Per kiek laiko pasieks krovinys Angliją nuo durų iki durų?

Kai man paskambina ir klausia, per kiek laiko krovinys pasieks Angliją nuo durų iki durų, aš pirmiausia atsidūstu – ne iš pykčio, o todėl, kad tai geras klausimas be vieno atsakymo. Per dvidešimt ketverius metus tarptautinių perkraustymų aš mačiau visko: yra buvę, kad per 48 valandas daiktai iš Vilniaus jau stovi Bristolyje, ir yra buvę, kad savaitę pragulėjo konteineris niekam tiksliam sandėlyje prie Doverio, nes dokumente sužioplinta viena raidė. Visa tai priklauso nuo kelių dalykiškų dalykų – kokio dydžio jūsų krovinys, ar vežama pilna mašina, ar tik dalytas plotas, kokia savaitės diena iškeliaujama, ar vairuotojui nereikės laukti pasienyje. Žodžiu, apie tai ir pakalbėsim.

Pradžia ir bendri terminai

Kiek dienų vidutiniškai trunka važiuoti nuo durų iki durų į Londoną?

Na, realiai, jei viskas gerai, mašina nuvažiuoja per dvi tris dienas. Bet tai nėra taisyklė – aš sakau „vidutiniškai“ tik todėl, kad statistikai reikia, o gyvenime viskas kitaip. Paprastai pirmą dieną kraunamės, tuomet naktį arba kitą rytą važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, tada per Olandiją arba Belgiją, keltu arba tuneliu pervežame ir galiausiai atsiduriame Anglijoje. Jei važiuoji iš Klaipėdos ar Šiaulių, o ne iš Kauno, tai dar pusdienis ar visas kiltelio ilgiau. Žodžiu, 48–72 valandos ant popieriaus skamba gražiai, bet aš klientams visada sakau – planuokit keturias dienas, ir jei bus greičiau, apsidžiaugsit. Vieną kartą važiuojant per Belgiją snigo kaip pašėlę, ir mes šešiolika valandų užtrukom tik tolimesnei atkarpai, nes kelias virto čiuožykla.

Ar galiu rašyti į darbą, kad atsiimsiu daiktus trečiadienį, nes vežėjas pažadėjo?

Aš žinau, kad pažadas skamba gražiai, ypač kai norisi viską susiplanuoti, bet… nerašyčiau taip greitai. Kartais vežėjai, norėdami paimti užsakymą, prisižada per daug. Būna, kad jie patys dar nežino, ar tą trečiadienį jų mašina išvis nebus kitoje šalyje. Aš esu matęs situacijų, kai klientas gavo SMS „ryt bus“, o tada tylu tris dienas, nes vairuotojas sugedo kur nors netoli Liuksemburgo. Tai patarimas iš seno vilkiko – palikite sau tarpą bent dieną-kitas. Jei daiktai atvyks anksčiau – puiku, turėsite laiko išpakuoti. Jeigu vėluos – nereikės raudonuoti prieš viršininką, kad reikia dar atostogų arba dar blogiau – prašyti kaimyno, kad priimtų svetimus baldus.

Kodėl vieni skelbiasi, kad perveja per 2 dienas, o kiti sako savaitę – kas čia per skirtumas?

Oho, tai čia kaip su taksi ir limuzinu – abu nuveš, bet viskas kitaip. Dviejų dienų pervežimas paprastai būna tik tada, kai samdotės visą mašiną vienam sau, vairuotojas atvažiuoja pas jus, pakrauna ir važiuoja tiesiai į Angliją. O ta savaitė – tai vadinamasis „grupinis pervežimas“, kai jūsų kėdės ir dėžės viniuojasi į tą pačią mašiną su kaimyno šaldytuvu iš Panevėžio ir kažkokiu dūmų įrenginiu iš antro garažo (taip, taisyklingai rašoma kitaip, bet klientai taip vadina). Mašina turi apvažiuoti keletą adresų, pakrauti, iškrauti, ir tik tada pas jus. Tai štai kur terminas. Aš pats dažniausiai siūlau vidurį – jei skubate, imkite pilną furgoną, jei taupote – teks palaukti kitų krovinių, bet piniginė padėkos.

