Pigūs siuntinių vežimai į Angliją mikroautobusais su garantija – ar tai realu?

Žinai, jei stovi savo bute Kaune, aplink trys dėžės, senelės veidrodis ir dviratis, o sūnus skambina iš Birmingamo, kad reikia tu daiktų per savaitę... aš šitą scenarijų matau dvidešimt ketvirtus metus. Pigūs siuntinių vežimai į Angliją mikroautobusais egzistuoja. Tarp „pigiai“ ir „su garantija“ yra didžiulis laukas, kuriame yra ir sąžiningų vežėjų, ir vyrų arba su Transitu, arba be jo. Ne apie viską žinau šimtu procentų, bet apie krovinių gabenimą į Jungtinę Karalystę pasakysiu taip, lyg sėdėtume garaže su kava. Kas bus, kiek kainuos, kodėl kartais verta pakentėti.

Kainos – visi skaičiai, kurie painiojasi

Kiek realiai kainuoja siuntinį į Angliją mikroautobusu, jei aš ne fabrikas, o tiesiog turiu du lagaminus ir dviratį?

Paprastai – nuo devyniasdešimt iki šimto dvidešimt eurų už kubinį metrą. Bet mažiems kroviniams taikome fiksuotą kainą. Praėjusį mėnesį vežiau į Londoną panašų komplektą – šimtas keturiasdešimt eurų visam paketui. Prikiša nuo degalų kainų. Jos šokinėja kaip pašėlusios. Jei jums nėra skubu (pastarosiomis savaitėmis dažniau išvykstame ketvirtadieniais, ne trečiadieniais, atsiprašau), galiu įkelti į kampą pigiau. Daliname tarpusavyje su kitais klientais.

Kodėl vieni rašo 80 eurų, o kiti 250 už tą patį? Kur šuo pakastas?

Klasika. Tas 80 eurų – arba vairuotojas važiuoja pats atgal tuščias ir pasiims bet kokį pinigą, arba spąstai. Atsimenu, 2019 surinko penkis užstatus ir ištrynė Facebook puslapį. Dingę. 250 eurų – arba prabangus supakavimas, arba apsirikiavimas. Realūs tarptautiniai pervežimai mikroautobusu sėdi tarp šimto ir šešiasdešimt eurų už kubą. Mokėdamas vidutiniškai užtikrinsi, kad kas nors atsakys telefonu, kai dėžės užstrigs Dunkerke. Tai svarbiau nei taupymas.

Ar kaina skiriasi, jei vežu į Londoną, ar jei kokį mažą miestelį prie Liverpulio?

Londonas – kaip pagrindinė stotelė. Ten numetame penkis daiktus per rytą. Mažas miestelis prie Liverpulio reiškia nukrypti nuo M6, pusės dienos kelias, papildomas dyzelis. Paprastai trisdešimt iki penkiasdešimt eurų antkainis. Nebent tuo metu turime kitą klientą netoliese. Tada grupuojame. Praėjusį kovą vežiau siuvimo mašiną į Stoke-on-Trent. Atsiejo pigiau nei Londonas, nes jau turėjome du išmetimus Mančesteryje. Toks jau maršrutų planavimas. Kartais pats nustembu.

Ar galiu kažkaip dar sumažinti kainą, jei pats padėsiu daiktus į mašiną?

Galima. Jei patys atgabenate į pakrovimo zoną Fabijoniškėse, nulaužiu dvidešimt eurų. Bet kraunant reikia galvos. Mes dėliojame pagal svorį, trapūs – viršun. Turėjau klientą, kuris labai norėjo padėti. Padėjo keramines plyteles po čiužiniu. Atvažiavo plytelės kaip milteliai. Taigi, taip, nuolaida galima, bet leiskite mums sukrauti. Kitu atveju sutaupote dvidešimt eurų, o prarandate du šimtų vertės daiktus. Ne pateikiamas net geriausias sandoris.

Ar reikia mokėti prieš ar po pristatymo? Aš labai bijau, kad paims pinigus ir dings.

