Pervežimo paslaugos į Angliją: skaidrios kainos jokių mokesčių

24 metai ant ratų skaičiuoju jau... ne, tiksliau, bus kažkur per 23 ar 24. Nesvarbu. Svarbu, kad su Anglija važinėju nuo devyniasdešimtųjų pabaigos. Pervežimo paslaugos į Angliją man – ne iš reklaminio buklieto nusirašytas sakinys, o kasdienybė. Klientai klausia vieno: kiek realiai kainuos ir ar nebus jokių "o dabar sumokėk dar" staigmenų. Aš pats to nekenčiu. Štai kodėl parašiau šitą tekstą – ne Google, o tau. Paprastai, kaip būtume susitikę kavinėje. Kai kur pasikartosiu, kai kur nežinosiu visko šimtu procentų. Bet tiesa bus.

Kainos, kurios (pagaliau) aiškios

Kiek kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Londoną?

Na, iš Vilniaus į Londoną pilnas furgonas šiuo metu kainuoja nuo tūkstančio iki keturiolikos šimtų eurų. Kaina priklauso nuo to, ar pas tave dviejų kambarių butas, ar pusė spintos ir dešimt dėžių. Skaidri kaina reiškia, kad sumokėsi tiek, kiek rašo sutartyje (ta prasme, ne tik rašo, o ir galutinis sąskaitos skaičius). Jei kas nors siūlo 600 eurų – plaukite iš ten. Degalai, tiltai ir vairuotojo poilsis Londone kainuoja tikrus pinigus. Nėra čia vietos stebuklams, žinok.

Ar galiu pasitikėti kaina telefonu, kai nematai daiktų?

Tiesiogiai – ne visai. Aš galiu telefonu nupiešt apytikslį vaizdą, jei pasakai, kad turi sofą, spintą ir dvidešimt dėžių. Bet realybėje paaiškėja, kad dėžių trisdešimt du, o dar tas šaldytukas rūsyję pamirštas. Tada kaina keičiasi. Aš asmeniškai visada stengiuosi atvažiuoti apžiūrėti, ypač jei perkraustymas didelis. Kartais tu žmogus visai kitaip supakuoji, nei aš įsivaizdavau. Pervežimo paslaugos į Angliją turi remtis faktu, ne nuojauta. Pasitikėk, bet patikrink – taip sutaupysi nervų.

Kodėl viena įmonė sako 800, o kita – 1400 eurų?

Atsakymas bjaurus, bet teisingas – kai kurios įmonės dirba su paslėptais mokesčiais arba apskritai dempinguoja iki bankroto. Maža kaina vilioja, o paskui paaiškėja, kad reikia primokėti už kiekvieną laiptelį, kilimą ir vairuotojo pietus. 800 eurų realiai neužtenka nuvažiuoti į Londoną ir parvažiuoti, nebent veši vieną spintą. O tūkstantis keturi šimtai – jau rimtas vežėjas su draudimu, licencijom ir naujesniu furgonu. Anglijos kryptis populiari, todėl ten knibžda tarpininkų. Rinkis ne pagal kainą, o pagal skaidrumą.

Ar yra kokių nors (ten, paslėptų) mokesčių, apie kuriuos man nepasakys?

Jie yra, jei renkiesi ne tą kompaniją. Skaidrios kainos reiškia, kad sutartyje parašyta galutinė suma, nuo kurios niekas nesitraukia. Bet yra tokių gudruolių, kur paslepia "administravimo mokestį" arba kuro priemoką. Aš savo klientams sakau viską iš anksto: kaina už km, kaina už krovėjų valandas, kaina jei reikia tempti daiktus be lifto. Prieš pasirašydamas skaityk sutartį. Jei ten nėra aiškaus skaičiaus – bėk. Geriau brangiau, bet žinodamas, kiek mokėsi.

Ar reikia mokėti už degalus ar tiltus atskirai?

