Pervežimas į Angliją – saugus mikroautobusų sprendimas, kuris pasiteisina beveik visada

Pervežimas į Angliją – saugus mikroautobusų sprendimas, kuris pasiteisina beveik visada. Jau dvidešimt treji metai kaip važinėju ten ir atgal – Londone, Birmingeme, kartais net Bristolio pakeliui nuskrieju, jei klientas labai prašo. Žmonės klausia – ar tikrai saugu kišti daiktus į mikriuką? Ar ne geriau fūra? Sako – fūra irgi gerai, jei vežate fabriką. Bet kai kraunatės butą, mikroautobusas sukasi lengviau, netuščios erdvės kaip didžiulėje mašinoje, ir niekas neprikrauna svetimų daiktų šalia jūsų sofos. Ai, bet čia aš per greitai – pakalbėkim atskirai.

Saugumas kelyje ir kodėl ne visada reikia fūros

Ar mikroautobusu į Angliją pervežti baldai nesudaužomi labiau nei fūroje?

Žinot, čia toks dalykas – fūroje dažnai per daug vietos ir daiktai važiuoja kaip laivelis jūroje. Mikroautobuse jei gerai sustumiam dėžes ir pritvirtinam diržais, jos neturi kur dingti. Prieš penkiolika metų vežiau spintą į Londoną fūroje – atvažiavusi ji pasislinko ir kampas nutrintas. O mikriuke viskas stovi kaip įkasta, nes tarpus užpildom pagalvėmis. Ne todėl, kad stebuklingas, tiesiog fizika kitokia. Mažesnė erdvė – mažiau galimybių judėti. Man taip pasitvirtino per šitą dvidešimtmetį.

Ką daryti, jei vairuotojas pavargsta, nes iki Londono toli?

Aš neslepiu – būna. Nuvažiuoji iki Calais, paskui kanalas ir visa Anglija. Daug kas galvoja, kad vairuotojas turi kalti kaip robotas. Ne. Normali įmonė siunčia du, jei kelionė viršija aštuonias valandas. Mes taip darom. Jei vienas – privalomos pertraukos kas kelias valandas. Mačiau kolegų, kurie bemaigiojo telefoną, nes pamiršo pailsėti. Ne, taip nebus. Vandens butelis šalia irgi padeda.

O jei mano daiktai užima daugiau nei mikroautobusas? Ar tada jau fūra?

Būna įvairiai. Kartais žmonės galvoja, kad turi du kambarius, o turi pusantro. Mes atvažiuojam apžiūrėti arba prašom nuotraukų. Jeigu tikrai netilpsta – tenka fūra arba du reisai, kurie brangiau kainuoja. Aš čia jau nežinau, kaip finansiškai geriau – skaičiuokit patys. Bet dažnai išgriebiame daugiau nei atrodo. Vieną kartą vežėm į Readingą – pamanėm, kad netilps, bet pridėjus dėžes ir minkštą viršų, gavosi puikiai. Fūra būtų buvusi tuščia per pusę.

Kiek žmonių gali važiuoti kartu ir ar tai saugu be baldų?

Vienas, du, kartais trys – priklauso nuo vietų. Mikroautobusas registruotas kaip keleivinis, tai gali sėdėti priekyje. Jei be baldų – saugumas kaip autobuse. Tik neužkimškite avarinių išėjimų, baudžiama. Kartais studentai važiuoja į Oksfordą su lagaminais, aš nieko prieš. Sėdynės su diržais. Karta teko vežti šunį (nors šeimininkas sakė, kad jis ramus, bet aš vežiau narvelyje) – ne, ne ant kelių. Ai, jei klausiate apie žmones, taip, saugu.

Ar snieguotą žiemą verta vežti daiktus mikroautobusu į Angliją?

Oi. Nemėgstu žiemos. Ne todėl, kad pavojinga – geros padangos svarbu. Bet kai sniegas balandį (taip, Anglijoje pasitaiko), sustoja keltas. Tada kelionė užsitęsia. Pats mikriukas važiuoja normaliai. Daiktus uždengiam plėvele nuo drėgmės. Pervežimas į Angliją mikroautobusu žiemą visada įmanomas, bet reikia kantrybės dėl eilių. Kartą prie Eurotunelio užtrukom keturiolika valandų. Prisimenu iki šiol.

Kaip sutalpinti daiktus, kad saugumas nežlugtų dėl vietos trūkumo

Ar man pačiam reikia supakuoti, ar jūs tai darote?

