Transportavimas į Angliją mikroautobusais ir kaina: ką praktika parodė per 18 metų

Sveikas. Jeigu skaitai šitą, greičiausiai renkiesi tarp siuntinių tarnybos, konteinerio ir Lietuvos–Anglijos mikroautobuso. Aš šitoje perkraustymų rinkoje – jau beveik du dešimtmečius, ir mačiau visko: gražių kelionių į Londono priemiesčius ir tokių, kai klientas suranda savo šaldytuvą apverstą ant šono prie Croydon garažo. Transportavimas į Angliją mikroautobusais ir kaina visada eina koja kojon. Kaina visada yra pirmas klausimas, bet atsakymas nėra tiesus kaip liniuotė. Viskas priklauso nuo to, ar veži du lagaminus, ar viso trijų kambarių buto biblioteką. Šitame tekste bandysiu atsakyti į tai, ką žmonės manęs klausia vakarais, kai paskambina nervindamiesi.

Kainos... na, ir kodėl aš kartais nežinau tikslios sumos telefone

Kiek maždaug kainuoja transportavimas į Angliją mikroautobusais iš Lietuvos?

Žinai, jeigu skambini ir klausi "kiek kainuoja", aš pirmiausia klausiu atgal – kiek daiktų. Nes pilnas mikroautobusas iš Vilniaus į Londoną šiuo metu atsieina maždaug nuo 900 iki 1400 eurų. Mažesnis reisas, kai tik kelios dėžės, gali kainuoti 300–500 eurų. Bet štai kur bėda: jei esi iš Klaipėdos, o daiktai iš Panevėžio, ir dar reikia nuvažiuoti į Mančesterį, o ne į Londoną, skaičiai visiškai pasikeičia. Kartais pats neįsivaizduoju galutinės sumos iki tol, kol nėra sudėliotas maršrutas. Todėl tie skaičiai telefone – tik oro pokalbiai.

Ar įmanoma parsigabenti visus baldus už 600 eurų, ar tai utopija?

600 eurų už pilną mikroautobusą į Angliją? Aš tokios kainos firmų pasiūlymuose mačiau, bet dažnai tai reiškia vieną iš dviejų dalykų: arba vairuotojas krauna dar penkis klientus į tą patį furgoną, arba nežinai, ar mikroautobusas iš viso išvažiuos laiku. Realiai, jei kas siūlo pilną perkraustymą už šešis šimtus, aš būčiau atsargus. Gali būti, kad nepilnai apdrausta, gali būti, kad avansas dingsta. Mačiau atvejų, kai žmonės sutiko, o daiktai savaitę stovėjo kažkieno sandėlyje prie Kauno. Neidealūs dalykai nutinka.

Kodėl vienų įmonių įkainiai dvigubai mažesni – kame triukas?

Ne visada triukas, kartais tiesiog mažesnės sąnaudos. Bet jei kaina mažesnė dvigubai, aš pradedu galvoti. Ar vairuotojas turi poilsio laiką? Ar mikroautobusas aprašytas sąrašuose? Ar tai iš viso legalus pervežimas? Mačiau įmonių, kurios formai naudoja seną bagarinį tranzitarą. Jei kaina per maža, kainų skirtumas priklauso to, jog mašina veža dar tris klientus ir daiktus maišo kaip salotos. Tu pats nenori būti ta trečia kelia. Tiesa, kartais studentai pigiau veža, bet čia jau loterija.

Ar reikia mokėti avansą ir kaip nepagauti ant kabliuko?

Dažniausiai taip, avansas yra normalu – 20, 30 proc. Tai rodo, kad abu užsiimam rimtais reikalais, o ne šiaip kalbomis. Bet jei prašo visą sumą prieš pakrovimą, ypač grynais į rankas be sutarties, aš pats pagalvok. Buvo atvejų, kai klientas sumoka 800 eurų, o numeris tampa nebepasiekiamas. Gerai, jei perdejuoju, bet per tuos metus teko tvarkyti svetimus reikalus. Rašyk pavedimu bent jau, kad liktų pėdsakas. Sutartis – popierius ar elektroninis laiškas – privaloma.

Ar kaina keičiasi, jei važiuoju ne sekmadienį, o trečiadienį?