Ne, jei kalbam apie normalų verslą. Mūsų kainoje viskas įskaičiuota: degalai, tiltai, seni geri Europos greitkeliai. Kartais klientai klausia apie tą prancūzišką ar belgišką tiltą – ne, tu už tai nemoki atskirai. Vienintelė išimtis, jei staiga pakeisi maršrutą ir paprašysi važiuoti pro keltą į Velsą ar dar ką. Tada taip, keltas – tavo sąskaita. Bet standartinis maršrutas per Prancūziją į Londoną yra vienas ir skaidrus. Mokėk vieną kartą ir viskas.

Kai kraustaisi iš Lietuvos – kaip tai veikia

Kaip vyksta perkraustymas į Angliją nuo durų iki durų?

Atvažiuojam. Apžiūrim daiktus, fiksuojam įbrėžimus – kad niekas neprisiskųstų senų dalykų. Tada pakraunam. Furgonas važiuoja į Angliją per Olandiją ar Prancūziją. Muitinė – dokumentai. Londone išsikraunam naujame adrese. Kartais, jei lyja (o Londone dažnai lyja, nu bent kai aš važiuoju), prisidengiam plėvele. Durys iki durų reiškia, kad tu nesisieli dėl nieko.

Kiek dienų daiktai važiuoja?

Paprastai trys iki keturios darbo dienos nuo pristatymo momento. Vakar Lietuvoje, užporyt Londone. Bet ne visada idealiai. Kartais pasienyje eilės, vairuotojas pavargo ir sustojo. Tiesą sakant, kiekvieno situacija kitokia. Aš nežadu stebuklų per dvidešimt keturias valandas. Jei reikia skubiai – kaina kyla. Bet dažniausiai žmonės planuoja, todėl keturias dienas gali ramiai gyventi. Nepirk skrydžio tą pačią dieną, kai išvažiuoja daiktai.

Ar galiu pats susikrauti dėžes, ar privalo jus tai daryti?

Gali pats, žinoma. Daug kas taip ir daro, nes nori sutaupyti. Bet aš pats mačiau, kaip žmonės nepakankamai sutvirtina dėžes, ir viskas griūva ant trečios dienos. Mes galim pakuoti už papildomą kainą, bet nereikalaujam. Jei pats pakuoji – pirk storas dėžes, ne senus laikraščius. Kitaip Londoną pasieki tik šukių pavidalu. Skaidri kaina galioja ir be krovėjų, bet mes tada tik fiksuojam, kad daiktai buvo pristatyti tokie, kokie paimti.

Ar galima vežti maistą, augalus ir tokius dalykus?

Techniškai asmeninius daiktus galima, bet maistas ir augalai – labai ribotai. Anglija griežta su biohazards, kaip jie sako. Aš mačiau, kaip muitinė išmetė gražų fikusą, nes be phytosanitarinio. Maistas – jei fabrikinis, uždarytas, gal dar kažkiek. Bet šviežias sūris iš turgelio? Ne, neveš. Geriau suvalgyk prieš išvažiuodamas. Viskas, kas gyva, žalia ar nykstanti, kelia bėdų JK sienoje. Anglai taip saugo savo salą, kad net obuolys gali tapti drama. Paprasta taisyklė: jei abejoji – neimk.

Kas jei mano daiktai vėluoja?

Būna. Retai, bet būna. Mes visada skambiname ir informuojame, jei furgonas įstrigo. Pats blogiausias atvejis – gedimas kur nors Belgijoje per naktį. Tada reikia palaukti pagalbos, perkrauti į kitą mašiną. Dėl to mes ir turim draudimą bei keleto furgonų parką. Tu neturėtum likti be užuolaidų ir puodų tam tikrą laiką. Jei vėluojam – prisiimam atsakomybę, ne slepiamės. Skaidri kaina be skaidrios komunikacijos – nieko verta. Tai šventa, žinok.

Daiktai, kurių negalima (arba galima, bet...)

Ar tikrai negalima vežti degių skysčių?

