Pigus ir greitas siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusais – ką verta žinoti prieš siunčiant?

Jau dvidešimt treji metai sukuosi tarp perkraustymų ir siuntinių į Didžiąją Britaniją. Karštas paplūdimys, kaip ten bebūtų, bet Anglija išliko ta vieta, kur lietuviai kraustosi dažniausiai. Mikroautobusai čia – ne šiaip mašinos. Tai sprendimas, kai reikia greitai ir be didelių biurokratijos bangų. Neišgalvosiu – didieji fūrai turi savo pliusų, bet jei kalbam apie lankstumą, kainą ir tą jausmą, kad tavo dėžė tikrai atkeliaus per savaitę o ne per mėnesį, tai mikriukai laimi. Šiandien atsakysiu į klausimus, kuriuos man klientai užduoda vakarais, kai jau atsipalaidavęs bandau paaiškinti viską paprasčiau nei instrukcijoje. Nes rašyti ką nors labai oficialaus – lyg rašyti pažymį apie save, o čia tiesiog pokalbis.

Kainos ir greitis – kas lemia?

Kiek realiai kainuoja pigus siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusais?

Na, jei turi standartinę dėžę iki trisdešimt kilogramų ir distancija nuo Vilniaus iki Londono, tai pagalvok apie trisdešimt–penkiasdešimt eurų. Didesnės siuntos, tarkim, motociklas arba kelios sulankstomos sofos, gali šauti iki šimto dvidešimt ar daugiau. Atvirai, kainos svyruoja kaip orai. Kartais, kai mašina važiuoja pilna ir daliniai kroviniai sutalpinti protingai, gaunasi pigiau negu didysis vilkikas. O jei siunti vieną mažy bagažą ir jam reikia specialios vietos, tai kaina gali ir nepasidžiuginti. Geriausia siųsti nuotrauką vežėjui – tada pasakys be žaidimų.

Ar mikroautobusais tikrai greičiau atkeliauja siuntos į Londoną negu dideliais sunkvežimiais?

Dažniausiai taip. Fūra važiuoja griežtai, stabtelia muitinėse ilgiau, vairuotojai turi poilsio normas, tachografų cirkus. Mikroautobusas lankstesnis – pamatė eilę Prancūzijoje, apsisuko pro Vokietiją. Ai, čia gal perdedu, bet principas teisingas. Iš Lietuvos iki Londono mikriukas, keičiantis vairuotojams, įveikia per trisdešimt keletą valandų. Didysis transportas dėl krovinių surinkimo iš kitų šalių stringa. Tavo siunta tupi sandėliuose. Greitis – mikriuko privalumas.

Ar kaina priklauso nuo to, ar siunta važiuoja į Birminghamą ar į kokį mažesnį miestelį?

Tikrai taip. Londonas – centras. Ten vežėjai važiuoja kas antrą dieną, konkurencija didelė, kainos žemesnės. O jei daiktai į Kornvalį ar Šiaurės Velsą, gali tekti primokėti. Kartais sutinkama pristatyti iki Birminghamo pigiai, o toliau – vietinis kurjeris. Siūlau: jei galite, pasiimkite Londone ar Birmingame. Ten draugas ar giminaitis gali perimti. O į tuščius kampus kaina šokteli dėl atstumo.

Kodėl vieni vežėjai siūlo 15 eurų, o kiti 60 už tą patį svorį?

Šitoj vietoj atsargiai. Pigiausias dažnai reiškia, kad siunta voliosi tarp keturių mašinų. Arba brokeris pasiima užsakymą, paskui ieško, kas nuveš už grikius. O šešiasdešimt eurų – tai tiesiogiai vežantis žmogus su draudimu ir durų paslauga. Dirbu viduryje. Kai kas nors žada šaldytuvą į Angliją už dvylika eurų, pagalvok – iš kur vairuotojo algai degalai?

Kaip tai vyksta praktiškai?

Atvažiuoja mikroautobusas prie mano durų Vilniuje ir pristato prie buto Londone?

Būtent taip. Tai durų–durų (taip, teisingiau – iš durų į duris) paslauga. Vairuotojas paskambina, sutaria laiką ir atvažiuoja. Vilniaus centre su didesniu mikriuku būna sunku pastatyti – tenka nunešti iki kampo. Londone zonos, parkavimas. Bet jei kotedžas arba name su kiemu – idealu. Svarbu apie tai pasikalbėti iš anksto, ne tada kai mašina jau stovi su avarine.

Ar galiu patalpinti šaldytuvą ir dviratį į vieną siuntą?

