtinę Karalystę – baisu. Yra ribojimai mėsai, pieno produktams, kai kuriai daržovei. Jei tai konservai, sausas maistas gal ir praeis. Aš asmeniškai sakyčiau – valgyk arba išdalink prieš kraustymąsi. Arbata? Galima. Kava? Turbūt. Šviežių kiaušinių dėžė? Pamiršk. O šaldytuvas pilnas šernienos dešrų? Tai tu jau ieškoji bėdos. Saulės duonos kepalą gali pasiimti rankiniame bagaže, bet vežime per sieną – rizikinga. Vistiek dauguma maisto kelionėje supūs.

Ar reikia kažkokio inventoriaus sąrašo?

Taip, ir kuo tikslesnis, tuo geriau. Ne tau, o mums. Kai atvažiuojame, padarome bendrą inventorizaciją – kiek dėžių, kokie baldai. Kartais žmonės pasirašo net nežiūrėję, o paskui pyksta – o kur mikrobangų krosnelė? Buvo surašyta, nebuvo įkrauta? Tuomet aiškinamės. Aš patariu kiekvienai dėžei priklijuoti lipduką su numeriu. „Dėžė 1 – indai, lūžusi lėkštė.“ Būna, kad klientas rašo „įvairūs daiktai“ ant visų dėžių. Tada Londone atidarai, o ten batai, dokumentai ir senelės vazonas. Sąrašas tvarkos dėlei. Turiu pasakyti – be jo mes irgi dirbam, bet rizika didesnė. Ir nervų daugiau.

Kokiais dokumentais turiu patvirtinti savo teisę į daiktus Anglijoje?

Hmm... na, jei ten persikraustai gyventi, dažniausiai pakanka rezidencijos įrodymo nuomos sutartimi ar darbo pasiūlymu. Būna, kad paklausia, būna – ne. Mūsų darbas – pervežti. Muitinės darbas – patikrinti. Aš nežinau, ką galvoja tas konkretus muitininkas antradienio rytą. Kartais jie pasiunta, kad turi daug darbo, ir tikrina viską. Kartais praleidžia. Mes negalime garantuoti. Turėk su savimi banko išrašus, darbo sutartį, būsto dokumentus. Geriau turėti ir nereikėti, nei stovėti pasienyje. Aš pats kartais susierzinu nuo to popierizmo, bet po Brexit jo padaugėjo trigubai. Faktas.

Ar galima kartu vežti motociklą?

Galima. Yra tam skirtos vietos sunkvežimyje, arba vežame atskiru autovežiu jei brangus. Reikia registracijos liudijimo, pirkimo sąskaitos jei naujesnis. Seną motociklą vežti lengviau. Neseniai gabenome Harley-Davidsoną į Bristolį. Vyras nerimo visą kelią, ar nesubyrės. Nesubyrėjo, bet mes dar ir supakavom jį į specialų rėmą. Tai kainavo. Kita vertus, pristatymas į Angliją nuo durų iki durų paslauga apima bet kokią techniką, jei legali. Nepamiršk – Anglijoje kitoks kištukas elektros prietaisams. Ne motociklui, tiesiog pastebėjimas. Pravers adapteris.

Pinigai ir tie kiti vežėjai

Kodėl pas skirtingas įmones kaina skiriasi trigubai?

O čia tai geras klausimas. Vieni skaičiuoja tik kurą ir algą vairuotojui. Kiti – dar draudimą, muitinės formalumus, pakavimo medžiagas, mokesčius Anglijoje. Būna, kad firmos nusižiūri tave kaip pieno karvę. Paskui paaiškėja, kad kaina be draudimo, be jokios garantijos. Kartais ir pigiau pasiūlo, bet pametė tavo daiktus arba atveža po mėnesio. Aš neatrašiu už kitus, bet pasakysiu – jei matai pristatymą į Angliją pigiau nei penki šimtai eurų už kambarį, galvok. Arba jie atidirbs ant tavęs kažkaip kitaip. Aš mėgstu, kai viskas aišku iš pradžių. Nebūna stebuklų šioje rinkoje. Stebuklai tik bažnyčioje.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kurių nepasakote iš pradžių?

Mes stengiamės ne slepti. Bet būna dalykų, kurių nežinai iki galo. Pavyzdžiui, jei tavo naujasis namas yra ULEZ zonoje Londone, o mūsų mašina neatitinka standartų – mokame mes, bet įskaičiuojame į sumą. Kartais klientas nepasako, kad reikia penkto aukšto be lifto. Tuomet prisideda papildomos valandos. Ne paslėpta, bet ne visada įmanoma numatyti. Būna, kad muitinė ima papildomą patikrinimo mokestį. Tai nėra apgavystė, tai realybė. Mes pasirašom sutartį, bet realybė retai telpa į keturis puslapius. Aš sakau – klausk apie viską iš karto.

Kaip vyksta mokėjimas – prieš ar po?

Paprastai – pusė iš anksto, pusė kai pristatom. Tai standartas. Yra ir ypatinių atvejų. Kartais užsakovai iš užsienio moka iš kartos, nes jie čia negyvena. Būna, kad verslo klientai prašo sąskaitų po dviejų savaičių. Su fiziniais asmenimis – pavedimas arba grynieji. Aš nešiojuosi mobilų terminalą, bet ne visada jis veikia Anglijoje. Kartais tiesiog surenkame grynuosius, jei sutarta. Svarbiausia – niekada nemokėk visos sumos prieš tai, kai daiktai išvyksta iš tavo namų. Nes tada prarandi svertą. Taip patarčiau savo broliui.

