Per kiek laiko daiktai pasieks Angliją iš Vilniaus?

Sveiki, aš jau beveik aštuonerius metus dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, tad kasdien susiduriu su tuo pačiu klausimu – per kiek laiko mano daiktai bus Anglijoje? Atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Priklauso nuo daugelio dalykų – nuo to, kokį būdą renkatės, nuo sezoniškumo, nuo to, ar viskas yra tvarkingai su dokumentais. Paprastai žmonės tikisi dviejų savaičių, o kartais tenka laukti ir mėnesį. Bet nepanikuokite, paaiškinsiu viską žingsnis po žingsnio, kaip kalbėčiau su draugu prie kavos.

Kiek laiko truna pats pervežimas?

Kiek savaičių reikia tikėtis nuo durų iki durų?

Na, čia viskas priklauso nuo to, kokį kelią renkatės. Jei tai yra pilnas konteineris (FCL) – t.y. visas jūsų daiktai keliauja vienam, be kitų krovinių – tuomet iš Vilniaus iki Anglijoje esančio sandėlio paprastai trunka apie 7–10 dienų. Bet čia tik pats pervežimas, be pakavimo, be muitinės, be pristatymo iki galutinės vietos. O jei renkatės dalinį konteinerį (LCL) – kai jūsų daiktai dalinasi vietą su kitais siuntėjais – tada gali užtrukti ilgiau, nes reikia sulaukti, kol konteineris bus pilnas. Čia jau galima kalbėti apie 2–3 savaites, kartais ir daugiau.

Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai pamiršta, jog pats pervežimas – tai tik dalis viso proceso. Pavyzdžiui, vienas klientas prieš porą metų man sakė – "gerai, tai penkios dienos ir aš jau turiu savo daiktus Londone". O aš jam turėjau paaiškinti, kad prie tų penkių dienų reikia pridėti bent savaitę pakavimui, kelias dienas muitinei, ir dar savaitę pristatymui iki namų. Išėjo beveik mėnuo. Bet jis buvo patenkintas, nes viskas atvyko sveika.

Ar greičiau veža oro transportu?

Oro transportas yra žymiai greitesnis – daiktai gali būti Anglijoje per 2–4 dienas. Bet čia yra didelis "bet" – kaina. Oro krovinių tarifas yra maždaug 3–4 kartus brangesnis nei jūros. Ir dar viena problema – ne viskas gali keliauti oro transportu. Dideli baldai, automobiliai, medžiagos – tai tikrai nebus skraidinama. Aš pats oro siuntimus naudoju tik tada, kai klientui tikrai reikia kažko skubiai ir jis yra pasiruošęs mokėti brangiau. Kartais žmonės siunčia oro tik dalį daiktų – tarkim, drabužius ir būtiniausius aksesuarus, o sunkesnius baldus siunčia jūra. Tai vadinamas "dalinis perkraustymas" ir gali būti gera išeitis, jei norite kažką gauti greičiau, bet ne visas daiktas.

Ką reiškia "durų iki durų" terminai?

Kai kalbame apie "durų iki durų" (angl. door-to-door) paslaugą, tai reiškia, kad išvežame daiktus iš jūsų namų Vilniuje ir pristatome iki jūsų naujo adreso Anglijoje. Bet čia vėl gi – reikia suprasti, kas yra "durys". Kai kurių kompanijų "durys" reiškia tik iki pirmojo aukšto su prieiga prie kelio. Jei gyvenate ketvirtame aukšte be lifto – teks mokėti papildomai. Taip pat "durų iki durų" paprastai neįtraukia išpakavimo ir baldų surinkimo. Aš visada perspėju klientus – būtinai pasitikslinkite, ką tiksliai įtraukia jūsų sutartis, nes vėliau gali būti nemalonus siurprizas. Vienas mano klientas mano, kad "durų iki durų" reiškia, jog darbuotojai atneš viską į namus, išpakuos, surinks baldus ir netgi padės išdėstyti. O realybėje dažniausiai tai tiesiog reiškia, kad paims iš vienų durų ir paliks prie kitų. (čia tikriausiai reikia tikslinti su konkrečia įmone)

Kas lemia terminus?