Techniškai taip, bet praktiškai rizikinga. Šaldytuvas privalo būti atitirpdytas – kitaip drėgmė išteka. Atsimenu atvejį prieš trejus metus: šaldytuvas tarp dviračių rėmų, atidarėm – pelėsis. Mikroautobusai stabdo staigiau, posūkiai aštresni. Geriau siųsti atskirai arba labai surišti. Dviratis be pedalų, apgaubtas. Kitaip nurės dažus nuo šaldytuvo durelių. Galima, bet reikia galvos.

Kokia paprasta pakuotė tiks geriausiai, kai vežama mikroautobusu?

Dvigubas kartonas, lipni juosta – jokio laikraščio viduje, nes slidus. Sakau: jei dėžė netrunka iš šono pakišęs, gera. Mikroautobusuose apkrovos kitos – daiktai remiasi vienas į kitą, per bordiūrus važiuoja. Skaldiems daiktams naudok putų plėvelę, o ne burbulinę, nes paskutinė gali sprogti. Klijuok kryžmai. Ir dar – užrašyk telefoną ant viršaus markeriu. Kartais etiketės nusitrynsta nuo karščio salone.

Kaip sužinot, kad mano daiktai tikrai įsėdo į mašiną ir neiškrito kažkur Lenkijoje?

Rimtas klausimas. Profesionalūs vežėjai siunčia nuotraukas įkrovos metu. Aš pats fotografuoju paskutinę dėžę, nors atrodau kvailai. Kitas variantas – CMR važtaraštis su sąrašu. Jei atsisako pasirašyti ar patvirtinti žinute – raudona vėliava. Kartais dėl nepatogios vietos perskraustys į kitą mašiną – svarbu žinoti iš anksto. Nes jei persėda be žinios, gali pasimesti siunta.

Kas gali pakinkyti eigą?

Ar pasitaiko, kad vežėjas pasiima siuntą, o tada dingsta su ja dviem savaitėm?

Pasitaiko, ir tai vienas baisiausių scenarijų. Prieš ketverius metus Klaipėdoj vaikinas surinko septynių klientų siuntas, paskelbė važiuosiąs į Londoną. Išjungė telefoną. Radom po dviejų savaičių – daiktai garaže, o jis „pamiršo“ išvažiuoti. Retas atvejis, bet tikėtinas su žmonėmis be įmonės, be adreso, tik su Facebook profiliu. Todėl nepatikėkite viskuo prieš tai nepatikrinę rekvizitų. Instinktai šitoj rinkoj svarbūs.

Ką daryti jei muitininkai nusprendžia patikrinti būtent mano dėžę?

Likit ramūs. Tikrina dėl atsitiktinumo arba įtarimų – blogas sąrašas, draudžiami daiktai. Jei švari siunta, tiesiog palaukit. Po Brexit dokumentai rimtesni. Aš visada patariu: prisekite sąskaitos kopiją ant dėžės su keliais žodžiais apie turinį. Nedenkite vertės, nebandykite žaisti protingu su muitininkais. Jie turi teisę atidaryti, o jūs – neskubinti. Laukimas – tai jūsų mokestis už sieną.

Ar teko matyt, kad žmonės atsiunčia draudimų neapgalvotų daiktų?

Oho, ko tik nemačiau. Dujos balionėliuose, dažai, tualetinis vanduo su alkoholiu. Prieš metus kolega Londone atidarė dėžę – žiebtuvėlių dujos šalia vaikiškų drabužių. Gaisro rizika mašinoje? Didžiulė. Muitinė konfiskuoja, gali kilti rimti klausimai. Blogi vežėjai ima viską, kas moka. Tada bėdos visiems. Aš imuosi tik žinodamas riziką ir perspėjęs. Nesiųskite pavojingų daiktų – tai amžina taisyklė.

Kodėl kartais siunčiau penkis kartus ir viskas buvo gerai, o šį kartą vėlavo?

Todėl kad transportas – ne matematika. Kartais sniegas Lenkijoje, kartais streikai Prancūzijos uostuose, kartais vairuotojas susirgo. Prieš du mėnesius kolega stovėjo pasienyje penkiolika valandų dėl papildomo patikrinimo – niekieno kaltės. Mikriukai irgi stringa kamščiuose. Jei siuntėte prieš šventes – rizika didesnė. Aš pats stengiuosi išlaikyti terminus, bet kartais paskambinu ir sakau: „atsiprašau, vėluojame“. Svarbus sąžiningumas, ne pavienis vėlavimas.

Teisiniai ir kiti niuansai

Ar galiu siųsti maisto produktus ar tai bus problema muitinėje?

Šitoj vietoj pilnai nesu tikras, nes taisyklės keičiasi, bet sausi produktai originalioje pakuotėje dažniausiai praeina. Šviežia mėsa, pienas, kiaušiniai – ne, tikrai ne. Po Brexit maistas – galvos skausmas. Atsimenu uogienę iš Lietuvos praleido, bet klausė. Geriau nesiųsti ko gal supūti. Jei labai reikia – skambinkite muitinei. Aš vežu tik klientui prisiimant atsakomybę. Nenoriu problemų Doveryje.