Ką daryti, kol neatvažiavo mašina

Kiek laiko užtrunka pats pakrovimas mano name Kaune?

Gerai, paimkim paprastą butą trijų kambarių. Jei viskas supakuota, liftas veikia, ir jūs nors kartą gyvenime pirkote lipniąją juostą – dvi tris valandos. Bet jei gyvenate ketvirtame aukšte be lifto, o dar pamiršote sukrauti dviratį iš rūsio arba vyras staiga nusprendė, kad būtina dar išplauti puodus… tada pusė dienos lengvai. Aš vieną sykį laukiau keturias valandas, nes klientas nusprendė, kad pakavimą pradės tada, kai aš jau atsistojau prie durų. Tokie dalykai ne tik juokingi – jie puiškiai verčia vėluoti kitiems žmonėms eilėje, kurie laukia savo eilės po jūsų. Atminkite: vairuotojas turi valandas, o plane viskas gyva.

Ar man reikia ruoštis kažkokiems popieriams, ar jūs patys tvarkysite?

Mes tvarkome CMR ir inventorių, bet jūs turite pasirūpinti, kad turėtume sąrašą daiktų. Ne, ne tokį, kokį rašot ant lapelio ant kelio – rimtesnį. Po Brexito muitinė gali paklausti, kas viduje, ir jei parašyta „įvairūs daiktai“, jie turi teisę atidaryti. Ir atidaro. Ir tada sėdi. Kartą turėjom tokį atvejį, kad užrašėme „asmeniniai efektai“, o pareigūnai pareikalavo detalizuot turinio. Praradom pusdienį Doverio, nes niekas iš mūsų nebuvo pasiruošęs atidarinėt dėžių po dešimtį sykių. Tai paruoškite normalų sąrašą – tai ne biurokratija, tai jūsų laikas ir vairuotojo nervai, kurie baigiasi anksčiau nei pusdienis.

Ar galiu pakrauti dar tą pačią dieną, kai paskambinau?

Aha, šitas klausimas… atsakymas toks: jei turime tuščią mašiną gretimame rajone ir jūs visiškai pasiruošę – galbūt. Bet „galbūt“ čia yra operos žodis. Šią savaitę turbūt ne, nebent… (atsiprašau, pamiršau, ką buvau pasakyti – na, jei labai skubu, kai kurie kolegos ima dvigubą mokestį už skubą, bet aš pats tokio ryšio nebežiūriu). Paprastai reikia poros dienų bent jau suplanuoti maršrutą. Yra buvę, kad žmonės skambina sekmadienio vakarą, o pirmadienio rytą mes jau stovim prie durų – bet tada jie moka ne tik už pervežimą, bet ir už tą vakarą, nes kas nors kitas aukojo savo poilsį. Geriau skambinkit anksčiau.

Kelyje – ne taip romantiška, kaip atrodo

Ar vairuotojai važiuoja be sustojimų, kol pasiekia Angliją?

Ne, ir dar kartą – ne. ES taisyklės griežtai riboja vairavimo laiką: per dieną galima vairuoti devynias valandas, tada privaloma pailsėti vienuolika. Aš žinau, kad filmuose vairuotojai neatpažįstami iš pašėlusio greičio, bet realybėje baudos už tachografą yra piktesnės nei bet kokia kritika. Tai reiškia, kad mašina sustoja nakčiai Vokietijoje arba Belgijoje. Jūsų daiktai miega, vairuotojas miega, aš miegu ramiau. Kartą kolega pamėgino pavažiuoti ilgiau, kad spėtų į keltą – gavo baudą Prancūzijoje tokią, kad gailėjo pusės gyvenimo. Neapsimoka rizikuoti dėl jūsų sofos, nors ir labai gražios.

Ką daryti, jei kelyje nutinka avarija ar kažkas sugedsta?

