Pervežimas į Angliją – tikslus pristatymo laikas nurodomas Jums

Įvadas

Jau dvidešimt ketveri metai vežioju daiktus tarp Lietuvos ir Anglijos. Per tiek laiko mokyklinis autobusiukas būtų tapęs pensininku, o aš vis dar sėdu prie vairo ir kalbuosi su žmonėmis, kurie verkia palikdami Vilnių arba verkia iš laimės grįždami atgal. Pervežimas į Angliją – tikslus pristatymo laikas nurodomas Jums. Tai nėra tuščias marketinginis triukas. Tai – darbo organizavimo klausimas. Žinoma, jei vėjas Doverį užvers sniegu, kažką pakoreguosim. Bet jei sutartoje vietoje, tarkim, antradienį 14 val., mes sakome – tai reiškia, kad antradienį 14 val. mes ten busime. Ne vidurnaktį. Ne kitą dieną. Bent jau taip stengiamės jau ketvirtį amžiaus.

Pradžiai – apie laiką ir kainas

Kiek iš tikrųjų kainuoja pervežimas į Angliją?

Žiūrėkit, jei skambinate birželio pirmąją ir norite važiuoti kitą savaitę, kaina bus mažesnė nei per Kalėdas. Aš čia nenuolaidas siūlau, tiesiog logistika. Krovinių pervežimas į Londoną kainuoja pagal kilometrus, kuro kainą ir kiek daiktų turit. Kartais žmonės atsiunčia sąrašą: lova, šaldytuvas, dvi dėžės. O atėjus dienai paaiškėja, kad dar ir sofa, ir katės tualetas. Tada tenka perskaičiuoti. Realiai – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Pigiau, jei renkatės grupinį pervežimą. Nes vienas fūra – brangus malonumas.

Ar galiu pasitikėti, kai man sako tikslų pristatymo laiką?

Va čia tai jautrus klausimas. Yra tokių įmonių, kurios sako „trečiadienis“ ir turi omenyje trečiadienį kažkur kitą savaitę. O mes stengiamės nurodyti valandą. Pervežimas į Angliją – tikslus pristatymo laikas nurodomas Jums būtent todėl, kad žinotumėt, kada bėgti iš darbo arba kada pasiruošti kavą vairuotojui. Bet žinokit, kartais būna, kad klientas pats vėluoja. Kartą toks pirkėjas iš Vilniaus paskambino, kad jam pusvalandis, o mes jau stovim po namu. Tai laikas turi abi puses.

Kodėl vienos įmonės duoda tikslų laiką, o kitos tik savaites?

Todėl, kad savaitės – saugiau. Jei sako „rugpjūčio trečia savaitė“, tai jie turi devynias dienas laiko suklysti. O kai sakai „ketvirtadienis, 9 ryto“, reikia organizuotis. Reikia žinoti, kur vairuotojas nakvos, kiek laiko truks keltas, ar nereikės vengti kamščių aplink Londoną. Aš pripažįstu, kad kartais net pats stebiuosi, kaip tiksliai pavyksta. Bet tai darbas. Ir planavimas. O ne oro burbulas iš pažadų.

Kiek laiko užtrunka visas pervežimas nuo durų iki durų?

Paprastai dvi – keturias dienas, jei kraunamės Vilniuje, Kaune arba Klaipėjoje ir vežam tiesiai į Londoną, Birmingamą ar Mancesterį. Kartais per vieną naktį, jei express. Kartais visas pervežimas užtrunka savaitę, jei fūra dar renka daiktus iš kitų klientų. Kartą vežėm į Bristolį – tris dienas buvom kelyje, nes prieš tai apkraunamas klientas Panevėžyje turėjo nepakaltinamą išradingumą slėpti daiktus po lova. Mes (na, iš tiesų ne mes, o vairuotojas su savo bloknotu) įrašėm viską, bet vis tiek užtrukom.

Kas įeina į pilną paslaugų paketą?

