Patogus internetu užsakymas į Angliją – 24/7

Įvadas

Užsakymas į Angliją internetu – skamba paprastai, bet kai pirmą kartą bandai tai padaryti, kyla milijonas klausimų. Kiek tai kainuos? Ar tikrai pristatys iki namų? Ką daryti, jei siunta dingsta? Aš dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau beveik 15 metų ir kasdien matau, kaip žmonės painiojasi tarp pasiūlymų, permoka arba tiesiog atsisako vežtis, nes nežino, kaip viskas veikia. Šiame straipsnyje noriu paprastai paaiškinti, kaip iš tikrųjų veikia užsakymas į Angliją internetu, kokie yra realūs kaštai ir į ką verta atkreipti dėmėsį, kad nereiktų po to skambinti ir pykti. (čia tikriausiai reikėtų dar vieno sakinio, bet tiesiogiai sakysiu – jei nieko nežinai, geriau paskambink žmogui, o ne spausk pirmą pasiūlymą Google.)

Kaip užsakyti per internetą

Ar tikrai galima užsakyti bet kada, 24 valandas per parą?

Taip, bet čia yra vienas bet. Patys užsakymo formuliavimai internetu veikia visą parą – tiesiog užpildai duomenis, nusiunti paveikslėlius, sumoki kortele ir viskas. Tačiau realiai žmogus tame kitame gale dirba tam tikromis valandomis. Tai reiškia, kad jei užsakai sekmadienio naktį, tavo užklausa bus perskaityta pirmadienio ryte. Kartais tai gerai, nes turi laiko viską apgalvoti. Kartais blogai, jei reikia skubiai. Asmeniškai aš visada sakau klientams – jei reikia šiandien, skambink, o ne rašyk žinutę į formą. Bent jau sužinosi, ar tikrai įmanoma.

Kokie dokumentai reikalingi norint užsakyti pervežimą į Angliją?

Čia priklauso nuo to, ką veži. Jei tai asmeniniai daiktai – paprastai pakanka sąskaitos arba sąrašo, ką veži. Jei veži prekes, reikalinga komercinė sąskaita-faktūra, PVM numeris (jei verslas). Kartais prašo paso kopijos, ypač jei siunta eina per muitinę. Galiu pasakyti, kad dažniausiai žmonės supainioja du dalykus – asmenines siuntas ir verslo siuntas. Jei veži savo baldus į naują namą Anglijoje, tai vienas procesas. Jei parduodi prekes į Angliją – visiškai kitas. Čia mano patarimas – jei nežinai, pasakyk tiesiai – vežu savo daiktus gyvenimui, o ne parduodu. Paprasčiau bus visiems.

Ar galima užsakyti tik dalies daiktų pervežimą, o ne viską?

Žinoma, tai netgi dažniausia situacija. Žmonės perveža dalį namų – tarkim, tik baldus, tik drabužius, tik virtuvės įrangą. Visiškai normalu. Kartais netgi pigiau užsakyti kelias mažesnes siuntas nei vieną didelę, nes skirtingi gabaritai turi skirtingas kainodaras. Aš pats turėjau atvejį, kai klientė vežė tik savo drabužius ir kelis mažus baldus – ji galvojo, kad reikia viso containerio, o iš tikrųjų užteko vienos mažesnės siuntos ir ji sutaupė beveik pusę kainos. Tiesiog reikia žinoti, ką tiksliai veži.

Kaip sužinoti tikrąją kainą iki užsakymo?

Čia yra tas momentas, kur daugelis patiria „staigmeną". Dažnai interneto puslapyje matai vieną kainą, o galutinėje sąskaitoje ji kitokia. Kodėl taip nutinka? Nes pradinė kaina dažnai skaičiuojama tik pagal svorį ar gabaritus, bet neįskaičiuoja papildomų paslaugų – pakrovimo, draudimo, muitinės mokesčių. mano nuomone, geriausias būdas – paprašyti tikslios kainos su viskuo, kas įeina. Kartais tai užtrunka, bet vėliau nėra nemalonių pokalbių. Dar viena detalė – jei kas nors siūlo kainą per mažą, palauk. Realiai pervežimas į Angliją negali būti dvigubai pigesnis nei kiti, jei visi kiti turi panašias kainas. Čia kaip su statybininkais – jei vienas siūlo pusę kainos, kažkas čia ne taip.

Pristatymas ir logistika

Ar tikrai pristatys iki namų, ar reikės atsiimti patiems?

