Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Pristatymas durys iki durų Anglijoje suteikia maksimalų patogumą
Įvadas
Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, ir jei kas manęs paklaustų, koks yra pats lengviausias būdas gabenti daiktus į Angliją – atsakyčiau paprastai: durys iki durų. Tikrai, kartais žmonės galvoja, kad reikia patiems viską organizuoti, nuomotis sunkvežimį, stovėti uoste, bet iš tikrųjų yra daug paprastesnis variantas. Šiame straipsnyje (na, kaip dabar priimta sakyti – šitoj medžiagoj) paaiškinsiu, kaip veikia pristatymas durys iki durų Anglijoje, kokie kainų skirtumai, ką reikia žinoti prieš užsakant, ir kur galima smarkiai apsirikti. Nes aš mačiau ir labai gerų, ir labai blogų pavyzdžių. Pradėkim.
Kaip veikia pristatymas durys iki durų
Ką tiksliai reiškia „durys iki durų"?
Tai reiškia, kad nieko pats daryti nereikia. Atvažiuoja žmogus, paima tavo daiktus iš tavo namų Lietuvoje, ir po kelių dienų kitas žmogus atveza juos tiesiai į tavo naują namą Anglijoje. Viskas. Nereikia niekur važiuoti, nieko krauti, nieko tvarkytis uoste. Kartais žmonės net nežino, kad toks dalykas egzistuoja – mano klientai kartais nustemba, kad viskas gali būti taip paprasta. Žinoma, visada yra bet – bet apie tai vėliau.
Kiek laiko trunka pristatymas?
Paprastai nuo 7 iki 14 dienų, priklauso nuo to, kur Anglijoje reikia pristatyti. Londonas ar kiti didieji miestai – greičiau, kokio nors mažesnio miestelio užkampyje gali užtrukti ilgiau. Vienas mano klientas iš Kauno užsakė pristatymą į Mančesterį ir gavo per 9 dienas, kitas į Kembridžą laukė 12 dienų. Buvo ir toks atvejis, kai pristatymas užtruko beveik tris savaites dėl streiko uoste – tai jau blogesnis scenarijus, bet pasitaiko. Geriau visada turėti kelių dienų rezervą.
Ar tikrai nereikia nieko pačiam daryti?
Na, žiūrint kaip. Pagaminti reikia sąrašą daiktų, susipakuoti juos (bet jei užsakai ir pakavimo paslaugą, tai jie irgi padeda), ir pasirašyti dokumentus. Viskas. Sunkvežimio vairuotojas pats krauna, jei jam pasakai, kad reikia. Kartais žmonės nori patys padėti krauti – aš visada sakau, kad nereikia, jie už tai moka, bet kai kurie vis tiek padeda, ypač vyresni žmonės, kuriems sunku žiūrėti, kaip kitas dirba. Čia jau asmeninis pasirinkimas.
Kokie dokumentai reikalingi?
Pagrindinis dalykas – sąrašas daiktų, kuriuos veži (invizas). Dar reikia paso arba ID, ir jei veži kažką vertingesnio – pirkimo čekius ar dokumentus. Bet čia jau priklauso nuo vertės. Paprastai asmeniniams daiktams iki tam tikros sumos nieko ypatingo nereikia. Aš visada rekomenduoju pasidaryti nuotraukas brangesnių daiktų, nes kartais pasitaiko atvejų, kai kažkas dingsta arba sugenda, ir tada reikia įrodyti, kad tai buvo tavo daiktas.
Kainos ir kaip nepergalvoti
Kiek kainuoja pristatymas durys iki durų į Angliją?
Čia labai įvairiai. Paprastai nuo 400 iki 1200 eurų, priklauso nuo kiekio. Mažam butui (viena sofa, keli baldai, dėžės) gali būti apie 400-600 eurų. Didesniam namui – 800, 1000, kartais ir daugiau. Aš pats siūlyčiau tikėtis kažkur viduryje, bet visada geriau pasitikslinti konkrečiai. Vienas mano klientas galvojo, kad bus brangu, o pasirodė, kad jam kainavo mažiau nei jis pats su draugu buvo planavęs nuomoti mikroautobusą ir važiuoti pats. Ir dar sutaupė nervų.