Dažniausiai pakuojatės patys. Aš ne dėliotojas, kad atvažiuočiau ir rūšiuočiau jūsų kojines. Neįsižeiskit. Jei prašote, galim padėti su pakavimo medžiagomis – kainuoja papildomai. Svarbiausia, kad žinotumėte, kas kur. Nes kai iškraunam Londone, jūsų žmona klausia kur kavos aparatas. Aš nežinau, kuri dėžė – pakuotas jūsų. Aš tik vežu. Tvarkingai, saugiai, bet ne namų tvarkytojas.

Koks daiktas labiausiai gadina nervus per pervežimą – turiu galvoje, ką žmonės pamiršta?

Augalai. Ir lempos be dėžių. Ir spintelės su valymo skysčiais. Kam gabenti atidarytą butelį? Kartą pakuotė praleido, mašina dvokė amoniaku iki Doverio. Uoslė, berods, sugadinta. Peržiūrėkit spinteles prieš kelionę. Augalai numeta lapus. Fikusas gal išgyvens, bet dviejų metrų palmė? Sulaužys. Palikit kaimynams. Ir nestatykite knygų į didžiules dėžes – sunku kelti.

Ar galima vežti augintinį kartu su baldais?

Gali, bet... ne visur. Karalystėje griežta – šuo turi pasą, skiepus, kirminus. Aš tiksliai nebeatsimuenu, ar kasmet reikia kažkokio atnaujinimo, vetai tiksliau pasakys. Transporto požiūriu – narvėlį statom prie daiktų, ne po sofa. Karštą dieną sustojam dažniau. Buvo, kai šuo išsigando vėjų ant kelto ir šokinėjo. Nervas. Geriau ramus gyvūnas, o ne teroro organizatorius.

Kodėl svarbu netvarkingai nepildyti mikroautobuso galinės dalies?

Matau per dažnai. Kraunami daiktai, galas prikraunamas chaotiškai, sunkūs viršuje, lengvi apačioje. Tada atidarau duris Bemblyje – bums, kažkas iškrenta. Be to, svorio paskirstymas. Jeigu viskas galve, mašina važiuoja kaip kūlė, sunku posūkiuose valdyti. Reikia sunkių dėžių prie važiuoklės centro ir žemai. Ant viršaus – pledai, dviratis. Nieko prie lubų, nes Anglijoje žemi arkos. Pamokos iš gyvenimo.

Kokios dėžės geriausios, ar galiu naudoti maišus iš Maximos?

O Dieve, ne maišai. Kartą vežiau kampą į Liverpulį – klientas supakavo į geltonus maišus. PrasitruPė kampas, nutrintas, aš dar užsipykau. Dėžės turi būti tvirtos, statybinės. Ant jų rašykit turinį. Maišai tik drabužiams ir minkštiems dalykams. Ir nestatykite knygų į didžiules dėžes – man nesugebėt kilnoti šimto kilogramų. Taip, jūs irgi ne. Mažesnės, bet daugiau – taisyklė, kurią turi žinoti kiekvienas.

Kaip ten su žaliuzėmis – ar dažnai vežate?

Jei išardytos ir apvyniotos – problemos nėra. Bet jei atvežat tokias pakabintas ant lango, ne, netelpam. Ai, šiaip žmona sako, kad per daug plepu apie nereikalingus daiktus. Grįžtant prie temos – ilgieji daiktai keliauja palei šonus arba po grindimis, jei nuimamos sėdynės. Žaliuzės dar aštrios. Kartą braižėsi per odinę panelę. Klientas nesipeikė. Vyniokit minkšta medžiaga. Pusę dienos galvojau, kaip paaiškinti tą įbrėžimą.

Ką privalo žinoti apie kainą, nes čia pilna visko

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu apytiksliai, tarkime, iš Vilniaus į Londoną?

Skaičiai. Jūs norit girdėt. Tiesa – nuo 700 iki 1400 eurų, priklausomai nuo daiktų kiekio ir sezono. Vasarą brangiau, visi važiuoja. Žiemą pigiau, bet laisvų datų mažiau. Aš nežinau, kaip kiti, bet mes nedarom "nuo 299" ant plakato. Jei labai pigiai – arba kažko nematote, arba bus pabraukta. Buvęs klientas rinkosi tarp manęs ir kito, kurio kaina per pusę. Tas kitas neatvažiavo. Tiesa.

Kodėl vienos įmonės prašo dvigubai mažiau nei jūs?

Aš ne šnipas, kad žinočiau jų verslo modelį. Bet galiu spėti. Arba neturi draudimo. Arba vairuoja neoficialiai. Arba nedrausta mašina. O gal – paimę daiktus, prigalvos mokesčių už kiekvieną laiptelį. Aš mačiau visko. Pažįstamo klientas pakliuvo ant tokių – nuvežė daiktus į sandėlį netoli Varšuvos ir pareikalavo dar trijų šimtų. Vargšas apsimokėjo, bijojo prarasti baldus. Tai va. Saugus pervežimas turi savo kainą. Ne stebuklai čia.

