Patogūs mikroautobusų pervežimai Anglijos kryptimi

Štai sėdi vakare, pilnai supakavęs daiktus, o galvoj – o kaip čia viską iki Londono nuvežti? Aš tokius klausimus girdžiu jau... na, gal nuo 2002-ųjų, kai pradėjau su mikroautobusais važinėti tarp Lietuvos ir Anglijos. Per tiek metų pamatęs visko – ir puikių kelionių, ir tokių, kai klientas tiesiog apsiverkė, kai sužinojo, kad jo spinta liko Kaune dėl to, kad... įdomu, turbūt neįdomu. Tiesiog – patogūs mikroautobusų pervežimai Anglijos kryptimi yra mūsų duona ir sviestas. Bet noriu, kad suprastum, kaip tai iš tikrųjų veikia, nes daug mitų sklando.

Pirmi žingsniai ir kainų reikalai

Kiek maždaug kainuoja mikroautobusų pervežimai Anglijos kryptimi, jeigu vežu daiktus iš Vilniaus į Londoną?

Tai štai, drauge, čia nėra tokio meniu kaip restorane, bet jei reikia apytikslės sumos – nuo keturių šimtų iki tūkstančio eurų, priklauso ne tik nuo bagažo kiekio, bet ir nuo to, ar reikia pagalbinių rankų. Aš turėjau atvejį, kai studentas gabeno du lagaminus ir dėžę, tai sumokėjo maždaug 350 eurų. O kartais šeima su visu butu – jau ir 800–900. Ai, žinai, kartais klientai pyksta, kad per brangu, bet nepamiršk, kad kuras, tiltai, nakvynės... na, nakvynės tik kai didesniuose maršrutuose. (Turiu omeny kai važiuojam su persikraustymais per kelias dienas) Skambink, pasakysiu tiksliau.

Ar galiu tiesiog paskambinti ir užsakyti pervežimą rytoj?

Teoriškai taip, bet praktiškai – rizikinga. Mūsų mikroautobusai į Angliją dažnai užsakyti kelias savaites į priekį, ypač jei kalba eina apie rugsėjį ar gruodį. Kartais pasitaiko laisvų vietų, kai kas nors atšaukia, bet negaliu pažadėti. Buvo atvejis, kad klientas iš Klaipėdos paskambino vakarop, o mes jau buvom Latvijoje, bet sugebėjom. Tik tokiu atveju dažnai kainuoja brangiau, nes tenka detis į trasą netvarkingai. Geriau planuot bent savaitę į priekį. Nebent turi du lagaminus ir laimingą žvaigždę.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą, kurį radau skelbimų portale?

Šitas klausimas mane žudo. Aš jau dvidešimt trečius metus keliauju maršrutais tarp Lietuvos ir Anglijos ir mačiau, kaip pigiausias pervežimas baigiasi tuo, kad tavo daiktai padėti po kriaukle pas kažkokį pakeleivį. Buvo situacija – klientė surado firmą, kuri vežė už 150 eurų. Rezultatas? Jos kedės dingo, nes mikroautobusas buvo perkrautas ir kažkas Londono apylinkėse tiesiog išmetė tai, kas netilpo. Rimti vežėjai turi draudimą, licencijas, kurias patikrinti gali. Pigūs skelbimai dažnai yra pavieniai vyrukai be jokių garantijų. Neieškok problemos pigiai.

Kelionės eiga ir kas būna pakeliui

Kaip ilgai trunka kelionė mikroautobusu iš Kauno iki Birmingamo?

Na, žiūrėk. Jei viskas pagal planą – apie 28–32 valandas, priklauso nuo to, kur keltas išplaukia ar kokį tunelį renkamės. Mes dažniausiai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, tada keltas į Doverį arba eurotuneliu. Kartais greičiau, kartais lėčiau. Atsimenu, buvo tokia kelionė, kai snygis Belgijoje užblokavo greitkelį keturioms valandoms. Klientas skambino kas pusvalandį, bet ką tu padarysi, gamta. Vairuotojai keičiasi, jei maršrutas ilgas, nes privaloma poilsis. Negali žmogus vairuot 30 valandų be sustojimo. Ne, ne mes taip darytumėm, bet teisės aktai. Šiaip fiziškai neįmanoma.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Daugelis to klausia. Taip, gali, bet vietų keleiviui yra ribotos. Dažnai vežame du ar tris žmones su kroviniais, bet sėdynių skaičius priklauso nuo to, kiek vietos atiduodi daiktams. Jei veži visą butą, nebus kur tavęs pasodinti, logiška? Buvo atvejis – jaunuolis nenorėjo skristi lėktuvu su katinu, tai prisiglaudė šalia narvo trisdešimt valandų. Gyvūnas atvežtas sveikas, vaikinas irgi išgyveno, bet buvo surūgęs pabaigoje. Kelionė ilga, oras nepastovus. (ai, o gal dar ir uoste vėlavo keltas tąkart?.. ar traukinys su keltu, atsiprašau, nebežinau, kuriuo reisu tąkart ėjom)

