Pigus krovinių pervežimas į Angliją smulkiems kroviniams: ką verta žinoti prieš pirmą siuntą

Daugiau nei dvidešimt trejus metus vežioju daiktus po Europą, o į Londoną ar Bristolių važiuoju taip dažnai, kad kelią žinau mintinai. Vieni klientai siunčia pilną butą, kiti – dvi dėžes puodų. Pigus krovinių pervežimas į Angliją smulkiems kroviniams yra kasdienybė, bet ne visada paprasta. Visi ieško pigaus varianto, aš irgi ieškočiau savo daiktams. Tik maža siunta turi savų taisyklių, o jei bandai sukombinuoti kainą su kokybe – verta žinoti kelis dalykus, kad vėliau nevarytum plaukų. Tad jei ruošiesi siųsti pirmąją siuntą, čia yra tai, ką dažniausiai tenka aiškinti telefonu, kai žmogus skambina pirmą kartą.

Pradžiai – apie kainas, pakavimą ir bandymą sutaupyti

Kiek maždaug kainuoja pigus krovinių pervežimas į Angliją smulkiems kroviniams?

Na, čia kaip žuvimi turguje – kaina nuo svorio, dydžio ir laisvo kampo mašinoj. Jei dvi–trys dėžės su drabužiais, maždaug 0,5–1 kubo, kaina sukasi apie 80–150 eurų nuo Vilniaus į Londoną. Bet jei ten elektrinis pianinas, kuris nėra smulkmena, nors klientas galvoja kitaip – jau kita kalba. Aš dažnai sakau: iki devynių eurų už kubą retai kas išvažiuoja, realiau 110–130. Randi pigiau – patikrink, ar nėra paslėptų mokesčių už keltą. Būna ir taip.

Ar galiu viską susipakuoti pats, kad sumažinčiau kainą, ar verčiau mokėti profesionalams?

Gali pats, bet gerai daryk. Mačiau, kaip vaikinas į dėžę susikrovė 40 kg knygų, užklijavo juostos ir stebisi, kad dugnas iškrito vidury Lenkijos. Knygos sunkios, o dėžė iš parduotuvės. Jei pats pakuoji, naudok dvigubas dėžes, burbulinę plėvelę. Kai vežėjas mato gerai supakuotus daiktus, elgiasi atsargiau. Tau ramiau. Jei vežėjas pakuoja, kaina pakils 20–40 eurų, bet kartais tas rūpestis vertas kiekvieno cento. Ypač stiklui. Nes kitaip lieki tik su kiauru dugnu ir skausmu širdyje.

Ką daryti, jei mano sofa yra didesnė nei standartinė, bet aš nenoriu mokėti kaip už pilną krovinį?

Klasika. Klientas sako: „nedidelė“, o nuotraukoje – penkiavietė kampinė. Tada matuojam centimetrus, ne jausmus. Viršijus standartus, vežėjas turi skirti vietą mašinoj, o vietos krovininiame mikroautobuse yra prekė. Kartais sutari dėl „minkšto“ krovinio – ant sofos kelios dėžės, efektyviai kubatūrą išnaudoji. Bet jei sofa užima tris kubus – tada vežasi nebe pigus krovinys, o baltojo pavydo objektas. Reikia matuoti, fotografuoti ir nekuklinti. Kitaip kaina nustebins abi puses. Ir ne pačiu geriausiu būdu.

Kur ir kaip paliksiu savo daiktus, jei gyvenu Kaune, o mašina važiuoja iš Vilniaus?

Dažniausiai du variantai. Arba atveži į surinkimo punktą Vilniuje, kas pigiau, nes vairuotojas neįsuks į Kauną – kuras, laikas, o senamiestyje vietos nėra. Arba sutari dėl paėmimo Kaune, kainuos 30–50 eurų. Šiaip aš mėgstu, kai daiktai paliekami pirmadienio rytą, nes tada jie įkeliami į antradienį išvažiuojančią mašiną. Kartais prašo vėliau, bet tada siunta stovi iki kitos savaitės. Laikas pinigai. Nors dabar jis erzina, kai reikia skubiai. Planuok iš anksto, taupyk nervus.

Kodėl vieni vežėjai taip pigiai veža, o kiti prašo dvigubai brangiau už tą patį maršrutą?

Tai skirtingi pasauliai, vieni skaičiuoja realias išlaidas o kiti tik kišenę. Kelnas, keltas, draudimas, vairuotojo poilsis – tai kainuoja. Kišeniniai siūlo neįmanomą kainą, paima avansą, o po trijų savaičių tavo daiktai stovi garaže šalia Varšuvos. Rimta firma neveš dėžės į Londoną už 15 eurų. Jei siūlo – klausk, ar jie tikrai važiuoja, ar surenka užsakymus ir perduoda kam kitam. Skaidrumas svarbiau nei graži kaina. Aš mačiau per daug istorijų, kad tikėčiau stebuklais.