Dauguma kompanijų siūlo „door-to-door" paslaugą, bet čia vėl reikia pasitikslinti. Kartais „door-to-door" reiškia, kad pristatys iki jūsų namo durų. Kartais – iki artimiausios sandėlio sandėlio Anglijoje, o tada jūs pats turite važiuoti ir paimti. Skirtumas didelis, ypač jei gyveni už 200 kilometrų nuo Londono. mano patirtis rodo, kad verta iš karto paklausti – ar vežate iki mano namo durų, ar iki sandėlio? Ir dar pridurčiau – jei sakai adresą Anglijoje, įsitikink, kad tai tikras adresas, kur gali privažiuoti sunkvežimis. Buvo atvejis, kai klientui pasakėme, kad neužvažiuosime į tokį siaurą gatvelę, kurioje tik mašinos telpa – teko papildomai mokėti už perkėlimą į kitą vietą.

Kiek laiko trunka pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai nuo 3 iki 7 darbo dienų, priklausomai nuo maršrutų ir sezono. Vasarą, prieš rugsėjį, kai studentai važiuoja, eismas didesnis ir gali užtrukti ilgiau. Žiemą, prieš šventes, taip pat. Kartais būna taip, kad pervežimas užtrunka ilgiau nei planuota, nes keliuose eismo situacija, o ne dėl kompanijos kaltės. Aš visada sakau klientams – planuok 7 dienas, jei pavyks greičiau, bus malonus netikėtumas. O jei labai skubu – yra express paslaugos, bet čia kaina jau kitokia.

Kas nutinka, jei siunta dingsta ar yra sugadinta?

Pirmiausia – nepanikuok. Sugadinti daiktai pervežime nėra dažnas reiškinys, bet pasitaiko. Dingo siuntos – dar rečiau, bet ir taip būna. Kiekviena rimta kompanija turi draudimą. Čia svarbu žinoti – jei pats blogai supakavai daiktus, draudimas gali neatlyginti. Jei kompanija neturi draudimo – bėk. Rimtai. Taip pat svarbu kuo greičiau pranešti apie problemą, paprastai per 48 valandas. Aš turėjau klientą, kuris pastebėjo sugadintą baldą tik po dviejų savaičių – tada jau buvo per vėlu ką nors daryti. Nuotraukos prieš ir po – būtina, jei nori įrodyti.

Ar galima sekti siuntos buvimo vietą?

Šiuolaikinės kompanijos turi sekimo sistemas – dažniausiai gauni unikalų numerį ir gali matyti, kur siunta šiuo momentu. Bet čia vėl gi – ne visada sistema rodo realiuoju laiku. Kartais matosi, kad siunta „sandėlyje", o iš tikrųjų jau kraunasi į sunkvežimį. Geriau tiesiog paskambinti ir paklausti – kur mano daiktai šią akimirką? Žmonės dažnai per daug pasitiki interneto sistemomis, o paprastas pokalbis duoda daugiau informacijos.

Ką daryti, jei reikia pakeisti pristatymo adresą po užsakymo?

Tai įmanoma, bet gali būti sudėtinga. Jei siunta jau išvyko, adreso pakeisti greičiausiai nebus galima arba reikės mokėti papildomai. Jei dar neišvyko – dažniausiai nėra problemos. mano nuomonė – jei planuoji keisti adresą, daryk tai kuo anksčiau. O jei adresas keičiasi jau pervežimo metu, geriau paskambink, o ne rašyk emailą – taip greičiau susitvarkys.

Mokėjimai ir kainos

Kokios yra mokėjimo sąlygos užsakant internetu?

Dažniausiai reikalauja dalinį mokėjimą iš anksto, o likusią sumą – prieš pristatymą arba po jo. Konkretūs procentai įvairiose kompanijose skiriasi. Svarbu žinoti – jei kas nors reikalauja sumokėti visą sumą iš karto, verta susimąstyti. Patikimos kompanijos dažniausiai leidžia mokėti dalimis. Taip pat atkreipk dėmesį į mokėjimo būdą – ar galima mokėti kortele, pavedimu, o gal tik grynais? Interneto užsakymas paprastai reiškia kortelę arba pavedimą, bet kai kurie vežėjai vis dar dirba su grynaisiais.

Ar tikrai nėra paslėptų mokesčių?

Čia reikia būti atsargiam. Kartais nematoma kaina galutinėje sąskaitoje būna dėl papildomų paslaugų – draudimas, kuro priemoka, muitinės mokesčiai. Geriausia iš karto paklausti – ar tai galutinė kaina su viskuo? Ir dar pridurti – ar bus papildomų mokesčių, jei bus? Kartais net ir pats vežėjas nežino tiksliai, kiek bus muitinės mokesčių, nes tai priklauso nuo prekių pobūdžio. Jei veži asmeninius daiktus, muitinės mokesčių paprastai nėra. Jei veži prekes – gali būti. Čia reikia žinoti, ką veži.

Kada pigiau – daryti užsakymą per tarpininką ar tiesiogiai?