Protingas klausimas. Standartas – penkiasdešimt procentų išankinė, penkiasdešimt gavus. Jei kas nors reikalauja visos sumos į asmeninę sąskaitą „atostogų fondui“? Bėkite. 2017-ais turėjome atvejį, kai vežėjas surinko grynais už dešimt reisų įmokas. Paskui pareiškė, kad mašina sugedo Vilniuje. Niekur nevažiavo. Mes dirbame su sutartimi ir įmonės sąskaita. Be dokumentų nebus jokių tikrų pigių siuntinių vežimų į Angliją – tik brangi naktų nemiga.

Mikroautobusas – kodėl būtent jis, o ne krovininis brolis

Kam man mikroautobusas, jei galiu naudotis dideliu kroviniu? Ar tai pigiau?

Dideli vilkikai – fabrikams puiku. Jums, siunčiančiam aštuonias dėžes į Readingą, baisiai neparanku. Vilkiko minimumas duoda baudą kišenei: moki už pusę konteinerio, nors užimi tik kampą. Mikroautobusas, tarkim Sprinteris, telpa aštuoni–dvylika kubinių metrų. Jūsų asmeniniams daiktams – idealu. Be to, mašinos laksto greičiau. Ne tos dvylikos valandų pertraukos Belgijos stovėjimo aikštelėse kaip sunkvežimiams. Iš Doverio tiesiai į tikslą. Pigiau? Kilograme ne. Bet jūsų daiktams realiai – taip.

Ar daiktai nesuspaudžiami taip, kad atvažiuoja sugadinti? Vyras kartą matė, kaip krauna krovinį...

Jūsų vyras matė blogą dieną. Pasitaiko. Normaliame mikroautobuse naudojame diržus, antklodes, kartais paletes. Bet taip, šunų yra. Atidarę duris Kente kartą mačiau, kaip svetimo vairuotojo spinta tiesiog... pasilenkė lauk. Ne mūsų mašina, partnerio. Dėlto žiūrėkite, kam patikite. Rašykite ant dėžių „TRAŠKU“ didžiosiomis. Jei vairuotojas skuba, net mikroautobusas tampa trintuve. Mes siunčiame pakrovimo nuotraukas visada. Prašykite jų.

Koks yra didžiausias svoris ar matas, kurį dar galiu siųsti mikroautobusu į Angliją?

Sprinteris maksimaliai laiko apie tūkstantį kilogramų. Realiai ribojamės iki aštuonių šimtų, kad atitiktume ašių reikalavimus. Ilgis – iki trijų metrų įstrižai. Turėjau klientą, kuris vežė išardytą irklavimo treniruoklį. Tilpo tobulai. Bet ketaus vonia? Ne. Nebent vienintelis daiktas. Tada jau nebebūtų pigūs siuntinių vežimai į Angliją. Dėl leidimų tokiems svoriams Prancūzijoje... hmm, neesu visiškai tikras. Pasitikslinčiau prieš pakrovimą, jei kiltų abejonių.

Ar galima vežtis su mikroautobusu ir patiems? Turiu draugę, kuri norėtų į Londoną nuvažiuoti.

Keleivis šalia vairuotojo... Kartais taip, bet rizikinga. Jei tai komercinis krovinys, reikia kitokio draudimo ir licencijų. Kai kurie maži verslininkai rizikuoja. Mes ne. Per daug kontrolės tarp Kalė ir Doverio. Jūsų draugei geriau nusipirkti Wizz Air bilietą už keturiasdešimt eurų. Greičiau. Saugiau. Sąžiningai – verčiau jūsų draugė neišbūs Folkestone, nes „atrodė, kad padeda vežti“.

Ar mikroautobusai negenda kelyje? Juk toks ilgas kelias...

Genda viskas. Turėjome apšvitintoją, kuris numirė netoli Lilės. Dvi nakties, lietus, kliento dėžės. Paskambinome partneriui, perkrovėme iki ryto. Vėlavo vieną dieną. Normalios įmonės turi atsarginį planą. Jei vežėjas sako, kad mašina niekada neturėjo problemų – meluoja arba važiuoja tik iki Palangos. Per dvidešimt metų mačiau diržų trūkimų, padangų sprogdymų M20. Turime atsarginę padangą. Bet garantuoti, kad neužges? Ne. Kad sutvarkysime? Taip.