Tikrai negalima ir taškas. Dujų balionai, lakas, benzinas, dažų valiklis – viskas, kas kvepia ir dega, lieka namuose. Furgonas nėra sandėlis su ventiliacija. Kartą klientas bandė įkišti dujas sodui – grėsmingai atrodė. Vairuotojas atsisakė krauti. Teisingai padarė. Jei nutiktų kelyje bėda, draudimas nepadengs. Angliją pasieksi su lagaminais, o ne su fejerverkais bagažinėje. Tie skysčiai gali pridaryti bėdos ne tik tau, bet ir mano vairuotojui. Ne.

Kas būna, jei bandau pakišti draudžiamus daiktus?

Būna blogai. Rimtai. Vieną kartą klientas slėpė buteliuką degių skysčių tarp dėžių. Kelyje per Olandiją furgonui kažkur kvepėjo, sustojo policija. Valandų valandas tikrino, bauda, vėlavimas. Tavo daiktai atsiduria pasienyje, jei blogiau – konfiskacija. Dar blogiau, jei sprogtų. Aš asmeniškai sakau: jei neleidžia – neskubam. Ne dėl to, kad aš toks griežtas, tiesiog nekenčiu popierizmo su policija. Pasakyk ką veši sąžiningai, tada ir problemų nebus. Rodom viską.

Ar vežate kūdikių vežimėlius, dviračius, tokius specifinius daiktus?

Žinoma, kodėl gi ne. Kūdikių vežimėlis – tik daiktas. Dviratis irgi. Kartais klientai galvoja, kad tik kartonines dėžes galim vežti. Ne, mes vežam visą gyvenimą. Tik reikia pasakyti iš anksto, kad paruoštume tinkamas priemones. Dviračiai – pritvirtinami specialiai, kad nesibraižytų. Vežimėliai – suvyniojami. Aš net pianiną esu vežęs, nors ir nugriozdino nervų. Kaip ten sakant, jei tilps pro duris – tilps ir pas mus. Specifika mums įprasta, ne pirmi metai ant kelių.

Ką daryti su baldais, kurie netilps į angliškus laiptus?

Anglijoje, ypač Londone, laiptai siauri kaip dūšia. Aš esu matęs, kai sofos tiesiogine to žodžio prasme neįmanoma įnešti į antrą aukštą. Tada kviečiame fasadinių kėlimo specialistus arba darom genijų triuką – išardom svetainę gyvai. Kartais tenka palikti kieme, jei savininkas leidžia. Geriausia išmatuoti prieš perkraustymą. Jei negali – mes pamatuosim vietoje. Būna, kad reikia krauti pro langą. Tada papildomi metrai virvelės ir kaina. Bet mes įspėjam iš anksto. Nebūna staigmenų.

Dokumentai, muitinės ir keblumai po Brexit

Ar po Brexit labai pasikeitė siuntimas į Angliją?

Pasikeitė ir kaip. Dabar tai jau nebe ES, o trečioji šalis. Kiek pamenu, asmeniniai daiktai, jei seniai naudoti, paprastai praeina be muito. Bet jei veši kažką naujo – gali iškilti klausimų. Tiesą sakant, aš jau nebe 100 procentų tikras dėl visų smulkmenų, nes taisyklės ten keičiasi kas kelis mėnesius. Verčiau pasitikslinkime su mūsų vadybininku. Krovinių pervežimas į UK dabar reikalauja kiek daugiau popierizmo. Ne baisu, bet reikia kantrybės. Anksčiau būdavo paprasčiau.

Ar man reikia pildyti muitinės deklaracijas asmeniniams daiktams?

Reikia. Tai vadinasi TOR dokumentacija. Pildai sąrašą daiktų, deklaruoji, kad tai asmeniniai naudoti daiktai. Mūsų darbas – padėti su šituo. Tai ne ESL deklaracija, o perkraustymui skirta. Paruošiame formas, paaiškiname. Kartais klientai pikti būna – kodėl tiek rašinėjimo. Bet be to nepravažiuosi. Svarbu, kad daiktai būtų naudoti mažiau nei pusę metų... arba daugiau? Žiūrėk, vėl mano atmintis šlubuoja. Pasitikslinkime. Rašai sąrašą, deklaruoji, važiuojam.