Kodėl kainos taip skiriasi?
Nes vienos įmonės veža tik pilną sunkvežimį, kitos gali sujungti kelis užsakymus (konsolidacija). Kartai pigiau, kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais – tada moki tik už savo dalį. Bet čia minusas tas, kad kartais gali užtrukti ilgiau. Aš pats dažnai siūlyčiau klientams pasidomėti, ar įmonė daro konsolidaciją, nes čia galima sutaupyti 20-30%, o kartais ir daugiau. Tiesiog reikia žinoti, ko klausti.
Ar verta rinktis pigiausią variantą?
Čia jautri tema. Aš jums pasakysiu taip – kartais pigiai būna brangu. Buvo pas mane atvejis, klientės pasirinko labai pigią įmonę, o pasirodė, kad jie neturi net savo mašinų, tiesiog perparduoda užsakymus kitiems. Galų gale daiktai keliavo keturias savaites vietoj dviejų, ir dar dalis buvo apgadinta. Ne sakau, kad visi pigūs variantai blogi, bet reikia žiūrėti, kas už to pigumo slepiasi. Kartais verta permokėti šiek tiek ir miegot ramiai.
Kaip sužinoti, ar įmonė patikima?
Internete žmonės rašo atsiliepimus – bet čia reikia žiūrėti kritiškai. Jei viskas tik puiku ir visi penki žvaigždutės, tai kartais jau įtartina. Geriau pasižiūrėkite ne tik gerus, bet ir blogus atsiliepimus – kaip įmonė reagavo į kritiką. Dar geras būdas – paklausti draugų ar pažįstamų, jei kas nors jau vežė daiktus į Angliją. Asmeninė rekomendacija man visada buvo pats patikimiausias būdas. Ir dar – pasitikrinkite, ar įmonė turi realų adresą, telefoną, ar atsiliepa greitai. Jei rašo tik el. paštu ir atsako po dviejų dienų – jau keista.
Ko tikėtis praktikoje
Kaip vyksta paėmimas iš namų?
Susitariate dėl datos, atvažiuoja sunkvežimis, vyrai (dažniausiai du) išneša daiktus. Jums reikia tik parodyti, kas priklauso, ir pasirašyti priėmimo aktą. Čia svarbu – ką pasirašysite, tada ir bus jūsų atsakomybė. Aš visada patariu pasižiūrėti, ar viskas teisingai surašyta: kiek dėžių, kokios būklės daiktai. Kartais žmonės pasirašo nežiūrėdami, o po to stebisi, kodėl kažko trūksta. Čia mano asmeninė patirtis – geriau skirti 10 minučių ir viską patikrinti, nei po to ginčytis.
O jei namuose yra sunkiai pralaidžių vietų?
Jei gyvenate daugiabutyje be lifto, arba name su labai siauru laiptų tarpu – pasakykite iškart. Kartais tai būna problema, ypač su dideliais baldais. Vienas mano klientas turėjo labai didelę sofa, kuri netilpo į namo duris, ir teko ją palikti. Iš anksto niekas nepaklausė, o aš jau po to sužinojau. Geriau prieš užsakant nufotografuokite tas vietas ir parodykite įmonei – jie gali pasakyti, ar bus problemų, ar ne. Kartais reikia išardyti baldus, bet tai jau papildomas darbas ir kaina.
Kas nutinka, jei daiktas sugadinamas kelionės metu?
Čia priklauso nuo įmonės ir nuo to, kaip buvo supakuota. Jei jūs patys blogai supakavote, tai jūsų problema. Bet jei sugadino kraunant ar vežant – įmonė atsako. Čia svarbu turėti draudimą. Dauguma įmonių siūlo draudimą, bet kartais jis labai ribotas. Aš visada patariu pasidomėti, kiek tiksliai draudimas padengia, nes kartais būna taip – jūs vežate 2000 eurų vertės daiktus, o draudimas tik 500. Tai jau reikia žinoti iš anksto. Vienas mano draugas vežė kompiuterius ir nieko nesidraudė, o vienas kompiuteris buvo apgadintas. Po to labai gailėjosi.