Kodėl vasarą užtrunka ilgiau?

Vasarą, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, perkraustymų industrija tiesiog sproginėja nuo darbų. Visi vaikšto į mokyklas, universitetus, žmonės persikrausto dėl darbo, dėl nuomos pabaigos. Tai reiškia, kad konteineriai užsipildo lėčiau, sunkiau gauti vietą laivuose, ir netgi muitinėje būna eilės. Aš pats per vasarą dirbu dvigubai daugiau nei žiemą, ir terminus tenka pratesti bent savaitę ar dvi. Jei jums nėra kritiška – geriau planuokite perkraustymą kovo–balandžio mėnesiais arba rugsėjį–spalį. Tada ir kainos geresnės, ir terminai trumpesni.

O štai žiemą, ypač gruodžio–sausio mėnesiais, yra kita problema – šventės. Muitinės dirba trumpiau, kai kurios įmonės užsidaro, o ir patys žmonės nėra linkę persikraustyti per Kalėdas. Bet jei jums reikia būtent žiemą – taip pat įmanoma, tiesiog reikia viską planuoti iš anksto.

Kaip muitinės procedūros veikia terminus?

Muitinė – tai vieta, kur dažniausiai ir įvyksta visokie vėlavimai. Jei dokumentai yra tvarkingi, viskas vyks greitai – per 1–2 dienas. Bet jei ko nors trūksta, jei pateikėte neteisingus duomenis, jei kilo įtarimų dėl kokių nors prekių – tada gali užtrukti ir savaitę, ir dvi. Aš visada sakau klientams – geriau investuokite laiko į teisingus dokumentus iš pradžių, nei vėliau spręskite problemas.

Be to, Anglija po Brexit turi savo muitinės procedūras, kurios skiriasi nuo ES. Jums reikės užpildyti importo deklaraciją, sumokėti muito mokestį (jei taikoma), ir pateikti sąrašą visų daiktų su jų vertėmis. Tai nėra labai sudėtinga, bet reikia žinoti, ką darote. Aš pats visada rekomenduoju naudotis profesionalo pagalba šiuo klausimu – bent jau pirmą kartą.

Ar atstumas nuo uosto iki galutinės vietos svarbus?

Taip, ir labai. Jei jūsų nauji namai yra arti Felixstowe arba Southampton uosto – greičiausiai gausite daiktus per kelias dienas po to, kai konteineris bus iškrautas. Bet jei gyvenate, tarkim, Škotijoje – gali prireikti dar kelių dienų. Pavyzdžiui, jei persikraustote į Edinburgą, pridėkite dar bent 2–3 dienas prie bendro termino. Ir dar reikia galvoti apie tai, ar iki jūsų namų gali privažiuoti sunkvežimis. Jei gyvenate siauroje gatvėje senamiestyje – gali tekti naudoti mažesnį automobilį, o tai kainuoja brangiau ir trunka ilgiau.

Kaip pasiruošti, kad viskas vyktų greičiau?

Kada geriausia pradėti planuoti?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Aš patariu pradėti planuoti mažiausiai 6–8 savaites iki pageidaujamos perkraustymo datos. Tai suteiks laiko susirinkti visus reikiamus dokumentus, palyginti kainas, susitvarkyti su muitine, ir dar turėsite laiko kažkam atsitikus. Žinoma, jei reikia persikraustyti skubiai – įmanoma viską sutvarkyti ir per dvi savaites, bet tada teks mokėti brangiau ir rizikuoti dėl terminų.

Vienas mano geriausių patarimų – pradėkite pakuotis jau dabar, net jei dar nežinote tikslios datos. Kuo mažiau daiktų turės pakuotis profesionalai – tuo greičiau ir pigiau bus. Aš mačiau žmonių, kurie pradėjo pakuotis prieš tris mėnesius ir galėjo sumažinti pakavimo išlaidas per pusę.

