Pervežame dalinius krovinius į Angliją mikroautobusais be vargo – štai ką tai iš tiesų reiškia

Dirbu su krovinių gabenimu jau... na, gal 22 metus. Ne visada viskas buvo idealu – buvo dienų, kai norėjau viską mesti ir grįžti į ūkį pas tėvus. Bet per tuos du dešimtmečius pamėginau visko. Žmonės dažnai klausia: „kaip jūs pervežate dalinius krovinius į Angliją mikroautobusais be vargo?" Atsakymas paprastas – ne visada tas vargas išnyksta, bet jei žinai, ką darai, stresas minimalus. Toliau – ne reklaminiai šūkiai, o tiesmukai atsakymai tiems, kurie pirmą kartą veža daiktus į Londoną, Birmingemą ar kitą kampelį.

Kainos, užsakymas ir kaip čia viskas suskaičiuojama

Kiek kainuoja pervežti dalinį krovinį į Angliją mikroautobusu?

Tiesiogiai – nuo 250 iki 600 eurų už kubinį metrą, bet čia vidutinė linija. Priklauso, ar vežam lagaminus, ar visą baldų komplektą. Kartais klientas sako: „pas mus tik dešimt dėžių“, o kai atvažiuojam, jos milžiniško dydžio, ant jų sofos. Tuomet kaina šoka. Geriausia atsiųsti nuotraukų. Tada nebūna to momento, kai aš sakau vieną sumą telefonu, o vairuotojas vietoje mato visai kitą vaizdą. Ir abiem nesmagu.

Ar galiu siųsti vieną kėdę ir sumokėti penkis eurus?

Na, jei aš būčiau labai malonus, pasakyčiau, kad taip. Bet būsiu atviras – viena kėdė į Angliją mikroautobusu nekeliauja. Ne todėl, kad blogas žmogus, o todėl, kad net mažiausiam kroviniui reikia vietos, laiko, degalų ir tos absoliučiai nepakeliamos padangos kelyje. Minimalus mokėjimas paprastai būna apie 80–120 eurų už mažą siuntą. Jei norite pigiau – paštas jums draugas. Nors ir sulaužys kėdę, apsvarstykit.

Ar kaina priklauso nuo to, kada užsakau?

Tikrai taip. Jei skambinate likus dviem savaitėms – turiu laiko suplanuoti, sukomplektuoti dalinį krovinį su kitais daiktais ir jūs gaunate normalią kainą. Jei rašote šiandien, o važiuoti reikia rytoj į Birmingemą – kaina didesnė. Ne todėl, kad aš chaltūrininkas, o todėl, kad teks daryti atskirą reisą arba keisti maršrutą. Būna, kad žmogus skambina penktadienio vakarą sekmadienio perkraustymui. Nu ką aš galiu padaryt – šypsausi, bet kaina kyla. Dar – sekmadieniais Anglijoje daug kur sunku iškrauti.

Ką daryti, jei mano krovinys didesnis neiplanuotas, bet jau sutartą kainą sumokėjau?

Oho, čia nemalonus momentas. Buvo situacija prieš trejetą metų – klientas užsakė du kubus, atvežė penkis. Sako, „pamiršau stalą“. Nu kaip gi. Paprastai bandau ieškoti kompromiso – jei vietos yra ir nepražudo kitų klientų, prisimauname papildomą mokestį vietoje. Nors vairuotojai nekenti tokių siurprizų. Kartais tenka atsisakyti dalies krovinio. Geriausia – būti sąžiningam iš anksto. Netgi jei gėda prisipažinti, kad daiktų daugiau. Aš ne teisėjas, aš vežikas. Didžiausia bėda, kai stengiamasi paslėpti daiktus.

Ar reikia mokėti visus pinigus prieš važiuojant?

Mažesni kroviniai – pusė iš anksto, pusė gavus. Buvo laikai, kai tikėjais žmonėmis žodžiu. Dabar – nebe tie. Buvę, kad atvežam daiktus, o klientas „pamiršo" piniginę. Arba sako, jog bankas neveikia. Nu jo. Didesni projektai – trys etapai. Kartais su senais klientais vežu be avanso. Tai trust-based reikalas. Nors sutartis rašoma visada, net jei draugas draugui. Pinigai nemiega, o mikroautobusai irgi degalus perka ne iš geros valios.

Pakavimas ir paruošimas – kur slypi galvos skausmas

Ar privalau viską supakuoti į dėžes?