Ar galima sekti siuntą?
Dauguma įmonių turi sekimo sistemą – gaunate numerį ir galite matyti, kur dabar yra jūsų daiktai. Bet čia vėlgi – priklauso nuo įmonės. Kartais sekimas būna labai tikslus, kartais tik bendras „yra kelyje". Aš pats esu pastebėjęs, kad mažesnės įmonės dažnai neturi jokios sekimo sistemos, ir tenka skambinti ir klausti. Čia jau asmeninis pasirinkimas – ar jums svarbu žinoti kiekvieną žingsnį, ar galite tiesiog palaukti.
Dažniausios klaidos ir problemos
Ką žmonės dažniausiai pamiršta?
Pirma – dokumentus. Antra – draudimą. Trečia – kad reikia susipakuoti iš anksto. Kartais žmonės galvoja, kad atvažius sunkvežimiui jie spės susipakuoti, bet taip nebūna. Vienas mano klientas visą naktį pakuodavosi, o sunkvežimis atvažiavo ryte – buvo labai streso. Geriau viską susipakuoti bent diena anksčiau. Dar dažna klaida – nepasakyti tikrosios daiktų vertės. Jei vežate brangius daiktus ir nenurodote jų vertės, tai jei kas nutiks, gausite tik simbolinę kompensaciją. Čia reikia būti sąžiningam su savimi ir su įmone.
Ar galima vežti viską?
Ne visada. Yra dalykų, kuriuos draudžiama vežti: pavojingos medžiagos, ginklai, narkotikai, kartais net tam tikri maisto produktai. Be to, kai kurie daiktai reikalauja specialių dokumentų – pavyzdžiui, jei vežate meno kūrinį ar senovinį daiktą, gali prireikti eksperto įvertinimo. Aš visada patariu prieš užsakant pasakyti viską, ką vežate – net jei jums atrodo, kad tai nieko ypatingo. Geriau paklausti per daug nei per mažai.
Kas būna, jei pristatymas vėluoja?
Tai priklauso nuo priežasties. Jei tai įmonės kaltė (blogas planavimas, per mažai žmonių), tai dažniausiai jie turi kompensuoti. Bet jei taiforce majeure – streikai, blogi orai, pandėmija – tai jau kita istorija. Čia reikia žiūrėti į sutartį. Aš pats esu matęs atvejų, kai žmonės labai pyko dėl vėlavimo, bet pasirodo, kad buvo didelis audinys jūroje ir niekas nieko negalėjo padaryti. Čia jau gyvenimas, bet žinoma, kad tai nemalonu, ypač jei jau turėjote naują butą ir laukėtės daiktų.
Ką daryti, jei kažkas ne taip?
Pirmiausia – kreiptis į įmonę raštu. El. laiškas, žinutė, kas nors, kas fiksuojama. Po to, jei negaunate atsakymo arba atsakymas netenkina – skundžiasi vartotojų teisių apsaugai arba tiesiog ieškote kitos įmonės kitą kartą. Aš žinau, kad kartais žmonės tiesiog nusprendžia nieko nedaryti ir tiesiog pykti, bet tai nieko nekeičia. Geriau veikti. Ir dar – jei jums kas nors nepatiko, parašykite atsiliepimą. Kiti žmonės turi žinoti.
Praktiniai patarimai
Ar verta pakuoti pačiam?
Taip, bet tinkamai. Stiprios dėžės, gerai užklijuotos, su amortizacija viduje. Kartonas turi būti storesnis nei paprastas prekybos centro dėžės. Aš pats visada rekomenduoju naudoti burbulinę plėvelę brangesniems daiktams, o baldus – kuo nors uždengti. Vienas mano patarimas – nedėkite per daug sunkių daiktų į vieną dėžę, nes ją bus sunku pakelti ir ji gali iširti. Lengviau padaryti daugiau mažesnių dėžių nei kelias dideles.