Kokius dokumentus reikia ruošti iš anksto?

Norint, kad perkraustymas vyktų sklandžiai, jums reikės kelių dokumentų. Pirma – paso kopija ir naujojo adreso Anglijoje įrodymas (nuomos sutartis, pirkimo dokumentai). Antra – sąrašas visų daiktų su jų vertėmis (invntaras). Trečia – jei vežate automobilį – jo registracijos dokumentai. Ketvirta – jei vežate kažką vertingo, gali prireikti įrodymų apie nuosavybę.

Be to, jei naudojatės profesionalų paslaugomis, paprašykite jų paruošti CMR važtaraštį – tai tarptautinis dokumentas, kuris seka jūsų daiktus visą kelią. Ir dar viena smulkmena – jei turite brangius daiktus, geriau iš anksto juos nufotografuoti ir susirašyti serijinius numerius. Taip bus lengviau įrodyti žalą, jei kas nors atsitiks.

Ar verta naudoti profesionalų pakavimo paslaugas?

Čia atsakymas priklauso nuo jūsų situacijos. Jei turite daug laiko ir mokate pakuotis patys – sutaupysite pinigų. Bet jei dirbate visą dieną, turite vaikų, arba jūsų daiktai yra sudėtingi (kristaliniai šviestuvai, dideli veidrodžiai, pianinas) – profesionalai tikrai pravers. Jie turi tinkamų medžiagų, žino, kaip supakuoti, kad niekas nepasigadintų, ir dar suteikia draudimą.

Aš pats visada siūlyčiau bent jau dalinį profesionalų paketą – t.y. profesionalai supakuoja trapius daiktus, o likusius – jūs patys. Tai gera pusiausvyra tarp kainos ir kokybės. O štai jei vežate meno kūrinius arba antikvarinius daiktus – čia tikrai rinkitės tikrus profesionalus, nes čia jokias rankų darbo pakuotės nepakeis specialisto patirties.

Kas nutinka, jei kažkas ne taip?

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Pirmiausia – nesijaudinkite. Nedideli vėlavimai yra normalu, ypač jei kalbame apie dalinį konteinerį arba sezono metą. Pirmas žingsnis – susisiekite su savo perkraustymo kompanija ir pasiteiraukite, kas vyksta. Jie turėtų turėti informaciją apie tai, kur šiuo metu yra jūsų daiktai. Jei naudojate CMR važtaraštį – galite sekti siuntą ir patys per tam skirtas sistemas.

Jei vėlavimas yra žymiai didesnis nei tikėtasi (daugiau nei savaitę), o jums reikia kompensacijos – čia jau reikia žiūrėti į sutarties sąlygas. Dauguma kompanijų siūlo tik dalinę kompensaciją, o ne pilną žalos atlyginimą. Būkite atsargūs su tuo, ką pasirašote. Aš pats visada sakau klientams – skaitykite smulkųjį šriftą, ypač dėl atsakomybės ribojimų.

Kaip elgtis, jei daiktai atvyko sugadinti?

Pirma – nedelsiant fotografuokite žalą prieš pasirašydami priėmimą. Čia labai svarbu – jei jau pasirašėte, kad viskas gerai, vėliau bus sunku įrodyti, kad kažkas buvo sugadinta. Antra – per 48 valandas praneškite perkraustymo kompanijai raštu. Trečia – jei turite draudimą – kreipkitės į draudimo kompaniją.

Deja, realybėje dažnai būna taip, kad kompanijos stengiasi išvengti atsakomybės. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės kovojo mėnesius dėl kompensacijos ir galiausiai gaudavo tik simbolinę sumą. Todėl mano patarimas – investuokite į kokybišką draudimą iš karto. Taip, tai papildomos išlaidos, bet ramybė yra verta daugiau.