Idealu – taip. Realybė – pusė žmonių turi dėžių iš parduotuvių, kita pusė – maišus iš maximos. Aš asmeniškai matau visko. Vieną kartą dalinis krovinys į Angliją buvo sukrautas į šiukšlių maišus. Nepertraukt. Atrodo baisu, bet pravažiavo. Tikrai geriau dėžės. Jei vežate indus – suvyniokite. O jei sugalvojote sunesti daiktus į furgoną tiesiog išmėtytus ant grindų... gerai, darysit, bet vairuotojas turi teisę atsisakyti krauti. Jis ne tėvas, kuris renka žaislus po vaikų kambario.

Ar galiu vežti maistą, augalus, dviratį be dežės?

Maistas – tik sausas, sandariai supakuotas. Buvo atvejis, kai klientė slėpė šaldytus koldūnus po antklode. Sutirpo. Mikroautobuso kilimai nebe kvepia kaip nauji. Augalai – galima, bet jei tai kažkas vertingo, pavyzdžiui, citrusas, kurį pažįstamas iš Kipre (nors iš kur aš žinau, ar tikrai citrusas, taip rašė klientė), rizikuojate. Dviratis – be dežės vežam, bet reikia atsukti pedalus. Kartais žmonės to nepadaro. Tada dūsta valandas, nes netelpa. Ir keikiasi. Aš irgi tada pakraustau.

Koks yra pats blogiausias pakuotės pavyzdys, kokį matei per tuos 22 metus?

Pats blogiausias... 2019-ais, jei neklystu, vaikinas sukrovė elektroniką į padangų dėžes be jokios apsaugos. Stiklinis laikrodis šalia grąžto. Anglijoje atidarius – laikrodis po ratais. Klientas pyko ant mūsų. Aš pasakiau, kad ant dėžės rašė „Padangos", ne „Rankų darbo stiklas". Jis nesuprato. Kreipėmės į draudimą, bet jei pakuotė primena sodo atliekas, mažai ką gausi atgal. Rimtai, pakuokit kaip žmonės, o ne kaip iš gyvulių ūkio.

Ar reikia numeruoti dėžes rašikliu?

Nebūtina rašyti disertacijos ant kiekvienos, bet ženklinti – taip. Bent jau kurie kambarys. Nes kai iškrauname dalinį krovinį Anglijoje į ketvirtą aukštą be lifto, o ten dvidešimt dėžių be užrašų, klijuojatės. Klientas sako „o ten rūbai, o ten indai" – o mes spėliojam kaip teleloto. Buvo, kad dėžė su indais atsidūrė po sofa. Sofa nebuvo lengva. Indai – taip pat. Rašykit „virtuvė", „miegamasis" (o gal „miegamajame" – bet čia jau nebe ta tema) – ir gana. Mes nesimegatėsim turiniu, mes norim žinot, ar galima tempt.

Ar turiu sudaryti daiktų sąrašą kiekvienai dėžei?

Jei asmeninius daiktus – ne. Bet verta turėti bendrą sąrašą, jau ne dėl mūsų, o dėl savęs. Atvažiavus į Angliją po trijų dienų vairavimo mintys susivelia. Jūs patys nebematote, kur dėžė su dokumentais. Be jų – problemų gali kilti nemažai. Mūsų pusėje sąrašas reikalingas tik tada, jei krovinys komercinis ar važiuoja per kitas ES šalis, kur gali paklausti. Į patį Doverį paprastai niekas nežiūri į vidų. Bet negerai taip sakyti... tegu lieka tarp mūsų.

Kelyje – pasienis, laikas ir nenumatyti dalykai

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos į Angliją?

Žiūrint iš kur. Iš Vilniaus – maždaug 30–36 valandos realaus važiavimo. Bet mes nevežame tiesiai kaip fūra per naktį. Krauname po klientus: vienas Panevėžy, kitas Kaune, trečias dar kažkur. Dalinių krovinių esmė – kombinuoti. Tad siuntimas į Londoną gali užtrukti 4–5 dienas nuo paėmimo. Buvo ir savaitė, kai vairuotojui sugedo mašina Vokietijoje. Klientai iš proto kraustėsi. Aš irgi. Realūs terminai – 3–7 darbo dienos. Jei kas žada per dvi – arba meluoja, arba važiuoja tuščias, o jūs permokėjote.

Ar reikia mano paso kopijos, kad vežtumėte daiktus?