Kai jau sutari – kas vyksta nuo tavo durų iki durų Anglijoje

Ar vairuotojas padės man išnešti daiktus iš buto, ar aš liksiu vienas su sofa laiptinėje?

Šitas klausimas mane vargina. Jei antras aukštas be lifto ir sofa – vairuotojas vienas to nedarys. Jis vairuoja, krauna, atsakingas už pritvirtinimą, bet nėra išnešėjas. Kai kurios įmonės turi porininkus, bet standartas – tu išneši iki mašinos. Jei reikia pagalbos, uzsisakyk papildomą žmogų, apie 25–35 eurus per valandą. Logiška: jei vairuotojas traumuoja nugarą laiptinėje, jūsų sofos niekas neprivers vežti nemokamai. Geriau pasirūpink iš anksto. Draugų pakviesk. Arba mokėk.

Kiek laiko trunka kelionė krovininiu mikroautobusu iš Lietuvos į Londoną realiai, ne pažiūrose?

Mašina pakeliaują apie 35–45 valandas iki Londono. Jei Vilnius – maždaug dvi paras. Bet čia idealu. Realybėje keltas vėluoja, pasieniečiai tikrina, o prie Dartford Crossing eilės kaip iš niekur. Vairuotojai privalomai pailsi, kava, beje, Anglijoje skani tik pas italus, o ne tuose servisuose. Tai jei žadi pervežimą per dvi dienas – gali. Bet skubiems planams rinkis 4–5 dienas. Į šiaurę – dar diena. Viskas priklauso nuo kelio, oro ir to, ar vairuotojas neužsnūsta prie kamščio.

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai iš Lietuvos, ar bus perkraunami kokioje Vokietijos sandėlyje?

Priklauso nuo serviso. Yra tiesioginiai reisai, kai mašina važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją be perkrovimų – tai saugiau. Bet jei labai pigus variantas, dėžės persikraus pro Varšuvos sandėlį, paskui į bendrą fūrą Kelnėje. Aš mėgstu tiesioginį variantą, nors brangesnis. Mažiau streso. Nors kartais net ir „tiesioginiame" reise būna papildomi kroviniai užkraunami pakeliui (arba nėra, aš tiksliai nežinau kiekvienos mašinos grafiko – geriau patikrinti). Reikia klausti iš anksto.

Kaip sužinoti, kad mano siunta tikrai išvažiavo, o ne tik pažadėta?

Rimtas vežėjas duoda CMR numerį, važtaraštį. Kai kurie turi online sekimą, bet mūsų senesni vairuotojai jomis naudojasi vėlai ir nenoriai, tai aš pats skambinu kai mašina išvažiuoja. Prašyk vairuotojo numerio. Ne visi duoda, bet jei firma slepia – raudona vėliava. Skambink pakeliui, tai tavo teisė žinoti, kur daiktai. „Greitai išvešime“ dar nereiškia, kad kas nors važiuoja. Būna, kad sėdi tik popieriuje. O tu sėdi be daiktų.

Ar daiktus reikia vežti tik į namus, ar galiu nurodyti kokį nors saugojimo punktą Londone?

Galima į punktą Londone, Birmingame, Mančesteryje. Yra lietuviški sandėliai. Patogu, jei tu dar neatvykai į JK. Aš vežiau į punktą netoli East Ham, klientas atsiėmė po mėnesio. Kaina 15–25 svarai per savaitę. Tik nepalik maisto – pelės Londone realios ir riebios. Vieni klientai paliko dešrainių, nebeatsiėmė, o paskui stebėjosi, kad dėžės sugraužtos. Baisu. Sandėlis – geras sprendimas tarpiniam etapui, bet planuok iš anksto. Ir patikrink, ar turi draudimą.

Kas atsitinka, jei aš vėluoju atvykti atsiimti siuntos Londone sutartu laiku?

Vairuotojas veikia pagal grafiką. Negali laukti tris valandas, turi kitus adresus. Siunta nuvežiama į sandėlį, paskui antras pristatymas kainuos 30–50 svarų. Būna, klientas išeina pietų, neatsilieka, vairuotojas stovi dvidešimt minučių. Tada visi pikti. Londone gyvenimas greitas, bet jei negali būti – perspėk. Mes galim pakoreguoti planą. Tylėjimas blogiausias variantas. Nebent nori mokėti dvigubai. Arba važiuoti patys į sandėlį kitame miesto gale. Paprasčiau perspėti.

Beprasišė popieriai, muitai ir draudimai – apie ką visi galvoja paskutinę minutę

Ar po Brexit smulkioms siuntoms į Angliją reikalingi kokia nors specifinė dokumentacija?