Ar reikia mokėti visus pinigus prieš kelionę?

Ne. Mes imam avansą – trečdalį ar pusę. Likutis kai atiduodam. Jei kas prašo visos sumos prieš tai, be sutarties – būkit atsargūs. Per dvidešimt metų mačiau schemų. Buvo, kai klientas sumokėjo viską į priekį, o įmonė ištrynė numerį. Dingo. Nežinau, kur dabar – gal Ispanijoj, gal poilsiauja ant tų pinigų. Ir sutartis svarbu. Net ir pas mane, net jei draugas pažįstamas. Tvarka turi būti.

Ar paliekami arbatpinigiai vairuotojui?

Jeigu vairuotojas padėjo kelti daiktus į trečią aukštą? Palikit dešimt ar dvidešt eurų. Aš neprašau, bet malonu, kai įvertina. Ypač jei šlapias snygis. Tai neprivaloma, bet suprantat. Jei tik atidarė duris – čia darbas. O jei prakaitavo – pripažinkit. Aš klientams sakau: nereikia, nereikia. Bet jei baksite – nepaneigsiu. Tie pinigai dažnai tampa kelionės pietums atgal.

Ką daryti, jei pažadėjo vieną kainą, o pasiėmę daiktus pareikalavo daugiau?

Čia pikta tema. Neatiduokit daiktų, kol nepasirašot akto. Kaina sutartyje – kol nėra parašo, niekas nesikeičia. Jei grasina palikti daiktus – skambkit policijai. Yra "pervežėjų", kurie vežioja spąstus. Prasti vertinimai, bet egzistuoja. Aš taip nedirbu. Kaina yra kaina. Jeigu suklydau skaičiuodamas – aš kentėsiu. Kartą pats primokėjau už tunelį, kurio neįskaičiavau. Klientas nesužinojo. Shh.

Ar galima mokėti grynais ar tik pavedimu?

Grynais – atsargiai. Mes priimam, bet jei prieš tai mokėjot avansą pavedimu, galutinė dalis gali būti grynaisiais. Aš ne bankas, kad atmuščiau kiekvieną kupiūrą pakelėje. Bet JK svarais nepriimu – valiutos keitimas ne mano darbas. Eurai yra euriai. Kartą klientas siūlė mokėti svarais – galima, bet paskui pyksiu keitykloje. Geriau pavedimas. O jei norite pingais... ne, neapykantos pingams čia nėra, tiesiog nepatogu.

Popieriai ir kiti dalykai, kurie gadina nuotaiką prieš išvažiuojant

Ar reikia kažkokio leidimo vežti daiktus į Angliją po Brexit?

Brexit... viskas apsunkėjo, bet asmeniniai daiktai vis dar be didelių muitų, jei tai jūsų naudoti daiktai ir ne nauja prekė. Reikia sąrašo angliškai – paruošiate jūs, su verte. Mes padedam pateikti pasieniečiams. Kartais klausia, kartais prašo atidaryti dėžę. Ne visada. Paskutinį kartą Doverio pareigūnas pasiuntė tolyn per minutę – nors prieš tai keturias. Geriau turėti popierius. Bet aš ne teisininkas, tiesiog vežu.

Kas atsakingas, jei muitininkai sulaiko daiktus?

Jei daiktai legalūs ir sąraše tikslūs – bandome aiškintis mes, bet atsakingas yra savininkas, t.y. jūs. Mes esam kaip paštininkai, tik didesni. Jei randa neleistino – alkoholio per daug, cigarečių – tada jūsų bėda. Aš vežiau kartą dėžę su antikvariniu rinkiniu. Muitiniai stopino, atidarė, patikrino. Po pusvalandžio paleido. Bet jei ten būtų buvę draudžiama – atsakytų klientas. Mes tik pristatom. Rašykit sąžiningai, kas viduje. Nėra ko slėpti.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes, ai, ne, maisto produktus?

Alkoholis ir cigaretės – ribojami kiekiai. Maistas po Brexit sudėtingiau. Mėsą, pieną geriau palikit pas mamą. Kartais chalavą praleidžia, kartais ne. Aš nebeatsimuenu, ar leidžiama dešra asmeniniam vartojimui. Jei apie balandėlę – ne, neleidžiama. Perspėju – jei muitiniai suras dešrą, konfiskuos. Ir pyragai iš močiutės rizikingi. Geriau vežkite drabužius, techniką. O alaus butelį? Kelis – galima. Bet kam, kai Anglijoj yra Tesco.