Čia priklauso. Tiesiogiai pigiau, nes nėra tarpininko antkainio. Bet tarpininkas gali suteikti papildomų paslaugų – surinks visus dokumentus, padės su muitine. Kartais verta mokėti šiek tiek daugiau ir turėti mažiau rūpesčių. Aš pats dirbu tiesiogiai su klientais, bet pripažįstu, kad kartais žmonėms reikia tarpininko, kad visiškai nesuprastų proceso. Svarbiausia – suprasti, už ką moki. Jei moki tik už pervežimą, viskas gerai. Jei moki už kažką, ko nereikia – jau blogiau.

Kaip sužinoti, ar kaina yra rinkos vidurkis?

Geriausia palyginti kelis pasiūlymus. Paprašyk 3-4 kainų iš skirtingų kompanijų ir tada matysi, kur yra ribos. Bet čia svarbu – lyginti reikia tas pačias paslaugas. Jei vienas siūlo tik pervežimą, kitas su draudimu ir pakrovimu – tai skirtingi dalykai. Aš visada sakau – paprašykite išsamaus kainos suskirstymo. Kiek pakrovimas, kiek pervežimas, kiek draudimas. Taip matysis skirtumas. O jei kas nors sako „viskas įskaičiuota" be jokio išskirstymo – čia jau įtartina.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi pervežimui į Angliją po Brexit?

Po Brexit situacija pasikeitė. Dabar reikalingi prekių deklaravimo dokumentai, net jei veži asmeninius daiktus. Jei veži prekes – reikalinga pilna muitinės dokumentacija. Jei veži asmeninius daiktus – paprastai pakanka sąrašo su vertėmis. Bet čia aš pats nesu 100% tikras, nes kiekvienas atvejis skirtingas. Geriausia pasitikslinti prieš užsakymą. Dar vienas dalykas – PVM. Nuo tam tikros vertės prekių reikės mokėti PVM Anglijoje, bet čia jau sudėtingesnis klausimas, kur reikia profesionalo pagalbos.

Ar reikalingas sąrašas daiktų, kuriuos veži?

Taip, beveik visada. Kompanijoms reikia žinoti, ką veži – dėl saugumo, dėl muitinės, dėl kainos apskaičiavimo. Sąrašas gali būti paprastas – pvz., „baldai, drabužiai, buitinė technika". Bet kuo detaliau, tuo geriau. Kartais netgi prašo paveikslėlių. Jei veži kažką specifinio – pvz., instrumentus, menišką vertę turinčius daiktus – čia reikia detalesnės dokumentacijos.

Ką daryti, jei neturiu visų dokumentų?

Pradėk nuo to, ką turi. Sąskaitas, pirkimo čekius, nuotraukas daiktų. Jei ko nors trūksta – pasakyk tai iš karto. Gera kompanija padės surasti, kas trūksta. Bloga kompanija tiesiog ims pinigus ir nieko nesiaiškins, o po to bus problemų. mano patarimas – jei nemoki dokumentų, geriau pasakyk atvirai, nei bandyti kažką slėpti. Muitinėje paskui bus daugiau problemų.

Ar galima vežti draudžiamus daiktus?

Yra sąrašas daiktų, kurių vežti negalima – ginklai, narkotikai, tam tikros cheminės medžiagos. Bet tai akivaizdžiai draudžiami dalykai. Yra ribojamų daiktų – pvz., maisto produktai, augalai, gyvūnai. Čia reikalingi specialūs leidimai. Jei nežinai, ar tai, ką veži, yra leidžiama – geriau pasitikslinti iš anksto. Buvo atvejis, kai klientė norėjo vežti savo augalus į Angliją – pasirodo, reikalingas fitosanitarinis sertifikatas. Jos žiniai, mes tai sužinojome laiku, bet jei nebūtume pasitikrinę – siunta būtų sulaikyta muitinėje.

Paslaugų kokybė ir įmonių pasirinkimas

Kaip patikrinti įmonės patikimumą prieš užsakant?

Internete pilna atsiliepimų – Google, Facebook, specializuotuose forumuose. Bet čia svarbu mokėti skaityti. Vienas neigiamas atsiliepimas iš 100 teigiamų – greičiausiai nėra bėda. Jei per pusę atsiliepimų neigiami – jau reikia susimąstyti. Dar žiūrėk, kiek laiko įmonė veikia. Nauja įmonė nebūtinai bloga, bet senesnė turi daugiau patirties. Aš visada sakau – paskambink ir pasikalbėk. Per pokalbį daug sužinosi. Jei žmogus kitoje pusėje kalba suprantamai ir atsako į klausimus – jau geras ženklas.

Ką daryti, jei paslauga buvo bloga?