Pilnas paslaugų paketas – kai mes atvažiuojam, supakuojam, užkraunam, pervežam, iškraunam ir netgi baldininką pasiūlom, jei reikia surinkti spintą. Nors aš asmeniškai baldininkų nemėgstu, nes jie visada pasiima atsuktuvus ir juos pameta. Bet jie reikalingi. Pervežimas į Angliją su pilnu aptarnavimu kainuoja brangiau, bet jūs tą dieną galit tiesiog gerti arbatą. O gal kavą. Nes aš arbatos nemėgstu. Nukrypau. Tai va – pakavimas, vežimas, draudimas, iškrovimas. Ir tikslus laikas, žinoma.

Dokumentai, draudimai ir kas galima vežti

Ar reikia draudimo pervežant daiktus į Angliją?

Būtinai. Aš jau dvidešimt metų sakau tą patį. Pervežimas į Angliją be draudimo – tarsi važiavimas be diržų. Gali būti, kad nenusimušit, bet jei nusimušit... Kartą vežėm porcelianinę statulėlę, kurią močiutė paveldėjo iš močiutės. Vairuotojas stabdė – gal kokį triušį ar tiesiog vengė duobės – statulėlė paslydo. Draudimas padengė. O be jo būtų buvę nemalonu aiškintis. Standartinis draudimas paprastai apima 20 000 eurų vertę. Galim ir didesnį.

Kurioje vietoje man reikia abejoti dėl dokumentų po Brexit?

Hmm... čia aš jau gal ne šimtu procentu tikras, kaip ten dabar su kai kuriais muitinės formalumais, nes kasmet kas nors pasikeičia. Aš du šimtus kartų važiavęs per Doverį, bet paskutiniu metu žmonės klausia dėl tos deklaracijos... (patikrinkite naujausias taisykles prieš kelionę, nes aš čia 99 proc. teisus, bet viskas taip greit keičiasi). Paprastai dokumentai – sąrašas daiktų, asmens dokumento kopija ir kartais nuomos sutarties kopija naujam adresui. Bet jei vežat verslo daiktus – ten jau kita kalba.

Ar galiu vežtis maisto produktus?

Ne. Na, gal kokią arbatą arba saldainius, bet sūris, dešros, kiaušiniai – ne. Muitinė gali bausti. Kartą klientė bandė vežtis dešrų rūsyje, sako, „o jei pakeliui užsimanysiu“. Gerai, kad vairuotojas pastebėjo prieš Doverį. Nes ten jau rimčiau būtų buvę. Anglicijiškai – no food, unless factory sealed and commercial labeled. Bet net ir tada geriau ne. anglijos muitiniai dabar po Brexit – griežtesni. Neškit tik savo rūbus ir indaujų.

Kas jei aš noriu vežtis augalus?

Augalai – problema. Anglija bijaa kenkėjų. Jūsų fikusas gali būti gražus, bet jis gali turėti kokią mikroskopinę erkutę. Muitinei nerūpi, kad aš jau dvidešimt metų vežioju – jie rūpinsis savo taisyklėmis. Augalams reikia fitosanitarinio pažymėjimo. O tai brangu ir nepatogu. Mano patarimas? Padovanokit kaimynei. Arba mamai. Nesaukokit stiebo dėl logistikos. Nukrypau. Trumpai – augalų nevežkit, jei nenorit galvos skausmo pasienyje. Kartais paprasčiau nusipirkti naują palmę Londone.

Ar galima kartu važiuoti su savo daiktų fūra?

Ne, negalima. Na, techniškai galima, jei tai jūsų nuosava mašina, bet mūsų fūrose vietų keleiviams nėra. Draudimas neleidžia. Kartą seniai vienas vaikinas prašė, sako, „nu varysim drauge, aš padėsiu vairuoti“. Valdovas, aš nežinau, ar tu teises turi angliškam keliu... Gerai, tiesiog negalima. Jei kelyje kas atsitiktų – atsakomybė ant mūsų. Geriau nusipirkite pigų skrydį Ryanaisu ir sutikit fūrą Londone. Taip saugiau visiems.

Kas nutinka kelyje ir Londone

Kas jei vairuotojas užstringa Doverio uoste?

