Pervežimo laikas į Angliją: ką svarbu žinoti prieš renkantis skubų pristatymą

Dvidesimt treji metai ant ratų – tiek jau praleidau tarptautinių perkraustymų versle. Jei karts nuo karto tenka vežti daiktus į Angliją, pirmas klausimas, kurį gaunu, beveik visada būna apie pervežimo laiką. Žmonės nori žinoti, ar spės prieš Kalėdas, prieš naują darbą Londone arba prieš vaikų mokyklos pradžią Mančesteryje. Pervežimo laikas į Angliją iš tiesų yra ta sritis, kur norisi viską suplanuoti iki smulkmenų, bet gyvenimas dažnai pakoreguoja. Atsakysiu į dažniausius klausimus, kuriuos man užduoda klientai prieš rinkdamiesi skubų pristatymą. Paprasčiai, kaip per pokalbį prie kavos.

Pirmi žingsniai ir planavimas

Kiek realiai trunka siuntos pervežimas į Angliją, jei nereikia skubiai?

Standartinis pervežimo laikas į Angliją dažniausiai yra keturios–septynios dienos, priklausomai nuo miesto. Iš Vilniaus ar Kauno greičiau nei iš Zarasų, nes fūra surenka krovinius iš kelių taškų. Kartais užtrunkama dėl oro sąlygų ar eilių kelyje, ypač jei važiuojama per naktį. Vieną kartą važiavome į Bristolį per Prancūziją, o atgal teko sukti per Olandiją dėl uždaryto tilto. Tokių dalykų neišvengsi, jie priklauso ne nuo logistikos, o nuo atsitiktinumo. Jei pats kraustaisi vasarą, dažnai pataikai į laisvą vietą greičiau nei prieš šventes.

O jei reikia skubaus pristatymo – ar tiesiog sumoku daugiau ir viskas lygiasi?

Ne visai taip, nors daugelis taip galvoja. Skubus pristatymas į Angliją dažnai reiškia tiesioginį reisą be papildomų sustojimų Kaune ar Varšuvoje rinkti svetimų baldų. Bet net ir sumokėjęs daugiau negali sutrumpinti geografijos. Turėjau klientą, kuris mokėjo dvigubai, bet vistiek dėl sniego Alpėse užtrukome dvi dienas ilgiau. Pinigai gerai valdo prioritetus, o ne gamtą. Verta tai žinoti iš karto, kad nesinervintum vėliau ir nesitikėtum stebuklų.

Kodėl vienos įmonės žada pervežimą per tris dienas, o kitos – per dešimt?

Čia atsakymas paprastas: ne visos įmonės yra sąžiningos. Kai kurios pasako „trys dienos“, tik tam, kad pasirašytum sutartį, o paskui paaiškėja, kad jie turi laisvą mašiną tik kitą savaitę. Kiti dešimt dienų sako dėl to, kad važiuoja pilni ir nekrauna papildomai. Blogiausias variantas – kai pažadas yra fikcija. Aš esu matęs, kaip žmonės prarado darbus Londone, nes kompanija neįspėjo, kad mašina vėluos savaitę. Tokių istorijų per dvidešimt metų prisiklausiau daugiau nei norėčiau, atvirai pasakius.

Kaip veikia skubūs pristatymai praktikoje

Kas yra tiesioginis pervežimas ir kuo jis skiriasi nuo įprasto?

Tiesioginis pervežimas – kai fūra atvažiuoja pas tave, pasikrauna tik tavo daiktus ir važiuoja tiesiai į tavo adresą Anglijoje. Tai pats greičiausias būdas, bet ir brangiausias. Įprastu atveju tavo sofa keliauja kartu su kaimynės dėžėmis ir kažkieno motociklu, nes fūra surenka krovinius iš kelių klientų. Jeigu turi vertingų ar neatidėliotinų daiktų, pavyzdžiui, koncertinį fortepijoną – taip, mačiau tokių situacijų – tada tikrai verta rinktis tiesioginį reisą, nes mažiau rankų liečia turtą ir mažiau klausimų kyla pasienyje.

