Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Pigus siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusu kas savaitę – ką verta žinoti prieš siunčiant?
Žmonės nuolatos manęs klausia, kaip pigiausiai nusiųsti daiktus į Angliją. Aš jau dvidešimt ketveri metai dirbu tarptautinių perkraustymų srityje ir galiu pasakyti – pigus siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusu kas savaitę yra viena patogiausių opcijų tiems, kas nenori mokėti kaip už lėktuvo bilietą vienai dėžei. Mikroautobusai važiuoja reguliariai, paprastai pakeliui paima ir iš Londono, ir iš Birminghamo. Aišnu, ne viskas idealu – kartais pasitaiko vėlavimų, kartais dėžės kiek subraižomos. Bet šiaip tai normalus, gyvas būdas gabenti daiktus. Šiandien bandysiu atsakyti į dažniausius klausimus taip, kaip sėdėčiau su jumis prie kavos. Arbatos, jei Anglijoj.
Kainos, greitis ir tas kas įeina į paslaugą
Kiek maždaug kainuoja pigus siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusu kas savaitę?
Tai štai, standartinė dėžė, tarkim trisdešimt kilogramų iki Londono, kainuoja maždaug nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. Žinote, čia ne Čiurlionio koncertas – kaina priklauso nuo to, ar turim tuščios vietos, ar pilną baldas vežam. Jeigu vežam tik siuntinius, be baldų, tai vietos daug ir kaina žemesnė. O jei savaitgalį prieš šventes – ten jau kita kalba. Kartais klientas paskambina, sako, kad pas konkurentą dvidešimt eurų. Aš atsakau – gerai, važiuokite pas konkurentą, o po savaitės paskambina, nes tas paprašė dar šešiasdešimt kaip papildomai. Taip būna. Pigus pervežimas turi savo ribas.
O kada tas mikroautobusas važiuoja, tarkim jei šiandien atiduodu?
Paprastai mes išvažiuojame antradieniais ir ketvirtadieniais, nors dalis kolegų važiuoja ir savaitgaliais. Jei šiandien pirmadienis ir atiduodate siuntinį – didelė tikimybė, kad jis jau trečiadienį bus Londone. Bet čia ne garantija kaip „Lietuvos pašte“, mes tiesiog vežame. Kartais pasienyje eilės, kartais Anglijoj aplinkkelis užkištas. Realistiškai – penkios–šešios dienos nuo atidavimo. Praėjusį mėnesį vienas mūsų mikroautobusas užtruko dėl to, kad Doverio uoste buvo papildomas tikrinimas. Klientas paskambino iškart įtūžęs, bet paskui atsiprašė. Toks gyvenimas.
Ar kaina skiriasi, jei siuntinys važiuoja iki durų, ar tik iki taško Londone?
Ai, taip, žinoma. Iki mūsų sandėliuko Rytų Londone – viena kaina. O jei reikia varyti iki Notingamo ar į šiaurę, tai ten jau papildomi kilometrai. Mes nesisaviname, kad viskas nemokama. Paprastai durų pristatymas prideda kokius penkioliką–trisdešimt eurų, priklauso nuo atstumo. Yra klientų, kurie sako, važiuosiu pats pasiimti, sutaupysiu. Bet paskui paskaičiuoja traukinį iš Londono – ir apsimoka durys. Kartais net pigiau mums sumokėti, negu dieną sėdėti traukiniuose. Beje, mes taškus turim Londone, Birmingame ir vieną netoli Mančesterio.
Kuo skiriasi kaina siųsti iš Lietuvos į Angliją ir atgal?
Na, techniškai kuro kaina visur vienoda, bet paklausą lemia srautai. Dabar daugiau žmonių kraustosi iš Anglijos atgal į Lietuvą, nei prieš penkerius metus. Tai reiškia, kad atgalios kryptimi vietos mikroautobuse kartais daugiau, ir kaina šiek tiek nukrinta. Pavyzdžiui, prieš mėnesį ponia vežėsi iš Londono veidrodį – sumokėjo keturiasdešimt eurų, nors į tą pusę būtų buvę penkiasdešis. Toks rinkos dalykas. Aišku, jei vežate ką nors didelio, tada skirtumo beveik nesijaučia. O jei dėžė su vaikiškais drabužėliais – gali pasisekti.
Kaip čia vyksta praktiškai
Tai kaip aš tą siuntinį jums perdavžiu? Kur atvežti reikia?