Kada geriausia užsakyti?
Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinote, kad po mėnesio persikelsite – jau dabar skambinkite ir klauskite. Vasaros mėnesiai yra labai užimti, nes visi kraustosi. Vieną kartą liepą laukėme eilėje tris savaites, nes visi norėjo vežti tuo pačiu metu. Jei yra galimybė, rinkitės žiemą arba pavasarį – bus pigiau ir greičiau. Bet žinoma, gyvenime ne visada galima pasirinkti.
Ar reikia ruštis iš anksto?
Taip, ir čia aš turiu omenyje ne tik pakuotę, bet ir protiškai. Nuspręskite, kas tikrai reikalinga, o kas – ne. Kartais žmonės veža viską, kas tik turi, o po to pasirodo, kad naujoje vietoje to net nereikėjo. Aš pats visada sakau – jei per metus nedėvėjote drabužių arba nenaudojote kokio daikto, greičiausiai nenaudosite ir naujoje vietoje. Geriau parduoti arba išmesti. Bet čia jau kiekvieno asmeninis reikalas, aš tik patariu.
Kaip elgtis su vertingais daiktais?
Atkirskite juos atskirai, susipakuokite geriausiai, ir būtinai nurodykite įmonei. Jei turite brangų meno kūrinį, senovinį baldą, brangakmenius – pasakykite. Kartais žmonės bijo pasakyti, kad veža brangius daiktus, nes galvoja, kad bus brangiau. Bet taip jie rizikuoja prarasti daugiau. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už draudimą nei po to apgailestauti.
Kartais viskas būna kitaip
Kas nutinka, jei sunkvežimis nepravažiuoja iki namo?
Kartais būna taip – namas yra siauroje gatvėje, arba sunkvežimui neleidžia įvažiuoti. Tada daiktus reikia nešti rankomis arba naudoti mažesnę mašiną. Čia gali būti papildomas mokestis, bet dažniausiai įmonės perspėja iš anksto. Vienas mano klientas gyveno labai siauroje gatvėje centre, ir sunkvežimis galėjo sustoti tik už kvartalo. Vyrai nešė daiktus rankomis per visą gatvę, užtruko ilgiau, bet viskas gerai baigėsi. Svarbu tik žinoti iš anksto, kad būtų galima susiplanuoti.
O jei persikėlimo data keičiasi?
Tai priklauso nuo įmonės ir nuo to, kiek iš anksto pranešate. Jei pranešate likus savaitei iki planuotos datos – dažniausiai nieko baisaus, tiesiog perkelsite. Bet jei likus dienai – gali būti problemų, nes jau gali būti suplanuotas kitas užsakymas. Aš visada patariu turėti planą B ir nepriklausyti tik nuo vieno datos. Kartais gyvenimas pakiša koją ir tenka viską keisti.
Ar galima pristatyti į sandėlį?
Taip, dauguma įmonių gali pristatyti į sandėlį arba saugojimo patalpą, jei jums taip patogiau. Kartais žmonės nori pirma palikti daiktus sandėlyje, o po to patys pasiimti, kada reikės. Čia vėlgi – reikia tartis iš anksto ir žinoti, ar įmonė teikia tokią paslaugą. Kartais tai papildomai kainuoja, kartais ne. Geriau paklausti.
Išvada
Na štai, tiek turėjau pasakyti apie pristatymą durys iki durų į Angliją. Iš savo patirties galiu pasakyti – tai tikrai patogiausias būdas, jei nenorite patys vargti su viskuo. Svarbiausia – rinktis patikimą įmonę, susipakuoti iš anksto, nebijoj paklausti visko, kas rūpi, ir turėti draudimą. Kartais bus problemų, gyvenime taip būna, bet jei viską darote tinkamai, rizika sumažėja iki minimumo. O jei kyla klausimų – visada galite pasiklausti, aš pats visada sakau klientams: geriau paklausti kvailo klausimo iš anksto nei po to turėti problemų.