Ar galiu tikėtis, kad daiktai bus Londone per 24 valandas?

Iš Lietuvos? Nebent vežame oru, o ne keliu. Iki Doverio uosto – maždaug du tūkstančiai kilometrų, ir tai dar ne Anglija, o tik pasienis. Net ir su dviem vairuotojais, keičiantis prie vairo, tokį atstumą nėra fiziškai įmanoma nukakti per parą įskaitant krovimą. Mačiau kompanijų, kurios žada „per 24 h“, bet tie dažniausiai turi sandėlius Vokietijoje. Jei tavo daiktai jau yra Frankfurte ar Hamburge – tada taip, gal ir per dieną. Iš Kauno – ne, pamiršk tai kaip variantą.

Ką reiškia „ekspresinis maršrutas“ – tiesiog greičiau važiuoja fūra?

Ne, greičio ribojimai Europoje galioja visiems, net ir skubiam pervežimui į Angliją. „Ekspresas“ dažniausiai reiškia, kad fūra nestos trijuose papildomuose miestuose rinkti šaldytuvų ir vežmų. Kartais tai maršrutas per trumpesnę trasą, pavyzdžiui, per Keltą iš Klaipėdos į Kylį, bet būna ir kitaip. Fūros neišvysto šimto dvidešimties per valandą. Greičiau važiuoja tik laikas, kurį sutaupai dėl mažiau sustojimų ir retesnių perkrovimų. Vairuotojai irgi žmonės, jie pavalgyti nori.

Ar skubaus pristatymo metu daiktai labiau rizikuoja būti sulaužyti?

Paradoksalu, bet taip, kartais rizika didesnė. Ne dėl važiavimo, o dėl skubėjimo. Žmonės, norėdami sutaupyti laiką, pakuoja šūdinai (taip ir pasakysiu), nes galvoja, kad vairuotojas palauks. Vairuotojas nelaukia – skubus reisas turi grafiką. Praeitais metais vežėme šeimą iš Panevėžio į Oksfordą. Jie išvyniojo veidrodį be kampučių apsaugų. Nebuvo tragedijos, bet įbrėžimas atsirado. Jei skubi, dar labiau apsaugok daiktus, nors logiškai norėtųsi apsaugoti mažiau laiko trūkumo dėka.

Kas reguliariai stabdo kelyje

Ar Brexit stipriai pakeitė pervežimo laiką į Angliją?

Pailgino, taip. Iki 2021-ųjų keltai keldavo beveik kaip vietiniai maršrutai – pateikdavai CMR ir varydavai. Dabar muitinės reikalauja papildomų deklaracijų, o kartais tikrinama kiekviena dėžė, jei kyla įtarimų. Kiek tiksliai užtrunka pasienyje? Na, nuo kelių valandų iki pusdienio. Būna ir ilgiau, jei sistema nulūžta. Aš asmeniškai neprognozuoju pasienio eilių šimtu procentų – tenka tiesiog stebėti situaciją realiu laiku. Tai vienas iš tų dalykų, kurių nesuvaldysi, net jei esi labai organizuotas žmogus.

Kokie dokumentai dažniausiai sukelia vėlavimų pasienyje?

Dažniausiai problemos prasideda, kai prekių aprašymas būna pernelyg bendras. Pavyzdžiui, jei sąraše parašyta „asmeniniai daiktai“ arba „buitinė technika“ be detalizacijos, muitininkas gali sustabdyti krovinį. Reikia tikslaus packing list, CMR lapo ir, jei vežame elektros prietaisus, kartais papildomų sertifikatų. Kartą klientas nepaminėjo, kad veža suvirinimo aparatą – tas turi specifinius įrašus. Užtrukome Doverio uoste tris valandas, nors viskas galėjo būti sklandu. Geriau parašyti per daug, nei per mažai.

Ar teko matyti, kaip dėl vienos klaidos sulaiko visą fūrą?