Kokie dokumentai reikalingi perkraustymui į UK?

Dokumentai yra: jūsų asmens tapatybės patvirtinimas, gyvenamosios vietos deklaracija Anglijoje arba įrodymas, kad kraustaisi. Dar daiktų sąrašas, transporto dokumentai, vairuotojo CMR. Aš stengiuosi viską suvesti tvarkingai, bet kai kuriems klientams pametę pasą arba su pasibaigusia pavyzdžiui... na, tada jau jų problemos. Mes negalim gabenti be tapatybės patvirtinimo. Pats krovinys irgi turi dokumentus. Skamba baugiai, bet tiesiog reikia pasiruošti tris keturis popierius. Nieko akademiško.

Ar buvęs pirkimas Lietuvoje kažką keičia muitinėje?

Oho, čia gilus klausimas. Taip, keičia. Jei daiktas naujas, pirktas prieš mėnesį, muitinė gali pažiūrėti įtariai. Anglijos pusė gali pasakyti – kodėl asmeninis daiktas dar su etikete? Tada gali kilti pvm ar muito klausimai. Seni, naudoti daiktai – jokių mokesčių. Naujas televizorius? Gali būti, kad sumokėsi. Čia jau ne mano srityje tiksliai, bet žinau, kad reikia sąžiningumo. Geriau pasakyti, kad nupirkai praėjusį penktadienį, nei slėpti. Muitininkai nėra kvaili. Neidealios situacijos, bet išsprendžiamos.

Ar tikrai viską sužinosiu prieš važiuojant, nes bijau problemų?

Žinok, baimė sveikas dalykas. Aš duodu informaciją, kurią turiu (ką tik pasitaisiau, ne kurią turiu, o kurią galiu suteikti). Sutartis aiški, vairuotojas skambina prieš iškrovimą. Gauni mano telefoną. Jei kas keičiasi – pranešu. Kadangi dirbu žmoniškai, o ne kaip robotas, kartais informacija atnaujinasi. Bet neslepiu. Visada pasakau, ką žinau, ir pasakau, ko nežinau. Esminis dalykas – drąsiai klausk. Geriau penkis kartus paklausti, nei kartą padaryti klaidą.

Ko griebiasi blogos įmonės (turėk atsargiai)

Koks blogiausias dalykas, kurį gali padaryti nepatikima pervežimo įmonė?

Pasiimti užstatą ir dingo. Rimtai, taip buvo, ne išgalvota. Arba ateiti su sprogusia padanga ir palikti krovinį sandėlyje skersvėjie per mėnesį. Blogiausia – neskaidrus žaidimas su kaina. Pasiūlo 500, paima 900. Krovinių pervežimas į Angliją patrauklus dėl klientų gausos, todėl atsiranda šarakščių. Aš pats esu matęs, kaip žmonės raudonuoja iš nevilties. Nežino, kur daiktai, nekelia ragelio. Todėl tikrink licenciją, tikrink adresą. Neik į masalą. Skamba atšiauriai, bet tai tiesa.

Ar žinote atvejų, kai žmonės liko be daiktų?

Taip, žinau. Ne pas mus – ačiū Dievui – bet žmona perskaitė forume. Faktas: yra tokių, kurie paėmė pinigus ir daiktus paliko kieme prie Vilniaus. Kitam atveju – vežėjas tiesiog iškrovė daiktus Kelnui skirtam sandėlyje. Savaitę ten pragulėjo. Atsiprašau, kažkaip nukrypau. Tiesa tokia, kad be tinkamo CMR ir įmonės patikimumo gali likti tuščiomis kišenėmis. Daiktai – materialūs, bet juos reikia apsaugoti. Todėl sutartis, draudimas ir žinomas vardas. Niekada neperduok visko kaimyno pažįstamui, kuris "mėgsta pavažiuoti".