Tiesą sakant, tai vienas iš tų dalykų, apie kuriuos nenori galvoti, bet turiu pagalvoti. Jeigu mašinai kas nors atsitinka pakeliui, mes organizuojame antrąją mašiną arba remontą. Dėl laiko… na, čia jau sako žiūrint kur. Jei gedimas pasitaiko netoli Liuksemburgo, galima rasti servisą per kelias valandas. O jei tarp pirmadienio nakties – gali prasislinkti pristatymas parą ar dviem. Yra buvę, kai visiškai naujas sunkvežimis nustojo veikti Olandijoje, nes kažkas ten su elektronika ėmė ir sužibo raudonai. Trys valandos laukimo tapo dviem parom, nes reikėjo siųsti kitą. Tai taip, planas B egzistuoja, bet jūsų kantrybė irgi turėtų egzistuoti bent minimaliai.

Ar mašina važiuoja tiesiai pas mane, ar dar kažkur stabtelės?

Jei samdotės pilną krovinį – važiuojame tiesiai, galutinis taškas jūsų durys (na, tiksliau, jūsų gatvė, nes kartais didelis sunkvežimis neprisispaudžia prie pat laiptinių). Bet jei dalinatės plotą mašinoje, stabteli tiek, kiek sutarta. Kartais klientai galvoja, kad jų daiktai pakraunami pirmi, nors realybėje jie pakraunami antri ar treči – ir tada mašina dar važiuoja į Krokuvę ar Vieną prieš keliaudama į Calais. Tai paklauskit iš anksto, koks maršrutas. Aš asmeniškai visada piešiu ant popieriaus lapo – ne todėl, kad gražu, o todėl, kad žmogui aiškiau. Piešinys neklumpa, skirtingai nei GPS.

Kiek laiko užtrunka keltas iš Calais į Doverį?

Keltas plaukia apie pusantros valandos – na, faktinė kelionė. Bet tai nėra visas laikas. Reikia dar nusipirkti bilietą, atsistoti į eilę, įvažiuoti, išvažiuoti. Iš viso čia gali įsiūti tris keturias valandas. Dar prie to pridėkite muitinę – jei jie nusprendžia patikrinti, gali ir šešios. Kartą laukėm prie įvažiavimo į terminalą beveik dvi valandas, nes priešais mus stovėjo vilkikas pilnas kažko agresyviai dvokiančio. Vairuotojas skambino ir sakė: „Jau pietus valgau trečią kartą“. Tai taip, keltas greitai, bet procesas – ne visada, ypač jei prieš jus eilėje stovi dvokiantis krovinys.

Brexit – popieriai, kurių niekas nenori

Po Brexit ar vis dar reikia papildomų dokumentų Anglijai?

Taip, ir tai nebe ta paprasta ES tarpusavio kelionė kaip anksčiau. Dabar reikia eksporto deklaracijos, importo deklaracijos, EORI numerių (arba ENAD – atsiprašau, vis painioju šituos trumpinius, bet jūsų vadybininkas turi žinoti, mes jau viską užpildom). Be to, reikia detalaus inventoriaus. Ką tai reiškia laiko atžvilgiu? Bent papildoma valanda ar dvi dokumentams prieš išvažiuojant ir potencialiai dar valanda Anglijoje. Yra buvę, kad klientai manė, jog jų daiktai „asmeniniai, tai nieks ne tikrins“. Deja, tikrina. Ir ne tikrina gražiai – tikrina lėtai, po vieną dėžę, jei susidomėjo.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikrinimas Doverio uoste?

Jei laimėsite loteriją ir tave praleis žalia šviesa – gal pusvalandį. Jei raudona – valandą, dvi, o kartais pusdienį, priklauso nuo to, kiek tokių kaip mes tą dieną atvažiavo. Aš negaliu pažadėti, nes net muitininkai patys nežino, ką rytoj nuspręs tikrinti. Kartą stovėjom eilėje, nes priešais buvęs vilkikas vežė matracus, o pareigūnai nusprendė, kad tai potencialiai pavojinga prekė. Rimtai. Matracai. Mes juokėmės penkias minutes, paskui supratom, kad kol jie tuos matracus kilnoja, mūsų laikas irgi bėga visu greičiu. Tai ne juokinga, kai skubi pasiekti klientą iki vakaro.

