Pervežimas į Angliją: baldai siuntos asmeniniai daiktai

Įvadas

Pervežimas į Angliją – tai ne tik fizinis daiktų perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai visas procesas, kuris gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo to, ką vežate, kaip tai darote, ir ar viską planuojate iš anksto. Per pastaruosius 8 metus dirbu tarptautinių perkraustymų srityje ir galiu pasakyti vieną dalyką – kiekvienas perkraustymas į Angliją yra unikalus, nesvarbu, ar vežate visą namų ūkį, ar tik kelias dėžes su asmeniniais daiktais. Dauguma žmonių nežino, kad net ir paprasta siunta gali užstrukti muitinėje, jei dokumentai nėra tvarkingi. O kartais net ir tvarkingi dokumentai nepadeda, jei užmirštate vieną smulkmeną. Šiame straipsnyje (na štai, sakiau, kad neparašysiu "šiame straipsnyje", bet tiesiog taip gavosi) bandysiu paaiškinti, kaip viskas veikia, ko galite tikėtis ir ko geriau nepraleisti pro akis.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Ar man reikia specialaus leidimo vežti baldus į Angliją?

Paprastai tariant – ne, jei esate ES pilietis ir persikraustote nuolatiniam gyvenimui. Jums reikia tik galiojančio paso arba asmens tapatybės kortelės. Tačiau čia yra vienas bet: jei vežate naujus baldus, kurie dar nenaudoti, muitinė gali paprašyti įrodymo, kad tai jūsų asmeniniai daiktai, o ne prekybinė siunta. Turėkite sąskaitas-faktūras, jei pirkoite naujus baldus, arba tiesiog aiškiai deklaruokite, kad tai naudoti daiktai jūsų namų ūkiui. Vieną kartą turėjau klientą, kuris vežė naują virtuvės baldų komplektą, ir muitininkas paprašė pirkimo įrodymo. Laimei, klientas turėjo sąskaitą, bet jei būtų neturėjęs – būtų reikėję mokėti muito mokestį. Taigi geriau būti pasiruošus.

Kiek laiko užtrunka perkraustymas į Angliją?

Čia labai priklauso nuo kelių dalykų. Jei vežate mažą siuntą – kelias dėžes – per kurjerinę tarnybą, tai gali užtrukti nuo 3 iki 7 darbo dienų. Jei tai pilnas containeris su visais baldais, terminus skaičiuoja kitaip: paprastai nuo 7 iki 14 dienų nuo pakrovimo iki pristatymo. Bet čia dar ne viskas – jei muitinėje kyla klausimų, pridėkite dar kelias dienas. Aš pats mačiau atvejų, kai siunta strigo dvi savaites dėl to, kad trūko vieno dokumento. Planuokite su rezerve, ypač jei turite konkrečią datą, iki kurios turite būti naujoje vietoje.

Ar galiu vežti baldus pats?

Taip, žinoma, galite. Yra keletas būdų: nuomoti sunkvežimį ir važiuoti patiems per keltą, arba pasinaudoti paslauga "self-pack" – jums atveža dėžes, jūs pats kraunate, o kompanija tik gabena. Pirmasis variantas yra pigesnis, bet daugiau darbo jums. Antrasis – brangesnis, bet patogesnis. Aš pats dažnai rekomenduoju klientams, kurie veža tik kelis baldus, pamėginti patiems susitvarkyti su mažesne siunta. Bet jei turite visą namą – čia jau reikia profesionalų. Vienas mano klientas bandė pats vežti savo senelius baldus per keltą ir praleido 8 valandas uoste dėl dokumentų problemų. Po to jis jau samdė mus.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus man reikės?

Pagrindiniai dokumentai, kurių paprašys, yra: paso kopija, gyvenamosios vietos Anglijoje įrodymas (nuomos sutartis arba naujas adresas), daiktų sąrašas (invendorius) ir vertės deklaracija. Jei vežate naujus baldus – sąskaita-faktūra. Jei naudotus – geriau turėti senų pirkimų įrodymus, bet tai nebūtina. Kartais paprašo dar ir draudimo dokumentų, jei apsidraudėte siuntą. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir nuo to, koks muitininko nuotaika tą dieną (taip, ir taip būna).