Kartais taip, kartais ne. Savaitgaliai populiarūs, nes žmonės laisvi, bet tada ir furgonai išskirstomi greičiau. Trečiadienis gali būti pigesnis, nes vairuotojas be taško nori grįžti atgal į kontinentą. Bet tai ne taisyklė. Šiaip aš nelabai stebiu savaitės dienų kainų, labiau sezonus. Rugsėjis-spalis ir gegužė – brangiausiai. Žiemą, ypač po Kalėdų, kainos krenta, nes mažiau žmonių kraustosi. O šiaip, kalbant apie orą Anglijoj, ten žiemą irgi ne kas, bet vairuotojai pripratę. Tad diena svarbi, bet ne lemtinga.

Mikroautobusas: ką vežam, kaip užkraunam ir kas būna, kai netelpa

Koks mikroautobusas važiuoja – ar tai bus Mersas, ar karavanas su rūdžių?

Nors ir skamba grubiai, bet mačiau visko. Normalios įmonės naudoja Mercedes Sprinter, Volkswagen Crafter ar panašius – talpūs, patikimi. Bet rinkoje pilna bagarinių mašinų, kurios atrodo lyg prieš metus stovėjo lauke. Tu pats turėtum pagalvoti: jei furgonas tvarkingas, vairuotojas tvarkingas, dažniausiai ir daiktai prižiūrimi. Blogiausia, kai pasikrauna ant rūdžių slenksčio ir durys neužsidaro normaliai. Buvo toks reisas prieš kelerius metus – durų guma nulūžusi, lietus Londono. Nuvarvėjo kartoninė dėžė. Dėl to dabar kiekvieną kartą pasakau: pažiūrėkit į mašiną prieš pakraudami.

Kiek kubinių metrų telpa ir kaip tai palyginti su mano butu?

Paprastai mikroautobusas – 15-20 kubinių metrų, kartais iki 22, jei didelis Sprinteris su padidinta baze. Tai maždaug dviejų kambarių butas: sofa, lova, spinta, stalas, dėžės. Bet žmonės dažnai perskaičiuoja: jų sofos "tikrai tilps", o realiai tokia kampinė užima pusę mašinos. Aš visada siūlau nufilmuoti butą ir atsiųsti – tada tiksliau pasakau. Buvo klientas, sakė, trys dėžės ir kėdė. Atvažiavome – devynios dėžės, dvigulė lova ir šaldytuvas. Teko antram furgonui ieškoti. Realybė nėra ideali.

Ar vairuotojas padės nešti daiktus, ar jis tik sėdi kabinoj?

Aišku, kad padeda, jei mato, kad pats stengiesi (stengiasi – pataisau, turėjau omeny, kad pats aktyviai dalyvauji). Nei vienas vairuotojas nėra samdomas kaip krovikas, bet paprastai jis prisideda. Jei esi vienas, be lifto, penktas aukštas – duos ranką. Bet jei turi pilną kambarių komplektą ir laiptinė siaura – dviejų krovikų reikia, ir tai kainuoja papildomai. Buvo atvejų, kai klientas atidaro duris ir sako: "kraukite", o pats eina virtuvės arbatos. Tada ir vairuotojas praranda norą kilnoti.

Kas jei baldai netelpa – jie keliauja kitu reisu ar į konteinerį?

Netelpa – reiškia, reikia arba antro furgono, arba atiduoti į saugyklą Lietuvoje, arba palikti kaimynams. Jeigu jau pakrovėm pusę ir matom, kad netelpa, dažniausiai derinam vietoje. Kartais galima užkrauti ant stogo tentą – bet tai brangiau ir rizikingiau. Buvo toks atvejis Šiauliuose: netilpo sekcija, klientas pradėjo verkti. Nejuokauju. Teko skambinti kolegai, kuris važiavo kitą savaitę. Jis sutalpino kartu, bet daiktai Birmingeme atsirado keturiomis dienomis vėliau. Neidealus scenarijus, bet gyvenimas. Geriau išmatuoti prieš, nei gailėtis paskui.

Ar galima vežtis augalus ir ar jie neišdūsta pakeliui?

Galima, bet aš abejoju, ar verta. Kelias trunka ilgai, temperatūra furgone kinta, o kai kurie augalai – jautrūs. Buvo, kad nuvežėm fikusą, atidarėm – viskas gerai. Kitą kartą vežėm palmę, ji atvažiavo pasiuvus visus lapus. Anglijoj šiaip daug augalų nusipirksi pigiau nei vežimo sąnaudos. Jei labai brangus, nepakeičiamas augalas – aplinkkelis, vyniok į drėgną popierių ir padėk tarp minkštų daiktų. Bet žinok: muitinėje kartais patikrina organiką. Ir ne, gėlės neapsimoka, nebent tai tavo senelės rožė.