(o ne, perduodu, atsiprašau, kartais rašau per greitai) – taigi, mes turime kelis surinkimo taškus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Galite atvežti patys, arba mes atsiunčiame kurjerį, bet tada papildomai. Dažniausia klaida – žmonės atneša dėžę sulankstytą kaip kiaurasamtis, niekas nesuregzta. Aš tada stoviu ir galvoju, kaip tai supakuoti. Atvežate į mūsų kiemą, pasirašote popieriuką, mes pasveriame, pasidarome nuotraukas telefonu. Kartais jei negalite atvežti – sutinkame kur Kauno „Akropolio“ stovėjimo aikštelėje, nes ten patogu. Neoficialiai, bet veikia.
O jei aš Vilniuj gyvenu, bet dabar Kaune – ar galiu čia palikti?
Žinoma. Mes nesame ta įmonė, kuri sako – vien tik Vilnius arba niekur. Jei esate Kaune, Raseiniuose ar net Panevėžyje – surandame variantą. Dažnai dėžę priimame Kaune, o tada perkeliame į pagrindinį mikroautobusą Vilniuje. Tas perkrovimas, beje, nemokamas. Buvo tokia situacija – vaikinas paliko lagaminą Druskininkuose, mes kitą dieną važiavome pro šalį ir paėmėme. Tai toks lankstumas. Aišnu, jei tai koks užkampis, gali tekti palaukti dieną ilgiau. Bet taip, Kaune tikrai galite palikti, nes klientai – ne robotai, jie juda po visą šalį.
Ar mikroautobusai gabena ir iš Anglijos atgal į Lietuvą?
Taip, gabename abiem kryptimis, ir tai yra didelis pliusas. Pavyzdžiui, jei jūsų mama Londone gyvena ir nori atsiųsti jums siuntinį į Kauną – surenkame, vežame. Kas savaitę turim reisus į abi puses, nors dažniausiai pilnesni yra iš Lietuvos į Angliją. Atgalio kryptimi siuntinių mažiau, bet jie važiuoja tomis pačiomis kainų kategorijomis. Tiesa, jei siunčiate iš Anglijos, ten muitinės reikalavimai šiek tiek kitokie, bet apie tai vėliau. Principas tas pats – pakuojame, važiuojame, pristatome. Jums nereikia skristi su lagaminu oro uoste ir mokėti už perviršį.
Kaip aš žinosiu, kad siuntinys jau Anglijoj?
Atsiųsime žinutę. Ne su balandžiais, o paprastą SMS. Kartais paskambiname, jei matome, kad klientas jaudinasi. Paprastai atsiunčiam nuotrauką iš sandėlio – stovi jūsų dėžė prie sienos, viskas gyva. Yra tokių klientų, kurie kas tris valandas skambina. Aš suprantu – jaudulys, ypač jei ten dokumentai. Bet patikėkit, mes irgi nenorim, kad dėžė pasimestų. Kartais buna taip, kad signalas Anglijoje silpnesnis ir žinutė vėluoja valandą. Bet siuntinys jau saugus.
Kas tinka siųsti, kas ne, ir kaip pakuoti
Ką aš galiu įdėti į dėžę? Ar galiu siųsti maistą?
Drabužiai, batai, knygos, buitiniai prietaisai – viskas gerai. O maistas... hmmm... žodžiu, čia aš ne visai šimtu procentų tikras, ar leidžiama siųsti šviežią mėsą, nes po Brexit muitinė žiūri griežčiau. Šviežias maistas tikrai ne. Džiovintos sūreliai, saldainiai – dažnai praleidžia, bet čia jau rizika. Kartą klientė siuntė lietuvišką duoną, muitininkai atidarė, pakvipo. Geriausiai – ne siųsti greitai gendančių dalykų. Saldumynai, jei gamyklinė pakuotė – dar koks nors šansas. O šviežias kugelis – ne, tiesiog ne, nes problemos kainuoja brangiau nei tų cepelinų vertė.
O jei mano dėžė sveria 35 kg, ar paimsit?
Paimsim, bet jūs geriau jau neatmeskite. Štai kodėl – trisdešimt penki kilogramai yra labai nepatogus svoris. Vienas mūsų vaikinas prasiskaudino nugarą būtent dėl tokios dėžės klientei iš Šiaulių. Dabar mes papildomai imame už viršsvorį, jei daugiau nei trisdešimt kg. Paprastai siūlome perskirstyti į dvi dėžes po dvidešimt kg – bus pigiau ir saugiau. Bet jei labai reikia vienos – imame. Tik perspėkit iš anksto, nes mikroautobusas turi svorio limitus, o jei dar baldai – gali nebetilpti. Taip kad pagalvokite apie savo nugarą ir mūsų nugarą.