Taip, ir tai būna žiauru visiems ant tos mašinos. Viena įmonė, su kuria dirbti teko prieš daug metų, neišsiaiškino, kad vienas klientas į dėžę įdėjo akumuliatorių su litu. Pasienyje rentgenas pamatė, ir sustabdė ne tik tą krovinį, bet neleido judėti valandas visai eilei. Tuo metu ant tos pačios mašinos buvo ir kitų žmonių baldai iš Kauno. Visi vėlavo vien dėl vienos neatidžios pakuotės. Tai parodo, kad renkantis skubų pervežimą svarbu ne tik greitis, bet ir kas ką veža kartu su tavimi. O tos kompanijos daugiau neberekomenduoju niekam.

Kainos ir tai, ko niekas ant stiklo nerašo

Kiek kainuoja skubus pristatymas į Angliją, palyginti su įprastu?

Taisyklė paprasta: skubus pervežimas į Angliją kainuoja maždaug penkiasdešimt iki šimto procentų brangiau už standartinį, ypač jei reikia mašinos tik tau. Jei tai tik kelios dėžės, kurias galima įsimesti į jau važiuojančią fūrą, tai gal ir ne dvigubai, bet vis tiek brangiau. Prieš du mėnesius skaičiavome maršrutą Klaipėda–Liverpulys, ir skirtumas buvo apie šeši šimtai eurų. Aišku, dabar su kuro kainomis viskas keičiasi kas savaitę. Pamenu laikus, kai už tokias paslaugas mokėdavome keturiasdešimt procentų mažiau.

Ar būna paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinau tik vėliau?

Deja, taip. Ypač jei pristatymo vieta yra Londone – ten yra švaraus oro zona, vadinama ULEZ, už kurią fūra turi susimokėti atskirai. Taip pat keltų mokestis per Lamanšą, tunelių rinkliavos, maitinimas vairuotojui per ilgą naktinį važiavimą. Kai kurios įmonės į pradinę kainą neįtraukia šitų punktų, kad atrodytų pigiau nei konkurentai. Tu pasirašai sutartį už tūkstantį, o paskui dar prisideda trys šimtai. Tai nesąžiningas žaidimas. Aš stengiuosi viską pasakyti iš anksto, nors pripažinsiu, kartais pats pamirštu paminėti keltų antkainį, jei klientas labai skuba pokalbio metu.

Kodėl kartais pigesnis variantas atsiranda greičiau nei brangus?

Būna ir taip – veikia paprasta logistika. Kartais standartinis reisas sutampa, jog fūra vyksta į Birmingamą jau trečiadienį, ir tuo metu joje lieka lygiai tavo dvejos dėžės vietos. Tada tavo krovinys pakliūna į jau važiuojantį transportą. O brangus tiesioginis variantas dar tik ieško besikraustančio žmogaus Vilniuje, kad ne tuščiai važiuotų. Praeitais metais turėjome tokią istoriją: klientas iš Šiaulių sutaupė kelis šimtus, nes pataikė ant suvažiuojančios mašinos, ir daiktai buvo Mančesteryje per keturias dienas vietoj planuotų septynių. Tiesiog pasisekė.

Realybė, kurią verta pažinti

Ar vairuotojai tikrai važinėja be poilsio, kai reikia skubiai?

Tachografas neleidžia. Norma yra devynios valandos vairavimo, po to poilsis. Skubiuose reisuose dažnai dirba du pilotai – vienas vairuoja, kitas snaudžia kabinoje. Bet teisybė ta, kad rinkoje pasitaiko vilkikų, kurie dirba „per šoną“, kaip sako – be tachografo, be poilsio. Tai ne tik nelegalu, bet ir labai pavojinga tau, nes jei tokia mašina pateks į patikrinimą, tavo daiktai gali įstrigti savaitėms. Mes su tokiais nesiimame, bet žinau, kad tokių fūnų kelyje pasitaiko. Neverta rizikuoti dėl kelių sutaupytų valandų ekonomijos.