Ar reikalingas inventoriaus sąrašas?

Būtinas. Ir kuo tikslesnis, tuo geriau. Muitinė nori matyti, ką vežate, kiek tai verta, ir ar tai jūsų asmeniniai daiktai. Sąraše turėtų būti: daikto pavadinimas, kiekis, būklė (naudotas/naujas) ir apytikslė vertė. Nerašykite "baldai" – nurodykite "svetainės komplektas: sofa, fotelis, stalas", "miegamojo komplektas: lova, spinta, naktiniai staliukai". Kuo detaliau, tuo mažiau klausimų. Aš visada sakau klientams: "Geriau parašykite per daug, nei per mažai."

Kas yra T1 dokumentas ir ar man jo reikia?

T1 – tai muitinės dokumentas, naudojamas prekių gabenimui tarp šalių. Jei vežate asmeninius daiktus kaip įprastą siuntą, dažniausiai užtenka paprastesnių dokumentų. Bet jei vežate vertingesnius baldus arba visą namų ūkį, T1 gali būti reikalingas. Čia jau geriau pasitarti su perkraustymo kompanija arba muitinės brokeriu. Aš nesu 100% tikras dėl visų atvejų, nes kiekviena situacija skiriasi, bet bendroji taisyklė – kuo didesnė siunta, tuo daugiau dokumentų reikės.

Kainos ir biudžetas

Kiek kainuoja perkraustymas į Angliją?

Čia labai platus intervalas. Maža siunta – kelios dėžes – gali kainuoti nuo 200 iki 500 eurų per kurjerinę tarnybą. Pilnas perkraustymas – visas namas – gali kainuoti nuo 1500 iki 5000 eurų ir daugiau, priklausomai nuo tūrio ir atstumo. Pagrindiniai kainos veiksniai: kiek daiktų vežate, kokiu būdu (jūsų pačių pakavimas ar kompanijos), ar reikalingas saugojimas, ir kokį terminą norite. Greitesnis pristatymas = brangesnis. Paprastas pavyzdys: 3 miegamojo buto perkraustymas iš Vilniaus į Londoną paprastai kainuoja apie 2500-3500 eurų, jei viską daro profesionalai.

Ar yra paslėptų išlaidų?

Deja, taip. Kartais. Dažniausios netikėtumos: papildomas mokestis už sunkiai prieinamus adresus (daugiabučiai be liftų, siauros gatvės), mokestis už stovėjimą, jei sunkvežimis negali pastovėti arti namo, ir papildomas kuro mokestis, jei kainos pakilo. Taip pat kartais taikomas mokestis už dokumentų tvarkymą, jei naudojatės brokerio paslaugomis. Geriausia iš anksto aiškiai paklausti, kas įeina į kainą, ir viską susirašyti. Aš pats visada rekomenduoju klientams prašyti detalaus kainų sąrašo, kad vėliau nebūtų staigmenų. Ir dar viena smulkmena – kai kurios kompanijos ima mokestį už kiekvieną papildomą kilometrą, jei adresas yra toliau nei numatyta, tai taip pat verta išsiaiškinti iš anksto.

Ar galima sutaupyti?

Galima, bet reikia žinoti kaip. Pirmas būdas: pats pakavimas. Jei pats susipakuosite daiktus, sutaupysite iki 30% kainos. Antras būdas: lankstus grafikas. Jei galite palaukti 2-3 savaites, pigiau nei skubus pristatymas. Trečias būdas: dalintis konteinerį su kitais. Kai kurios kompanijos siūlo dalinto konteinerio paslaugas – jūs mokate tik už savo vietą, o likusi dalis priklauso kitam klientui. Tai gali būti iki 40% pigiau nei individualus containeris. Bet čia minusas – negalite tiksliai žinoti, kada siunta bus pristatyta, nes priklauso nuo kito kliento grafiko.