Ar reikia kažkokių ypatingų popierių, kad siunta kirstų sieną po Brexit?

Reikia, bet paprastai vežėjo rūpestis. Turi būti sąskaita faktūra arba laisvos formos sąrašas angliškai ir lietuviškai su verte eurais. CMR važtaraštis privalomas. Asmeniniams daiktams – jie turi būti naudoti šešis mėnesius, tada neapmokestinami. Aš prašau pasirašyti deklaraciją. Brokeriai tvarko popierius, o tiesiogiai važiuojantys kartais palieka agentams. Sutvarkyti dokumentai – pusė sandorio. Be jų mikroautobusas gali stovėti pusdienį.

Kas atsakingas, jei mikroautobuse sugenda šaldytuvas dėl dažnių virpesių?

Jei perkraustymas – mes, vežėjai, jei sutartis ir draudimas yra. Bet jei siuntėte dešimt metų seną šaldytuvą be apsaugos ir neįjungtą, rizika žinoma. Aš fiksuoju viską foto prieš pakrovimą. Jeigu matyti senas įdaužimas – rašau aktą. Nepatogu, bet saugo. Draudimui reikia įrodymų. Be jų atsakomybė gali likti ant kliento pečių, nors moraliai aš visada jaučiuosi kaltas.

Apie vežėjus – kas po kapotu?

Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčiaus, kuris tik surinks pinigus ir išnyks?

Paprasta: normalus atsako į telefoną net po aštuonių vakaro. Turi svetainę arba bent jau išsamų skelbimą su įmonės kodu. Internete randasi atsiliepimų, net jei keli blogi. Sukčiai dažnai spaudžia: „mokėk dabar, nes vakar iki vakaro vietos neliks“. Aš pats niekada taip nedarau – jei žmogus nori pagalvoti tris dienas, aš palaukiu. Dar vienas ženklas: jei kaina per maža, kad būtų logiška. Normalus pigus siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusais turi savo ekonomiką. Degalai, draudimas, tiltai – už dyką niekas neveš. Pasitikrink Google, paklausk draugų. Instinktai šitoj rinkoj nenuvilia.

Ar verta rinktis brokerį ar tiesiai vairuotoją, kuris veža?

Brokeris patogus – pats nenori gaišti laiko. Jis suras mašiną, sutvarkys. Bet kaina kyla dešimt–penkiolika procentų, o kartais žada daugiau, negu gali. Tiesiogiai žinai, kas važiuoja, kokia mašina. Aš dirbu ir taip, ir per kelis patikrintus tarpininkus. Jei brokeris atvirai sako, kad organizuoja, ir rodo partnerį – kodėl gi ne. Bet jei apsimeta vežėju – neetiška. Turite teisę žinoti, kas laiko jūsų raktus.

Ar tikrai visi mikroautobusai turi leidimus vežti krovinius?

Ne, tikrai ne. Yra begalė „juodųjų“ pervežimų. Pažiūri – gražus VW Transporteris, bet jis registruotas keleiviniam transportui. Teoriškai jis gali vežti tik kaip keleivių bagažą, o ne komercinius krovinius. Jei sustabdys Vokietijoj ar Belgijoj, siunta gali būti areštuota, o vairuotojas nubaustas. Legalūs vežėjai turi krovinio draudimą ir licencijas. Aš žinau kelis atvejus, kai emigrantai taupydami kreipdavosi į tokį gražų mikriuką be dokumentų. Sutaupė dešimt eurų, o paskui savaitę rašinėjo grupėse, kur jų siuntos. Patikrinkite licenciją. Ji turi egzistuoti.

Kodėl kai kurie vaikinai įsikuria Facebook grupėse ir vadina save tarptautiniais pervežėjais nors turi tik seną Opelą?

Ogi todėl, kad rinka leidžia. Įsirekomenduoja, pasikabina plakatelį „LT-GB transportas“ ir renka užsakymus. Kai kuriems net pavyksta sėkmingai nuvežti, bet problemos prasideda, kai užstringa. Senas Opelas gali sulūžti Kaune, o tada visos tos siuntos tiesiog pūna aikštelėje. Prieš dvejus metus mačiau, kaip toks „vieno žmogaus verslas“ buvo sustabdytas Vokietijoje – visos siuntos į areštinę, klientai be daiktų, be pinigų. Nepatogu apie tai kalbėti, bet taip yra. Rimtas tarptautinių perkraustymų verslas reikalauja daugiau negu noro ir pustuščio mikroautobuso. Reikia atsarginių planų, ryšių, draudimų.