Brexit, popieriai ir tos pasienio istorijos, kurių niekas neprašo

Po Brexit ar dar reikia kažkokių popierių, kad vežčiau baldus į Angliją?

Reikia. Nors tai asmeniniai daiktai, turbūt, bet dabar po Brexit reikia C104A formos, arba C1040 – šitą reikia pasitikslinti, nes per dažnai keičiasi raidės. (Pataisau: C104A yra ta forma, kurią pildo perkraustantis asmuo.) Svarbu, kad daiktai būtų naudoti mažiausiai šešis mėnesius ir skirti asmeniniam vartojimui. Nauji baldai – muitai. Aš nesu muitinės brokeris, todėl jei veži verslo daiktus ar prekes, geriau kreiptis į specialistą. O jei asmeniniai daiktai – C104A, sąrašas daiktų ir pasas. Kartais patikrina, kartais praleidžia be žvilgsnio.

Ar muitinėje tikrina mikroautobusus dažniau nei didžiąsias mašinas?

Nežinau ar dažniau, bet tikrai labiau įtaria mažesnius furgonus, jei jie atrodo per daug apkrauti. Didelės siuntų mašinos turi procedūras, o individualus mikroautobusas su visa buitimi – tai akivaizdžiai asmeniniai daiktai, bet pasieniečiai kartais nori įsitikinti. Buvo, kad Kalėjuje sustabdė dėl vienos dėžės papildomų klausimų. Kitą kartą praleido tiesiog pamosavę. Čia dalinai sėkmės reikalas, dalinai vairuotojo ramių nervų dalykas. Aš asmeniškai manau, kad mažesnis furgonas mažiau įtartinas nei konteineris, bet kai jis pilnas baldu, muitininkas pažvelgia kitaip.

Kiek laiko trunka kelionė nuo Kauno iki Londono ir ar tikrai viena diena?

Teoriškai – maždaug 30-35 valandos vairavimo. Praktiškai – dvi dienos. Vairuotojas privalo ilsėtis, negali vairuoti 20 valandų be pertraukos. Be to, keltas per Lamanšą ne visada laukia tavo atvykimo. Kartais laivai vėluoja, kartais eilės. Realiai skaičiuok: pakrovimas Lietuvos, važiavimas per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, keltas, Anglija. Geriausiu atveju dvi paros. Buvo ir taip, kad dėl audros keltas neatplaukė, tekome stovėti uoste. Na, Folkestone. Tad ne viena diena, net nebandyk tikėtis stebuklo.

Ar vairuotojas gali pasiimti iš Panevėžio ir nuvežti ne į Londoną, o Birmingemą?

Gali, bet kaina bus kitokia. Londonas – standartinis taškas, į jį važiuojam beveik kas savaitę. Birmingemas, Mančesteris, Liverpulis – irgi populiarūs, bet jei važiuoji į Glazgotą ar Kornvalį, ten jau specifinis maršrutas. Kartais suderinam, kad furgonas aplanko du klientus kelyje. Panevėžys irgi ne bėda, tik važiuojant iš ten praleidi daugiau laiko nei iš Vilniaus ar Kauno. Aš pats neseniai derinau maršrutą Panevėžys–Kardifas – teko papildomai paimti kolegą, nes vienas vairuotojas tokią distanciją be miego nenurieda saugiai.

Ar būna, kad stringama pasienyje ilgam, ir ar teko laukti per naktį Calais?

Brexit'o pradžioje stovėdavo valandų valandas, o kartais ir parą. Dabar situacija ramesnė, bet pasienyje gali sustabdyti bet kada. Kalėjaus uoste kartais eilės dėl saugumo patikrinimų, o jei vairuotojas neturi visų popierių tvarkingai – pamiršit greitą pravažiavimą. Buvo baisus atvejis, kai klientas pats dėjo daiktus į furgoną ir įmetė dujų balioną žygiui – sustabdė visas operaciją. Muitinėj visi jautėsi nekaip, mes jautėmės nekaip. Tai jei klausi, ar stringam – nebe taip dažnai, bet visada egzistuoja tikimybė, kad praleisi naktį kelyje.

Kas nutinka kelyje – daiktai, vėlavimai ir tos nesąmonės

Ar teko matyti, kad mikroautobuse vežami ir žmonės, ir baldai vienu metu?