Ar vairuotojai kalba lietuviškai, ar teks gestais aiškintis?

Vairuotojai pas mums paprastai kalba lietuviškai, bet kartais tenka dirbti su lenkais ar ukrainiečiais, jei trūksta žmonių ar kai didelis sezonas. Bet net jei vairuotojas ukrainietis, jis žino maršrutą kaip savo kišenes, o iškrovimai Londone ar Derbioje paprastai vyksta su adresais ant popieriaus. Teko matyti, kaip klientas gestais aiškinosi su vairuotoju dėl norimos vietos balkone, nors balkonas nevažiuoja su mikroautobusu. (nors būtų patogu, tiesa?) Atkaklus buvo vyrukas. Šiaip lietuvių kalba dominuoja, tad ramiai gali sėdėt ir stebėt kelią.

Daiktai – ką galima vežti ir kaip paruošti

Ar galiu sumesti daiktus į pirkinių maišus, ar tiksliai reikia dėžių?

Maišai yra blogiausia, ką gali padaryti. Rimtai. Dėžės saugo, maišai byrėte byrėsi. Prašau, dėžės. Buvo situacija Vilniuje prieš trejetą metų – klientė supakavo porcelianą į pirkinių maišelius, o pakrauta po visa kita. Rezultatas? Pasiekė Londoną kaip dūžtelėjusi dėlionė. Mes ten net nenorėjom atidarinėti krūvos prie jos durų. Jei jau naudoji maišus, tik viršutiniam sluoksniui – drabužiams. Bet net ir tada... žinai, mano žmona visada sako, kad aš per griežtas, bet dirbk šitą darbą dvidešimt metų ir pamatysi. Dėžės. Kas penktas ignoruoja ir gauna bėdos.

Ar galiu vežti šaldytuvą, viryklę ir kitus buities prietaisus?

Gali, bet su sąlyga – jie turi būti paruošti. Šaldytuvas atitirpdytas, vanduo išleistas, durutės (durys, atsiprašau) užfiksuotos lipnia juosta. Buvo atvejis Klaipėdoje prieš trejetą metų – piktas šaldytuvas (tiek piktas žmogus, kuris jį vežė) nebuvo atitirpęs, posūkyje per Kauno rajoną išsiliejo ledinis vanduo, sušlapo kita siunta. Teko mums kompensuoti. Nors draudimas... na, draudimas padengė, bet astras buvo visiems. Voniai skirtas kranas gali būt sunkus. Atsargiai pakrauk. Nekalbam jau apie indaploves su likusiais valgio likučiais – išvalykit, kolegos.

Ar leidžiama vežti alkoholį ir maisto produktus?

Mažkiek alkoholio asmeniniam vartojimui – dažniausiai praleidžia, bet dideli kiekiai... čia jau prekyba, o ne perkraustymas. Dėl maisto – uždarus produktus, džiovintus, konservus – galima. Bet šviežia mėsa, pienas, kiaušiniai – rizikinga. Nors tarp Lietuvos ir Anglijos nėra sienų veterinarijos postuose kaip anksčiau, kai kuriuos produktus vis dar gali stabdyti. Buvo – pokštas ne pokštas, klientas vežė rūkytų dešrų dėžę. Belgėje ar Prancūze, ar kur ten buvom, pareigūnai atkreipė dėmesį. Teoriškai gal jie negalėjo, bet praktiškai – paėmė pusę. Kolega juokėsi, klientas verkė. Mamos dešros.

Kaip su augintinių pervežimu – ar leidžiama vežti šunis ir kates?