Aš tiksliai neprisimenu, ar 2024 pasikeitė viena JK muitų taisyklė seniems daiktams – mums tenka pildyti standartinį lapą ir CMR. Jei asmeniniai naudoti daiktai, didelių dramas neturėtų būti. Buitinė technika – kita kalba, reikia atitikties sertifikatų. Bet smulki siunta su drabužiais, puodais... Aš dėl to ramus, bet jei siunti elektronikos, labai daug tos pačios prekės – pasitikrink su muitininku, nes aš nesu muitininkas. Brexit viską taip supainiojo, kad kartais nežino ir patys muitininkai. Geriau tikrinti nei gailėtis.

Kas būna, jei muitininkai Didžiojoje Britanijoje nusprendžia patikrinti būtent mano dėžę?

Stabdoma viskas. Vairuotojas geria arbatą arba nervinasi kabinoj. Atidaro dėžę, tikrina sąrašą. Jeigu parašei „drabužiai“, o ten keturi televizoriai – prasideda biurokratija. Gali tekti mokėti muitą ar baudą. Mačiau, kaip žmogus neteko dėžės, nes slėpė komercines prekes po senais kilimais. Neslėpk. Geriau mokėk sąžiningai nei aiškinkis mėnesį. JK muitininkai ne juokauja ir turi laiko. O tu stovi be daiktų ir bandai įrodyti, kad tai tavo senelių rėmeliai.

Ar verta drausti siuntą atskirai, jei vežėjas sako, kad jis jau apdraustas?

Vežėjo draudimas – CMR dengia iki 8,33 specialiųjų vienetų už kilogramą. Realybėje juokingai mažai. Jei stiklas sveria 10 kg, gausi atlygį, neišsitepusį už rėmelius. Todėl vertingiems daiktams – technika, instrumentai – drausk atskirai. Kainuoja kelis eurus, miegi ramiau. Mačiau, kaip vairuotojas iš savo kišenės grąžino už gitarą, nes draudimas dengė dešimtadalį. Nepatikėk pasakomis, prašyk poliso kopijos. Ir pasiskaityk smulkųjį šriftą. Ten slepiasi. Daugelis nedraudžia, o paskui stebisi. Aš stebiuosi, kad stebisi.

Ką reiškia tas CMR ir kodėl aš jį pasirašau prieš pristatymą?

Tai tarptautinis važtaraštis, žalias ar geltonas lapelis. Jame: kas siunčia, kas gauna, koks krovinys, iš kur, į kur. Pasirašydamas patvirtini, kad daiktai tvarkingi. Nepasirašyk akloj. Ar nėra abstrakčių užrašų tipo „dėžės“. Nufotografuok daiktus prieš pakrovimą. Be pastabų CMR vėliau sunku įrodyti, kad įbrėžimas atsirado ne tavo namuose. Mačiau, kaip klientas pralaimėjo ginčą. Popieriai rimtas dalykas, nors nepatogus. Nurašinėk smulkiai. Kitaip lieki be daiktų ir be argumentų.

Ar man reikia rašyti daiktų sąrašą kiekvienoje dėžėje, ar užtenka bendros sumos?

Reikia detalaus sąrašo, ne tik „drabužiai“. Muitininkai turi suprasti, kas viduje. Jei dėžė dings terminale – o taip būna, – sąrašas padės. Sunumeruok dėžes, vidų įdėk kopiją, viršų užklijuok. Ne tik „asmens daiktai“. Geriau: „vyriski drabužiai“, „puodai“. Kai žinai, kurioj dėžėj kavos aparatas, atsiimdamas greičiau patikrinsi. Jeigu reikės ieškoti – nesi priverstas atverti visų septynių gatvėje. Buvęs tokių scenų. Kaimynai žiūri, vairuotojas pyksta. Sąrašas sutaupo ego.

Kai kas nors stringa – realūs atvejai, kurių niekam nelinkiu

Ar buvę taip, kad vairuotojas paprasčiausiai nepasirodo sutartu laiku ir nekelia ragelio?

Būta, bet ne pas mus, o pas tuos, kurie siūlė per mažai. Klientas skambina po trijų savaičių, ašaroja, nes kitas pasiėmė 100 eurų avansą ir dingo. Telefonas išjungtas. Tokie surenka penkis užsakymus, pasiima avansus ir dingsta. Rimtos įmonės taip nedirba. Mes jei vėluojam, paskambiname. Bet jei vežėjas prašo pilno apmokėjimo prieš važiavimą – bėk. Avansas 20–30 proc. normalu. Skubotas pasitikėjimas nepažįstamu numeriu socialiniuose tinkluose baigiasi nesėkme. Nelaimi tu. O daiktai lieka kažkur nežinia kur.

Ką daryti, jei atsiimdamas siuntą Londone pastebiu, kad dėžė sudaužyta, o viduje – sudaužyta technika?

Nepasirašyk kol neišsiaiškinsi. Vairuotojas pasiūlys CMR – stabdyk. Rašyk pastabą: „dėžė pažeista“. Atverk su liudininku, fotografuok.