Kas bus, jei pamiršau deklaruoti kažką svarbaus?

Čia jau galite turėti rimtų problemų. Jei muitinėje randama nedeklaruota prekė – gali būti skirta bauda, o kartais net ir konfiskuojamas krovinys. Ypač tai aktualu su tam tikrais daiktais, kurie turi apribojimus – ginklai, narkotikai, tam tikros cheminės medžiagos, reti gyvūnai ar jų dalys. Bet paprastų buitinių daiktų atveju – jei pamiršote įtraukti kokį nors daiktą į sąrašą, bet deklaruojate, kad tai yra jūsų asmeniniai daiktai – tikriausiai viskas bus gerai, tiesiog reikės papildomai paaiškinti muitinėje.

Aš pats visada siūlyčiau daryti išsamų sąrašą ir dar kartą jį peržiūrėti prieš pateikiant dokumentus. Geriau įtraukti per daug nei per mažai.

Pinigai ir kainos

Nuo ko priklauso perkraustymo kaina?

Kaina priklauso nuo kelių pagrindinių dalykų. Pirma – nuo tūrio. Kuo daugiau daiktų vežate, tuo brangiau. Antra – nuo atstumo ir maršruto. Trečia – nuo paslaugų lygio. Jei norite tik pervežimo – bus pigiau. Jei norite pilną "durų iki durų" su pakavimu – bus brangiau. Ketvirta – nuo sezono. Penkta – nuo to, ar naudojate FCL ar LCL.

Paprastai kalbant, pilnas perkraustymas iš Vilniaus į Angliją gali kainuoti nuo 1500 iki 5000 eurų, priklausomai nuo visų šių veiksnių. Bet čia tikrai nėra fiksuota kaina – visada reikia gauti individualų pasiūlymą.

Ar galima sutaupyti renkantis dalinį konteinerį?

Taip, dalinis konteineris (LCL) paprastai yra pigesnis, bet reikia suprasti, kad tai turi ir savo minusų. Pirma – užtrunka ilgiau, nes reikia sulaukti, kol konteineris bus pilnas. Antra – yra didesnė tikimybė, kad jūsų daiktai bus perkrauti kelis kartus, o tai padidina žalos riziką. Trečia – kartais gali būti sunku suderinti terminus su kitais siuntėjais.

Aš pats dažnai siūlyčiau dalinį konteinerį tiems, kurie neturi labai daug daiktų arba neskuba. Jei vežate visą namų ūkį su baldais – tikriausiai apsimoka pilnas konteineris, nes skirtumas kainoje nėra toks jau didelis, o terminus gaunate geresnius.

Kokie mokesčiai taikomi Anglijoje?

Po Brexit situacija pasikeitė. Jei persikraustote į Angliją nuolatos ir vežate savo asmeninius daiktus, galite būti atleisti nuo muito mokesčio, jei atitinkate tam tikras sąlygas – pavyzdžiui, gyvenote Anglijoje bent metus, arba daiktai skirti jūsų asmeniniam naudojimui, o ne pardavimui. Bet čia reikia tiksliai žinoti, kokie dokumentai reikalingi.

Jei nesate tikri – geriau pasikonsultuoti su muitinės brokeriu arba pačia muitine. Aš pats visada rekomenduoju pasikviesti specialistą šiam žingsniui, nes čia lengva padaryti klaidą, o kainuoja ji brangiai.

Praktiniai patarimai

Ką verta vežti ir ko geriau ne?

Čia priklauso nuo jūsų asmeninės situacijos. Apskritai, jei daiktas yra vertingesnis naujoje vietoje nei parduotuvėje – vežkite. Jei galite lengvai nusipirkti naują vietoje – galbūt neverta vežti. Pavyzdžiui, baldai dažnai yra pigesni Anglijoje, ypač Ikeoje. Bet jei turite kokybišką medinę virtuvę arba brangius šviestuvus – vežkite.