Augintinius vežame, bet turi turėti veterinarinį pasą, skiepų įrašus. Be to, jie keliauja narveliuose, o ne ant kelių, kad nesusipainiotų su daiktais. Buvo situacija su buldogu – ramus, bet snoras garsiau už vairuotojo radiją. Naktį per keltą šitas orkestras neužmigo niekas. Kates paprastai lengviau – miega daugiausiai kelionės. Tik nepamiršk vandens indelio, nors dažnai katės atsisako gerti stresu. O šunims reikia išvedimo sustojimų, kas vėluoja truputį. Bet tai žmoniška, ar ne? Gyvi padarai reikalauja dėmesio.

Ką reikia žinoti vežant augalus?

Augalai yra tragiska. (tragiškas reikalas, turiu omeny) Kai kuriose šalyse draudžiama, bet iš Lietuvos į Angliją... na, iki Brexit viskas buvo paprasčiau, dabar yra biologinio saugumo taisyklės. Aš nesu šimtu procentų tikras, ką dėl vieno gėlių vazono pasakys pareigūnai. Maža kas – bauda ar konfiskatas. Buvo bonsai medelis vežtas, praleido. Bet rožių krūmas – ne. Patarimas – geriau palikti draugams ar kaimynams. Sentimentalu, bet mažiau galvos skausmo. Gyvi daiktai šlampa, verkšlena, byra žemė. Nešvaru, atvirai kalbant, ir žemė aplipdo dėžes.

Ar galima vežti vaistus ir medicinos prietaisus?

Receptiniai vaistai asmeniniam vartojimui – taip, su receptais arba dokumentais. Didesnė įranga, kaip vaikštynės, neigiamo slėgio čiužiniai – vežam dažnai, senjorams reikia. Tik reikia žinoti išmatavimus, nes mikroautobusas nėra begalinis. Praeitą žiemą vežėme invalido vežimėlį į Liverpulį – tilpo, bet teko atsukti porą ratų. Surinkom vietoje, klientas džiaugėsi. Dėl vaistų – atsargiau su skysčiais buteliukuose. Jaros pavidalo... na, geriau nepasakosiu. Ai, nesvarbu, tik nepamiršk paso vaistams, jei klaustų. Nors paprastai pasienyje neklausia vaistų, jei tai ne prekyba.

Kai viskas ne taip, kaip planuota

O jeigu mano daiktai pavėluos – kas tada?

Vėlavimai pasitaiko. Ne dėl to, kad mes tinginiaujam, bet dėl oro, sienų eilių pasienyje, techninių gedimų su mikroautobusu – prieš metus teko mūsų senesniam Mercedesui sugesti turbinai netoli Hanoverio, tai partempėm į servisą. Klientė gavo savo daiktus dviem dienom vėliau, bet mes viską apmokėjom, nakvynę Londone jai sumokėjom. Rimti vežėjai taip ir daro – prisiima atsakomybę. Tiesa, yra tokių, kurie tiesiog dingsta su siunta, bet apie juos nenoriu šnekėt. Baisūs žmonės, sukčiai. Vengi tokių.

Ar mano daiktai yra apdrausti pervežimo metu?

Taip, turėtų būti. Mes turime CMR draudimą, kuris dengia krovinius tarpvalstybinėse trasose. Bet – ir tai didelis bet – draudimas nepadengs to, ką tu supakavai kaip paskutinį skurdą. Jei pats neišlaikei dėžių, neišdžiovjai šaldytuvo – čia tavo aplaidumas. Aš ne kartą sakęs klientams: draudimas yra avarijos, gaisro, vagystės atveju, bet ne tavo palaidumo pasekmėms. Buvo, kad daiktai atsirado subraižyti dėl to, kad dėžėje buvo palikti atsuktuvai be popieriaus apvyniojimo. Draudimas tokio neima, teisingai.

Ką daryti, jei atsiuntus radau sulaužytą daiktą?

Fiksuok iš karto. Nuotraukos, vaizdo įrašai iškrovimo metu – tai tavo ginklas. Po trijų dienų jau bus sunku ką nors įrodyti, laikas dirba prieš tave. Buvo atvejis prieš dvejus metus – vilnietė gavo spintą su įskilusia lenta. Nieko negalėjom padaryt, nes ji pasirašė, kad viskas gerai, o paskui rašė skundus visur, net soc tinkluose. Gerai, kad nepatekau į teismą. Jei matai pažeidimą, rašyk aktą, fiksuok laiką, skambink iš karto. Rimtas vežėjas nesipriešins. Blogiausia, kai žmonės tyli savaitę, o tada pradeda piktintis. Tada net nežinau, kaip padėt.

