Pervežimas į Angliją: garantuotas pristatymas pagal grafiką – ar tai realu?

Dirbu perkraustymų versle jau dvidešimt trejus metus. Turbūt viena populiariausiu paslaugų, kurias teikiame, yra pervežimas į Angliją. Kiekvieną savaitę po du-tris skambučius su klausimu: „Ar tikrai galit garantuot, kad penktadienį 14 val. būsimi name?“ Žinot, aš irgi norėčiau stebuklingo rankų mosto, bet tarp Kauno ir Londono yra tūkstantis trikdžių. Garantuotas pristatymas pagal grafiką — tai fraze, kurią mėgsta rinkodaros skyriai. O aš bandysiu paaiškinti, kaip tai atrodo iš vežėjo perspektyvos. Kas įmanoma, kas — rinkodarinė gudrybė. Dukart per metus pasitaiko situacijų, kai net solidžios įmonės nepajėgia laiku atvest krovinio dėl sniego Kalaise ar streiko. Nepasiklyskime.

Kainos, pažadai ir kas slepiasi už gražių žodžių

Kiek realiai kainuoja pervežimas į Angliją su garantuotu grafiku?

Na, pilno buto pervežimas iš Vilniaus į Londoną standartiškai — nuo 900 iki 1400 eurų. Jei norite garantuoto grafiko, kai vežėjas įsipareigoja atvesti tikslią dieną — pridėkite dvidešimt ar net trisdešimt procentų. Kodėl? Nes tenka užimti visą furgoną, neskubant važiuoti per Europą, o kartais — mokėti vairuotojui viršvalandžius, kad tik spėtų. Pigiausi pasiūlymai dažnai reiškia, kad jūsų baldai stovės sandėlyje ir įkrauti pagal tai, kaip kitiems klientams pasiseks. O tai grafiko nepadaro.

Ar gali būti taip, kad man pažada vienu metu, o krovinys atvažiuoja visai kitą dieną?

Būna, taip. Ir ne tik pas mažas neaiškias įmones. Pasižadu — kartais pats nustembiu, kaip tiesiogiai meluoja kolegos. „Pristatymas antradienį garantuotas“ — sako, nors krovinys dar net neišvažiavęs iš Lietuvos. Kodėl? Nes nori užlaikyt klientą. Jei toks vėlavimas įvyksta, pasiteisinimų spektras platus: nuo „vairuotojas susirgo“ iki „La Manche sąsiauryje rūkas“. Geri vežėjai neduoda pažadų, kurių negali išpildyti. O tie, kurie duoda 100% garantiją bet kokiomis oro sąlygomis — arba meluoja, arba dar nebuvo kelyje.

Ar egzistuoja koks nors bendras tarifas visiems kroviniams?

Ne, ačiū Dievui, nėra. Kaina priklauso nuo tūrio, svorio, ar reikia nešimo laiptais, ar reikia išrinkti lovą. Kartais žmonės skambina ir sako: „Draugui kainavo 600, darykit 550“. Negaliu. Draugas galbūt vežėsi du lagaminus, o jums — trijų kambarių butas. Be to, sezonas svarbus. Rugpjūtis ir rugsėjus — chaosas, visi važiuoja, kainos šokteli. Vasario mėnesį kainos žemesnės, bet ir vairuotojų mažiau. Kiekvienas pervežimas į Angliją yra individualus. Pamirškite universalų tarifą — jo nėra.

Kas dedasi kelyje ir sandėliuose

Kaip realiai atrodo maršrutas, kai važiuojama iš Lietuvos į Angliją?

Na, pirmiausia surenkam krovinį. Tada — važiuojame link Lenkijos, Vokietijos, per Belgiją arba Nyderlandus į Prancūziją. Ten arba keltu, arba traukiniu per Eurotunelį. Po to — Anglija. Kelias trunka maždaug tris dienas, jei važiuoji normaliai. Bet aš skaičiuoju keturias. Kodėl? Nes pasienyje gali strigti, uoste eilė, o Londone — užkimštos gatvės. Ir dar pasitaiko, kad vairuotojas pamiršta, kad Jungtinėje Karalystėje kitoje pusėje kelias. Šiaip juokinga, bet pirmą kartą stresina.