Ką daryti, jei sugedo mašina kelyje – mano daiktai vėluos?

Tai klasikinė baimė, ir ji kartais išsipildo. Prieš porą metų Vokietijoje, netoli Kelno, sugedo variklis mūsų fūrai, vežusiai baldus į Londoną. Paskambinome partneriui iš Bonos srities, jis atsiuntė kitą mašiną, perkrovėme daiktus naktį ant kelkraščio (na, šviesaus kiemo aikštelėje, bet vis tiek ne jauku). Užtrukome beveik dvi paras. Klientas pyko, suprantamai. Bet aš negaliu garantuoti, kad naujas mercedesas niekada neužgests. Dėl to ir svarbu klausti, ar įmonė turi atsarginį planą. Tikros įmonės jį turi.

Ar galiu siųsti maisto produktus ir ar tai nedelsia pervežimo?

Ooo, čia aš tikrai nežinau visko šimtu procentų nuo šių metų reguliacijos. Techniškai asmeniniams kiekiams ribojimai yra, bet veterinarinis patikrinimas gali sužaisti savo žaidimą. Aš asmeniškai patariu vežtis minimaliai arba visai nevežti – ypač mėsos gaminių ar pieno produktų. Kartą klientė bandė vežtis šaldytą žuvį savo šaldiklyje. Muitininkas Doverio uoste nusprendė patikrinti temperatūrą, nors visi leidimai buvo. Praradom keturias valandas. Nuo to laiko sakau: jei skubi, palik maistą kaimynui. Bus ramiau. Ne visada žinai, kokį klausimą užduos pareigūnas.

Ar pervežimo laikas į Angliją skiriasi priklausomai nuo sezono?

Žinoma. Gruodžio vidurys – košmaras. Visi nori iki Kalėdų, keliai slidūs, o jei dar Doverio uoste rūgas... Savaitgaliais prieš Velykas irgi trinka. Vasara, atrodo, turėtų būti ideali, bet liepos mėnesį kurjeriai nori atostogauti, ir kartais trūksta rankų krauti. Aš esu matęs, kaip keturiom papildomų dienų užtrukome vien dėl to, kad Anglijoje buvo nacionalinė šventė ir niekas negalėjo atlikti pristatymo. Planuok atsargiai: jei turi terminus, geriau žiūrėti ne į geriausią scenarijų, o vidutinį su trupučiu rezervo dienų gale.

Kaip neišsirinkti blogo varianto

Kokių klausimų užduoti kompanijai, kad nepasiklystum laike?

Paklausk, ar tai bus tavo asmeninė fūra, ar dalinis krovimas. Paklausk, per kokį uostą ar tunelį važiuos, ir ar kaina jau įtraukia keltą. Paklausk, kas atsakingas, jei vėluoja ne tavo kaltės dėlei. Jei vadybininkas tik atsako „nesijaudinkite, viską sutvarkysim“ – pabėk. Rimta įmonė paaiškins žingsnis po žingsnio. Aš pats kartais per daug techniškai pasakoju klientams, ir jie paskui sako, kad galėjo mažiau žinoti, bet geriau jau per daug informacijos nei pažadai ore. Laikas yra tavo, ir tu jį planuoji.

Ar svarbu, kad įmonė turi savo vairuotojus, o ne samdo iš šalies?

Labai svarbu, ypač kai reikia skubaus pristatymo. Jei vairuotojas dirba pagal sutartį su tarpininku, jis mažiau lojalus tavo daiktams ir problemoms. Atvejis iš gyvenimo: vežėme krovinį į Šefildą, o vairuotojas, samdinys iš kažkurios agentūros, tris valandas nekelia telefono. Mes nežinojome, ar sugedo mašina, ar jis tiesiog miega. O mūsų nuosavi pilotai skambina atgal per penkiolika minučių net ir naktį. Ta bendravimo kokybė lemia, ar žinai, kur tavo daiktai. Kai skubu, nežinojimas yra blogiau nei dviejų dienų vėlavimas.