Taip, ir tai – nelegalu, ir tai – pavojinga, ir aš to nedaryčiau net jei kas dar kartelį paprašytų. Mačiau, kaip neoficialūs pervežėjai sodina šeimas ant sofos tarp dėžių, vaikai be saugos kėdžių. Jei įvyksta avarija, visa atsakomybė krinta ant vairuotojo. Mes tokių paslaugų neteikiame, bet rinkoje yra tokių, kurie taip daro. Ir kaina ten žema dėl tos priežasties – jiems nereikia mokėti už keleivius, licencijas. Tai vienas tų dalykų, apie kuriuos kalbu negražiai, bet tiesiai: nepirkite tos paslaugos, net jei ir draugas rekomendavo pigų variantą.

Ar būna, kad daiktai pavėluoja savaitę – ir kodėl taip nutinka?

Būna. Nebūna taip, kad pasakai "ateis ryt" ir ateina po mėnesio, bet savaitės vėlavimas realus. Pavyzdžiui, furgonas sugedo – taip, nauji mikroautobusai irgi genda. Arba vairuotojas susirgo. Arba tu per anksti sugalvojai išvažiuoti, o furgonas dar nepilnas – tada jis laukia kitos savaitės, kad sukomplektuotų krovinį. Aš pats kartais nervinuosi, kai klientas skambina kasdien, bet suprantu: tai jo viskas. Geriausia, jei transportavimo į Angliją mikroautobusu data nėra paskutinė diena prieš darbo pradžią. Turi turėti buferį savaitę. Aš taip patarčiau.

Ar galima vežtis benzininę žoliapjovę ir ar reikia ją kažkaip paruošti?

Galima, bet reikia išleisti kurą. Pilnas bakas – pavojingas krovinys, keltai ir muitinė gali nepaleisti. Buvo, kad klientas paliko pilną baką žoliapjovėj, dar ir kanistrą šalia dėjo. Muitinėje ar prieplaukoj sustabdė, pauostė, ir mes turėjom palikti tą daiktą uoste. Praradimas. Taip pat nepamiršk, kad Anglijoj kiemo technikos – yra visko, ir pigiau. Bet jei jau veži, ištuštink baką, išimk bateriją jei elektrinė, sutvarkyk. Tai smulkmena, kuri gali sugadinti visą dieną.

Ką daryti, jei pristatymo dieną manęs nėra namie – ar veža atgal į Lietuvą?

Ne, neveža atgal, bet problema didelė. Turi sutikti furgoną arba įgalioti kaimyną, draugą. Jei nieko nėra, vairuotojas dažniausiai palieka daiktus artimiausiame saugiame taške, jei sutarta, arba veža į laikiną sandėlį Anglijoje – ir tai kainuoja. Buvo toks keistas atvejis Bristolyje: klientas užrašė neteisingą namo numerį, dėl to pristatymo vieta buvo tuščias laukas. Teko skambinti, derinti. Laimei, netoli gyveno sesuo. Bet ne visada taip išsispręsiu. Todėl telefonas turi veikti, o tu turi būti pasiekiamas. Rimtai.

Ar tikrai verta vežtis seną sofą, ar jau geriau nusipirkti naują Anglijoje?

Aš asmeniškai dvejoju dėl senų sofų. Jei tai IKEA soffa, kurią pirkai prieš trejus metus – vežk. Jei tai močiutės gobeleninis monstras iš devintojo dešimtmečio – palik. Anglijoje, ypač didžiuosiuose miestuose, yra begalė antrinės rinkos, Charity shop'ų, kuriuose nusipirksi pigiau nei vežimo sąnaudos. Bet jei sofa turi emocinę vertę, suprantu. Buvo klientė, vežė sofą, kurią siuvo jos motinai. Nesigraužiau. Tik perspėjau, kad gobelenas gali suplyšti kraunant. Ir taip nutiko, beje. Teko siūti Londone.

Draudimas, blogos įmonės ir kaip nepasiklysti tarp skelbimų

Ar daiktai yra apdrausti pervežimo metu ir kaip tai veikia?

Turėtų būti, bet ne visada yra. Normali firma turi vežėjo atsakomybės draudimą. Tai reiškia, jei dėl vairuotojo kaltės sudaužo – kompensuoja. Jei tu pats nekreipei dėmesio į pakavimą ir sudėjai stiklinę vazą po knygų krūva – kaltė tavo. Aš mačiau, kaip žmonės dėjo indaują be popieriaus tarp dėžių. Aišku, stiklai subyra. Draudimas čia nepadės. Svarbu suprasti ribą: vežėjas atsakingas už savo veiksmus, ne už tavo pakavimo talentą. Ir taip, draudimo sutartis turi turėti limitą – dažniausiai iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.

