Patogus būdas siųsti krovinius mikroautobusais į Angliją

Įvadas

Dvidešimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų – skamba kaip amžinybė, bet kai prisimenu pirmuosius reisus į Londoną su seniau Volkswagenu, atrodo lyg vakar. Šiandien siųsti krovinius mikroautobusais į Angliją tapo vienu logiškiausių sprendimų tiems, kam fūra per didelė, o paštas – per mažas. Dirbu su klientais kasdien ir matau, kaip žmonės pasiklysta tarp taisyklių, ypač po to kai pasikeitė sienos. Bet tiesa ta, kad kai sutvarkai popierius ir randi normalų vairuotoją (o jų yra nemažai), šis būdas sutaupo ir pinigų, ir nervų. Čia ne raketų mokslas, bet yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti prieš atiduodant savo daiktus į svetimas rankas.

Kainos ir kaip čia viskas sudėliota

Kiek kainuoja siųsti krovinius mikroautobusais į Angliją iš Vilniaus?

Na, žiūrėk, standartinis perkraustymas iš Vilniaus į Londoną prasideda maždaug nuo 350–450 eurų, jei turi dviejų kambarių buto krovinį. Iš Kauno gali tikėtis panašaus tarifo, o iš Klaipėdos – dažniausiai priekaba brangiau kokius šimtą eurų dėl atstumo. Kaina šoka rugsėjį ir birželį maždaug penkiolika–dvidešimt procentų, nes universitetai prasideda ir visi puola važiuoti. Mačiau atvejų, kai klientas manė, kad už du šimtus eurų perveš tris spintas, sofą ir katę. Deja, nebent turi dėdę vairuotoją, kuris važiuoja tuščiu. Rinkos kaina yra rinkos kaina, čia jau nepasiginčysi.

O jei man reikia parsivežti daiktus atgal – ar tai du kart brangiau?

Ne, nebūtinai. Daugelis vairuotojų, važiuojančių maršrutu Lietuva–Anglija, aktyviai ieško krovinių atgal, nes tuščias varymas per Europą – tiesiog nuostolis degalams. Jei suderi grįžtamąjį reisą iš anksto, kartais gauni net trisdešimt procentų nuolaidą. Buvo toks atvejis, kai klientė skubiai norėjo sofą iš Bristolio, o aš jau turėjau vairuotoją, grįžtantį tuščiu po didelio perkraustymo – pakvietėme ją į tą patį reisą ir suma gavosi beveik per pusę. Tik reikia lankstumo su datomis. Jei tau principas penktadienis ir taškas – gali tekti mokėti beveik pilną kainą, o kartais dar pridėti ir skubos priemoką.

Sakyk atvirai, ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Atvirai? Būna. Ne pas mane, bet rinkoje mačiau visko. Kai kurios įmonės pasako kainą telefone, o kai mikroautobusas jau stovi kieme prieškambaryje, staiga atsiranda „mokestis už keltą“ arba „kuro antkainis“. Tai neturėtų būti paslepta, bet blogi žaidėjai taip daro. Aš visada sakau – jei kaina žemiau rinkos vidurkio dvigubai, kur nors yra kabliukas. Paprastai standartinė siuntų kaina įskaičiuoja kurą, keltą, vairuotojo nakvynę. Papildomai mokama tik jei reikia liftų, saugojimo sandėlyje arba jei patys neįnešat daiktų iki automobilio upe. Visa kita turi būti aišku iš karto.

Už kiek laiko reikia užsakyti pervežimą, jei noriu kad krovinys būtų Londone kitą penktadienį?

Šiaip geriausia rezervuoti prieš savaitę ar dvi, ypač jei turi kietą datą. Bet buvo tokių situacijų, kai penktadieniui suradau transportą tik pirmadienį – čia pagal laisvas vietas. Žiemą paprasčiau, vasarą atostogų metu... na, kartais ir mėnesiu reikėtų planuoti iš anksto. Vairuotojai, kurie reguliariai kursuoja į Londoną, dažniausiai išvažiuoja antradienį ar trečiadienį, kad šeštadienį jau būtų iškrovę. Jei tavo penktadienis – paskutinė diena nuomos sutarties, nedelsk nei dienos. Geriau užsakyti anksčiau ir persiplanuoti, nei pražiopsoiti ir likti be sofos gatvėje.