Pinigai ir tie nepatogūs dalykai

Ar reikia mokėti visą sumą iš anksto, ar galima dalimis?

Paprastai imame trisdešimt penkiasdešimt procentų avanso, o likutį – prieš pristatymą arba iškrovimo metu. Būna išimčių, kai klientas pažįstamas arba kai esam vežę anksčiau – tada pasitikime žmogumi. Buvo bardakas vieną kartą – paėmėm užsakymą be avanso, o klientas dingo Londone, neatrašinėjo tris dienas. Atsibudo tik kai jau grąžinam daiktus atgal į Lietuvą. Po tokių šposų taisyklės tapo griežtesnės. Ne dėl to, kad netikim visais, tiesiog pragyvenimas ir faktai mus moko. Pinigai – rimtas reikalas.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nereikia, bet malonu. Aš pats buvau vairuotojas pirmuosius keturis metus, tai žinau, kad sunkus darbas – tempti krovinius, krautis, iškraut dvyliktame aukšte be lifto. Kartais žmonės pasiūlo kavos puodelį ar dešimt svarų – ne dėl pinigų, o dėl pripažinimo. Bet tai neprivaloma. Nekvailiok ir nesakyk, kad aš liepiau mokėt. Tiesiog jei jauti, kad vyrukas padažnėjo tikro žmogiškumo – kodėl gi ne? Draugystė svarbiau kvito, bet sąskaita vis tiek svarbi.

Kaip elgtis, jei mano gatvėje Londone nėra vietos sustoti?

Londono centras... na, tikras košmaras, jei nežinai gatvių. Mes prieš kelionę visada klausiame apie parkingą, zonas, ar reikia leidimų. Būna, kad iškrauname porą šimtų metrų nuo namų, su vežimėliais tempiame. Hanoverio gatvėje ar Kambdeno rajone be leidimo sustot – bauda akimirksniu. Kartais tenka parkuotis tolėliau, o klientas piktinasi, kad ne po langais. Aš suprantu, norisi patogumo, bet jei tavo laiptinė ant siauros gatvelės su raudonomis linijom, mes ne Dievas. Derėkimės iš anksto dėl laiko ir vietos. Kitu atveju bėdos neišvengsi.

Organizaciniai niuansai, kurių nepasakys

Ar mikroautobuse galima palikti daiktų, kurių nenoriu iš karto pristatyti Anglijoje?

Būna, kad vežame daiktus į saugyklą Londone ar Birmingame, jei klientas dar neturi buto. Mėnesį-du dažniausiai saugojame be problemų, bet ilgiau – jau kaštai auga. Turi žinoti, kad saugyklos Anglijoje brangesnės nei Vilniuje, kartais trigubai. Buvo jaunuolis, kuris paliko daiktus pas mus keturiems mėnesiams, nes neišlaikė egzaminų universitete ir turėjo grįžti taisytis. Grįžo į Lietuvą, o sofą paliko... ten. Galiausiai pardavėm pervertę. Nepykai jis, tiesiog gyvenimas taip susiklosto. Planuok išeitį iš anksto, jei gali.

Ar verta patiems krautis daiktus, ar geriau palikti jums?

Jei turi draugų ir laiko – krauk pats, sutaupysi. Mūsų vairuotojai padeda, bet tai nėra stebuklingi perkraustytojai, kurie viską suspackuoja. Jie pakrauna tai, kas paruošta. Buvo situacija – klientas pasamdė keturis draugus, kurie prieš pakraunant spėjo išgerti alaus. Dėžės ėjo kreivai, vienas lagaminas nutūpo ant laiptų. Vairuotojas tada atsisėdo ir atsikvėpė, nes žinojo – geriau jau pats, bet negali perimti, kai šeimininkas nori taupyt. Organizuok pagalbą blaiviai ir atsakingai. O jei ne – palik mums.

Ar man reikia būti namuose pakraunant, ar galiu palikti raktus kaimynui?