O jei mašina suges vidury kelio, tarkim, Prancūzijoje? Ką tada darot?

Woo, buvo tokia situacija praėjusiais metais. Pikapas su visais baldais sugedo netoli Liono. Remonto reikėjo dviejų dienų, o klientai jau skambinėjo kas valandą. Turėjome skubiai ieškoti kito furgono, perkrauti daiktus viduryje plento — lyjant. Dvi spintos gavo įbrėžimų, nors stengėmės kuo atsargiau. Toks ir yra pervežimas į Angliją su garantuotu grafiku realybėje: jei gedimas rimtas, joks grafikas nepadeda. Maksimum, ką galime pažadėti — maksimalų operatyvumą ieškant sprendimo. Idealu? Ne. Bet realu.

Ar vairuotojai tikrai tiek daug dirba? Gal kaip tik dėl to ir vėluoja, nes pavargsta?

Oficialiai vairuotojas gali vairuoti tik tiek, kiek nurodyta tachografe. Realybėje — na, ne visi vežėjai yra šventi. Būna, kad žmogus pavargęs, bet spaudimas didelis. Aš asmeniškai prieštarauju tokiems dalykams. Pavargęs vairuotojas — pavojus kelyje ir jūsų daiktams. Geras vežėjas planuoja maršrutus taip, kad vairuotojas gautų normalų miegą. Blogi — spaudžia. Jei jūsų krovinys vėluoja dėl to, kad vairuotojas privalėjo išsimiegoti — džiuginsiuosi. Tai reiškia, kad dirbama saugiai.

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai iš mano senojo buto į naująjį, be sustojimų?

Tik jei mokate už visą furgoną ir tai — ekspresinis pervežimas. Dažniausiai — ne. Jūsų daiktai kraunami kartu su kitais. Furgonas gali apvažiuoti tris miestus Lietuvoje, tada lenkišką sandėlį, o po to — vakarų link. Tai vadinama dalinių krovinių pervežimu. Jūsų sofa stovi šalia svetimo šaldytuvo. Tokiu būvu sutaupote pinigų, bet prarandate laiko kontrolę. Nei aš, nei jūs negalim tiksliai pasakyti, kiek laiko užtruks pakrovimas Panevėžyje. Suprantat? Garantuotas grafikas čia — sąlyginis dalykas.

Ar tiesa, kad mano daiktai gali savaitę pagulėti sandėlyje, prieš iškeliaujant į Angliją?

Taip, jei renkame dalinį krovinį. Furgonas neišvažiuoja tuščias — jis surenka daiktus iš kelių klientų. Jūsų baldai gali stovėti mūsų sandėlyje Vilniuje tris dienas, kol surinksim likusius. Tai normalu, bet daugelis to nesupranta. Jie galvoja: surinko antradienį, trečiadienį jau Anglijoje. Ne. Surinko antradienį, išvažiuoja sekančią pirmadienį. Jeigu jums reikia skubiai — rinkitės ekspresą. Jei kaupiate daiktus sandėlyje be aiškios datos — paklauskite, kada furgonas bus pilnas ir išvyks. Kitaip garantuotas grafikas — tik miražas.

Muitinė, dokumentai ir kas pasikeitė po Brexit'o

Brexit'as vis dar kamuoja? Ką tai pakeitė pervežimams į Angliją?

Kai kurie dalykai pasikeitė kardinaliai. Dabar kroviniai — net asmeniniai daiktai — turi praeiti muitinės deklaravimą. Reikia inventoriaus, vertės nurodymo. Anksčiau važiuodavom kaip per vidų ES. Dabar — kaip į trečiąją šalį. Priverčia paplušėti su popieriais. Nors turiu pripažint, nežinau šimtu procentų, ar kiekvienam kroviniui dar reikia tos EORI kopijos, ar jau nebe — kolegos skirtingai aiškina. Pasitikrinkite su muitinės agentu. Tačiau faktas: dėl popierių vėlavimai pasienyje būna dažniau nei anksčiau.

Ar mano daiktai bus apdrausti savaime, ar čia kaip su automobilio KASKO?