Pasienis, dokumentai ir ta biurokratija

Ar po Brexit'o labai pasikeitė krovinio dokumentacija važiuojant į Angliją mikroautobusu?

Labai. Daug kas galvoja kad mikroautobusas – mašina su keleiviais, prasmuks. Nebėra taip jau seniai. Dabar kiekvienam kroviniui reikia CMR važtaraščio, detalaus prekių sąrašo su vertėmis, kartais kilmės sertifikatų jei veža kažką specifinio. Prieš Brexit'ą (ta prasme, prieš 2021-uosius) tiesiog varydavai pro Prancūziją ir viskas. Dabar bulių.k Kalė muitiniai kartais tikrina mikroautobusus atidžiau nei fūras, nes žino, kad smulkūs vežėjai gali būti ne tokie sukedėję su popieriais. Mačiau kaip vairuotojas tikrinoje neteko trijų valandų, nes neturėjo tinkamai užpildytos sąskaitos faktūros. Smulkmena, bet stabdo visą grandinę.

Ką daryti jei muitininkai nusprendžia tikrinti visą mano krovinį?

Pirmiausia – nesijaudink, tai visiškai normalu, ypač jei veža daiktus pirmą kartą. Vairuotojas privalo atidaryti mikroautobuso galą (na, gerai, jis atidarys pats, bet tu stovėk šalia) ir padėti iškrauti jei prašo. Tavo darbas – turėti sąrašą lietuvių ir anglų kalba. Jei sąrašas neatitinka realybės – tuomet jau bus nemalonu. Kartą klientas prirašė „naudoti baldai“, o viduje buvo beveik naujų prekių parduotuvei – muitininkai tuojau pat įtarė komercinį krovinį. Buvo nemalonių akimirkų, bet sutvarkėm papildomais raštiškais paaiškinimais. Tiesiog nebandyk slėpti ką veši. Paprasčiausia daryti viską atvirai ant popieriaus.

Ar reikia EORI numerio?

Jei veži kaip įmonė – taip, privaloma. Jei kaip fizinis asmuo, perkraustymo tikslais... na, čia aš šimtu procentų nesu tikras, nes taisyklės kemša keičiasi ir kiekviena muitinė interpretuoja kitaip. Buvo atvejų kai prašė, buvo kai muitininkas tik numojo ranka. Aš asmeniškai visada patariu pasitikrinti su muitine arba EORI turėti atsargiai – jei planuoji dažnai siųsti krovinius į Angliją mikroautobusais, jis tikrai praverčia. Užsiregistruoti nėra sudėtinga, užtrunka gal dvi savaites. Geriau turėti ir nepanaudoti, nei stovėti Doverio uoste daug valandų aiškinantis kodėl tavo vežėjas negali pateikti deklaracijos.

Kaip siunčiami daiktai – kaip verslo krovinys ar asmens daiktai – koks skirtumas?

Skirtumas didelis ir jei sufeilinsi pažymėjimą – teks paploninti piniginę. Asmens daiktai (perkraustymui) paprastai neapmokestinami jei naudoti daugiau nei šešis mėnesius (nors keičiasi taisyklės, gal jau metai ar dveji? ne, lieku prie šešių mėnesių, bet tikrink naujienas) ir nekomerciniam naudojimui. Verslo kroviniai – su muitais, PVM, visu paketu. Žmonės kartais bando prasmukti pasakę „tai mano sofos“, nors faktiniškai veža prekę parduoti. Muitininkai nekvailiai. Mačiau atvejų kai verslininkas bandė gabenti penkiasdešimt identiškų lempučių „asmens reikmėms“. Juokėsi visa patikra. Rašyk tiesą ant popieriaus, net jei atrodo brangiau – bus greičiau ir saugiau nei vėliau aiškintis teisininkais.

Ko geriau neprigrūsti į mikroautobusą

Ar galiu įmesti dujinę viryklę ir dažų bei dar kelias statybines medžiagas?

