Krovinių gabenimas iš UK: kaip sutaupyti laiko ir pinigų?

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius ir galiu pasakyti viena – krovinių gabenimas iš UK kadaise buvo paprasta kasdienybė, o dabar? Tai tikras slalomas tarp taisyklių, biurokratijos ir nuolat kintančių kainų. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir nors manyčiau, jog jau pripratau, kasdien iškyla kažkas naujo. Dažniausiai klientai klausia, kaip čia dabar išvis veikia ir kaip neišleisti viso biudžeto vienam siuntimui. Tiesą sakant, tas taupymas ne visada reiškia pigiausios kainos paiešką – tai daugiau apie tai, kaip išvengti klaidų, kurios kainuoja brangiausiai. Štai trumpas vadovas (arba tiesiog mano mintys), kaip tai padaryti efektyviai, nežiūrint į chaosą uostuose.

Pasikeitimai po „Brexit“ ir dokumentų šlylės

Ar tikrai reikia muitinės deklaracijų kiekvienam siuntimui iš JK?

Taip, nėra ką padaryti, reikia. Nors jau praėjo kuris laikas, žmonės vis dar vilties, kad tai pasikeis. Krovinių gabenimas iš UK dabar be MVGS arba eksporto deklaracijos yra tiesiog neįmanomas. Jei bandysite važiuoti „kažkaip“, vairuotojas bus sustabdytas sienoje ir grąžintas atgal. Tada kaina padvigubės, nes reikės mokėti baudas ir saugojimą terminaluose. Geriau iš karto viską užpildyti teisingai.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra?

Tai kaip sakant “kiek ilgos straipsnys”. Kartą tai trunka 15 minučių, o kitą kartą – visą dieną. Viskas priklauso nuo to, kokia tvarka jūsų dokumentai ar ar tinkamai nurodytas prekių kodas (HS kodas). Esu matęs atvejų, kai dėl vienos neteisingos skaitmens siunta stovėjo Dover’io uoste tris dienas. Geriausia taisyklė – viską patikrinti dar prieš išvežant kroviniį iš sandėlio.

Kas yra EORI kodas ir ar jis būtinas?

Be EORI kodo nejudėsite nei centimetru. Jis turi būti ne tik JK pusėje, bet ir Lietuvoje (jei čia registruota įmonė). Be šio kodo sistema neleis užregistruoti eksporto. Vieną kartą teko laužti galvą, nes klientas pamiršo pasidalinti savo kodu su logistikos partneriu, ir laikas bėgo... tad, tikrinkite duomenis.

Ar galima siųsti mažas siuntas be kurjerio?

Galima, bet ar verta? Jei tai tik viena dėžė, geriau naudoti „TNT“ ar „DPD“, nes juos apima paprastinta procedūra. Jei bandysite vežti proforma sąskaita per didesniąją sunkvežimį, gali būti, kad muitininkai reikalaus pilnos deklaracijos, ir tada tai taps nebe pelninga.

Kas daryti, jei prekės yra iš Jungtinės Karalystės kilmės?

Tada galite taikyti nulinį muito tarifą, jei turite prekių kilmės sertifikatus. Viskas tvarkoma pagal susitarimą tarp ES ir JK. Bet būkite atsargūs – dauguma prekių, ypač jei jos buvo sukomplektuotos JK su komponentais iš Azijos, jau neturi šios kilmės. Reikės mokėti PVM ir muitus.

Ar sunku gauti prekių kilmės dokumentą?

Paprastai ne, jei gamintojas JK. Jie turi pateikti „UK Movement Certificate“ arba „Supplier’s Declaration“. Kartais tiekėjai užsisuka ir sako, kad jų neturi, nors pagal taisykles turėtų. Tada tenka spręsti – ar mokėti muitą, ar ieškoti kito tiekėjo. Krovinių gabenimas iš UK dažnai priklauso būtent nuo tokių smulkių popierių.

Ar reikia draudimo muitinės garantijos?

Jei naudojate savo arba tretiesių šalių transitą, taip. Tai užtikrina, kad muitai bus sumokėti. Jei dirbate su ekspeditoriumi, jis paprastai tai turi. Nerekomenduoju rizikuoti ir važiuoti be garantijos, nes gali būti, kad krovinys bus areštuotas.

Kas atsitinka, jei pateikiate neteisingą HS kodą?