Priklauso. Jei daiktai jūsų ir važiuojate kartu – nereikia. Jei siunčiate be savęs – reikia asmens dokumento kopijos bei pasirašyto įgaliojimo (taip, „pasirašyto", nes „įgaliojimas" – aš naktimis linksnius pamirštu) – ir sąrašiuko. Po Brexito Anglijoje viskas kiek pasikeitė. Kartais muitininkai paklausia papildomai. Aš asmeniškai nebežinau visų taisyklių galvoje – jos keičiasi kaip oras Londone. Geriau pasitikrinti iš anksto, nei stovėti Doverio foje aiškindinti pasieniečiui, kodėl tapatybė neaiški. Jei ką, skambinkite.

Ar keičiasi taisyklės, kai Anglija jau nebe ES?

Keičiasi, bet ne dramatiškai. Asmeniniai daiktai kelia klausimų tik tada, jei jų per daug – pradeda atrodyti kaip prekyba. Muitinėje gali paklausti, ar viskas naudota. Pasitaiko, kad prašo sąskaitų. Po 2021-ųjų reikalavimai svyruoja. Kartais pasienietis smalsus, kartais – ne. Jei vežate naują kompiuterį dėžėje – rizikuojate. Geriau ta dėžė atrodytų atidaryta, naudota. Nežinau, ar galiu taip patarti viešai, bet kai kuriems taip yra padėjęs. Anglija dabar kitokia, bet ne priešas.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėlavo dėl transporto kamščių?

Tai gyvenimas. Eurotunelis arba migrantai prie Kalais, Vokietijos aplinkkeliai – viskas realu. Kartais pats nežinau, ar spėsim, kol neatidarius telefono. Jei vairuotojas vėluoja – skambiname iš karto. Jūs gaunate SMS apie uždelsimą ir priežastį. Bet prašau supratimo: mes ne valdome autostradų. Jei pasienyje Anglijoje tikrins pusvalandį ilgiau – nei aš, nei vairuotojas neapsaugoti. Kartais tenka giliai įkvėpti ir palaukti. Jei kas žada, kad niekada nevėluos – jis meluoja, ne aš.

Kaip sekame, kur yra mano krovinys kelyje?

Moderniuose mikroautobusuose yra GPS. Gaunate nuorodą arba skambinate – matau, kad dar tik prie latvių. Bet technika kartais triksta. Buvo reisas į Angliją, kai sistema rodė, jog mikroautobusas plaukioja jūroje. Realybė – važiavo per Lenkiją. Tada keletą valandų širdis plakė greičiau. Daugiau kaip 90 proc. laiko viskas veikia, bet kartais tenka pasikliauti ir vairuotojo žodžiu. Jie dažniausiai teisūs. O Vikingai irgi plaukiojo, bet čia jau be reikalo nukrypau.

Ko vengti ir kaip neprašauti pro šalį

Ar visos įmonės, kurios skelbia „pigiai vežame į Angliją", yra patikimos?

Ne. Ir čia pasakysiu atvirai – dalis jų yra š pydras. Yra tokių, kurie pasiima jūsų daiktus, sukiša į sandėlį ir mėnesį meluoja, kad mikroautobusas sugedo. Tada prašo papildomai, nes „muitai" ar „papildoma vieta". Aš pats per tuos metus esu matęs, kaip gerai atrodantys vyrukai pasiimdavo avansus ir dingdavo. Anglijoje klientas lieka be daiktų, be pinigų, o telefonai išjungti. Todėl visada paprašykite registracijos numerio, egzistuojančio adreso, skaitykite atsiliepimus ne tik Facebook'e, kur draugai draugams rašo. Ir jei kaina per maža – klauskite savęs, kodėl.

Koks yra pats didžiausias sukčiautojų požymis?

Kai niekas nepasirašo nieko. Tik Messenger žinutė, paskui – tyla. Dar – kai nėra matomų mašinų nuotraukų. Skelbia „vežame dalinius krovinius", o turi vieną n kartų nufotografuotą vyturį. Arba prašo pinigų ne įmonės sąskaitą, o „Sergio" asmeninę. Buvęs klientas rodė – sumokėjo 900 eurų vaikinui, kuris labai maloniai kalbėjo. Mašinos numeris, aišku, netikras. Aš ne teisėjas, bet ašarų dėl tokių dalykų neturėkit – patikrinkite. Malonumas telefone dar nieko nereiškia.

Ar galiu viską palikti ant vairuotojo sąžinės?

Tikrai ne. Vairuotojas nėra jūsų asmeninis vadybininkas. Jo darbas – saugiai pervežti dalinį krovinį į Angliją, o ne rūšiuoti močiutės vazas. Jei nesupakuosite, nepasiruošite, nurodysite blogą adresą – vinys. Vairuotojas gali bandyti skambinti, bet jei patys nepasiimate atsakomybės, niekas kitas jos nepasiims. Buvo, kad žmonės atiduoda raktus ir sako „susitvarkykite patys". Ne. Tai tarytum atiduotumėte vaiką be instrukcijų. Aš ne auklė.