Kaip suprasti, kad man žadamas nerealus pervežimo laikas į Angliją?

Jei tau iš Kauno žada grupinį krovinį į Notingamą per 48 valandas su visa muitine – meluoja. Paprasta. Skubus pervežimas į Angliją turi fizinius limitus: keltų grafikai, vairuotojų poilsis, kelio atstumas. Kitas raudonas signalas – kai nieko neklausia apie turinį. Aš neseniai girdėjau istoriją, kaip kompanija pažadėjo asmeniniams daiktams – trys dienos. Pasirodo, jie turėjo omenyje tik Doverio uostą, o ne galutinį adresą. Skaičiuoja tik tai, kas naudinga jiem. Tai ne paslauga, tai spąstai. Skamba kietai, bet taip yra.

Ar reikia drausti siuntą atskirai, jei jau skubu?

Tai labai verta, nes CMR draudimas, kuris galioja pagal tarptautines sutartis, kartais apmoka tik kelis eurus už kilogramą. Įsivaizduok, veži antikvarinį stiklą – jei jis sudūžta, CMR atlygins vos kelis šimtus, nors daiktas vertas dešimties tūkstančių. Aš turėjau atvejį, kai vežėme ofisą į Londoną, ir per avariją sužaloti stalai. Klientas neturėjo papildomo draudimo, atlygio nepakako net pusės naujų baldų. Skubus pristatymas nepanaikina fizikos dėsnių. Geriau investuoti į draudimą nei gailėtis. Aš žiniau, kad tai skamba kaip pardavimas, bet čia ne pardavimas, čia faktoriai. (ups, veiksniai)

Smulkmens, bet svarbu

Ar reikia kažką ypatingai paruošti, jei daiktai važiuoja skubiai?

Taip – surašyk ant dėžių, kas viduje, ir iš kurio kambario. Skuba reiškia, kad krauna greičiau, o greitai kraunamais daiktais mažiau rūpinamasi. Praeitą kartą vežėme į Braitoną – klientas nenurodė, kad dėžėje trapi indauja. Fūroje ji atsidūrė po knygų dėže. Nors niekas nenukrito, bet įbrėžė. Jeigu ant viršaus parašyta „TRAPU“ ir rodyklė, vairuotojas (dažniausiai) žiūri kitaip. Ir dar: nepalik pakuojamos medžiagos paskutinei minutei. Skubant pakavimas visada būna prastesnis, aš tai matau nuolat. Žmonės skuba pakuotės, o turėtų galvoti apie apsaugą.

Ką daryti, jei negaliu būti Anglijoje tuo metu, kai atvažiuoja mašina?

Tada prasideda papildomos išlaidos. Skubus pristatymas į Angliją suplanuotas iki valandos, vairuotojas turi kitus adresus arba grįžti atgal. Jei tavęs nėra, daiktai dažniausiai vežami į laikiną sandėlį – Londone tai gali kainuoti keturiasdešimt iki septyniasdešimt svarų dienai. Turėjau klientą, kuris buvo įstrigęs Amsterdame oro uoste. Mes jo daiktus padėjome saugoti dvi dienas. Jis sumokėjo beveik šimtą penkiasdešimt svarų papildomai. Tai nėra vežėjo kaltė, bet reali situacija. Visada turi atsarginį žmogų su raktu, jei pats negali būti.

Ar skubaus pristatymo metu galima pakeisti pristatymo adresą Londone?

Teoriškai taip, bet praktiškai tai ne pakeitimas, o katastrofa logistei. Kartą klientas suprato, kad išsinuomojo butą E14, o ne E1 rajone, kai fūra jau buvo Barking. Pakeitus maršrutą viduryje Londono, praradome tris valandas dėl eismo ir aptikome, kad naujasis rajonas neturi vietos fūrai sustoti. Vairuotojas pyko, aš irgi, nes tai buvo vėlyvas vakaras. Jei planuoji ką nors keisti, pranešk minimaliai dviem dienomis ankščiau. Anglijos sostinės gatvės yra siauros, ir ne visur gali įvažiuoti dvylikos metrų transportas. Tai ne Vilnius.