Muitinės baudos. Nors kartais jos nėra milžiniškos, bet nervų praradimas – garantuotas. Be to, jei kodas neteisingas, gali būti, kad prekė bus apmokestinta aukštesniu muitu. Geriau pasikonsultuoti su ekspertu, kurie šiuos kodus mato kasdien.

Ar galima atlikti muitinės formalumus Lietuvoje, kai prekės jau atvyko?

Taip, galima, tai vadinama atvykimo deklaracija. Bet tai gali užtrukti ilgiau, nes krovinys stovės sandėlyje, kol bus patvirtinta. Efektyvesniu krovinių gabenimas iš UK tampa, kai viskas išsprendžiama iš anksto – išėjimo šalyje.

Kas tokie „Sanitary and Phytosanitary“ (SPS) reikalavimai?

Tai baisiausias košmaras tiems, kas veža maistą ar augalus. Reikia medicininių sertifikatų, o kartais – ir laboratorinių tyrimų. Jei vežate tik paprastas prekes (medžiagas, drabužius), tai jus neliečia. Bet su maistu geriau nieko nebandyti savarankiškai.

Pinigai, kainos ir kur paslėpti pavojai

Nuo ko priklauso kaina?

Degalų kaina, uosto mokesčiai, vairuotojo darbo užmokestis... Dabar dar ir anglų infliacija. Kaina nėra pastovi – ji gali pasikeisti per savaitę. Krovinių gabenimas iš UK dabar brangesnis nei prieš 5 metus dėl visų šių papildomų procedūrų.

Ar verta rinktis brangesnį vežėją?

Kartais taip. Pigiausi variantai dažnai pasirodo brangiausi, kai kažkas sugenda. Geras vežėjas turi gerus ryšius su brokeriais ir gali išspręst problemas telefonu. O pigus – tik pakrauna ir važiuoja, o kai sustoja sienoje, jis nieko negali padaryti.

Kas yra „demurrage“ ir „storage“ mokesčiai?

Tai mokesčiai už laiką, praleistą terminale ar sandėlyje. Jei vairuotojas atvyka į uostą, o prekės nėra paruoštos arba trūksta dokumentų, laikas eina. Uostai moka už kiekvieną valandą. Šios sumos gali būti siaubingos, jei niekas nesireaguoja.

Ar galima sutaupyti su dalinėmis siuntomis (part loads)?

Taip, tai būdas, kaip padaryti krovinių gabenimas iš UK pigesnį mažiems siuntimams. Jums nereikia mokėti už visą sunkvežimį, tik už vietą jame. Bet pasiruoškite, kad prekės keliauja ilgiau, kol surinkomas visas sunkvežimis.

Kaip užfiksuoti prekių būklę, kad nebūtų problemų dėl žalos?

Būtinai reikia nuotraukų prieš pakrovimą ir iškrovimą. Jei atvyksta sugadinta dėžė, ir nėra nuotraukų, draudimo kompanija gali atmesti pretenziją. Nesenai vienas klientas prarado 2000 eurų, nes nepasirašė pakrovimo aktą.

Ar reikia mokėti už iškrovimą Lietuvoje?

Paprastai taip, nebent tai nurodyta „Incoterms“ sąlygose. Dažnai klientai netyčia pamiršta, kad „EXW“ kaina reiškia, kad jūs mokate už viską – iki pat paskutinio varčio pasukimo jūsų sandėlyje.

Kas nutinka, jei klientas negali sumokėti iš karto?

Krovinys lieka sandėlyje. Kaip sakau, pinigai kalba. Ekspeditoriai paprastai neduoda kreditų (arba duoda labai ribotai), todėl geriau susitarti dėl mokėjimo sąlygų iš anksto, kadangi krovinių gabenimas iš UK nėra pigiausias pramogas.

Ar taupo pinigus savo vairuotojas (savarankiškas važiavimas)?

Jei turite savo sunkvežimį – taip. Jei norite nuomoti su vairuotoju – ne, brangiau. Be to, savas vairuotojas gali nežinoti visų taisyklių Anglijoje ir galima užstringti Dokumentuose.

Ką daryti, jei gavote labai žemą pasiūlymą?