Atsakymas skaudus. Automatiškai — ne. Vežėjas turi atsakomybę pagal CMR konvenciją, bet ten kompensacijos — juokingos. Už sugadintą televizorių galite gauti centus. Jei norite rimto draudimo, reikia pirkti papildomą. O daugelis klientų to nepadaro. Pamenu, vežėm pianiną — atsitrenkė į lifto apvadą. Klientas rėkė, kad mes neproffesionalai. Išmokėjome CMR limitu — 300 eurų. Ar tai padengė remontą? Nelabai. Draudimas kainuoja, bet aš sakau: jei vežate vertingus baldus, apdrauskite. Kitaip — rizikuojate.

Kokių dokumentų man tiksliai reikia, kad nieko neužlaikytų muitinėje?

Daugiausia problemų kyla dėl netinkamo inventoriaus. Reikia sąrašo visų daiktų lietuvių ir anglų kalbomis — bent jau pagrindinių. Vertę nurodyti realią, neperlenkiant — jei parašysite, kad sofa verta 50 eurų, muitininkai įtars, kad vengiate mokesčių. CMR važtaraštis, vežėjo sutartis. Jei daiktai nauji, reikia čekių. Kai kurie klientai nori varyt viską kaip „dovanų“ — nenorite žinoti, kas nutinka tokiu atveju. (ait, dar reikia paso kopijos daiktų savininkui — beveik pamiršau, sorry.) Nesusipratimų pasienyje prisidaro daugiausiai dėl nežinojimo, o ne dėl blogų ketinimų.

Pakavimas, daiktai ir reali žala

Ar tikrai mano sofos ir šaldytuvas bus sveiki, jei vežėjas pasiima viską?

Štai čia priklauso. Jei daiktus pakuojate patys ir kažkas dūžta — mums bus sunku. Pernai klientė supakavo stiklines lentynas į laikraščius. Na, aš galvojau, kad laikraščiai — švelniu variantu. Nu, važiuojam. Anglijoje radome kruviną stiklų mėsgalį. Nes stiklas turi būti įvyniotas į burbulinę plėvelę, o tada — į dėžę. Jei nešiojame mes, atsakomybė aiškesnė. Jei pakuojate jūs — tenka rizikuoti. Solidus pervežimas į Angliją prasideda nuo tinkamo pakavimo. Ne nuo gražaus furgono.

Kas nutinka, jei aš tyčia ar netyčia įmetu daiktų, kurių negalima vežti?

Muitinė tai randa. Buvo atvejis — klientas įkišo aerozolinius dezodorantus, dažų flakonėlius, žiebtuvėlių. Muitininkai Kalaise atidarė dėžę, rado, ir — stop. Krovinys stovi dvi dienas, kol išrenkama, rašomi aktai. Kartais baudžia. Be to, jei viduje — alkoholis ar tabakas virš normos, problemos dar didesnės. Aš visada klausiu: ar yra skysčių, dujų, aštrių daiktų? Dažnai sako „ne“, o paskui randam dažų. Tai vėlgi — sąžinės reikalas, bet laiko gaišinimas garantuotas.

Ar pervežimo metu galima prarast bent mažą daiktą?

Teoriškai — ne, praktiškai — pasitaiko. Ypač dalinių krovinių pervežime. Maža dėžutė su dokumentais ar papuošalų dėžutė gali nuslysti, užkristi už kitos. Arba pasimesti tarp dviejų furgonų perkeliant krovinį. Turime kameras, check-in listus, bet žmogiškas faktorius egzistuoja. Jei daiktai maži — siūlau vežtis su savimi automobilyje ar lagamine. Klysti gali visi, nors mes ir stengiamės. Svarbiausia — nepulti vėliau kaltinti vežėjo, jei pats nesurūšiavote smulkmenų.

Grafikas — mitai ir faktai

Kaip jūs garantuojate, kad krovinys bus viduje būtent tą dieną, kurią sutarėme?

Aš? Aš negarantuoju šimtu procentų. Nėra tokio dalyko kaip absoliutus laiko garantas pervežime į Angliją. Yra planuota data ir yra buferinės dienos. Pas mus — plius/minus viena darbo diena. Geri vežėjai sako: „planuojame antradienį“. blogi sako: „garantuojame antradienį lygiai 14:00“. Nes antradienį 14:00 priklauso ne nuo mūsų valios, o nuo to, ar prie Doverio nebus eilės. Mes duodame intervalą. Tai sąžiningiau, nors ir ne taip gražiai skamba.