Ar galiu siųsti du didžiausius lagaminus ir dar krepšį?
Gali, bet tada skaičiuojam ne pagal svorį, o pagal vietą. Tai tas pats, kas pilname autobuse – jei turi du lagaminus, užimi tiek, kiek du žmonės. Du dideli lagaminai plius krepšis būtų kokie šešiasdešimt–septyniasdešimt eurų į Londoną. Šiaip mes visada bandome sutalpinti efektyviai, kad erdvė nėštų veltui. Kartais vienas lagaminas eina po sėdyne, kitas šalia. Bet trys bagažai vienam asmeniui – tai jau mikroautobuso dalis. Tikrai galima, tiesiog kaina atitinkama, nes jūs perkate ne svorį, o erdvę.
Ar drėbės turėtų būt kaip nors specialiai supakuoti?
Drėbės? A, batraiščiai... ne, dėžės, turiu omeny dėžės (čia mano mintys šokinėja šiandien). Taigi, dėžės. Kartonas turėtų būt dvigubas geriau jau. Šiaip vienas sluoksnis kartono dažnai pakanka, bet kai vežame mikroautobuse, daiktai juda, kontaktas būna stipresnis nei pašte. Aš rekomenduoju – plėvelė, burbulinė, bent minimum aplink kraštus. Buvo atvejis – klientas supakavo indaujos lėkštes į raudoną dovanų popierių. Gražu, bet kai atidarėm Londone, trys lėkštės buvo kaip mozaika. Popierius nesulaiko smūgių. Geriau jau atrodo kaimiškai, bet saugiai su juosta.
Dokumentai, muitai ir tie biurokratiniai reikalai
Ar man reikia kažkokių popierių pildyti, ar jūs viską padarot?
Mes padarom pagrindinę dalį, bet jūs turite pasakyti, kas viduje, ir vertę. Ne, nereikia dešimties lapų kaip mokykloj. Užtenka trumpo sąrašiuko: „drabužiai, vaikiški žaislai, vertė du šimtai eurų“. Mes tai įforminame kaip važtaraštį. Jei siunčiate kompiuterį – vertė aukštesnė, reikia aiškiau. Čia jau dėl draudimo, jei kas. Buvo klientas, parašė „įvairūs daiktai“ – muitininkai atidarė viską, nes neaišku. Taip kad konkretumas sutaupo laiko. Jums nereikia muitinės agento, mes esam tarpininkas, bet meluoti ar slėpti negalima niekaip.
Brexit... tai dabar kaip yra, muitinė ar ne?
Brexit viską supainiojo. Dabar siuntiniams tarp Lietuvos ir UK nėra importo muitų, jei tai asmeniniai daiktai ar dovana, ir vertė nedidelė. Viršijant tam tikrą slenkstį, gali tekti mokėti. Tikslaus Londono muitinės slenksčio aš dabar nepasakysiu šimtu procentu – man atrodo, kad apie šimtą trisdešimt svarų, nes jie keičia taisykles kaip kojines. Asmeniniams seniems drabužiams problemų beveik niekada nebūna. O jei siunčiate naują telefoną – tada jau muitas gali būti. Mes visada pasakom tiesiai: jei brangu ir nauja – rizikuojate. Geriau deklaruoti tikrą vertę.
Ar reikia sąskaitos faktūros jei siunčiu dovaną sesei?
Nebūtina sąskaita, bet vertės pagrindimas turėtų būti. Jei dėžėje naujas švarkas – galite įdėti parduotuvės kvitą, arba užrašyti, kad dovana, pagaminta Lietuvoje. Muitininkai tikisi logikos. Jei dėžėje dešimt identiškų telefonų ir rašote „dovanos“ – na, čia jau verslas. Sesers atveju tikrai nereikia sąskaitų, jei tai seni namų daiktai. Buvo atvejis, kai moteris siuntė savo rankų darbo megztinius – parašėme „asmeniniai, rankų darbo, vertė penkiasdešimt eurų“. Praėjo be problemų. Svarbu – atvirumas, tada niekas nestabdo siuntinio.
Kai kas nors eina ne pagal planą
Kas jei siuntinys vėluoja? Ar būna taip?