Kas jei vairuotojas sudaužo dėžę – iš ko oro ortopedinis čiužinys?

Jei dėl netinkamo tvirtinimo ar staigaus stabdymo čiužinys susimėto arba dėžė krenta – ir tai fiksuojama, rašomas aktas iš karto, draudimas turėtų padengti. Bet čiužinys orininkas... na, ne oro, o putų, bet žmonės vadina oriniais. Tiesiog brangus daiktas, kurio nenori pulti ant žemės. Faktas: brangius daiktus fotografuok prieš pakrovimą. Jei nėra aktas, nėra ir įrodymų. Buvo, kad klientas nufotografavo tik pusę svetainės, o paskui ieškojo kompensacijos už kavos staliuką, kurio net nebuvo pakrovimo sąraše. Sunku tokius atvejus.

Ar teko dirbti su firmomis, kurios palieka klientus be daiktų kelyje?

Teko matyti, kaip žmonės kreipiasi į mus pakrausti po to, kai jų daiktai dingo kažkur Lenkijos pasienyje. Tos firmos dažnai neturi nei adreso, nei kasdienės buveinės. Skelbia "vežame pigiai", surenka penkis krovinius, o paskui nei vienas nežino, kur jo daiktai, nes vairuotojas pasiima pinigus ir pasislepia. Aš nepykstu ant mažų žaidėjų, bet pykstu ant melagių. Jeigu firma neturi tikro telefono, neturi svetainės, o komunikacija vyksta tik per paskyrą su katinų nuotraukomis – tai ne pervežimas, o ruletė. Mes dažnai pasiimam tokius žmones iš bėdos.

Kaip atpažinti normalų pervežėją nuo pono su vienu bagariniu mikroautobusu?

Paprasta. Normalus pervežėjas turi svetainę, ne tik skelbimą portale. Atsako į el. paštą ne po trijų dienų, o per kelias valandas. Siūlo sutartį, o ne tik žodį. Turi draudimą, gali parodyti mašinos nuotrauką. Buvę darbai – ne paslaptis. Ponas su vienu furgonu dažniausiai rašo "pigiai vežu į UK" ir dingsta po avanso. Jei negali pasakyti, kur tavo daiktai yra rytoj – tai ne pervežėjas, o avantiūristas. Ir dar: normalus vežėjas atsakinėja į klausimus, net jei klausimai kvaili.

Ar galima mokėti grynais ar tik pavedimu – ir ar čia svarbu?

Mokėjimo būdas svarbesnis nei atrodo. Grynaisiais – problema, nes nėra pėdsako. Aš asmeniškai nerekomenduoju pilnos sumos grynais prieš tai, kol mašina dar neatvažiavo. Pavedimas – gerai. Kortele mažai kas priima vairuotojai kelyje. Darant pavedimą, visada rašyk paskirtį: už perkraustymo paslaugą, data, maršrutas. Buvo atvejis, kai klientas sumokėjo, bet nenurodė už ką – mėnesį aiškinomės. Jeigu firma prašo tik grynųjų, paklausk savęs, kodėl jie nenori, kad kas nors pamatytų pinigų kelią.

Paskutiniai patarimai prieš renkantis datą

Koks pats geriausias laikas išvykti į Angliją perkraustymo mikroautobusu?

Rugsėjis ir spalis karšti – visi studentai, visi darbai. Gegužė irgi pilna. Žiemą pigiau, bet keliai prastesni. Aš siūlyčiau kovą-balandį arba lapkritį. Mažiau eilių, lankstesnės kainos, vairuotojai ramesni. Bet čia labai subjektyvu. Jeigu tu turi parduoti butą Vilniuje iki spalio – kad ir birželis bus tavo data. Transportavimas į Angliją mikroautobusais turi derintis prie tavo gyvenimo, ne prie statistikos. Nors statistika sako, kad antradienis mažiau užsakytas nei penktadienis. Tai gal antradienis? Nežinau, rinkis pats.

Dėl to viso šio reikalio svarbiausia – nesispausti ir klausti. Transportavimas į Angliją mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet yra krūva detalių, kurios gali praslysti pro akis. Kaina svarbi, bet ne vienintelė. Sutartis, pakavimas, buferinė diena pristatymui – visa tai apsaugo nuo streso. Jei ką nors nežinai – skambink, klausk. Geriau atrodyti keistai klausinėjant prieš, nei ieškoti daiktų, kuriuos paliko kažkur netoli Birminghamo greitkelyje M6.