Ar buvote situacijoje, kai nepavyko laiku pristatyti dėl rimtos priežasties?

Buvau. Praeitą rudenį vairuotojas iš Londono pusės susirgo — karščiavo 39, negalėjo vairuoti. Mum reikėjo skubiai ieškoti pamainos, o tai — penkiolika valandų vėlavimas. Klientai jau tuštino seną butą, durų nerakino. Teko skubiai tartis dėl nakvynės viešbutyje. Visi pikti. Aš irgi piktas, nes darbas dvigubas. Bet žmonės nesirgo pagal grafiką. Tai normalu. Garantuotas grafikas čia žlugo. Ką padariau? Sumokėjau už viešbutį ir atsiprašiau. Kartais taip būna. Reikia žmoniškumo.

Ar yra koks nors skirtumas tarp „planuojama data" ir „garantuota data"?

Oho, didžiulis. Planuojama data — tai, kai mes žiūrim į žemėlapį, orus, vairuotojų grafiką ir sakom: „turėtų būti antradienį". Garantuota data — teoriškai tai įsipareigojimas, už kurio neįvykdymą kažkas baudžiamas. Bet logistikoje... realiai baudžiamas retai kas. Sutartyse būna — civilizuotose tiesog išimtinės aplinkybės, force majeure, sto ligos. Tai praktiškai beveik viskas yra išimtinė. Jei vežėjas sako „garantuoju“ ir neleidžia sutartyje jokio tarpelio — arba jis meluoja, arba pats nežino, ką daro. Neverkite vėliau.

Ką reiškia, kai pigu ir gražu — ar tai jau signalas ka ko?

Reiškia, kad jie nori jūsų užsakymo. Daugiau nieko. Aš galiu dabar paskelbt, kad pervežimas į Angliją per 24 valandas — garantuotas. Ar tai tiesa? Ne, bet telefonas su rings. Pigūs vežėjai dažnai duoda neįmanomus pažadus, paima avansą, o paskui — dingsta arba vėluoja savaitę. Aš mačiau tokių, kurie paimdavo septynis užsakymus „į tą pačią dieną“, nors turi tik vieną furgoną. Realybė tokia: jei kaina per maža ir pažadai per gražūs — bėkite. Nes niekas neveža už ačiū, ypač su grafiko garantija.

Ką reiškia, kai jūs sakote, kad turite „laisvų langų" kiekvieną savaitę?

Reiškia, kad furgonai važiuoja reguliariai. Bet nereiškia, kad jūsų daiktai tilps į būtent tą, kuris vyksta artimiausią. „Langas“ — laisva vieta. Jei turite trijų kambarių butą, o furgone liko vietos sportiniam krepšiui — jūs netilpsite. Tada laukiate kito. Taip ir su grafiku. Daugelis kompanijų giriasi, kad važiuoja kasdien, bet nutyli, jog 80 procentų užimta. Klauskit ne ar važiuoja, o ar yra laisva vieta jūsų tūriui būtent tą dieną.

Praktiški dalykai prieš renkantis vežėją

Kada verta rinktis ekspresinį, o kada — standartinį pervežimą?

Ekspresas reikalingas, jei parduodate butą trečiadienį, o ketvirtadienį jau turite atverti duris naujuosiuose. Kaina dviguba, kartais triguba. Bet tada furgonas važiuoja tiesiai pas jus. Standartinis — jei turite lankstumo savaitei ar dviem. Tada kaina normali, bet grafikas — apytikslis. Aš asmeniškai siūlau rinktis standartinį ir planuotis. Pervežimas į Angliją nėra ta vieta, kur reikia spausti iki paskutinės akimirkos. Matęs per daug situacijų, kai žmonės skuba dėl nežinojimo, o ne dėl realybės.

Ar galiu pats išsinuomot furgoną, pasamdyt draugą ir sutaupyt?