Ką daryti, jei atsiimdamas daiktus pastebiu pažeidimą?

Rašyk aktą. Iš karto. Ne kitą dieną, ne po savaitės – iškarto, kol vairuotojas dar ten. Telefono nuotraukos padeda, bet nepakankamos. Jei aktas neparašytas, vėliau draudimui gali būti sunku įrodyti. Būna, kad žmonės skambina po trijų dienų, kad spinta subraižyta. Tuomet jau niekas nebenustatys, ar subraižė mes, ar tavo naujieji kaimynai. Mes sąžiningai žiūrim. Jei mūsų kaltė – taisom arba kompensuojam. Jei ne – atsiprašom. Beje, maži įbrėžimai ant senų baldų – tai gyvenimas. Jei vežame praktiškai antikvarinius daiktus, jie neateina iš fabriko.

Kas dar svarbu, bet neatrodo svarbu

Ar verta patiems išrinkti lovą prieš pervežimą?

TAIP. Šimtą kartų taip. Mūsų vaikinai surinks lovą, bet nebūtinai taip pat sugrąžins. O ir varžtai pametami. Tu žinai, kaip tavo IKEA lova surinkta. Mes žinome, kaip išrinkti. Skirtingi dalykai. Kartais palieku pasirinkimą – ar mes išrenkame už papildomą kainą, ar tu pats. Jei pats – sutaupi kokius keturiasdešimt eurų, bet prarandi vakarą. Aš nepatariu tempti surinktų spintų per Europą. Jos subyra tiesiog žiūrint. Išrinkta lova užima mažiau vietos mašinoje, vadinasi – gali sutalpinti daugiau dėžių. Arba sumokėsi mažiau už pervežimą iš Lietuvos į Angliją.

Ką vežėjai dažniausiai pamiršta pasakyti klientui?

Kad reikia atjungti skalbimo mašiną iš vandens tiekimo. Skamba kvailai? Būna. Atvažiuojam, o ten žarnelės kyšo, vanduo bėga. Arba pamirštam pasakyti, kad reikia rezervuoti lifto laiką naujame name Anglijoje. Ten dauguma turi tik vieną krovininį liftą ir jį reikia užsakyti. Kartais mūsų vairuotojai pamiršta paminėti, kad JK rozetės kitokios – ne, ne dėl pervežimo, bet pirmą vakarą norėsi arbatos. Neįmanoma. Be adapterio sėdi tamsoje. Aš pats prieš dešimt metų taip pasielgiau, tai dabar visiems primenu. Kartais daugiau prognozuoji klaidas, kai pats jas esi padaręs.

Ar galima vežti augalus į Angliją?

Griežtai ribojama. Augalai – muitinės košmaras. Reikia fitosanitarinių sertifikatų. Tavo močiutės fikusas greičiausiai liks pasienyje. Aš tiksliai nežinau, ar žoliniai augalai mažoje vazoje praeis – mano patarimas, padovanok kaimynams. Anglijoje ir taip rasite puikių gėlių. Jei vertingas bonsai – gali pateikti dokumentus, bet procesas ilgas. Paprastai žmonės to klausia paskutinę minutę, kai viskas supakuota. Tada tenka išpakuoti, išmesti žemę iš vazos (nes dirvožemis irgi ribojamas), ir vėl pakuoti. Augalai kelionę dažniausiai nepergyvena. Šiaip ar taip, mano manymu, neverta vargti, bet sprendimas tavo.

Ko dar klausti, kai renkiesi pervežėją?

Klausk, ar jie matę tavo gatvę Google Maps. Klausk, ar turi licencijas. Klausk, kas bus, jei vairuotojas susirgs. Aš žinau, kad norisi tik kainos, bet kaina – tik vienas skaičius. Būna įmonių, kurios turi gražius puslapius, o realiai vienas vairuotojas su nudėvėtu mikroautobusu. Buvau matęs. Jie siūlo pristatymą į Angliją nuo durų iki durų už stebuklingai mažą sumą, o paskui prašo primokėti prie Vokietijos sienos, nes "sudvejino kuras". Tai šantažas, bet žmonės susimoka iš baimės. Mes vežam sąžiningai. Aš verčiau prarasiu užsakymą, bet ne savo garbę. Pasirink partnerį, su kuriuo gali pasikalbėti telefonu.

Išvada

Jei perskaitei iki čia, jau žinai – pristatymas į Angliją nuo durų iki durų paslauga nėra magija. Tai planavimas, prakaitas, popieriai ir žmonių darbas. Po dvidešimt metų šitame versle galiu pasakyti: geriausi klientai yra tie, kurie klausia daug ir nenori visko sužinoti paskutinę dieną. Rinkis ne pagal kainą, o pagal tai, ar su tavimi kalba kaip su žmogumi. O kai daiktai saugiai stovės tavo naujame bute Londone, Birmingeme ar Mančesteryje – tada suprasi, kad kelios naktys be miego, praleistos ruošiantis, buvo to vertos. Sėkmės kraustantis.