Įtarkite. Jei rinka rodo, kad siunta kainuoja 1000, o jums siūlo 600 – kažkas čia ne taip. Gali būti, kad jie važiuos be draudimo, su sena technika arba kažką padarys nelegaliai su muitine.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Ypač jei vežate reguliariai. Ekspeditoriai myli stabilius klientus ir gali nuleisti kainą 5-10 proc. už ilgalaikę sutartį.

Laikas – brangiausias resursas logistikoje

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Londono į Vilnių?

Idealiu atveju – 3-4 dienos. Tačiau realistiškai (dėl „Brexit“ kontrolių) – 5-6 dienos. Reikia įsivaizduoti, kad vairuotojas praleidžia kelias valandas ties Kent’o uostu laukiant patikrinimo.

Kur dažniausiai užstringa siuntos?

Doveris ir Kelė. Ten yra „Smart Border“ sistemos, bet vis tiek susiformuoja eilės. Taip pat problemos būna, kai vairuotojas neturi teisingo „Kent Access Permit“ (KAP). Be to leidimo jo tiesiog neįleis į uostą.

Ar galima garantuoti pristatymo datą?

Galima tik 80 proc. Visada įvyksta kažkas neprognozuojamo – avarija, policijos patikra, blogas oras La Manče. Kiekvienas patikimas ekspeditorius pasakys: „stengiamės“, bet niekas neduoda 100 proc. garantijų.

Ar greitesnis keltinis traukinys „Eurotunnel“?

Taip, traukinys užima mažiau laiko (35 min) nei keltas (1.5-2 val). Bet jis brangesnis. Jei skubate – verta. Jei taupote pinigus – keltas. Krovinių gabenimas iš UK per tunelį taip pat reikalauja papildomų dokumentų.

Kaip vengia eilių uostuose?

Reikia registruotis anksti ir turėti gerą brokerį. Yra sistemos, kurios leidžia praeiti „greitąją eilę“, jei viska dokumentai tvarkingi. Bet jei klaida – važiuoti į galą gundos.

Ar dirbame savaitgaliais?

Vairuotojai turi poilsio laiko, tad ne visada. Sunkvežimiai gali važiuoti, bet terminalai dažnai uždaryti. Jei jums reikalingas pristatymas pirmadienio ryte, reikia, jog krovinys būtų Lietuvoje penktadienį.

Kokios yra prognozės dėl laiko artimiausiai?

Manau, kad situacija stabilizuosis, bet taps brangesnė. Anglai vis daugiau taiko technologijas, kad greitai patikrintų prekes. Tai turėtų pagreitinti procesą, bet tik tada, kai mūsų pusė taip pat sugebės greitai apdoroti duomenis.

Ar verta naudotis „sekimo“ sistemomis?

Žinoma, bet nebijokite paskambinti vairuotojui. Sistema gali rodyti, kad jis važiuoja, o jis jau stovi prie sandėlio ir negali prisijungti prie Wi-Fi. Gyvas kontaktas visada geriau.

Pakavimas, kroviniai ir techninės bėdos

Kaip teisingai supakuoti krovinį ant padėklų?

Reikia, kad niekas neiškristų. Naudojite juostas, o geriau – surenkamą dėžę. Vieną kartą matęs, kaip ant paėtros nukrito 500 kg statybinės medžiagos ir susmulkino kitas prekes. Krovinių gabenimas iš UK yra ilgas kelias, kelyje būna daug duobių.

Ar galima vežti pavojingas krovinius (ADR)?

Galima, bet tai brangu. Reikia specialios įrangos ir vairuotojo pažymėjimo. Be to, tokie siuntimai dažniau patikrinami. Jei tai tik kiek degus dažų kegalas, nepamirškite tai nuomone paminėti.

Kas daryti, jei krovinio svoris nurodytas neteisingai?

Tai gali baigtis bauda. Anglijoje yra griežti svorio kontrolės punktai. Jei sunkvežimis perlenkia ašis, jis nebegali važiuoti, kol apkrova nebus padalinta. Tai laikas ir pinigai.

Ar reikia pažymėti dėžutes?

Būtinai. Kiekviena dėžė turi turėti numerį, svorį ir gavėjo duomenis. Jei vairuotojas atvyks į sandėlį ir pamatys 100 vienodų dėžių be jokių ženklų, jis tiesiog neiškraus.

Kokios yra „Incoterms“ sąlygos ir kurią pasirinkti?