Galit. Mateme ir tokių. Nuomojat furgoną — keturi šimtai eurų, keltas — du šimtai, dyzelis — dar trys. Draugas dirba nemokamai? Retai. Be to, ar jis žino, kaip važiuoti per Paryžių? Ar mokat muitinės dokumentus pildyt? O kas, jei padaužot mašiną? Draudimas? O Londone kur pastatysit dviejų tonų furgoną? Tempas — draugą pavytę, nukris sveikata. Šiaip gali būti nuotika, bet jei baldai vertingi — geriau mokėti profesionalams. Jūsų nervai padėkos.

Ar tikrai verta taupyti ant draudimo ir pakavimo?

Ne. Ir dar kartą — ne. Per mažai žmonių supranta, kad kelyje įvyksta ne tik avarijos. Stabtelėjimas, daiktas nuvarva. Durys prisispaudžia. Vibracija. Jei sofos kampas neapsuptas — jis tiesiog trinasi ir nusiskuta. Jei nėra draudimo — visa rizika jūsų. Kartais klientai pyksta ant mūsų: „Jūs gi profesionalai!“ Taip, bet profesionalai neprižiūri kiekvieno kilometro kaip delfinai. Pakavimo medžiagos ir draudimas — ta nedidelė suma, kuri sutaupo didelių ašarų. Patikėkit, mačiau tas ašaras.

Ar telefonu duodami pažadai turi kokią nors teisinę galią?

Jei sutarties nepasirašėt — nieko verti. Aš galiu telefonu pasakyt, kad atvešiu pervežimą į Angliją per dvi dienas, bet be raštiško patvirtinimo ir sutarties — tai tik žodžiai. Buvo klientas, kuris skundėsi, kad vadybininkas žadėjo. Klausiau — ar turit el. laišką? Ne. SMS? Ne. Tuomet tai lieka prieštaravimas be įrodymų. Rašykite viską. El. paštu. Net ir mano žodžius patikrinkite raštu. Tai apsaugo jus ir mane. Aš dėl to neverkstu — man ramiau, kai viskas juoda ant balto.

Kas bus, jei pristatymo metu aš negalėsiu būti naujajame būste? Ar galima atvežti vėliau?

Galima, bet tai kainuos. Jei vairuotojas atvažiuoja sutartu laiku, o durų niekas neatidaro — prasideda laukimo laikas, o po to — sandėliavimo mokestis. Londone viena para furgono stovėjimo ar daiktų laikymo gali kainuoti šimtą ar daugiau eurų. Verčiau pasiųskite pasitikėtiną žmogų arba derinkite dieną, kai tikrai būsite. Aš ne kartą švaistęs valandas laukdamas prie durų, nors klientas žadėjo „tuoj atbėgs“. Mūsų laikas — irgi pinigai. Suprantat? Planuokitės taip, kad pristatymo dieną būtumėte ten. Bent jau telefonu prisiekit prieinami.

Koks paskutinis patarimas žmogui, kuris rytoj jau kraustosi?

Nespauskite paskutinę minutę. Pasižiūrėkit, lyginat bent tris pasiūlymus (o gal keturis, jei laiko yra, bet mažiausiai trys — tai jau taisyklė). Ir dar vienas dalykas — jei skambinat ir vežėjas sakosi laisvas tiksliai tą dieną, kuri jums reikia, ir pigiausias rinkoje — skambinkit kitur. Geras pervežimas į Angliją su bent jau apytiksliu grafiku reikalauja planavimo. Mus galite rinktis ar ne — nesvarbu. Svarbu, kad nepatektumėt į rankas tiems, kurie pažada auksą, o atveža žvyrą.

Garantuotas pristatymas pagal grafiką į Angliją — tai idealus tikslas, bet ne absoliuti realybė. Geras vežėjas nesistengia jūsų apgaut gražiais žodžiais — jis duoda realų planą, buferines dienas ir atsistoja už save, kai nutinka nesklandumų. Jei ieškote pervežimo, klauskite ne tik kainos, bet ir to, kas bus, jei vėluos, ir kaip bus kompensuota. Iš tikrųjų profesionalą atskirsite nuo mėgėjo būtent pagal atsakymą į šitą paprastą, bet svarbų klausimą. Nepulkite į pigiausią spąstus — jie kainuoja brangiausiai.