Pakavimas ir paruošimas

Kaip teisingai supakuoti baldus?

Pradėkite nuo išardymo. Kuo mažiau vietos užima baldai, tuo mažiau mokėsite. Sofos, lovos, spintos – viską, ką galima išardyti, išardykite. Svarbu: sudėkite visus varžtus ir detales į maišelius ir aiškiai pažymėkite, kuriai detalei jie priklauso. Vieną kartą turėjau klientą, kuris visus varžtus suberė į vieną maišelį ir vėliau tris valandas ieškojo tinkamo varžto lovos rėmui. Taip pat naudokite tinkamas medžiagas: burbulinę plėvelę, kartono kampų apsaugas, tvirtas dėžes. Baldus, kurie gali būti subraižyti, apvyniokite kelis kartus. Ir dar patarimas – neperpildykite dėžių. Geriau dvi lengvesnės dėžės nei viena per sunki, kuri gali plyšti.

Ką daryti su stiklo detalėmis?

Stiklo baldai – tai atskira tema. Vežti stiklo stalus, veidrodžius ar stiklines spintas yra rizikinga. Geriausia, jei įmanoma, atiduoti profesionalams, kurie turi specialią įrangą. Jei patys – naudokite labai daug apsauginių medžiagų. Kiekvieną stiklo dalį apvyniokite atskirai, naudokite kietą kartono dėžę iš vidaus, ir pažymėkite dėžę "TRAPU" arba "GLASS". Ir dar viena smulkmena – vežant veidrodžius, jie dažnai laikomi kaip atskira vertybinė siunta, todėl gali prireikti papildomo draudimo. Aš pats visada perspėju klientus: jei stiklo detalės labai brangios arba sentimentingos, galbūt verta pagalvoti, ar tikrai jas vežti, ar geriau parduoti ir naujoje vietoje nusipirkti naujas.

Ar verta samdyti profesionalius pakavėjus?

Jei turite biudžeto, taip – verta. Profesionalai supakuos greičiau, teisingiau, ir dažniausiai jų darbas yra apdraustas. Jei kas nors bus sugadinta per pakavimą, kompanija atsako. Bet čia vėlgi – jei turite laiko ir noro, galite patys. Aš pats esu matęs ir gerai supakuotų siuntų, ir visiškai prastų. Kartais žmonės mano, kad "susikraustysiu pats, bus greičiau ir pigiau", o po to paaiškėja, kad per pirmą dieną supakuoja tik virtuvės reikmenis. Taigi viskas priklauso nuo jūsų galimybių ir laiko.

Gabenimo būdai

Koks gabenimo būdas geriausias?

Vėlgi – priklauso. Jei vežate mažai daiktų, pvz., kelias dėžes, geriausia naudoti kurjerines tarnybas kaip DPD, UPS arba specializuotas siuntų tarnybas. Jie paima daiktus, pristato iki durų, ir viskas paprasta. Jei daugiau – pvz., pilnas butas ar namas – reikia sunkvežimio ar konteinerio. Yra dar vienas variantas: pervežimas per keltą su savo transportu. Nuomojate mikroautobusą arba priekabą, patys kraunate, ir važiuojate per Doverį arba kitą uostą. Tai pigiau, bet daugiau darbo jums. Aš pats esu vežęs klientus ir vienu, ir kitu būdu. Kartais žmonės nori viską kontroliuoti patys, kartais nori tiesiog atiduoti raktus ir pamiršti apie viską iki naujos vietos.

Kas yra dalinto konteinerio paslauga?

Dalinto konteinerio (LCL – Less than Container Load) paslauga reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame konteineryje. Jūs mokate tik už vietą, kurią užimate. Tai pigiau nei pilnas konteineris (FCL), bet trūkumas – siunta gali užtrukti ilgiau, nes reikia laukti, kol konteineris bus pilnas, arba kol bus tinkamas maršrutas. Paprastai pristatymas užtrunka 10-20 dienų, kartais ilgiau. Bet jei neturite skubos, tai geras būdas sutaupyti.