Būna. Ne dažnai, maždaug kartą per du mėnesius pasitaiko rimtesnis vėlavimas. Priežasčių begalė – oras, piko valandos kelyje, muitinės patikrinimas. Mes nevaldome oro sąlygų. Bet jei matome, kad vėluojame daugiau nei dvi dienas, informuojame iš karto. Ne pusę mėnesio tylime kaip kiti. Kartais klientas skambina pirmas pykdamas, aš suprantu. Pasitaikė taip, kad šiemet balandį sniegas Prancūzijoje uždarys kelią – stovėjome penkiolika valandų. Siuntiniai vėlavo, bet visi gyvi. Tokiais atvejais duodame nuolaidą kitam kartui.
O jei dėžė atkeliauja sulamdyta, ką tada daryti?
Pirmiausia – fotografuoti. Nepasirašykite, kad priėmėte sveiką, jei matote lamdymą iš karto. Mes apdraudžiame krovinius, bet be nuotraukos tai kaip be rankų. Tikra istorija – atvežė dėžę, klientas pasirašė, parsivežė namo, o ten viduje vitražas sulūžęs. Aš tada sakau – kodėl nepasidalijote nuotraukomis? „Nes maniau, kad viskas gerai.“ Apžiūrėkite paketą akis prieš akis su vairuotoju. Jei kas – fiksuojame aktą. Dažniausiai dėžės atkeliauja tvarkingai, bet fizika neišvengiama: keliai duobėti, mikroautobusas minkštesnė pakaba nei vilkikas.
Ar būna, kad siuntiniai pasimeta? Ir tada ką?
Pasimeta. Retai, bet būna. Štai kodėl mes darome nuotraukas kiekvienos dėžės prieš pakeldami ir po nuleidimo. Jeigu dėžė prapuola – ieškome. Kartais palikta kitame sandėlyje, kartais supainiotos etiketės. Praėjusiais metais tai nutiko vienam klientui iš Klaipėdos – dėžė atsidūrė ne jo vardu. Radome per keturias dienas, pristatėme į teisingą adresą. Jei visgi dingsta visam – draudimas padengia vertingus daiktus pagal deklaruotą vertę. Bet sakykime atvirai: ne visos įmonės moka draudimą. Kai kurios tiesiog prapuola. Mes bent jau rūpinamės ir ieškome.
Kaip atpažinti patikimą pervežėją nuo tokio, kuris dingsta su siuntiniu?
Pasitikrinkite, ar turi fizinį adresą, ne tik gražią Facebook nuotrauką. Aš žinau kelerius vairuotojus, kurie pasiima pinigus, o po to savaitę nekelia ragelio. Vienas toks iš Kauno... na, geriau nevardinsiu, bet žinau tris žmones, kuriuos paliko be baldų ir be kelių šimtų eurų. Patikimas pervežėjas sutartį siunčia prieš apmokėjimą, duoda sąskaitą, turi seną istoriją. Internete raskite atsiliepimų – ne tik penkių žvaigždučių, bet ir vidutinių, nes tobulas profilis dažnai sukurtas. Mes dirbam du dešimtmečius. Pigiau ne visada reiškia geriau. Kartais pigiau reiškia riziką, o rizika brangiai kainuoja.
Papildomi dalykai, kuriuos verta žinoti
Ar galima vežti gyvūnus mikroautobusu?
Negalima. Na, liežuvį prisižiūrėkit, neturiu omeny, kad neleidžiame pertraukos – turiu omeny, kad šunys ar katės yra atskira paslauga. Reikalingos veterinarijos pažymos, skiepai, ir mes nevežame gyvūnų kartu su siuntiniais mikroautobusu. Tikra istorija – kažkas bandė įkišti žiurkėną į lagaminą. Ne, taip negalima. Gyvi padarai orui, maistui, erdvei – kategorija, kuriai reikia specializuoto pervežimo. Taip kad jei turite katę – ieškokite gyvūnų pervežimo agentūros. Mes daiktus ir drabužius. Nors, tiesą sakant, kartais ir vaikai pajuokauja, kad važiuoja „kaip gyvūnai“, kai kelionė ilga.
O jei aš noriu nusiųsti baldą, tarkim komodą?
Mikroautobusas turi ribotas erdves. Komoda – tai jau nebe siuntinys, o baldų pervežimas. Jei ji išardoma, gal ir tilps tarp kitų dėžių. Bet jei stora, tamsaus ąžuolo komoda iš močiutės – ne, mikroautobusu to nepagabensime efektyviai. Tam reikia krovininio mikroautobuso arba sunkvežimio. Mes galime, bet kaina jau visai kita. Kai kurios įmonės, aišnu, prisikrauna visko kol važiuoja, bet tada jūsų siuntiniai važiuoja ant baldų kampų. Nerekomenduoju. Geriau pasiūlysiu kitą reisą arba specialų išvežimą. Taip bus saugiau ir komoda atkeliaus sveikesnė nei sumaitota.