Ką daryti, jei krovinys atkeliavo sulaužytas – bet pačiame mikroautobuse viskas tvarkingai?

Tada pirmiausia žiūrite, ar pakuotė silpna. Jei dėžė buvo šlamštas – mes ne stebukladariai. Mes pervežame dalinius krovinius mikroautobusais, o ne levituojame. Jei daiktas prastai supakuotas, viduje nėra apsaugos, tai net ir atsargiai važiuojant nutinka. Bet jei dėžė tvirta, o suplota iš šono – rašykite aktą, fotografuokite. Mes turime draudimą, bet jis nepadengia jūsų aplaidumo. Kartais klientai patys krauna blogai, o paskui kaltina mus. Būna ir taip. Aš neinu nuo tiesios linijos.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti dalinius krovinius mikroautobusu?

Nes ne visada apsimoka. Jei važiuojame į Angliją su puse pilnos mašinos tik dėl jūsų spintos, degalai, vairuotojo mokesčiai ir autostrados suvalgo pelną. Kartais pasiimame tris dalinius krovinius, kad atsipirktų kuras. Kai kurios firmos dirba tik pilnais kroviniais, nes paprasčiau. O daliniai kroviniai į Angliją mikroautobusais yra daug patogesnis... na, klientams. Bet jei neapskaičiuosi – būsi raudonas. Pernykštis reisas, kurį atmestinai suplanavau, vyrai dar atsimena. Paskui pora savaičių nešnekėjo.

Anglijos specifika ir paskutiniai patarimai

Ar tikrai mikroautobusas yra geriau negu didelė fūra mano daiktams?

Žiūrint ką vežate. Jei turite du kvadratus asmeninių daiktų – fūroje jūsų krovinys kaip adata šieno kupetoje. Praradimo rizika didesnė, nes daiktai perkeliami, perkraunami. Mikroautobusas važiuoja tiesiai iš taško A į B. Jūsų dalinis krovinys stovi ten pat. Jei butas – fūra. Jei baldai mamai į Bristolį – mikroautobusas. Niuansas: senų Anglijos kvartalų gatvėse fūros nepravažiuoja, o mikroautobusas įsuks ir į kiemą.

Ar galiu gauti daiktus į namus Anglijoje, kai pats neatvažiuoju?

Taip, tai vienas didžiausių pliusų. Durų iki durų: paliekate daiktus Vilniuje, pristatome į butą Londone. Dalinių krovinių pervežimai į Angliją mikroautobusais yra daug patogesnis nei oro uostas ir papildomas transportas. Bet turi būti kas priima Anglijoje. Jei daugiabutis be lifto, vairuotojas nesinės į aštuntą aukštą vienas. Arba reikia derėtis iš anksto. Kartais klientai tai pamiršta, o paskui pykstasi. Suprantu, jaudulys, bet planavimas gelbsti.

Ar pervežate ir automobilius kartu su baldais?

Ne, šitoje vietoje – ne. Mes specializuojamės daliniuose kroviniuose, o automobilių gabenimas yra atskira spekuliacija. Yra tam specialūs platforminiai vežėjai. Jei jūsų draugas sako, kad mikroautobuse galima nutempti priekabą – neklausykite. Tai ne filmas apie greitkelį. Mikroautobusas skirtas baldams, dėžėms, daiktams. Kartais klausia, ar tilps motociklas. Mažas – taip, jei išardysite. Bet automobilis – absoliučiai ne. Be to, draudimas kitoks. Aš ne specialistas šioje subnišėje, patarčiau ieškoti tų, kurie veža auto kasdien.

Ką reiškia „be vargo" pervežimas realybėje?

Tai marketingas, bet turiu pripažinti – mes jį naudojam. Realybėje vargo būna, bet mes jį slopiname. Jūs nepamatote, kaip vakare derinu maršrutus tarp Lietuvos ir Anglijos. Nematote, kaip vairuotojas aiškinasi su pasieniečiu. Gaunate skambutį: „rytoj būsim prie durų". Tas „be vargo" reiškia, kad logistinį skausmą suvalgome mes. Jūsų dalis – supakuoti ir atidaryti duris. Kartais padėti nešti, jei laiptai slidūs. Tai ne stebuklas, bet jei viskas baigiasi tik be didelio galvos skausmo – jau laimėjimas.

Koks pats svarbiausias patarimas pirmą kartą vežant daiktus į Angliją?

Nepulkite į paniką. Banalu, bet tiesa.