Kas nutiks, jei dokumente bus klaida?

Oi. Tada sėdim. Jeigu kur nors persimainė vienas skaitmuo daikto kode arba krovinio vertei prirašytas nulis per daug, mes turime taisyti dokumentus. Jei tai įvyksta pasienyje, o jūsų krovinys jau pakeliui… na, jis sustoja. Būna, kad įmonė, kuri nepasidomėjo taisyklėmis prieš metus, dabar turi mokėti po šimtą svarų baudą arba saugoti daiktus pasienio sandėlyje. Ten kainos – kosminės. Aš vieną sykį pribėgau prie tokio sandėlio ieškodamas kliento sofos. Radau, bet klientas beveik pravirko dėl sąskaitos. Patarimas: nežaiskite su popieriais, nes vėlavimas tada – mažiausia problema, pinigai gi irgi svarbu.

Ar mano daiktai gali strigti muitinėje savaitę?

Teoriškai taip, praktiškai… na, aš asmeniškai nepamenu, kad savaitė. Daugiausiai matęs tris dienas, kai viskas buvo labai suvelta. Bet savaitė galima, jei, tarkim, jūsų krovinyje atsiranda kažkas draudžiama – augalai, neįkainuoti antikvarai ar alkoholis (taip, žmonės bando). Tada jau nebe mūsų žaidimas – ten policija arba muitinės tyrimas. Bet tarp mūsų – jei vežatės normalius namų daiktus, o ne džiungliųorangutaną (čia taip plepiai sakoma), tikrai ne savaitė. Daugiausiai paros dvi, ir net tai retai. Aš manau. Ups, čia tikrai sakau „manau“, nes šimtu procentų negaliu prisiimti svetimų klaidų.

Anglijoje – kur laikas slepiasi gatvėse

Ar pristatymas Londone užtrunka ilgiau nei kitur Anglijoje?

Londone laikas turi savo taisykles – trisdešimt kilometrų centre gali užtrukti pusantros valandos, o kai kurie rajonai tiesiog nepraleidžia sunkvežimių dienos metu. Aš turėjau pristatymą Noting Hile – ar kaip ten… Notting Hill, atleiskite, vis sumaišau – tai mes šventai tikėjome, kad atsirasim per valandą, o praleidome tris, nes kiekviena gatvė buvo užkimšta kaip kalėdų turgus. O jei dar reikia parkuotis dvigubai ir nežinia kur padėti mašiną… Tai taip, Londonas yra ypatingas atvejis. Mančesteris ar Birmingamas paprastai paprastesni, nors ir ten savo spūsčių ir gyvenimo rasite kiekvieną antradienį.

Ką daryti, jei į mano naująjį namą negali įvažiuoti didelis sunkvežimis?

Tada naudojame šatlą – mažesnį furgoną, kuriuo perkrauname daiktus. Tai, žinoma, prideda laiko, kartais net pusdienį. Vieną kartą važiavome į kaimą netoli Jorkšyro, kelias buvo toks siauras, kad šoninis veidrodis beveik šlavė gėles tvorose. Teko vežioti krovinį mažu furgonu tris kartus pirmyn atgal. Užtrukom dieną vietoj trijų valandų. Klientas buvo patenkintas, kad nenusprogdinom tvoros, bet piktas, kad vėluojame. Suprantama. Tai jei žinote, kad naujasis adresas – kaimas su arkiniais vartais ar žvyro keliu, perspėkite iš anksto. Mes nebinate, bet neplanuojam stebuklų.

Ar galiu prašyti pristatyti savaitgalį, jei darbo dienomis dirbu?

