Patogios kelionės į Angliją: geriausi maršrutai ir logistikos eksperto patarimai

Įvadas

Kelionė į Angliją (arba platesniu kontekste – į Didžiąją Britaniją) iš Lietuvos visada buvo ir išliks viena populiariausių krypties. Kasmet tūkstančiai lietuvių keliauja ten darbui, lankyti šeimos narius ar tiesiog pažinti šios istorinės šalies grožį. Tačiau, turint daugiau kaip dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: patogumas kelyje nėra atsitiktinis dalykas. Jis yra kruopščiai suplanuoto logistikos grandinės rezultatas. Dažnai klientai klausia: „Koks geriausias būdas nuvykti?“ Atsakymas nėra vienareikšmis, nes viskas priklauso nuo jūsų prioritetų – ar tai greitis, ar kaina, ar galimybė paimti daugiau bagažo.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis jums išsirinkti patogiausią maršrutą. Mes ne tik aptarsime pagrindinius kelionių būdus – keltą, lėktuvą ir autobusą – bet ir panagrinėsime smulkmenas, kurios dažnai pamirštamos, tačiau lemia kelionės kokybę. Nuo to, kaip pasirinksite perėjimą per Lamanšą, iki to, ką daryti su automobiliu, jei nuspręsite keliauti savo transportu. Šiame tekste rasite išsamią informaciją, paremtą praktine patirtimi, ne teorinių vadovėlių citatomis. Mūsų tikslas – padaryti jūsų kelionę ne tik įmanoma, bet ir sklandžią, be nereikalingų nervingų situacijų ir staigmenų.

Rinktis maršrutą reikia atsižvelgiant į tai, kad Anglija yra sala. Tai automatiškai reiškia, kad bet koks sausumos kelias baigsis pasienio kontrolėje ir vandens persikėlime. Ši geografinė ypatybė sukuria specifinius iššūkius, su kuriais susiduria kiekvienas keleivis. Toliau pateiktame DUK (Dažniausiai užduodamų klausimų) skyriuje mes išsamiai atsakysime į rūpimus klausimus apie vairavimą kairiąja pusę, keltų pasirinkimą, bilietų rezervavimo niuansus ir kitus svarbius dalykus, užtikrinančius komfortą kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra patogiausias būdas nuvykti į Angliją iš Lietuvos, jei prioritetas yra kelionės komfortas, o ne kaina?

Atsižvelgiant į ilgą patirtį, galiu teigti, kad didžiausią komfortą suteikia kelionė savo automobiliu su keltu arba Eurotuneliu. Nors lėktuvas yra greičiausias, jis sukelia daugiau streso: reikia atvykti į oro uostą anksti, stovėti eilėse registracijai, saugumo patikrai, o vėliau – vargti su bagažo limitais ir susidūrimu su oro uosto transportu atvykusimo vietoje. Savo automobilis jums suteikia visišką laisvę. Jūs nustatate išvykimo laiką, sustojote pietums tuomet, kai norite, ir turite savo asmeninę erdvę. Be to, keliaudami keltu, galite pailsėti, pavalgyti restorane ar net nusipirkti prekių be mokesčių (duty-free), kas tampa maža atostoga pačioje kelionės eigoje. Jei komfortas yra pirmiausia, rinkitės maršrutą per Vokietiją ir Nyderlandus su keltu iš Roterdamo (Hook of Holland) arba per Belgiją su keltu iš Ostendos arba Doverio, priklausomai nuo to, kur norite patekti Anglijoje.