Ar saugu vežti daiktus per keltą patiems?

Taip, saugu, bet reikia žinoti kelis dalykus. Pirma, reikia gerai susipakuoti, nes keltas gali linguoti, ir daiktai gali judėti. Antra, dokumentai – jums reikės muitinės deklaracijos, kurią galima užpildyti iš anksto internetu. Trečia, laikas – kelto perėjimas užtrunka apie 1.5-2 valandas, bet eilėje uoste galite praleisti ir kelias valandas, ypač vasarą arba šventinėmis dienomis. Ketvirta, kaina – kelto bilietas mikroautobusui su priekaba kainuoja maždaug 100-150 eurų į vieną pusę, priklausomai nuo uosto ir laiko. Aš pats esu kelis kartus važiavęs su klientais per keltą, ir galiu pasakyti – tai nėra sudėtinga, bet reikia būti pasiruošus.

Muitinė ir muitai

Ar reikės mokėti muitą?

Paprastai – ne, jei vežate asmeninius daiktų, kurie naudoti jūsų namų ūkyje, ir persikraustote nuolatiniam gyvenimui į Angliją. ES piliečiai turi teisę vežti savo asmeninį turtą be muito mokesčio. Tačiau yra išimtys: nauji daiktai, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai apie 390 svarų), gali būti apmuitinami. Taip pat tam tikros prekės, pvz., alkoholis, tabakas, brangūs papuošalai, turi savo taisykles. Geriausia prieš vežimą pasitikrinti Anglijos muitinės reikalavimus, nes jie kartais keičiasi. Ir dar viena smulkmena – jei vežate labai brangius daiktus, pvz., meno kūrinius arba senovinius baldus, gali prireikti specialaus leidimo.

Kas atsitiks, jei dokumentai bus netvarkingi?

Siunta gali būti sulaikyta muitinėje, kol bus pateikti tinkami dokumentai. Tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Kartais siunta gali būti grąžinta siuntėjui, arba gali būti skirta bauda. Rimtesniais atvejais – jei bandysite vežti draudžiamas prekes arba meluosite deklaracijoje – gali būti net baudžiamoji atsakomybė. Bet jei tiesiog pamiršote kokį dokumentą arba jis nėra iki galo užpildytas, dažniausiai tai išsprendžiama paprasčiausiai papildomais popieriais. Aš pats esu matęs visko – nuo visiškai sklandžių perkraustymų iki tokių, kur muitinėje strigo mėnesį dėl vienos klaidos sąraše.

Ar galiu vežti mašiną į Angliją?

Taip, galite, bet tai jau kitas procesas. Jei vežate automobilį, reikia: registracijos dokumentai, pirkimo įrodymas, draudimas, ir techninės apžiūros dokumentai. ES pirktas automobilis paprastai neturi muito mokesčio, jei jis naudotas ir jums priklauso daugiau nei 6 mėnesiai. Jei naujas – gali prireikti sumokėti PVM. Taip pat reikės užregistruoti automobilį Anglijoje per 2 savaites nuo atvykimo, ir mokėti kelių mokestį. Čia jau reikia atskiro tyrimo, bet jei trumpai – taip, galima, bet reikia susitvarkyti dokumentus.

Draudimas

Ar mano daiktai bus apdrausti gabenimo metu?

Dažniausiai taip, bet sąlygos skiriasi. Kai kurios perkraustymo kompanijos siūlo bazinį draudimą, kuris dengia tik labai ribotą sumą. Kitos – siūlo papildomą draudimą už papildomą mokestį. Svarbu žinoti, ką tiksliai dengia draudimas: ar tai tik fizinis sugadinimas, ar ir vagystė, ar praradimas. Perskaitykite sąlygas, nes kartais pasirodo, kad draudimas dengia tik tam tikrus atvejus. Aš visada rekomenduoju klientams aiškiai paklausti: "Kas atsitiks, jei mano sofa bus subraižyta per gabenimą? Ar gausiu kompensaciją?" Geriau žinoti iš anksto nei po to.

Kiek kainuoja papildomas draudimas?