Būna. Būna dažniau nei norėtumėt žinoti. Kartais meteorologai pranašauja audrą ir keltas neplaukia. Kartais eilė – aš jau mačiau, kai ten stovi šešias valandas. Jeigu pervežimas į Angliją – tikslus pristatymo laikas nurodomas Jums, o mes užstrigom Doveryje, mes skambiname. Ne pasakojam pasakų, o sakom – uždelstam 4 valandas. Arba 8. Klientas pyksta, bet supranta. Kartais vairuotojas jam pasiūlo kavos. Doveris turi tokią galią – ten susimąstai apie gyvenimą.

Ar pristatom sekmadieniais?

Retai. Anglijoje daugelis gyvenamųjų kompleksų sekmadieniais net leidimo fūroms neleidžia įvažiuoti. Triukšmo ribojimai, suprantat. Be to, mūsų vairuotojai irgi žmonės. Jie turi vaikų, žmonų, kartais nori pažiūrėti futbolą. Pervežimas į Angliją nereiškia, kad mes robotai. Jei labai skubu – galima tartis dėl šeštadienio ryto. Bet sekmadienis – šventa diena, beveik visada. Išskyrus tuos kartus, kai klientas tikrai prašo ir moka dvigubai. Tada net Dievas leidžia.

Ką daryti, jei naujame bute Londone liftas per mažas?

A, klasika. Londone viskas maža. Laiptai siauri. Durys – kaip iš stebuklų šalies. Jeigu sofa netelpa, yra keli variantai. Pirma – bandom per balkoną. Antra – ardome baldus. Trečia – klaustuvas paliekame gatvėje. Ne, nepaliekame. Bet kartą Soho rajone teko pjaustyti sofą, nes laiptinė buvo pastatyta viktoriniam laikotarpiu, kai žmonės dar buvo metro šešiasdešimt ūgio. Klientas verkė, bet paskui pagalvojo, kad taip turi būti. Nuvežėm į utilizavimą likučius.

Kodėl kartais pervežimas užtrunka ilgiau nei žadėta?

Nes gyvenimas. Nes M1 greitkelis užkimštas. Nes klientas prieš tai vėlavo su daiktais. Nes oras. Nes vairuotojas perka kavą ir pamato, kad jo padangai kažkas negerai. Yra tūkstantis priežasčių. Mes stengiamės padaryti geresnis nei kiti, bet realybė tokia. Tarptautinis perkraustymas – ne traukinio grafikas. Tikslus laikas nurodomas kaip planas, o ne kaip Dievo žodis. Nors mes ir meldžiamės, kad viskas pagal planą. Kartais meldžiamės labai.

Kaip supakuoti baldus, kad jie nesulūžtų?

Nenaudokit laikraščių. Nebeskaitykit senų „Vakaro žinių“ ir nevyniokit stalo į 1992-ųjų birželio numerius. Nenaudokit ir paprastos maisto plėvelės. Reikia burbulinės plėvelės, kampeikių kartono ir lipnios juostos. Kiek jums reikia? Daugiau nei manote. Aš visada sakau – užsimeskit dar keturias apvalias. Jeigu pervežate į Angliją naują televizorių, originalioje pakuotėje jį palikite. Seną – apvyniokite taip, tarsi jūsų gyvenimas prikautų nuo to ekrano.

Apie blogas įmones ir kaip jų išvengti

Kokia blogiausia patirtis, kurią teko matyti?

Oho. Buvo toks atvejis prieš gal ketverius metus. Klientas susirado vežėją per skelbimų portalą pusę pigiau nei rinkos kaina. Fūra neatvažiavo. Skambina – numeris nebėra. Paaiškėjo, kad tas „vežėjas“ prisikrovė daiktų iš penkių butų ir juos kur nors apleido sandėlyje. Policija, ginčai, ašaros. Pervežimas į Angliją yra rimtas verslas, o ne hobis su kaimyno traktoriuku. Yra įmonių, kurios pasiima avansą ir dingsta kaip dūmas. Tai – faktas, su kuriuo susiduriu per dažnai.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčiaus?