2. Ar verta rinktis keltą iš Klaipėdos į Kylą (Vokietija), o toliau važiuoti automobiliu, ar geriau važiuoti per Lenkiją?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų tarp vairuotojų. Esu nuvykęs abiem šiais maršrutais ne kartą ir galiu pasakyti, kad viskas priklauso nuo jūsų ištvermės ir laiko. Kelionė keltu „Klaipėda–Kylis“ (DFDS arba TT Lines) trunka apie 20 valandų. Tai leidžia gerai pailsėti kajutėje, išvengti ilgos važiavimo automobiliu juosta per Lenkiją ir Vokietiją. Tačiau šie keltai yra brangesni, o atvykus į Kylą, teks dar nuvažiuoti apie 600–700 km iki Belgijos arba Olandijos uostų. Jei renkatės kelią per Lenkiją (pvz., per Ščeciną), tai yra pigiau, tačiau kelionė trunka ilgiau, o kelių kokybė, ypač Lenkijoje, gali varginti. Taip pat reikia atsižvelgti į Lenkijos greičio apribojimus ir dažnus policijos radarus. Jei jums svarbu fizinis poilsis ir nenorite vairuoti 10–12 valandų iš eilės per žemyninę Europą, keltas iš Klaipėdos yra geriausias pasirinkimas. Jei norite sutaupyti ir jums neįsibėgėja ilgas vairavimas, kelias per Lenkiją bus ekonomiškesnis.

3. Kokį keltą arba perėjimą per Lamanšą (English Channel) geriausia pasirinkti maksimaliam patogumui?

Lamanšo sąsiaurio persikėlimas yra kritiškas patogumo taškas. Yra trys pagrindiniai variantai: keltas Doveris–Kalė (Prancūzija), keltas Doveris–Dunkirkas (Prancūzija) ir Eurotunelis (Eurotunnel) tarp Folkestone (Anglija) ir Kalė (Prancūzija). Kaip ekspertas, patartų rinktis Eurotunelį, jei keliaujate automobiliu ir norite maksimalaus greičio bei patogumo. Tai ne keltas, o traukinys, ant kurio užvažiuojate savo automobiliu. Persikėlimas trunka tik 35 minutes. Nėra jūros kinetozės, galite išlipti iš automobilio ir pasivaikščioti vagonuose. Tačiau jei jums patinka jūra, keltas Doveris–Kalė (pvz., P&O arba DFDS) yra klasikinis pasirinkimas. Trunka apie 90 minučių, keltuose yra parduotuvės, kavinės, vaizdas į baltojo uolų krantą yra nepakartojamas. Taip pat verta paminėti keltus iš Nyderlandų (Roterdamas–Harvidžas) ar Belgijos (Zebriugė–Harvidžas), jei norite išvengti sunkiai pravažiuojamo Londono pietinio žiedo (M25) ir patekti į Angliją šiaurės rytuose.

4. Kaip susitvarkyti su vairavimu kairiąja pusę Anglijoje ir ar tai labai sudėtinga?

Tai vienas didžiausių baimių tiems, kurie važiuoja į Angliją pirmą kartą. Tiesą sakant, techninis persikėlimas į kairęją pusę vyksta tiesiogiai uoste arba tunelyje. Tiesiog laikykitės šono, kuriame vairuojate. Didžiausia klaida daroma ne važiuojant, o pasukus iš sankryžos – instinktyviai pasukama į dešinę. Mano patarimas: kai užsukate į žiedinę sankryžą (Anglijoje jų gausu), žiūrėkite į kairę. Žiedinėse sankryžose judimas yra prieš laikrodžio rodyklę. Taip pat būkite ypatingai atsargūs su žibintais – Anglijoje dieną taip pat rekomenduojama, o kai kuriais atvejais ir privaloma važiuoti su dieniniais žibintais. Nors pirmosios 30–50 minutes gali būti stresuojančios, organizamas prisitaiko greičiau, nei atrodo. O jei jums vis tiek nepatinka ši idėja, visada galite palikti automobilį Kontinentalinėje Europoje ir toliau keliauti lėktuvu arba traukiniu.