Ar galiu pats važiuoti kartu su vairuotoju į Angliją?

Ne, negali. Na, nebent tai mikroautobusas specialiai tam skirtas, kuriame yra keleivio vieta, bet krovininėje fūroje keleiviams vietos nėra – nei draudimo, nei fizinės. Kartais studentai klausia, ar negaliu juos pasiimti „pigiai“ į Londoną ant grindų tarp dėžių. Ne, draugai, taip neveikia. O kelių muitinė tikrai nepaleistų. Be to, vairuotojui reikia miegoti, valgyti ir koncentruotis, o ne klausytis istorijų. Jei nori taupiai važiuoti, geriau rinkis autobusą ar lėktuvą. Fūra skirta tavo daiktams, ne tau kaip keleiviui.

Kaip sekami skubūs reisai – ar matau, kur yra mano daiktai?

Dabar jau daugelis mūsų mašinų turi GPS, ir aš galiu pasakyti, jog „šiandien fūra yra netoli Lilio“. Bet žinai, būna, kad signalas stringa, arba sistema rodo paskutinę vietą prieš penkias valandas. Kartą sistema rodė, kad vairuotojas dar Belgijoje, o jis jau ruošėsi į keltą Doverio uoste. Technologijos padeda, bet nėra tobulos. Aš pats vis dar paskambinu vairuotojui tiesiogiai, jei klientas labai nervinasi. Žmogaus balsas ramina labiau nei žalias taškas žemėlapyje. Sekimas padeda, bet ne visada pasakys visą tiesą apie pristatymo valandą.

Ar reikia mokėti grynaisiais vairuotojui atvykus, ar prieš tai?

Normalu yra sumokėti pavedimu prieš paėmimą arba pasirašant sutartį. Grynaisiais vairuotojui atsiskaityti – keista praktika, nes tada neaišku, kur dingo pinigai. Aš esu matęs atvejų, kai klientas sumokėjo vairuotojui grynais, o paskui įmonė sakė, kad nieko negavo. Chaosas. Aišku, kartais tenka susimokėti priemokas už ką nors netikėto grynaisiais, jei sutartis leidžia, bet tai reta išimtis. Būna, kad žmonės pamiršta padaryti pavedimą laiku, tada skambiniesi ir bandai spręsti problemas. Daryk pavedimą ramiai iš namų. Taip ir nereiks streso kelyje.

Ar skubus pervežimas į Angliją tinka verslo siuntoms, ne tik asmeniniams daiktams?

Taip, dažnai verslui tai net svarbiau nei privačiai šeimai. Parodų stendai, gamybos detalės, archyvas – viskas, kas turi pasiekti sandėlį ar biurą tiksliai sutartu metu. Asmeninė perkraustymo siunta paprastai gali palaukti dieną kitą, jei atsiranda bėda. O jei verslas laukia detalės, kuri sustabdo liniją Birmingamo fabrike, tada skubus pristatymas yra ne prabanga, o būtinybė. Tiesa, verslo klientai paprastai ir geriau supakuoja, ir dokumentus paruošia greičiau nei privačiai besikraustantys žmonės. Tokia jau dinamika.

Pervežimo laikas į Angliją priklauso nuo daugybės faktorių, kurių dalies negali kontroliuoti nei tu, nei aš. Skubus pristatymas yra išeitis, bet ne stebuklas – jis kainuoja brangiau ir reikalauja geresnio pasiruošimo. Rinkis patikimą vežėją, kuris nebijo pasakyti „nežinau“, jei situacija neaiški. Ir nepamiršk: kartais leisti savaitę ilgiau yra ramiau, nei savaitę gyventi išsižiojus prie telefono. Pervežimo laikas į Angliją turi tarnauti tau, o ne atvirkščiai.