Dujinė viryklė – tik be baliono, ir tik jei gerai išvalyta bei be dulkių. O dažai... na, dažai yra sudėtingiau. Jei tai namų apyvokos kiekis – keli kibirai – paprastai praleidžia be didelių diskusijų. Bet jei veži statybinių medžiagų mikroautobusu į Angliją kaip verslininkas – muitininkai gali paklausti CE ženklų, saugumo sertifikatų. Be to, lakai ir gruntai su etikete „ūksmingi / degūs“ gali būti neleidžiami kelyje apskritai, nes mikroautobusų transportas ne visada turi ADR leidimą pavojingoms medžiagoms. Kartą vairuotojas paniškai atmetė kliento dažus, nes bijojo kad kelyje perkais arba kibs kvapas. Geriau iš anksto pasakyti ką tiksliai veši, nei vėliau mėtyti daiktus sandėlyje prie Parm导线o. Taip buna.

Wait, I used Chinese characters "导线"! I need to fix that. It should be "Parmo" or something. Let me correct. "...sandėlyje prie Parmo." Wait, "Parma"? Italy? No, the route usually goes via France (Calais). Maybe "prie kalno" or "prie sankryžos". I'll just say "sandėlyje." Delete the error.

Corrected: ...nei vėliau mėtyti daiktus sandėlyje. Taip būna.

Kas bus jei bandysiu pravežti... na... augalą?

Faktiskai, gyvi augalai turi fitosanitarinius sertifikatus ir muitininkai gali juos konfiskuoti be jokių sentimentų. Mačiau kaip moteris vežė didelę palmę iš Lietuvos į Angliją – atėmė Doverio uoste be derybų. Jei tai sausos gėlės, sėklos... na, čia jau pilka zona ir priklauso nuo nuotaikos. Kai kurie vairuotojai apskritai atsisako vežti bet ką gyvą ar organinį, nes nenori jokios rizikos dėl baudų. Mano patarimas – augalą padovanok kaimynei ar mamai. Rimtai, neverta to galvos skausmo. Yra dalykų kuriuos lengviau nusipirkti Londone nei aiškintis su augalų inspekcija pasienyje keturias valandas.

Ar leidžiama vežti maisto produktus mikroautobusu į Angliją?

Sunokęs sūris dovanų draugei? Greičiausiai ne. Pieno produktai, mėsa, žuvys – didžioji dauguma paprasčiausiai neįleidžiami į Didžiąją Britaniją pagal naująsias sanitarines taisykles. Sausi produktai – makaronai, arbata, saldainiai – praeina jei nesusideda iš mėsos. Bet jei muitininkas blogą dieną turi arba mato komercinius kiekius, gali tekti aiškintis. Vienas vairuotojas pasakojo kaip atėmė šaldytą kibiną – ne dėl kiekio, o dėl pieno produktų sudėties įtartinumo. Taisyklė paprasta: jei abejoji – nevežk. Anglijoje maisto parduotuvių yra kiekvienam kampelyje, nereikia gabenti dešrų iš Kauno turgelio. Tikrai ne.

Elektronika – ar saugu krauti kompiuterius tiesiog į bagažinę?

Techniškai galima, bet aš taip nedaryčiau savo brangiausia technika. Kompiuteriai, televizoriai – jautrūs drebėjimui, o mikroautobusas važiuoja kelias dienas, bagažinėje temperatūra kopia ir leidžiasi. Kartą vežėme tris stacionarius kompiuterius – vieno kietasis diskas neatlaikęs (nors gal tai sutapimas, negaliu žinot tiksliai, diskai gi ir taip streikuoja). Geriau pakuoti į originalias dėžes su putplomis, o jei neturi – apvynioti storomis antklodėmis. Dar vienas niuansas – baterijos. Per daug ličio jonų baterijų vienoje vietoje gali būti laikoma pavojinga. Paaiškink vairuotojui ką tiksliai veši. Jei jis nežino kad turi elektronikos viso – nebus gerai jei kils koks nors nesklandumas kelyje.

Kai kas nors nepavyksta

Vairuotojas pavėlavo dviem dienom – ar tai normalu?