Techniškai galima per kaimyną, bet aš nerekomenduoju. Buvo atvejis Šiauliuose – kaimynė supakavo tą, ko nereikia palikti, o svarbias dovanas paliko koridoriuje. Kai klientas Anglijoje atidarė dėžes, surado močiutės servizą minus du puodelius, nes kaimynė pagalvojo, kad čia šiukšlės. O jei ko neberasi? Kas atsakys? Aš ne. Būk pats arba pasitikėk tik tuo, kuris tikrai žino. Kita vertus, gyvenimas verčia kartais taip daryt. Sunku, bet rizikinga.

Ar galima pervežti kažką neįprasto – pianiną ar meno kūrinius?

Gali, bet reikia suprasti, kad pianinas sveria šimtą kilogramų ir jo neįneš vienas vairuotojas. Teko vežti pianiną iš Panevėžio į Oksfordą – samdėme papildomas rankas Mančestere, naudojom specialius diržus. Meno kūriniai – tik su draudimu ir tinkamu pakavimu. Aš meno kūrinių vertės kartais net neįsivaizduoju (nesu ekspertas, turiu omeny), bet žinau, kad temperatūros pokyčiai gali sugadinti drobes. Jei tai senovinė vaza – apvyniok burbuline plėvele geriau negu vyniojamąjį popierių. Patikėk, matęs nelaimių dėl prasto pakavimo.

Kaip su elektronika – ar kompiuterius reikia supakuoti specialiai?

Taip ir ne. Jeigu turim originalių dėžių – idealu. Bet ką daryt, jei pirkai prieš trejus metus? Tada dėžė su burbuline plėvele, ant jos užrašas atsargiai. Klientas kartą supakavo monitorių į storą antklodę. Atvažiavo į Braitoną sveikas, aš nustebau. Kitas klientas prispaudė kompą po kilimais – nugriuvęs vaizdo plokštės lizdas. Nežinau, kodėl žmonės galvoja, kad elektronika nemato smūgių. Supakuok kaip taiklų daiktą, nes kelias ilgas, mikroautobusai truputį siūbuoja nelygiose trasose. O tie siūbavimai... nepatinka technikai.

Kada geriausia planuoti perkraustymą – šiltuoju ar šaltuoju metų laiku?

Šiltuoju – patogiau, bet brangiau. Rugsėjis ir kovas pas mus būna pakėlę, nes studentai, darbininkai. Žiemą kainos truputį žemesnės, bet kelias gali būti bjaurus. Praeitą sausį Prancūzijoje taip šlapia, kad vairuotojas praslydo mašų stovėjimo aikštelėje. (mašinų, atsiprašau) Nieko baisaus, tik adrenalino. Vasarą mikroautobusai važinėja dažniau, nes dienos ilgos. Bet jei rasi gerą datą lapkričio vidury – gali būti ir auksinis vidurys. Drėgni daiktai galvoja irgi kitaip nei sausieji, bet čia jau filosofija. Tiesiog saugok daiktus nuo drėgmės žiemą.

Paskutinis žodis

Koks yra pats geriausias patarimas, kurį galėtum duoti prieš pirmą kartą?

Nepulk pirma... pirmiausia į pigiausią pasiūlymą. Paklausk kaimyno, pažiūrėk atsiliepimų internete, paprašyk licencijos numerio. Rimtas pervežimas mikroautobusu į Angliją kainuoja tiek, kiek kainuoja, ir ant to taupyt nereikia. Paruošk daiktus tvarkingai, būk namuose sutartu laiku – vairuotojai nemėgsta laukti pusantros valandos prie durų. Ir tiesiog elkis normaliai, kaip su žmogumi. Aš per du dešimtmečius supratau, kad geri klientai gauna geresnę paslaugą ne todėl, kad mes tokie neteisingi, o todėl, kad draugiškumas atperka viską. Kartais net ir vėlavimus.

Na ką, gal ne viską aprašiau, bet esmė turbūt aiški. Patogūs mikroautobusų pervežimai Anglijos kryptimi nėra raketų mokslas, bet reikia šiek tiek proto ir planavimo. Nepulk į spąstus pačių pigiausių skelbimų, paruošk daiktus normaliai ir elkis su vairuotojais kaip su žmonėmis. Jei turi dar klausimų – rašyk, skambink, mes čia. Aš jau dvidešimt trečius metus tame rate ir dar nepavargau. Nu, gal truputį pavargau, bet dar dirbam viską taip pat rimtai. Sėkmės kraustantis.