Praktiniai patarimai iš kasdienybės

Kada geriausia siųsti siuntą, kad ji iki Kalėdų ar gimtadienio spėtų?

Anksčiau negu manote. Gruodį visi skuba, muitinės apkrautos, orai blogi. Aš sakau: jei reikia iki dvidešimt penktosios, siųskite iki pirmosios. Geriausias laikas – spalis, lapkritis. Vasarą irgi ramu, išskyrus liepos pabaigą. Mikriukai juda greitai, bet ne viršgarsiai. Veskite savaitgalius prieš šventes – Anglijos keliai stovi. Aš gruodžio paskutinę savaitę atsisakau užsakymų, nes Doverio estakadoje prarasiu nervus ir klientus.

Ar galiu prisijungti kaip keleivis šalia savo siuntos ir taip sutaupyti?

Taip, dažnas triukas. Vadiname „su keleivio bilietu“. Jei siunta nedidelė, turi pasą, sutinki sėdėti šalia dėžių – dviguba nauda. Tik jei mikriukas perpildytas, sėdėsi nepatogiai. Buvo atvejis su kate narvelyje – vairuotojas beveik išprotėjo nuo miaukimo. Šiaip jei mažai daiktų, klausk. Dažnai pigiausia ir greičiausia kelionė tiek daiktams, tiek tau. Tik nepamiršk vizos taisyklių.

Kaip supakuoti stiklą ar keramiką, kad ji išgyventų mikroautobuso kelionę?

Jokio stiklo tiesiogiai prie kartono. Susuk į burbulinę plėvelę, dėk į dėžę, aplink – polistireno žirnius. Mikroautobusai stabdo staigiau, posūkiai aštresni. Atsimenu kaunietės porcelianą – išgyveno, nes kiekviena lėkštė atskirai suvyniota ir apkrauta drabužiais kaip amortizacija. Nebandykite taupyti ant pakuočių. Jei krebšėjimas girdisi – blogai. Aš labai sunkios stiklo siuntos be medinių rėmų neimu, bet čia jau kraustymosi sritis. Būkite atsargūs.

Kiek dienų prieš reikia užsakyti pervežimą?

Bent savaitė. Ypač jei reikia konkrečios datos. Skubūs vežimai brangesni – kartais dvigubai. Yra tokių, kurie ima likus dviem dienoms, bet rinkiesi iš likusių vietų. Aš formuoju grafiką dviejų savaičių bėgyje. Jei kas atšaukia, galiu įkišti paskutinę minutę. Bet neskaičiuokite ant to. Planuokite kaip su lėktuvo bilietais – kuo anksčiau, tuo ramiau. Ypač specifinėms siuntoms.

Ar mikroautobusai veža ir į kitus miestus – ne tik Londoną, bet ir, tarkim, Bristoli ar Mančesterį?

Žinoma. Aš kelis kartus per mėnesį važiuoju ne tik į sostinę. Mančesteris, Birmingamas, Lesteris – lietuvių pilni. Bristolis rečiau, bet galima. Škotija – Edinburgas, Glasgas – reikia ilgesnio termino. Mikroautobusai gali sukti į siauras gatves, kur fūra nepateks. Karta vežiau į Kornvalį – keliai tokie, kad mikriukas vos tilpo, bet atvežiau. Kaina šokteli, bet geografiškai galimybės didesnės negu atrodo.

Ką reiškia dalinis krovinys ir ar man tinka, jei turiu tik dvi dėžes?

Daliniu kroviniu vadinama tai, kai tavo dvi dėžės užima tik dalį mikroautobuso. Vairuotojas surenka kelis klientus ir veža viską kartu. Toks būdas pigiausias, nes degalai ir kelionės kaštai pasidalinami. Jei turi dvi dėžes, tai idealus variantas – neperkrausi mašinos, kaina bus protinga, o vežėjas laimingas, kad turi užpildytą erdvę. Pilnas krovinys reikalingas tik kraustantis visam būstui. Daliniai kroviniai – mūsų duona kasdienė. Aš pats dažniausiai taip ir vežioju. Svarbu tiksliai pasakyti išmatavimus, kad vairuotojas iš anksto žinotų, ar tilpsi šalia sofos ir dviračio.

Jei dar svarstote, kaip nusiųsti daiktus į Angliją be streso, mikroautobusai – rimtas kandidatas. Ne visada idealus, kartais pasitaiko nesklandumų, bet lankstumas ir kaina atperka. Svarbiausia – rinkitės ne pagal vieną gražią kainą, o pagal žmogų, kuris atsako telefonu ir matyti nuotraukose. Pigus ir greitas siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusais egzistuoja, bet jį rasti reikia akylai. Sėkmės keliaujant siuntai.