Normalu? Ne. Pasitaiko? Kad ir kaip gaila – taip. Ypač jei kelyje rimtas gedimas, blogas oras Alpėse ar kilometrinės eilės kelyje. Bet dvi dienos – jau kritinis vėlavimas, nebent tikrai force majeure. Buvę atvejų kai vairuotojai pasiima per daug krovinių iš skelbimų lentų, paskui nepasiekia laiku visur – čia ne stichinė nelaimė, čia blogas planavimas. Jei tavo susitarime nėra aiškios datos ir delspinigių... na, aš tokių kontraktų nepasirašinėčiau. Greičiausiai vairuotojas tiesiog pasiėmė „greitesnį“ užsakymą pakeliui ir tavo daiktai padėjo į šalį. Nefainas reikalas, bet realus. Visada reikalauk preliminarios datos raštu, o ne žodžiu per messengerį.

Ką daryti jei krovinys atvažiavo, o daiktas sudaužytas?

Pirmiausia – fiksuok viską. Nuotraukos, vaizdo įrašai, kol vairuotojas dar stovi akyse ant šaligatvio. Tada rašyk pretenziją per pirmąją parą, nors ir viliuosi kad taip nenutiks. Daugelis normalių vežėjų turi CMR draudimą, kuris dengia iki tam tikros sumos. Problema kad ne viskada apmokama pilna verte – senas stalas gali būti įvertintas simboliškai. Buvo atvejis kai klientas gavo įbrėžimą ant šaldytuvo – atlyginimas gavosi juokingas, bet jis tiesiog norėjo atgauti transporto kainą už fizinį pažeidimą. Šiaip jei pakuoji pats – atsakingas pats. Jei vežėjas pakuoja – jis atsakingas. Įrodyti be tarpinių aktų ir parašų sudėtinga, todėl geriau fotografuoti dar prieš pakeldami iš namų.

Ar buvęs atvejų kai mikroautobusas paprasčiausiai dingsta kelyje?

Atsakysiu atvirai – taip, mačiau ir tokių istorijų. Ne su mano vairuotojais, bet rinkoje apgavikų yra visur. Pasiima avansą, paima daiktus ir dingsta be žinios. Yra buvę kad mikroautobusas tiesiog sustoja kur nors Vokietijoje nes gedimas, o vairuotojas pasiima lengvesnį krovinį ir palieka sunkesnį stovėti. Kaip apsisaugoti? Moki avansą, ne visą sumą. Tikrink ar įmonė turi realų adresą, o ne tik gražų Facebook puslapį. Jei kaina geresnė už per gražią būti tikra – pagalvok kodėl. Geriau sumokėk penkiasdešimt eurų daugiau nei sutaupyk du šimtus ir paskui ieškok savo baldų po visą Europą savaitėmis. Aš žinau keletą pavardžių kurių nepatariu liesti, čia ne paslaptis tarp vežėjų. Tiesiog būk atsargus.

Sakyk, o jei aš apskritai negaliu būti vietoje kai atveža – gal tą padėti kur nors už kampo?

Ne, taip nedarom. Rimtai. Mikroautobuso pervežimas nėra pašto dėžutė – vairuotojas neturi laiko slėpti daiktų po laiptais ar po kriaukle rygoje. Reikia kad kažkas realiai būtų namie, pasirašytų už priėmimą, patikrintų ar nieko nestigo. Kartais klientai prašo palikti pas kaimynę – gerai, jei kaimynė sutinka ir žino ką pasiims. Bet palikti „už kampo“ arba „rakinėje patalpoje be mūsų“ – neįmanoma. Vairuotojai paprastai turi kitus adresus einamojoje savaitėje ir negali laukti valandų. Jei tu Londone, bet darbe – paskirk atstovą. Tik sakyk iš anksto kam atiduodami daiktai. Buvęs atvejis kai paliko atsitiktiniam pašto darbuotojui – paskui savaitę niekas nežinojo kur dėžės. Toks gyvenimas.

Ar mikroautobusas tikrai geriau už fūrą?

Kodėl gi ne supakuoti visko į konteinerį ir nepasikrauti krovininį taksi?

Gali ir taip, jei turi laiko iki kitų metų. Konteineriai į Angliją nuo durų iki durų trunka savaites, kartais mėnesius, nes turi surinkti pakankamai krovinių konteineryje. Krovininis taksi... na, Lietuvoje su tokiais sunkiau, o ir kaina bus kosminė individualiai. Mikroautobusas yra tas auksinis vidurys – tiesioginis kontaktas su vairuotoju, greičiau nei jūrinis konteineris, pigiau nei individuali fūra. Jei turi standartinio buto baldus trims kambariams – fūros nereikia, bus pusė tuščios vietos ir permokėsi kaip už orą. Jei turi mažiau nei pusę mikroautobuso – gal ir siuntų bendrovė paprasčiau. Viskas relative, kaip sakoma. Tik neimk konteinerio jei skubi per savaitę – tie laivai tikrai nepasileis anksčiau tavo dėlei vien dėl to.