Geriausias būdas – ar jie prašo viso mokesčio cash prieš tai, nepasirašius sutarties? Jei taip – bėkit. Antras dalykas – ar turi CMS licenciją? Tarptautiniam perkraustymui reikia leidimų. Trečias – ar ofisas egzistuoja, ar tik telefono numeris iš kažkokio ilietiško operatoriaus? Atsiprašau, neilietiško, o... ne, tiesiog iš neaiškaus konteksto. Jei kaina per maža – kažkas ne taip. Benzinas Anglijoje kainuoja tiek pat visiems. Fūros nuoma irgi. Jei jums siūlo nuostolių kainą – kažkur apgaudinėja.

Kodėl kai kurie vežėjai atsisako duoti tikslų laiką?

Nes jie patys nežino. Nes jie subnuomoja fūrą iš kažko kito. Nes jie surenka dešimt užsakymų ir tada galvoja, kaip viską sudėlioti. Aš tokius žinau. Jie paskambina ryte ir sako „ačiū, šiandien 15 val.“ O paskui perskambina 14 val. ir sako „rytoj“. Tai ne darbas, o loterija. Mes stengiamės kitaip. Krovinių gabenimas į Londoną turi būti prognozuojamas. Jei žmogus planuoja darbą, vaikų paėmimą iš mokyklos – jis turi žinoti. Ne spėlioti.

Ar teko matyti, kaip klientai patys sugadina pervežimą?

Taip. Neaiškiai pasako adresą. Londone gatvių yra dvi vienodos pavadinimų skirtinguose pašto koduose. Kartą vežėm į George Street, o reikėjo į kitą George Street. Vairuotojas suktelėjo ratą maždaug už septyniasdešimt eurų brangiau, nei planavo. Klientas pyko ant mūsų, bet adresą pats suvedė klaidingai. Dar viena klaida – kai žmonės patys išardę baldus pameta varžtus. Tada baldai lieka baldais, o ne sofa-lova. Smulkmenos, bet svarbios. Ir taip, nepasakokit apie slaptą narą su gyvūnais.

Ką reiškia, kai vežėjas sako „express pervežimas“?

Tai reiškia, kad fūra važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B be sustojimų rinkti kaimyno dviračio. Brangiau, bet greičiau. Kartais žmonės galvoja, kad express yra per stebuklą. Ne, express yra per mažiau sustojimų. Pervežimas į Angliją per dvi dienas yra realu express režimu. Bet jei vežate iš Skuodo ir reikia į Škotiją – tris dienas net express gali tempti. Nes kilometrai yra kilometrai. Ir nors mūsų fūros greitos, šviesos greitį dar tikrai neviršija.

Kalba apie kainas, mokėjimus ir pasiruošimą

Ar galima mokėti dalimis?

Galima, bet tik pagal etapus. Pavyzdžiui, avansas rezervuojant datą, dalis kraunant, likutis pristačius. Bet ne taip, kad „duosiu po penkis eurus kas mėnesį“. Mes ne bankas. Pervežimas į Angliją kainuoja čia ir dabar. Fūros dyzelis perkais dabar, ne po metų. Bet jei finansavimas stringa – galima tartis. Kartą klientui leidau padalinti į tris dalis, nes žinojau jį du dešimtmečius. O pirmąkart susipažinusiems – griežčiau. Sutartis ir avansas. Tai apsauga mum abiem.

Ar reikia išardyti baldus prieš atvažiuojant?

Gerai būtų. Ypač didžiąsias lovas. Nes jei mūsų komanda turi išardyti, tada surinkti – tai laikas. O laikas, kaip žinia, pinigai. Jeigu patys negalit – mes padarysim, bet įskaičiuosim į darbo laiką. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas bent jau stalčius išima ir susideda į maišus. Kartą radau spintoje... hmm... ne, geriau nesakysiu ką radau. Tiesiog – kuo mažiau netikėtumų, tuo greitesnis pervežimas. Ir tikslesnis pristatymo laikas.

Ar kaina skiriasi, jei kraunuosi ne Vilniuje, o Kaune ar Klaipėjoje?