Nustatykite tai iš karto. „DDP“ (pristatyta su mokesčiais) patogiausia klientui, brangiausia. „EXW“ (išsiimta iš gamintojo) reikalauja daugiau darbo iš jūsų pusės. Krovinių gabenimas iš UK yra lengviau valdomas su „FCA“ (pristatyta kurjeriui), nes atsakomybė aiškiai pasiskirsčiusi.

Ar galima vežti asmeninius daiktus?

Galima, bet ne kaip įprastą krovinių. Tam yra specialios procedūros „Transfer of Residence“. Reikės įrodyti, kad daiktai naudoti ir jums nebereikia mokėti PVM (jei tenkinat sąlygas). Nebandykite slėpti senų baldų tarp prekių.

Kas daryti, jei prekės sugedą pervežimo metu?

Skambinti ekspeditoriui iš karto. Jis pradės draudimo procesą. Nereikia laukti, kol vairuotojas grįš į bazę. Vaizdo įrašai iš vairuotojo kabinoje taip pat gali padėti nustatyti kaltę.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugu, jei uždėtas draudimas ir vairuotojas žino, kad veža vertybes. Kartais dedama apsauga – palydovas. Taip, tai kainuoja, bet prarasti 50 tūkst. eurų vertos prekes dar skaudesnė.

Visi kiti klausimai, kurie kyla netyčia

Ar vairuotojai sugeba susikalbėti angliškai?

Dauguma taip, bet ne visi. Anglijoje yra daug imigrantų vairuotojų, kurie kalba truputį angliškai ir truputį savo kalba. Kartais įvyksta juokingi nesusipratimai uoste. Geriau, kad ekspeditorius kalbėtų su brokeriu.

Kaip atrodytų „idealus“ klientas?

Tas, kuris iš karto pateikia sąskaitas, svorius, matmenis ir EORI kodus. O ne tas, kuris parašo „tarkime 500 kg, aš tiksliai nebežinau“. Kai klientas nežino, kas jis veža, manau, čia prasideda problemos (tikrai prasideda).

Ar yra kokia nors naujovių sektoriuje?

Dirbame su skaitmeninėmis sąskaitomis (e-CMR), tai palengvina dalykus. Nebereikia spausvinti popieriaus (išskyrus muitinę). O Anglijoje dabar daug kalbama apie vairuotojų darbo laiko apribojimus, tai taip pat įtakoja greitį.

Kodėl kartai vairuotojai neatsako į telefoną?

Jie gali važiuoti (tai nelegalu kalbėti), arba miegoti. Yra ir tokia situacija, kai jie tiesiog nenumatė, kad lietuviškas numeris skambina, ir neįsileidžia. Nesusipratimai dėl kalbos būna (kaip jau minėjau).

Ar verta dirbti su didžiausiomis firmomis?

Jos turi resursus, bet dažnai yra lėtos ir biurokratiškos. Mažos, greitos ekspeditorių kompanijos gali būti lankstesnės. Krovinių gabenimas iš UK dažnai atrodo paprasčiau su vidutiniško dydžio žaidėjais.

Galutinis patarimas pradedantiesi?

Nesigirkite. Pasaulis pasikeitė, „Brexit“ atėjo, tai reikalauja daugiau kantrybės. Susitarkite su gerais partneriais, pasirūpinkite dokumentais likus dienai iki išvežimo, ir viskas gerai nueis. O jei bandysite taupyti ant visko – gali likti be prekių ir be pinigų.

Ar aš viską nurodžiau teisingai apie kainas?

Manau, kad taip, bet kažką tikriausiai pamiršau paminėti. Pavyzdžiui, apie sezoninius svyravimus prieš Kalėdas. Tada kainos šoka į viršų kaip strazdai. Bet tai jau kita istorija.

Išvada

Viskas su krovinių gabenimas iš UK dabar atrodo sudėtinga, bet tiesą sakant, tai tik klausimas organizacijos. Jei išmoksite valdyti dokumentus ir pasirinksite patikimus partnerius, laiko ir pinigų sutaupysite daugiau nei bandydami rasti „būdų kažkaip”. Negailėkite laiko paruošimui, nes tai tas investicijas, kurios atsiperka keliais kartais. O jei kils abejonių – visada geriau paklausti tuos, kas kasdien važinėja tarp Lietuvos ir Anglijos, nei spausti „google“ ir tikėti geriausiu atveju.