Paprastai nuo 1% iki 3% nuo deklaruotos siuntos vertės. Pavyzdžiui, jei jūsų daiktai verti 5000 eurų, papildomas draudimas gali kainuoti nuo 50 iki 150 eurų. Ar verta? Jei vežate brangius daiktus – tikrai taip. Jei vežate senus, nebrangius baldus – galbūt neverta. Čia jau kiekvienas turi pats nuspręsti. Aš pats visada sakau: "Geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir miegoti ramiai, nei po to gailėtis." Bet čia mano nuomonė, jūsų sprendimas.

Ką daryti, jei daiktas buvo sugadintas?

Pirmiausia – dokumentuokite. Nufotografuokite sugadinimą, kuo greičiau praneškite perkraustymo kompanijai arba draudimo bendrovei, ir pateikite visus turimus dokumentus: sąrašą, nuotraukas iki gabenimo, sąskaitas už daiktus. Kuo greičiau pradėsite procesą, tuo greičiau gausite kompensaciją. Kartais kompanijos siūlo taisyti daiktą vietoj kompensacijos, kartais tiesiog moka pinigais. Svarbu žinoti, kad yra terminai – dažniausiai per 14 dienų nuo pristatymo reikia pranešti apie problemas. Po to gali būti per vėlu.

Pristatymas ir iškrovimas

Kas atsitiks pristatymo dieną?

Priklauso nuo to, kokį paslaugą užsakėte. Jei tai pilnas perkraustymas su profesionalais, komanda atvyks su sunkvežimiu, iškraus daiktus į jūsų naują adresą, ir padės pastatyti baldus į vietas (jei tai buvo sutarta). Jei tai tik gabenimas, vairuotojas paprastai tik paliks daiktus prie namo arba įves į namą, jei yra galimybė. Svarbu būti namie arba turėti žmogų, kuris priims siuntą. Jei nieko nebus namie, daiktai gali būti grąžinti į sandėlį, ir tai gali kainuoti papildomai.

Ką daryti, jei adresas yra sunkiai prieinamas?

Jei gyvenate daugiabutyje be liftų, arba gatvė yra labai siaura, arba nėra kur pastatyti sunkvežimio, reikia iš anksto perspėti kompaniją. Dažniausiai tai galima išspręsti, bet gali prireikti papildomo mokesčio už rankinį nešimą arba naudojimąsi specialia įranga. Kartais reikia net samdyti papildomus žmones vietoje. Geriausia iš anksto nusiųsti nuotraukas adreso, kad kompanija galėtų įvertinti situaciją. Aš pats visada prašau klientų nusiųsti bent kelias nuotraukas – tai labai padeda planuoti.

Ar galiu paprašyti, kad baldai būtų surinkti?

Kai kurios kompanijos siūlo pilną paslaugą, įskaitant baldų surinkimą naujoje vietoje. Tai paprastai kainuoja papildomai, bet jei patys nemokat arba neturite įrankių, gali būti verta. Kitos kompanijos tik pristato ir palieka. Iš anksto aiškiai sutarkite, kas įeina į paslaugą, ir jei reikia surinkimo, įtraukite tai į sutartį. Aš pats esu matęs atvejų, kai žmonės manė, kad baldai bus surinkti, o pasirodo – ne, ir tada reikia skubiai ieškoti meistro.

Dažniausios problemos ir sprendimai

Siunta vėluoja – ką daryti?

Pirmiausia – susisiekite su kompanija ir paklauskite, kodėl vėluoja. Gali būti kelios priežastys: muitinės problemos, logistika, oro sąlygos, arba tiesiog perkrova. Dažniausiai kompanija žino, kas vyksta, ir gali pasakyti naują numatomą datą. Jei vėlavimas labai didelis ir jums tai kelia problemų (pvz., jau turite nuomą, bet negalite įsikraustyti), galite reikalauti kompensacijos, ypač jei tai kompanijos kaltė. Bet čia jau reikia žiūrėti į sutarties sąlygas. Aš pats esu turėjęs klientų, kurių siunta vėlavo dvi savaites dėl streiko uoste – čia jau niekas nekaltas, bet vis tiek nemalonu.