Kodėl verta rinktis brangesnį pasiūlymą, jei skiriasi tik 100 eurų?

Šimtas eurų – ne šimtas tūkstančių. O skirtumas tarp gerai ir blogai supakuoto lagamino gali būti tavo dvidešimtmetis porcelianas. Brangesnis pasiūlymas dažnai reiškia draudimą, naujesnį furgoną, patyrusį vairuotoją ir pagalbą su dokumentais. Pigus sako: "vešiu". Brangus sako: "nuvešiu ir būsi ramus". Perkraustymas į Angliją – ne traukinys, kuriuo gali važiuoti stovėdamas. Tai tavo visas gyvenimas keliuose. Nedaryk to sau pigiau. Verta mokėti už ramybę. Aš tai sakau nuoširdžiai, ne dėl pelno.

Praktiniai dalykai prieš kelionę

Kada geriausia rezervuoti pervežimą į Angliją – prieš savaitę ar du mėnesius?

Du mėnesiai idealu. Savaitė – katastrofa. Ne, kad negalėčiau, bet rinktis teks iš to, kas likę laisva. O lieka dažniausiai senesni furgonai arba brangesni variantai. Sezonas – rugpjūtis, rugsėjis, gruodis – užsakinėk tris mėnesius į priekį. Kovo mėnesį galima greičiau. Bet kodėl rizikuoti? Rezervacija nieko nekainuoja, tik užfiksuoja datą. Skaidri kaina nuo to pasikeis neigiamai, jei skubėsi. Planuok anksti. Kaip sakau – skridimas lėktuvu pigesnis perkant iš anksto, taip ir čia. Ups, čia ne lėktuvų agentūra.

Ar turite draudimą, jei kas nors dūžta?

Taip, turime CMR draudimą. Jis dengia pagal sąlygas. Bet pats faktas: aš vengiu dūžti daiktus. Per dvidešimt ketverius metus išmokau pakinkyti, suvynioti, amortizuoti. Jeigu ką nors ir nutinka, pildom aktą, fotografuojam, kreipiamės į draudiką. Kartais žmonės nori milijoninių išmokų už nubrėžtą stalo kampą – čia jau ne. Bet rimta žala rimtai sprendžiama. Svarbu pranešti iš karto, kai iškraunam, ne po savaitės. Nes po savaitės angliškas lietus išplauna arba atrodo, kad ir prieš tai buvo.

Kaip elgtis jei Londone nėra vietos mašinai sustoti prie namų?

Londonas. Bet kuris rajonas. Siauros gatvės, geltonos žymės. Tada nešam. Aš esu tempęs sofą du šimtus metrų per lietų, nes furgonas negalėjo prisistatyti. Būna, rangom vietinių pagalbininkų arba vežam mažesniu furgonu. Turiu pažįstamų greitų vyrukų. O štai Notingamo centre – visai kitas reikalas, ten ramu. Londone – chaosas. Geriau parkingą pasirūpink iš anksto, jei gali. Jeigu ne, mes prisitaikom, bet tai kainuoja papildomą valandą darbo. Realybė tokia, kad nėra tobulų sąlygų, tik kantri rankos.

Išvada

Pervežimo paslaugos į Angliją: skaidrios kainos jokių mokesčių – tai ne šūkis, o darbo principas, kurio laikausi jau daugiau nei du dešimtmečius. Nesu tobulas, kartais nukrypstu, bet paslėptų įkainių niekada netaikau. Rinktis pigiau – tavo teisė, bet aš miegočiau ramiau, jei rinktumeisi aiškumą. Skambink, klausk, ginčykis – taip ir turi būti. Galutinė kaina turi būti ta, kurią matai iš pat pradžių. Daugiau nieko. Ačiū, kad skaitei, o dabar aš eisiu tikrinti, ar vairuotojas jau pakrautas ar dar ne.