Galite prašyti, bet aš įspėju – Anglijoje savaitgalinis pristatymas perkraustymų srityje yra brangesnis ir retesnis. Yra įmonių, kurios imasi, bet dažnai tai reiškia, kad jie samdo trečiąją šalį, o tai vėlgi prideda rizikos. Aš pats vengiu šeštadienių, nes vairuotojai irgi turi vaikus ir futbolo varžybas. Bet jei be išeities – galima, tik reikia sutarti prieš savaitę, ne paskutinę dieną. Kartą turėjau klientą, kuris tik penktadienį vakarą pranešė, kad pirmadienį naujasis butas dar neužimtas. Teko persukti planus, ir mes pristatėm sekmadienį, bet tai buvo emergency, o ne standartas. Ir kainavo daugiau nei dvigubai.

Kai viskas stringa

Ar dažnai pasitaiko, kad pervežimas vėluoja daugiau nei dvi dienas?

Retai, bet pasitaiko. Per dvidešimt metų galiu ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti tikras katastrofas, kuriose kaltas ne žmogus, o gamta. Dažniausiai vėlavimai yra vienos dvi dienos, kurias suvalgo oras, eismas arba muitinė. Yra buvęs vienas kartas, kai lijo taip, kad Vokietijoje uždarė autostradą – mes nulėkėm per regioninius kelius, o ten greitis kaip kaimo takais. Vėlavom dvi dienas. Klientas suprato, nes naujienose rodė tuos potvynius. Bet realiai – jei kompanija nuolat vėluoja savaitėmis, tai ne nelaimė, o valdymo problema. Tada jau reikia keisti ne orą, o vežėją, nors oras irgi gali būti piktas.

Ką daryti, jei mano daiktai kur nors Anglijoje jau savaitę nejudena?

Skambinkite. Ir ne vieną kartą. Blogiausias dalykas, kai žmonės sėdi tyloje ir nerimauja, o aš net nežinau, kad jie laukia žinios. Jei įmonė normali, jie pasakys, kur mašina, kodėl stovi. Jei neatsako tris dienas – tai raudona vėliava. Aš žinau keletą istorijų, kai mažesnės įmonės prarado kontaktą su vairuotoju arba tiesiog sugedo telefonas, bet tai ne pasiteisinimas. Vieną kartą klientas skambino man į pagalbą, nes jo daiktai buvo palikti kažkokiame sklype netoli Birmingemo, o pirmasis vežėjas dingo. Teko gelbėti. Tai jei vėluoja – klausinėkite. Tyla nieko nesprendžia, tik gali pridaryti žalos nervams.

Ar gausiu tikslią valandą, kada bus pristatymas?

Ne. Na, gerai, gal išimties tvarka, jei esate paskutinis maršrute ir vairuotojas jau važiuoja iš Londono centro, bet net tada – sankryžos. Standartiškai duodame langą – ryto valandomis arba popietinėmis valandomis. Nesakyčiau, kad tai tobulybė, bet taip yra dėl srautų. Vakar galėjote įvažiuoti į miestą per dešimt minučių, o šiandien dėl avarijos tenka valanda. Vairuotojas negali prisiekti, kad bus lygiai 14:30, nes jis pats to dar nežino. Aš pats klientams sakau: jei pasakau nuo 9 iki 12, o jūs laukiate nuo 8:30 – ačiū, bet eikite išgerti kavos. Vieną kartą buvau priverstas laukti prie durų penkias valandas, nes klientas nenorėjo praleisti skambučio. Nereikia taip onketiškai (aha, neišmesiu šito netikslaus žodžio, nes taip kartais gyvai sakoma) elgtis.

Kiek kainuoja, jei daiktai turi pagulėti sandėlyje dėl mano kaltės?