Ar galima mokėti grynaisiais, kai atiduodu siuntinį?
Galima Vilniuje ir Kaune. Grynieji – taip, priimame. Bet jei siunčiate iš mažesnio miestelio, kur važiuoja tik tarpininkas, tada geriau pavedimas. Nes vairuotojai kartais neturi su kuo grąžą padaryti. Buvo juokingas atvejis – klientas atidavė du šimtus eurų grynaisiais vairuotojui, o šis nėra su kuo grąžą padaryti. Stovėjo raudonas kaip burokėlis. Dabar jei grynieji – tiksliai tiksli suma arba Vilniuje, kur turim kasą. Taip kad jei galit – bankiniu pavedimu arba Revolut. Greičiau, paprasčiau, ir nereikia raudonuoti kartu su vairuotoju, nors vaizdas buvo linksmas.
Kur tiksliai Anglijoje galima pasiimti?
Štai pagrindiniai taškai: Rytų Londonas, net Bromley rajoną kartais galime, Birmingamas – netoli centro, ir Mančesteris – kiek šiauriau. Jeigu reikia kitur – deriname. Kartais savaitgaliais stojame netoli Notingamo, jei turime klientą. Tačiau „kur tiksliai“ dažnai reiškia mūsų sandėlį arba sutartą vietą prekybos centro aikštelėje. Ne visada galime pristatyti į kaimą užmiestyje, nes mikroautobusas turi sugrįžti į uostą kitą dieną. Londonas ir Birmingamas – patogiausia. Šiaurės Velsas? Ten jau sudėtingiau. Bet skambinkit, pasitarsim, galbūt turim žmogų, kuris nuveš iš taško iki jūsų durų.
Ar sekmadieniais irgi pristatote, ar tik darbo dienom?
Darbo dienos, retkarčiais šeštadieniai, sekmadieniai – beveik niekada. Tai toks žmogiškas faktas – vairuotojai irgi turi šeimas, nori atsigauti po penkių šimtų mylių. Kai kuriose įmonėse žada sekmadienį, bet aš žinau – jie tik žada. Mikroautobusas kas savaitę važiuoja paprastai antradienį iš Lietuvos, trečiadienį–ketvirtadienį pristatymai Londone, po to Birmingamas. Sekmadienis skirtas poilsiui technikai ir žmonėms. Jei jums absoliučiai skubiai sekmadienį – yra kurjerių tarnybos, bet ten kaina triskart didesnė. Taip kad jei planuojate – skaičiuokite nuo pirmadienio iki penktadienio, kaip visi normalūs žmonės.
Kokios didžiausios klaidos, kurias daro žmonės pirmą kartą siųsdami?
Neišsenka pakavimo juosta. Pamiršta parašyti el. paštą ant dėžės. Pasitiki, kad bus per savaitę, nors pažadėjo tik „maždaug“. Ir dar – neišsiaiškina, kas vairuoja. Pirmą kartą siunčiantys dažnai renkasi pagal kainą vien. Aš suprantu, sutaupyt norisi. Bet pasidomėkit, ar ta įmonė egzistuoja ne tik internete. Dar viena klaida – suverčia viską į vieną dėžę trisdešimt kilogramų, kurią aplipia juosta, bet viduje švilpauja vėjas. Siuntiniai juda, mikroautobusas netolygiai važiuoja kaip traukinys. Pakavimas – pusė darbo. Kita pusė – kantrybė. Nes pervežimas į UK nėra raketų mokslas, bet reikalauja proto.
Taigi, jei ieškote būdo nusiųsti daiktus be didelių nervų – pigus siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusu kas savaitę yra realus ir gyvas pasirinkimas. Ne visada viskas tobulai sklandu, bet aš jau dvidešimt ketverius metus sakau: svarbiausia rasti žmogų, kuris atsiliepia telefonu ir nepažada auksinių kalnų už keturis eurus. Pakuokite protingai, klauskite iš karto, jei kažkas neaišku, ir nepamirškite, kad mikroautobusas nėra lėktuvas – terminai šiek tiek lankstesni. Jei norite, skambinkite arba rašykite, pasistengsiu atsakyti kaip žmogus žmogui. Sėkmės siunčiant, ir tegul jūsų daiktai atkeliauja sveiki.