5. Ar autobusų maršrutai (pvz., Lux Express, Ecolines) gali būti vadinami „patogiais“?

Autobusų turizmas labai pasikeitė per pastaruosius dešimtmetį. Nesenai autobusai buvo susieti su diskomfortu, bet šiuolaikiniai autobusai, kuriuos siūlo patikimi vežėjai kaip „Lux Express“ ar „Kautra“, gali pasiūlyti nemažai privalomų. Dauguma autobusų turi individualius LCD ekranus kiekvienam keleiviui, Wi-Fi, elektros lizdus (USB ar 230V) ir patogias, atlenkiamas sėdynes. Tačiau reikia būti realistu – kelionė autobusu iš Vilniaus į Londoną trunka apie 30–36 valandas. Net ir pačiame patogiausiame autobuse tiek valandų sėdėti fiziškai yra sunku. Šis maršrutas geriausiai tinka tiems, kurie nori sutaupyti, nenukelia daug bagažo ir nėra vairuotojai. Jei jūsų komforto apibrėžimas apima galimybę gulėti ar tiesiog lengvai atsistoti ir paeiti, autobusas gali atrodyti pernelyg ribotas. Tačiau dėl tiesioginio maršruto (be persėdimų) tai yra labai patogu logistiškai – sėdžiate ir atvykstate.

6. Kelionė lėktuvu: ar „pigūs“ skrydžiai (Ryanair, Wizz Air) gali būti patogūs?

Skrydis lėktuvu yra greičiausias būdas nuvykti (apie 2–3 valandos ore), tačiau ar jis patogus? Tai priklauso nuo to, kaip pasiruošiate. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai komfortas sužalojamas ne pačio skrydžio metu, o dėl griežtų bagažo taisyklių. „Low-cost“ aviakompanijos taupo viską, todėl sėdynės dažnai būna siauros, kojų erdvės mažos. Tačiau galite pasirinkti „Priority“ bilietą, kuris leidžia paimti rankiniame bagaže daugiau daiktų ir užimti gerą vietą. Didžiausias nepatogumas yra atvykimas į Londono Stansted ar Luton oro uostus, kurie yra gan toli nuo miesto centro. Teks papildomai laukti autobusų ar traukinių. Jei renkatės lėktuvą, dėl maksimalaus patogumo verta rinktis didesnes oro linijas (pvz., British Airways, airBaltic), kurios bilieto kainoje įskaičiuoja registruotą bagažą, maistą ir geresnes sąlygas, tačiau tai kainuos brangiau. Patogumas čia – pinigų klausimas.

7. Kaip geriausiai planuoti maršrutą, jei keliaujate su mažais vaikais ar gyvūnais?

Keliaujant su vaikais ar augintiniais, standartiniai patogumo kriteriai pasikeičia. Vaikams svarbu ne tik sėdėti patogiai, bet ir judėti. Tokiu atveju keltas arba savo automobilis yra vienintelis protingas pasirinkimas. Lėktuve vaiką priversti sėdėti ramiai 2 valandas gali būti sunku, o autobuse – dar sunkiau. Kelyje reikia planuoti dažnesnes pauzes. Jei keliaujate su šunimi, žinokite, kad į Angliją gyvūnus įvežti gana sudėtinga (reikalingas mikroschemas, pasas, antkerpų gydymas). Geriausias būdas juos pervežti – asmeninis automobilis su keltu arba Eurotuneliu. Kai kurios aviakompanijos leidžia gyvūnus kabinėje (tik mažus), tačiau tai reikalauja išankstinio pranešimo ir dažnai kainuoja brangiai. Keltuose yra specialios zonos šunims pasivaikščioti prieš išvykstant ir atvykus, kas labai palengvina kelionę su keturkoju draugu.

8. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias daro vairuotojai planuodami kelionę į Angliją, dėl kurių kenčia patogumas?

Viena dažniausių klaidų yra nepakankamai ilgas pertraukos planavimas vairuodami per Europą. Daugelis nori nuvažiuoti nuo Lietuvos iki Olandijos viena diena. Tai yra apie 1200–1400 km. Tokia kelionė trunka 14–16 valandų be sustojimų. Po toils jums teks važiuoti keltu, o vėliau dar kelias valandas Anglijoje. Toks grafikas išsekina visus keleivius, o vairuotojas tampa pavojingas kelyje. Mano rekomendacija: suskaidykite kelionę į dvi ar tris dalis. Nakvyne pasirinkite nebrangų, bet patogų viešbutį Vokietijoje ar Belgijoje. Kita klaida – nepaisant greičio apribojimų Anglijoje. Ten yra daug vaizdo kamerų, kurios fiksuoja viršyti greitį, ir baudos siunčiamos tiesiai į namus netgi užsienio vairuotojams. Stresas dėl baudos sugadina bet kokią kelionę. Taip pat nepamirškite apie „Ulez“ zoną Londono centre – jei jūsų automobilis neatitinka taršos standartų, teks sumokėti didelę mokestį už važiavimą mieste.