Kiek laiko daiktai stovi pasienyje?

Paprastai – nestovi. Einam per Doverį arba Eurotuneliu. Jei dokumentai tvarkingi, procedūra kelias minutes. Bet buvo atvejis, kai sistema strigo. Tada stovėjom aštuonias valandas. Ne dėl muitų, o technikos. Daiktai liko mašinoj, aš sėdėjau. Kartais skenuoja, kartais prašo iškrauti dalį. Aš nekontroliuoju jų nuotaikos. Jeigu pirmą kartą važiuojat, nusiteikit, kad gali užtrukti valanda. Bet retai. Dažniausiai – kaip per sviestą.

Ar reikia draudimo mikroautobusui, kuris veža mano asmeninius daiktus?

CMR draudimas ir transporto draudimas – du skirtingi dalykai. Mes turim abu. Jei veža pažįstamas su mikriuku – pasitikrinkit, ar dengia krovinį. Asmeniniai daiktai nėra prekė, bet jei mašina sudegs avarijoje, norėsite kompensacijos. Be draudimo – problemos. Pats turėjau įvykį Belgijoje, durys įbrėžtos. Draudimas padengė. Daiktai turi būti apdrausti. Kiek? Nepasakysiu dabar, sutartyje parašyta. Bet be draudimo tikrai nevažiuokit su niekuo.

Kitokie dalykai, kuriuos žmonės klausia pakeliui

Ar vairuotojas padeda nešti daiktus į trečią aukštą be lifto?

Į pirmą – taip, jei nesunku. Į antrą – gal. Į trečią... pažiūrėsim. Aš ne nešikas, o vairuotojas. Bet jei matote, kad aš vienintelis ir kad infarktas gręsia nešant šaldytuvą, pagalvokit. Paprastai – iki durų, be lifto ne aukščiau antro. Būna išimčių. Kartą senutė prašė indaują į penktą – atsisakiau, bet kaimynas padėjo. Jei reikia nešikų – samdykit. Aš vežu. Ai, bet dėžę iki lifto padėsiu. Tai niekis.

Kas jei aš pavėluoju į sutartą paėmimo laiką dėl darbo?

Skambkit kuo greičiau, ne dieną prieš. Vairuotojas turi maršrutą. Jeigu vėluojat valandą – dar sutramdau. Jeigu pusdieniui – gali tekti mokėti už laukimą arba persiderėti datą. Atvirai, mane erzina, kai sako "tuoj ateinu" ir ateina po trijų valandų. Aš turiu šeimą, noriu namo. Tuo tarpu sėdžiu Londone prie garažo. Būna. Bet neprašykite visko. Tvarkos reikia. Ir taip, žinau, darbas svarbus. Aš irgi turiu darbą.

Ar galiu važiuoti kartu ir bendrauti su vairuotoju visą kelią?

Gali. Bet ar verta? Keturiolika valandų su manimi kalbėtis apie politiką... Aš nebūtinai noriu. Kartais patinka pokalbis, kartais – tylą. Jei ramus keleivis, nepliekiate televizoriaus per garsiai, ir suprantat, kad reikia sustoti – prašom. Tik nepulkite asmeniškumų. Ir nevalgykit svogūnų picos, kvepiančios visą mašiną. Buvau atvežęs studentą į Braitoną – visą kelią miegojo. Tai buvo idealiausia kelionė. Dešimt balų.

Ar mikroautobusu saugu vežti senelio antikvarines statulėles?

Aš ne vertintojas, bet matau, kad brangu. Supakuojam burbuline plėvele, dedam į mažas dėžutes, tarp jų porolonas. Po sėdynėmis, kur mažiausiai temperatūros kaitos. Mikroautobuse geriau nei fūroje, nes jaučiu kiekvieną duobę. Sulėtinu greitį prie žiedų. Jei labai priklausote nuo tų statulėlių – vežu priekyje tarp mūsų. Ten saugiausia. Tik sakykit, kur pavojingiausia vieta. Aš ne dailininkas, bet išklausysiu ir pagal tai sureguliuosiu.

Tiek jau to. Pervežimas į Angliją kaip saugus mikroautobusų sprendimas visada bus geras pasirinkimas, jei dirbate su normaliais žmonėmis. Nepasitikėkit abejotinais pasiūlymais, pakuokit protingai ir klauskite, jei neaišku. Aš nesu šventasis, bet per tiek metų išmokau, kad sąžiningumas atsiperka. Geriau mažiau užsakymų, bet ramiau miegoti. Važiuojam?