Mikroautobusas versus fūra – kada rinktis mažesnį transportą į Londoną?

Fūra reikalinga kai veži visas trijų kambarių buto spintas, pianiną, batutą ir dar dvidešimt dėžių. Mikroautobusas – kai turi standartinį perkraustymą ir nenori mokėti už sieną oro fūroje. Apskritai, siųsti krovinius mikroautobusais į Angliją rinkasi tie, kam 8–12 kubinių metrų pilnai užtenka. Tai kokiai šeimai su vaikais, arba studentui su daiktais, arba mažam biurui. Fūrą dažniau renka įmonės persikeliančios kaip verslas su archyvais. Be to, mikroautobusas manevringesnis Londone – ten gatvelės siauros, kai kuriose vietovėse fūrai nepasisukti. Mačiau kaip didelė Scania įklimpo siauroje gatvėje netoli Chelsea rajono. Ne puiku. Mikriukas ten pralįsta kur fūrai tik svajoti.

Kiek kilogramų telpa į įprastą mikroautobusą važiuojantį į Angiją?

Praktiškai, ne teisiškai – apie tūkstantį–tūkstantį du šimtus kilogramų, nors ant popieriaus modeliai gali paimti ir 1500 priklausomai nuo bazės. Jei krauni daug knygų, segtuvų ar žurnalų – gal ir 800 kg jau bus pavojinga. O jei pagalvės, antklodės, dviračiai – tilpsi lengviau nes volumetriškai užima vietą, o sveria mažai. Čia svarbu ne tik svoris, bet kaip daiktai sudėti. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad vežė kilimų ritinius – tie lengvi, bet užėmė visą mikroautobusą. Kitas kartas – knygų dėžės. Svoris buvo kritinis, teko iškrauti porą dėžių antrame taške. Planuok protingai pagal tai ką turi. Svarbiausia – neperkrauti ašių, nes kelių policija Vokietijoje gali uždaryt.

Wait, I made a typo "Angiją" instead of "Angliją" in the H3! But that's too big of a mistake for the intended "1 small language mistake". It changes the meaning entirely. I should fix H3 to "Angliją". I'll keep "faktiskai" as the intended small mistake.

Let me change that H3 to: ### Kiek kilogramų telpa į įprastą mikroautobusą važiuojantį į Angliją?

Continuing Q20.

Ar mikroautobusu galima vežti baldus iš Lietuvos į Angliją nepaskaldžius jų?

Baldai... na, spinta turi būti išardyta. Ne dėl to kad netilptų, o dėl svorio centro pasiskirstymo ir saugumo. Stalą gal paimti sveiką jei mažas ir stabilus, sofą – priklauso nuo formos. Bet didžioji dalis vežėjų rekomenduoja ardyti didžiuosius vienetus – mažiau pavojaus kelyje, mažiau gedimų vibracijos požiūriu. Kartą vežėm neardytą kampą – atvykus kampo kampas atsikabino tiesiog nuo vibracijos per Prancūziją. Buvo labai liūdna vaizdų gausa. Nuo to laiko visiems sakau: jei gali atsukti, atsuk. Stiklus, veidrodžius – apvyniok storu kartonu, net tarp dėžių. Maršrutas į Angliją nėra trumpas, vibracija daro savo per kelias dienas. Geriau saugiai nei gražiai atrodo sutalpinta.

Dar keletas dalykų apie kuriuos žmonės klausia

Ar privalau rodyti vairuotojui kiekvieną dėžę ar galiu tiesiog parodyti rūsį?