Kaip vyksta pats procesas – nuo durų iki durų

Iš kur man žinoti, kad mano siuntinys tikrai išvažiavo? Ar duodate kokius dokumentus?

Gausite CMR. Visada. Bent jau pasirašytą pakrovimo sąrašą ir nuotraukas. Jei bendrovė siunčia daiktus per Europą tik su žodžiu „viskas ok“, tai ne pervežimas, o malda. Aš įdedu pasirašytą CMR per dvi valandas po pakrovimo. Lokacijos stebėjimas? Siunčiu WhatsApp žymenis. Gal senas būdas. Bet kai jūsų siunta tarp Ostendės ir Kalė, jūros nuotrauka raminą labiau nei bet koks portalas, neatsinaujinęs nuo savaitgalio.

Kiek laiko dažniausiai trunka siuntinį nuvežti iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Trys–penkios dienos. Kraunamasi trečiadienį rytą Vilniuje, naktį Lenkija, ketvirtadienio rytą Vokietija, popiet Prancūzija. Keltas ketvirtadienio vakarą arba penktadienio rytą. Anglija penktadienio vidurdienį. Nebent... Buvo balandis, kai Prancūzijos muitinė tikrino kiekvieną trečią mikroautobusą. Sėdėjome keturias valandas. Tad planuokite saugiai. Kartais Kaunas–Londonas per dvi paras su dviem vairuotojais. Neplanuokite stebuklų. Geriau trečiadienis-pakrovimas, pirmadienis-pristatymas blogiausiu atveju.

Ar pasiimate daiktus iš mano buto Vilniuje, ar turiu pristatyti į jūsų sandėlį?

Durys–durys yra standartas, bet jei gyvenate penktame aukšte be lifto Šnipiškėse – deramės dėl laiptinės. Arba prašau atnešti žemyn. Praėjusį mėnesį šaldytuvas, trys aukštai. Daugiau nebepigiai. Jei atvešite į zoną prie Akropolio – jokio antkainio. Bet rašome sutartyje: iš buto durų iki buto durų. Tik jei gyvenate siauroje gatvelėje Kauno senamiestyje, mikroautobusas netilps. Stosime Laisvės alėjoje ir nešime. Taip jau būna. Nėra tobula.

Ar man reikia kaip nors specialiai supakuoti daiktus, ar jūs tai padarysite?

Supakuokite patys, jei norite sutaupyti. Galime mes, bet medžiagos kainuoja. Pasakau dažnai: marškiniai gali amortizuoti lėkštes. Panaudokite lagaminus knygoms. (Ne per sunkius, ratukai neatlaikys.) Mes teikiame antklodes baldams. Bet jei duosite prastai priklijuotą dėžę, pusiau tuščią, ji subyrės. Buvo moteris, krištolą įdėjo į batų dėžę su vienu laikraščio sluoksniu. Atvažiavo modernus menas. Pakuokite tvirtai. Arba sumokėkite mums – padarysime tvarkingai.

Kas atsitinka, jei aš nebūsiu namuose Anglijoje tuo metu, kai ateisite pristatyti?

Problema. Skambiname. Laukiame penkiolika minučių. Jei ne – saugojimas. Mūsų Londono punktas ima penkiolika svarų per dieną. Arba perpristatymas kitu reisu. Jūsų naujas darbas, laiko juostos. Duokite kaimyno numerį. Draugo. Pernai spalį klientas buvo pokalbyje Mančesteryje, o mes stovėjome Kentryje dvidešimt minučių. Turėjome pasiimti atgal. Papildomai šešiasdešimt svarų. Būkite namie. Arba pasiekiami. Paprasta.

Ar vežatės daiktus tik į Londoną, ar ir į kitus Anglijos miestus? Tarkime, Birmingamą ar Bristolį?