Skiriasi. Nes kilometrai nuo Kauno iki Doverio yra tie patys, bet kilometrai iki Kauno iš mūsų bazės skiriasi. Logistika paprasta. Nors jeigu yra grupinis užsakymas ir mes rinkdamiesi daiktus pro Kauną važiuojame – tada galima nuolaida. O jei atskira fūra tik jums – tada mokat už važiavimą į Kauną. Pervežimo į Angliją kainą labiausiai lemia atstumas ir kiekis. Regionas – antras pagal svarbumą. Bet jį irgi reikia įskaičiuoti. Nebūna taip, kad viskas vienodai visoje Lietuvoje.

Kiek kartų per mėnesį važiuojate į Londoną?

Daug. Kartais keturis, kartais šešis. Per Kalėdas – kas antrą dieną, nes visi ten skuba. O po Naujųjų – tyla kaip bažnyčioj. Atsiprašau, bažnyčioj per laidotuves... Nukrypau. Vasarą – nuolat. Pervežimas į Angliją toks populiari, kad kartais fūros grįžta tuščios, nes visi nori tik į vieną pusę. Tada reikia derinti, kad pripildytume ir atgal. O tai reiškia – tikslus pristatymo laikas nurodomas Jums tik tada, kai žinome, kad fūra gražiai pripildyta abiem kryptimis. Taip ir sukam ratus ketvirtį amžiaus.

Paskutiniai dalykai prieš kelionę

Jei dviratis neturi rėmo numerio, ar problemų kils?

Rodos, neturėtų, bet aš čia jau ne šimtu procentu tikras dėl Anglijos muitinės požiūrio į naudotus dviračius be numerių. Techniškai tai jūsų asmeninis daiktas, ne komercinis. Bet jei muitininkas blogą dieną turi – gali užduoti klausimų. Mano patarimas – nufotografuokit kaip naudojamą daiktą, ne kaip naują prekę. Nes nauvos prekės – muitai ir deklaracijos. Senas dviratis su apibraižytu rėmu ir plėvele ant balnelio? Tai jūsų prisiminimas iš Santakos parko.

Kaip žinoti, kad daiktai atkeliaus tikrai laiku?

Jūs negalite žinoti šimtu procentu, bet galite sumažinti riziką. Pasirinkit firmą, kuri neslepia telefono numerio. Pasirašykit sutartį su tikslią data. Paklauskite, per kurį uostą važiuos. Patikrinkite, ar jie turi licencijas. Ir daugiausia – jei pervežimas į Angliją – tikslus pristatymo laikas nurodomas Jums jau konsultacijos metu – tai geras ženklas. Blogas ženklas, kai sako „na, paskambinsim kai atvažiuosim". Nes tai reiškia, kad patys nežino, kada atvažiuos. Ir tada jūs sėdit nežinioj kaip aš prieš muitinę.

Kam geriau skirti – individualiam pervežimui ar daliniam?

Jei turit daug daiktų ir skubat – individualiam. Jei taupot ir turit laiko – daliniam, arba vadinamajam grupiniam. Daliniam kaina mažesnė kelis kartus, nes dalinatės fūros sąnaudas su kitais. Bet tada ir laikas lankstesnis, arba, tiksliau, griežtesnis, nes reikia derinti su kitais. Aš asmeniškai mėgstu individualius savaitgalio pervežimus, nes galiu nurodyti tikslų laiką ir nesukt galvos dėl to, kad kažkas Kaune vėluoja pusdienį. Bet finansiškai dalinis – žmoniškai suprantamas pasirinkimas. Sunku būtų išrinkt geriausią visiem.

Išvada

Pervežimas į Angliją – tikslus pristatymo laikas nurodomas Jums. Tai ne tik mūsų šūkis, tai mūsų kasdienybė. Dvidešimt ketveri metai ant kelių tarp Vilniaus ir Londono mus išmokė vieno – žmonės vertina ne pažadus, o jų išpildymą. Ar visada viskas tobula? Ne. Ar stengiamės? Taip. Nepasitikėkite tais, kurie sako, kad viskas bus gerai, bet nieko garantuot negali. Sutartys, draudimai ir tikslūs laikai – tai jūsų ramybė. O ramybė pervežant daiktus – pati geriausia dovana.