9. Kaip susidoroti su bagažu? Kuris maršrutas leidžia paimti daugiausia daiktų be papildomo rūpesčio?

Jei keliaujate „gyventi“ ar ruošiatės ilgam laikotarpiui, bagažas tampa kritiniu klausimu. Lėktuvai yra labai griežti: paprastai leidžiama tik 20–23 kg registruoto bagažo ir 8–10 kg rankinio. Viršijus limitus, mokesčiai yra astronomiški. Autobusai taip pat turi limitus (paprastai 2 dideli lagaminai keleiviui, tačiau priklauso nuo pervežėjo). Absoliutus čempionas bagažo pralaidumo atžvilgiu yra asmeninis automobilis. Jūs galite užpildyti bagažinę ir keleivių erdvę (jei ten sėdi tik keleivis) tiek, kiek tik automobilis geba tempti, tačiau svarbu prisiminti, kad automobilis turi būti saugiai užkrautas – negali blokuoti peržiūros laukų. Keltuose dažnai nėra ribojamas automobilio svoris ar bagažo kiekis (tik aukštis), todėl tai idealus pasirinkimas pervežti baldams, instrumentams ar asmeniniams daiktams be jokių papildomų rūpesčių.

10. Ar verta pirkti bilietus iš anksto, kad užtikrintumėte patogumą ir gerą kainą?

Tai ne tik verta, tai būtina. Per savo karjerą esu matęs, kaip keleiviai, atvykę į uostą be bilieto, negali patekti į pageidaujamą reisą ir priversti laukti kelias valandas sekančiam keltui. Ypač tai svarbu vasaros sezoną (birželis–rugpjūtis) ir šventiniu laikotarpiu. Keltų bilietus (ypač kajutes) ir Eurotunelio laikus geriausia rezervuoti mėnesius iš anksto. Tai ne užtikrina tik vietos, bet ir leidžia pasirinkti patogesnį laiką (pvz., ne 3 valandą ryto, o 11 valandą). Lėktuvų bilietų kainos svyruoja kaip akcijų biržoje – kuo anksčiau, tuo pigiau. Autobusų bilietus taip pat verta įsigyti iš anksto, kadangi patogiausios vietos (pvz., ne priešais tualetą ir su galine sėdyne) išperkami pirmiausia. Planavimas – tai pusė patogumo kelionėje. Niekas nenorimo stresuoti dėl to, kad nėra vietos kelyje.

Išvada

Apibendrinant, patogios kelionės į Angliją paslaptis slypi ne viename konkrečiame maršrute, o subalansuotame sprendime, atitinkančiame jūsų asmeninius poreikius. Jei jums svarbiausia yra laikas ir norite kuo greičiau atsidurti Londono centre, lėktuvas (nors ir su jo komplikacijomis) bus geriausias pasirinkimas. Tačiau jei jūsų tikslas – rami, be streso kelionė su galimybe paimti daugiau daiktų ir išlaikyti savo ritmą, niekas negebi pranokti asmeninio automobilio su keltu arba Eurotuneliu. Mano daugiametė patirtis rodo, kad sklandžiausios kelionės yra tada, kai keleivis neskuba ir pasiruošęs iš anksto.

Verta investuoti laiką į maršruto planavimą, bilietų pirkimą ir atsipalaidavimą. Kelionė į Angliją gali tapti maža nuotaka, o ne būtinybe. Nepaisant to, ar renkatės kalnų kelią per Vokietijos autostradas, ar ramų keltą per Šiaurės jūrą, svarbiausia yra saugumas ir gera nuotaika.