Rūsį? Jei tai trisdešimt metrų rūsys su daiktų kalnais – ne, vairuotojas tikrai neis ten krapštytis valandą. Tu pats supakuok, sužymėk numeriais ir atnešk prie mašinos arba bent jau prie laiptinės. Vairuotojas gali padėti krautis, bet jis nėra tavo samdomas sandėlio darbuotojas, supranti? Yra toks terminas „pristatymo padėtis“ (oi, kaip čia dabar vadinasi – krovinių pristatymo lygmuo, na, nekreipk dėmesio) – daugelyje atvejų vairuotojas pakrauna ir iškrauna lygioje vietoje. Bet jei daiktai apleisti trečiame aukšte be lifto – gali tekti susimokėti už ekstra porą rankų arba samdyti pagalbininkų. Aš patariu viską iškelti į pirmą aukštą prieš jam atvažiuojant. Sutaupys nervų abiem pusėms.

Ką vairuotojas veikia kai laukia pasienyje – tik rijasi kavą?

Šiaip jis geria tą kavą nes tenka laukti, o ką daugiau veiksi Doverio aikštelėje. Keleivių pervežimo vairuotojai ir krovininių mikroautobusų – skirtingi žmonės. Krovinį vežantis dažniausiai pats tvarko popierius, skambina dispečeriui, tikrina maršrutą per navigaciją. Be abejo, valgo sumuštinius ir geria kavą. Kas blogo? Žmogus vairuoja po aštuonias valandas per dieną, privalo daryti pertraukas kas pusantros valandos. Kartą klientas piktinosi kad vairuotojas „neflipo“ dėl skubos pasienyje. Na, jis negali pralįsti pro eilės kiaurymę. Be to, pasienyje kartais reikia laukti dokumentų patvirtinimo. Iš tikrųjų kava – mažiausia problema šitoj visoj istorijoje. Tiesiog biurokratija ir eilės.

Ar reikia vairuotojui arbatpinigių?

Ne, nebūtina. Jei pats nori – kas trukdo. Aš asmeniškai matau kad šiaip ar taip jis gauna algą už darbą. Bet jei vairuotojas viršijo lūkesčius – padėjo su sunkiu pianinu, palaukė kol grįši iš darbo, sutvarkė nukritusį daiktą – tada gal ir vertas pripažinimo. Svarbiausia neįžeisti siūlydamas penkis eurus už dviejų dienų varginantį darbą. Buvo toks atvejis kai klientė davė vairuotojui savo namuose keptą obuolių pyragą ir termosą arbatos – jis iki šiol prisimena kaip geriausią reisą per visą karjerą. Tai ne apie pinigus, o apie pagarbą. Žmoniškumas, ne? Jis tą krovinį veža tarsi savo, dažnai miega šalia jo kelyje mašinoje.

Ar galima sekti kur yra mano siunta kol ji važiuoja į Angliją?

Vis daugiau mašinų turi GPS, ypač jei vežėjas rimtas ir investuoja į parką. Bet... ar visada matysi realiu laiku? Nebūtinai. Kai kurie vairuotojai tikrina padėtį kas kelias valandas rankiniu būdu, o ne transliuoja realiu laiku. Yra programos kaip trasos stebėjimas arba tiesiog dalinamasi Google Maps lokacija. Pats geriausias būdas – turėti vairuotojo telefoną ir rašyti „kur esi?“. Paprasta, senamadiška ir veikia be interneto. Kai kurios didelės kompanijos turi online platformas, bet mažesnių pervežėjų mikroautobusais į Angliją – dažnai nėra. Jie tiesiog važiuoja ir atsako kai gali ir kai randa ryšį. Jei tau reikia žinoti kas valandą tiksliai – rinkis didelę korporaciją, bet ten ir visai kitos kainų kategorijos nei mikriukas.

Išvada

Taigi, siųsti krovinius mikroautobusais į Angliją – tikrai geras pasirinkimas jei nori balanso tarp kainos ir lankstumo. Per ketvirtį amžiaus šitame darbe mačiau visko – nuo idealiai suplanuotų perkraustymų iki visiškų fiasko. Raktas sėkmei paprastas: patikimas vairuotojas, tvarkingi popieriai ir nepiktnaudžiavimas draudžiamais skysčiais. Jei kils dar klausimų – rašyk, aš atsakysiu kiek galiu. O jei planuoji persikraustyti į Londoną artimiausiu metu – geriau paskambink jau dabar, nes geri vairuotojai tvarkingais mikroautobusais užsakomi pirmiausia. Sėkmės kelyje ir tvarkingų krovinų!