Sandėliavimo kainos… na, priklauso. Anglijoje tai gal kokias dvidešimt – keturiasdešimt svarų per dieną už standartinį krovinį, bet jei turite pianiną ar tris spinteles – gali daugiau. Čia gal ir brangiau būna, nesusigaudau tiksliai dabartinėse tarifose, kadangi kiekvienas sandėlis krausto kainas kaip nori ir kaip srautas leidžia. Svarbiau yra tai, kad dauguma įmonių duoda vieną kitą dieną nemokamai, jei vėlavimas nedidelis. Bet jei jūs patys atšaukiate pristatymą, nes dar nesibaigė remontas – tada mokate. Aš visada raginu apsispręsti dėl datos tik tada, kai butas tikrai paruoštas. Vieną kartą klientas nenorėjo mokėti, o mašina tuo tarpu stovėjo ir kiti negalėjo naudotis. Nepatogūs momentai.

Kita, ko paklausia, bet nedrįsta

Ar pervežimo trukmė priklauso nuo metų laiko?

Žiemą tikrai. Ne todėl, kad keliai blogesni Anglijoje – ten druska barstoma gerai – bet dėl tamsos ir lietaus. Vairuotojai lėčiau važiuoja, mašinos rečiau lenkia, ir visi nori namo greičiau. Vasarą sezoniškai daugiau darbo, bet orai leidžia greičiau krauti ir dienos ilgesnės. Kartą gruodžio vidury buvome sutartę dėl pristatymo Liverpulyje, bet taip pradėjo sningti per Škotiją, kad nukentėjo net ir mūsų maršrutas ten, kur neturėjo snigti. Vėlavom beveik dieną. Tai taip, metų laikas turi įtakos. Rugsėjis dažniausiai ramus, nebent per karščius bandote krautis ir visi alpsta vidurdienį be jėgų.

Koks pats ilgiausias mano krovinys gali laukti dėl mano pačio neapsisprendimo?

Na, čia jau ne logistikos, o psichologijos klausimas. Aš mačiau, kai žmonės mėnesį stringa renkdamiesi datą, nes bijo skubėsi teisingai viską sutvarkyti. Per tą mėnesį rinkos kainos gali šoktelti, ypač jei artėja šventės. Vienas mano klientas iš Kauno valdžiai išsinuomojo butą Londone ir tris savaites negalėjo nuspręsti, kurią dieną važiuoti – galiausiai atvažiavome per patį liepos karštį, kai visi vengė dirbti. Jis pats sau prisikėlė kančią. Tai krovinys nelaukia be reikalo, bet data jūsų rankose. Neverskit vežėjo spėlioti, nes kai jis turi kitus klientus, jūsų abejingumas gali reikšti, kad apskritai neberandam vietos jums porai savaičių.

Galų gale, koks realiausias laikas, kurį turėčiau turėti galvoje?

Duokit keturias darbo dienas. Ne dvi, ne tris, o keturias. Per tiek laiko pilnai, net jei kelyje snigs, jei Doveryje bus eilė, jei vairuotojui reiks pernakvoti kur nors Belgijos pakely ir atsigerti算ormalios kavos (na, čia jau nukrypstu, bet vairuotojai gi irgi žmonės). Jei viskas idealu – apsidžiaugsite antradienio pietų vietoj ketvirtadienio vakaro. O jei bus blogiau – vis tiek turėsite rezervą. Aš dvidešimt ketverius metus sakau tą patį: geriau atsivežkite anksčiau, nei gyvenkite be puodų savaitę. Nuo durų iki durų Anglija nėra kitame pakraštyje, bet ir ne už kampo, ypač kai yra muitai. Keturios dienos – tai jūsų draugas.

Išvada

Žodžiu, per kiek laiko krovinys pasieks Angliją nuo durų iki durų – klausimas, kurį lengviau atsakyti gyvai, pažiūrėjus į akis, nei formulėmis popieriuje. Kiekvienas atvejis bus kitoks, nors dažniausiai viskas sutelpa į kelias dienas. Svarbiausia – turėti normalų sąrašą, nepirkti pigiausio varianto akcijų principu ir nepamiršti, kad kitoje pusėje irgi sėdi žmogus su savo šeima. Jei planuojat protingai ir paliekate sau šiek tiek oro, daiktai pas jus atsiras laiku. O jei skubate iki skausmo – skambinkit, ir mes pabandysim sugalvoti kažką, nors stebuklus vis tiek skelbiam retai.