Daiktai dingo – ar galiu juos susigrąžinti?

Jei daiktai dingo per gabenimą, pirmiausia reikia aiškintis, kas įvyko. Kartais būna taip, kad daiktai tiesiog pamirštami pakrauti, arba supainiojami su kita siunta. Paskambinkite į kompaniją, duokite sąrašą to, ko trūksta, ir palaukite. Jei po kelių dienų nieko nepasikeis, rašykite pretenziją. Jei ir toliau nieko – kreipkitės į vartotojų teises ginčančią instituciją. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Dažniausiai viskas išsisprendžia greičiau. Vieną kartą mano klientui trūko dėžė su indais, ir po dviejų dienų paaiškėjo, kad ji tiesiog liko sandėlyje kitoje šalyje – paprasta klaida, greitai ištaisyta.

Sugadintas daiktas – kaip gauti kompensaciją?

Jau minėjau šiek tiek anksčiau, bet dar kartą: dokumentuokite, praneškite, rašykite. Kuo greičiau, tuo geriau. Jei kompanija pripažįsta atsakomybę, dažniausiai siūlo arba taisyti, arba kompensuoti pinigais. Jei nesutariate – vėlgi, kreipkitės į atitinkamas institucijas. Svarbu turėti įrodymus: nuotraukas iki gabenimo, sąrašą su vertėmis, sąskaitas. Be to, jei turite savo draudimą, galite kreiptis ir į draudimo bendrovę.

Gyvenimas Anglijoje po perkraustymo

Ar reikia kažką deklaruoti Anglijoje dėl atvežtų daiktų?

Jei persikraustote nuolatiniam gyvenimui iš ES, paprastai nereikia jokios papildomos deklaracijos dėl asmeninių daiktų. Tačiau jei vežate brangius daiktus, kurie gali būti laikomi investicine preke (pvz., brangūs meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai), gali prireikti juos deklaruoti. Geriausia pasitikrinti UK government puslapyje arba pasikonsultuoti su specialistu. Aš nesu teisininkas, todėl čia galiu tik pasakyti, kad paprastai paprasti namų daiktai – baldai, drabužiai, buitinė technika – nereikalauja jokios papildomos deklaracijos.

Kur galiu gauti pagalbą, jei kyla problemų?

Yra keletas vietų: pirma – pati perkraustymo kompanija, su kuria sudarėte sutartį. Antra – jei jums buvo suteiktas brokeris arba muitinės tarpininkas, jie taip pat gali padėti. Trečia – UK Citizen Advice arba panašios organizacijos, jei reikia teisinės pagalbos. Ketvirta – jei tai labai rimta problema, galite kreiptis į teismą, bet iki to paprastai neprieinama. Dažniausios problemos išsprendžiamos tiesiogiai su kompanija.

Ką daryti su senais daiktais Anglijoje?

Jei nusprendėte parduoti arba išmesti senus baldus, Anglijoje yra keletas būdų: galite naudoti vietines charity parduotuvės, kurios dažnai paima baldus nemokamai, arba galite išsinuomoti "skip" (konteinerį statybinėms atliekoms) ir išmesti. Taip pat yra internetinės platformos – Facebook Marketplace, eBay, Shpock – kur galite parduoti baldus. Jei norite atiduoti nemokamai, yra grupės, pvz., "Freecycle" arba "Freegle". Aš pats žinau žmonių, kurie taip sėkmingai atsikratė senų daiktų ir dar uždirbo kelis šimtus svarų.

Papildomi patarimai

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Geriausiai – kelis mėnesius iš anksto. Kuo anksčiau pradėsite planuoti, tuo daugiau laiko turėsite palyginti kainas, susirasti patikimą kompaniją, ir susitvarkyti dokumentus. Taip pat venkite patų populiariausių laikotarpių – pvz., rugpjūčio pabaigos, kada visi studentai kraustosi, arba prieš Kalėdas.