Pirmiausia – susisiek su įmone ir išsakyk problemą. Daugelis problemų išsprendžiamos tiesiog pokalbio metu. Jei ne – rašyk oficialią pretenziją. Jei ir tai nepadeda – mažųjų teismas, jei sumos nėra milžiniškos. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Aš pats turėjau atvejį, kai klientui buvo pristatytas kitas baldas nei užsakė – mes išsprendėme per dieną, nes tiesiog pripažinome klaidą ir pakeitėme. Svarbu, kad įmonė pripažintų problemą, o ne bandytų išsisukti.

Ar verta rinktis didelę įmonę ar mažą vežėją?

Didelės įmonės turi resursų, sistemų, garantijų. Bet kartais būna lankstesnės mažos įmonės, kurios gali pritaikyti individualius sprendimus. Aš pats dirbu mažoje įmonėje ir matau skirtumą – galime skirti daugiau laiko kiekvienam klientui, nes nėra didelės biurokratijos. Bet jei kas nors negerai, didelė įmonė turi daugiau galimybių kompensuoti. Čia jau asmeninis pasirinkimas. Svarbiausia – prieš užsakant žinoti, su kuo turi reikalą.

Kaip elgtis, jei kilo ginčas dėl kainos?

Jei galutinė kaina skiriasi nuo pradinės – pirmiausia išsiaiškink, kodėl. Gal buvo papildomų paslaugų, kurių nenumatėte. Gal padidėjo kuro kainos. Kartais tai pagrįsta, kartais – ne. Jei manai, kad permokėjai – reikalauk paaiškinimo raštu. Jei atsakymas netenkina – vėlgi, yra ginčų nagrinėjimo institucijos. Bet dažniausiai pokalbis padeda. Aš visada sakau klientams – geriau iš karto paklausti, nei po to pykti.

Praktiniai patarimai

Ar verta patiems pakruoti daiktus?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei turi laiko, fizinę galimybę ir tinkamus žmones – taip, galima sutaupyti. Bet čia reikia žinoti – pakrovimas nėra paprastas darbas. Yra svorio limitai, tinkamas išdėstymas, pritvirtinimas. Jei viską padarysi blogai – daiktai gali būti sugadinti pervežimo metu. mano patarimas – jei nesu tikras, geriau samdyk profesionalus. Jie žino, kaip viską sutvarkyti. O jei jau pats krauni – daryk tai lėtai ir atsargiai. Niekada nekaupk visko į vieną vietą, paskirstyk svorį.

Kaip tinkamai supakuoti daiktus pervežimui?

Kuo stipriau supakuosi, tuo geriau. Kiekvienas daiktas – atskirai, jei įmanoma. Dėžės – tvirtos, gerai užklijuotos. Trapiems daiktams – burbulinė plėvelė, putų polistirenas. Baldai – jei įmanoma, išardykit, bus mažiau erdvės ir mažiau rizikos. Aš pats visada sakau – geriau per daug apsaugoti nei per mažai. Buvo atvejis, kai klientas vežė brangų veidrodį be jokios apsaugos – nereikia sakyti, kad jis atvyko sulaužytas.

Kada geriausias laikas užsakyti pervežimą į Angliją?

Jei kalbame apie kainą – ne prieš šventes, ne vasarą prieš mokslo metų pradžią. Paprastai žiema, ypač vasario-balandžio mėnesiai, yra pigesni. Bet čia taip pat priklauso nuo konkrečios įmonės. Jei kalbame apie greitį – taip pat ne sezono metu bus greičiau. mano patarimas – jei gali planuoti iš anksto, daryk tai prieš 2-3 savaites. Jei reikia skubiai – mokėsi daugiau, bet gausi greičiau.

Ar galima susitarti dėl konkretaus pristatymo laiko?

Dažniausiai galima nurodyti pageidaujamą laiką, bet garantuoti konkrečią valandą sunku. Tai priklauso nuo maršrutų, eismo, kitų siuntų toje pačioje mašinoje. Geriausiai pavyksta su mažesnėmis siuntomis, kurios neturi kitų sustojimų. Su dideliais pervežimais – sudėtingiau. Aš visada sakau – nurodyk laiko intervalą, pvz., „iki pietų" arba „po pietų". Taip lengviau suplanuoti.

Išvada

Užsakymas į Angliją internetu iš tikrųjų yra patogus būdas sutvarkyti pervežimą, jei žinai, ką darai. Svarbiausia – nespausk pirmo pasiūlymo, palygink kelis, pasiklausk visko, kas neaišku, ir nepraleisk dokumentų. Kartais geriau skirti papildomą valandą pokalbiams nei po to spręsti problemas. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. O jei visai pasimeti – paskambink žmogui. Gyvas pokalvis visada geriau nei žinutės forma, nes kartais tiesiog reikia, kad kas nors paaiškintų žmogui žmogui, o ne kompiuteris kompiuteriui.