Londonas – bazė, bet vežame visur. Birmingamą žinau mintinai. Bristolį, Kardifą. Lydsą, netgi Edinburgą. Po Doverio darome ratą. Kartais atskirai į pietvakarius. Bristolis prideda dieną. Buvau kaimelyje netoli Batho. Graži vieta. Ilgiau užtruko nei iki Škotijos, tiek britiški keliukai vingiuoja. Avys kerta kelią. Bet taip, ten vežame. Kuras brangiau. Įskaičiuoju iš anksto.

Garantijos, draudimas ir kai kas nutinka blogai (be filtro)

Jūs rašote "su garantija" – ką tai reiškia? Kad niekas nesuduš?

Garantija – sutartis, CMR ir draudimas. Jei mes išmesime jūsų televizorių, mokame. Bet „garantija“ nereiškia, kad visata apsaugos veidrodį. Avarijos pasitaiko. Garantija yra finansinė atsakomybė. Ten, kur sako „šimtu procentų saugu“ – rinkodara. Vieną kartą lietus pateko pro nesandarumą. Sugadino du čiužinius. Draudimas padengė per dvi savaites. Klientas pyko. Mes sumokėjom. Tai garantija. Ne magija. Atsakomybė.

Ar mano daiktai apdrausti automatiškai, ar aš turiu mokėti papildomai?

Pagrindinė atsakomybė įskaičiuota pagal CMR. Maždaug vienuolika eurų už kilogramą. Dvidešimt kilogramų dėžė – du šimtai dvidešimt eurų. Jei tai autografuoti leidimai? Juokinga. Brangiems daiktams – darykite visų rizikų draudimą. Papuošalų? Niekada ne mikroautobuse. Deklaruokite vertę sąraše. Jei rašote „seni drabužiai“, o ten dizainerio striukė, draudimas juoksis. Sąžiningumas naudingas jums.

Ką daryti, jei siuntinys atvažiavo, o dėžė suplėšyta ir vaizdo kamera dingo?

Sugadinimas pristatymo metu – rašykite ant atžymos: „dėžė pažeista, turinys nepatikrintas“. Pasirašykite tik jei privalote, bet anotuokite. Priešingu atveju, jei pasirašėte „gauta geroje būklėje“, nes vairuotojas skubėjo ir buvo nepatogu... Bedarbystė. Buvo mokytojas Braitone. Pasirašė švariai, atidarė vėliau, nešiojamas kompiuteris sulūžęs. Draudimas atmetė. Man gaila. Bet dokumentai – karalius. Tikrinkite prieš vairuotoją. Taip, nepatogu. Darykite vis tiek.

Ar buvo atvejų, kai daiktai tiesiog dingo? Kaip tai įmanoma mažoje mašinoje?

Pavogtas? Retai, bet taip. Dažniausiai per negeri subrangovai, ne mus. 2015-ais vienas „pamestuvo“ Londone pardavinėjo svetimus daiktus eBay. Policija įsitraukė. Su savo mašinomis ir GPS sekimu dingimas beveik neįmanomas. Bet jei kas perkrauna krovinį kitame mikroautobuse Prancūzijos aikštelėje... Teoriškai galima. Todėl reikalauju sandarių mašinų ir nuotraukų. Pasitikėk, bet patikrink. Paranoja šiame darbe išmaitina šeimą.

Ar siuntinys gali užstrigti muitinėje? Jei taip, kas tada?

Po Brexit JK muitinė yra nuotykių parkas. Asmeniniams naudotiems daiktams dažniausiai pakanka sąrašo. Bet jei įdėsite naują elektrinį dviratį su kvitais – gali paprašyti PVM ar tikrinti. Turėjome klientą, kuris siuntė įrankius originalioje pakuotėje. Pagalvojo, kad importuoja pardavimui. Sustojo tris dienas. Sąlyga – šimtas dvidešimt svarų saugojimo. Sprendimas: siųskite naudotus, sąžiningai, be parduotuvių pakuočių. Jei paslėpėte kažką neteisėto? Jūs vieniši. Mes nemeluojame.