Drabužius, knygas, asmeninius daiktus – visada verta vežti, nes tai yra jūsų ir sunku pakeisti. O štai buitinę techniką – čia reikia pasitikrinti, ar ji veiks Anglijoje. Jungtinėje Karalystėje naudojamas kitoks elektros tinklo standartas (230V, bet kištukai kitokie), tad gali prireikti adapterių ar net naujų prietaisų.

Ar verta drausti daiktus?

Tikrai taip. Aš niekada nepraleidžiu progos pasiūlyti draudimą savo klientams. Kaina paprastai yra apie 1–2% nuo daiktų vertės, ir tai tikrai verta investicija. Be to, kai kurios kompanijos jau įtraukia draudimą į savo paslaugų kainą – patikrinkite tai prieš pasirašydami sutartį.

Būkite atsargūs su tuo, ką draudžiate – kai kurios kompanijos taiko ribojimus tam tikriems daiktams, pvz., juvelyriniams dirbiniams, meno kūriniams, elektronikai. Perskaitykite sąlygas.

Kaip pasirinkti patikimą kompaniją?

Čia labai svarbu. Aš pats rekomenduočiau ieškoti kompanijų, kurios turi patirtį būtent su perkraustymais į Angliją, o ne tik apskritai tarptautiniais pervežimais. Patikrinkite atsiliepimus, pasiteiraukite, ar jos turi savo biurus Anglijoje, ar naudojasi subrangovininko paslaugomis. Jei naudojasi – sužinokite, kokiais, nes tada jūsų daiktai gali keliauti per trečią šalį.

Dar vienas patarimas – niekada nemokėkite visos sumos iš karto. Geras variantas yra mokėti dalį prieš, dalį pristatymo metu. Taip turite bent jau dalį svertų, jei kas nors nevyks pagal planą.

Laiko planavimo pavyzdžiai

Koks yra tipiškas laiko grafikas?

Paprastai viskas vyksta taip. Pirma diena arba dvi – pakavimas, jei jį užsakote. Priklauso nuo daiktų kiekio, bet vidutiniškai 3–4 kambarių buto pakavimas trunka vieną dieną. Prikraunama į sunkvežimį ir vežama į uostą – tai paprastai 1–2 dienos. Tada konteineris kraunamas į laivą – priklauso nuo uosto, bet paprastai 1–2 dienos. Plaukimas – 3–5 dienos, priklauso nuo maršruto. Iškrovimas uoste – 1–2 dienos. Muitinė – 1–3 dienos, jei viskas tvarkoje. Gabenimas iki galutinio adreso – 1–3 dienos.

Viską sudėjus – apie 2–3 savaites, jei viskas eina sklandžiai. Bet čia idealus scenarijus. Realybėje gali būti ir daugiau.

Ką daryti, jei reikia greičiau?

Jei tikrai skubate, turite kelis variantus. Pirmas – oro transportas, bet tai brangu. Antras – užsakyti prioritetinį pervežimą, kai jūsų konteineris kraunamas pirmas ir iškraunamas pirmas. Trečias – rinktis kompaniją, kuri siūlo tiesioginį maršrutą be tarpinių sustojimų. Ketvirta – viską ruošti iš anksto, kad nereikėtų gaišti dėl dokumentų.

Aš pats turėjau klientą, kuriam reikėjo persikraustyti per savaitę – pavyko, bet kainavo trigubai brangiau nei paprastas perkraustymas. Kartais verta pagalvoti, ar tikrai taip skubu.

Apibendrinant

Perkraustymas iš Vilniaus į Angliją – tai procesas, kuris paprastai trunka nuo dviejų iki keturių savaičių, priklausomai nuo daugelio veiksnių. Svarbiausia yra tinkamai pasiruošti iš anksto, susitvarkyti dokumentus ir rinktis patikimą kompaniją. Nesigailėkite laiko planavimui – vėliau tikrai atsipirks. O jei kažkas neaišku – visada geriau paklausti nei priimti sprendimą, kurio vėliau gailėsitės.