Ruošiantis siuntimui – tiesos, kurias reikia žinoti

Kokių daiktų tikrai negalima siųsti mikroautobusu į Angliją?

Aiškūs dalykai: ginklai, narkotikai, šviežias maistas. Taip pat ličio akumuliatoriai atskirai, aerozoliai, stiprūs magnetai. Ir jokiu būdu kuras vejapjovėje. Turėjau klientą, paliko benzino grandininėje pjūklėje. Radome Lenkijoje. Visa mašina galėjo pakilti. Išpylėme. Jis pyko. Verčiau jūs pykstate, nei mes per naujienas. Dažų skardos? Kartais sandariai uždarytos praleidžiamos, kartais ne. Dėl mažų kiekių JK... hmm, neesu visiškai tikras, kiekvieną kartą pasitikslinu. Geriau paklauskite prieš kraunant.

Ar verta siųsti baldus, ar greičiau Anglijoje nusipirkti naujus?

Priklauso nuo baldo ir širdies. IKEA Kallax? Palikit. Perkat naują. Bet ąžuolinis stalas iš Druskininkų? Siųskit. Spintos gabenimas kainuoja apie šimtą aštuoniasdešimt eurų. Nauja ten – trys šimtai svarų plius surinkimas. Paskaičiuokite. Sentimentalumas sveria. Buvo senelės supamoji kėdė. Vertė nulis eBay. Dukrai Liverpuly – viskas. Ant tokių dalykų kainoraščiai nesueina. Bet pigūs surenkami baldai retai pateisina pervežimą.

Ar man reikia angliškai rašyti adresą, ar lietuviškai tinka?

Angliškai. Visada. Aš skaitau lietuviškai, bet kurjeris Nottinghamėje nesupras „Vilniaus gatvė“. Pašto kodą didžiosiomis. JK kodai stebina – neretai nukreipia į penkis namus. Telefonas su +44. Patikrinkite namo numerį. Turėjau pakuotę „14B“, o buvo „148“. Vairuotojas sukiojosi dvidešimt minučių. Beveik praleidome keltą atgal. Smulkmenos lemia. Pašto kodas Anglijoje – karalius. Atsiminkite tai.

Kada geriausia siųsti daiktus – prieš išvažiuojant į Angliją, ar jau kai ten apsigyvenu?

Jei turite ant ko atsisėsti, siųskite iš anksto. Atvykti į tuščią butą – depresyvu. Bet jei nėra kam priimti, palaukite. Saugojimas Londone brangus. Siūlyčiau – jei giminaitė paims, siųskite savaitę prieš skrydį. Gali atvažiuoti kartu su jumis. Studentams sakau: siųskite rugpjūčio viduryje rugsėjo semestrui. Dažniausiai sueina. Nebent atšaukia keltą. Tada vistiek ant grindų. Gyvenimas.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti mano daiktus, o jūs sutinkate? Aš nesu kriminalas.

Kai kurios imasi tobulo krovinio. Standartinės dėžės, nuspėjamas svoris, pirmas aukštas. Jūs – žmogus su gyvenimu, ne barkodas. Mes imame keistas formas, emocinį bagažą. Rimtai, jei turite penkis maišus drabužių ir lempą be dėžės – sugalvosim. Kitas sako „ne taip supakuota, sudie“. Jų teisė. Per dvidešimt metų mačiau ašarų, nes perkraustytojai paliko dvi dienos prieš išvažiavimą. Mes taip nedirbame. Jei ne pavojinga ir ne nelegalu – randame būdą. Skambinkit.

Siuntimas mikroautobusu į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne Vinted siuntinys. Reikia kantrybės, teisingų lūkesčių ir normalaus vežėjo, kuris atsako į skambučius. Pigūs siuntinių vežimai į Angliją su garantija įmanomi, jei suprantate, kad garantija – tai ne pažadas išvengti gyvenimo nesklandumų, o pažadas juos sutvarkyti. Nuo Klaipėdos iki Londono, nuo dviejų dėžių iki pusės būsto – mes važiuojam. Tik atsineškite gerą pakuočių juostą. Ir pašto kodą. Visada pašto kodą.