Patikimiausias mikroautobusų pervežimas į Angliją kasdien – ar jis egzistuoja?

Jau keturioliktą metų sėdiu prie dokumentų, telefono ir vairuotojų raportų, bandydamas suprasti, kas gi yra tas patikimiausias mikroautobusų pervežimas į Angliją kasdien. Per tiek laiko teko matyti ir puikių reisų, kai viskas sukasi kaip laikrodis, ir tokių, kai mikroautobusas sugedo prie Varšuvos, o keleiviai liko ant trigubo šviesoforo. Kai žmogus skambina ir klausia, ar tikrai kasdien, ar tikrai patikimai, aš suprantu – jis nori ne reklamos, o tiesos apie bagažo skyrius, grūstis ir kainas. Nėra čia nieko gražaus, kai reikia sėdėti trisdešimt valandų, bet yra kasdienių situacijų, kurios padeda žmonėms persikelti ten, kur laukia darbai ar artimieji.

Apie pačią kasdienybę

Ar tikrai kasdien važiuojate, net ir sekmadieniais?

Važiuojam. Na, jei tiksliau, stengiamės važiuoti kasdien, bet kartais sekmadienis būna toks „pasyvus“ reisas – surinkus mažai keleivių, sujungiame su pirmadieniu. Nežinau, gal vertėtų vadinti tai kasdieniu... (gerai, taip, dažniausiai kasdien). Žiemą, kai orai blogi, buvo atvejų, kad pirmadienio reisą perkėlėm į antradienį, nes Lenkijoje užpustė. Realiai vasarą – tikrai kasdien, žiemą – devyniasdešimt devyni procentai. Bet jei jums rods, kad skubu tai tiesiog skambinkit prieš dieną. Pokšt. Ne, skambinkit.

Iš kurių miestų galima įlipti – tik Vilnius ar ir provincija?

Vilnius yra pagrindas, bet surenkam ir iš Kauno, Panevėžio, net iš Marijampolės, jei žmonių grupė didesnė. Šiauliai ir Klaipėda – retokai, nes reikia papildomai sutart dėl pervežimo iki pagrindinio maršruto. Kartais vairuotojas žiūri nesmagu, kai reikia lankstyt po Lietuvą dešimt kartų. Tai kainuoja brangiau laiko atžvilgiu. Geriausia – atvykti ten, kur pagrindinis susitikimo taškas. Dažniausiai – buvęs Ūkio banko... (turiu omeny, stovėjimo aikštelė prie stoties rajono).

Kur Londone išleidžiate – tik centras, ar ir Tolworth, Wembley?

Londonas didelis, o mikroautobusas – ne traukinys. Išleidžiam ten, kur daugiausia žmonių. Dažniausiai – Wembley, galinė stotelė prie parko, tada Barkingas, Croydonas, gal Stratfordas. Jei reikia į centrą – paliekam prie Paddington. Kartais prašo „išmeskite prie Harrods“. Ne, nepavyks tiesiai prie durų, bus per didelė bauda už stojimą. Vairuotojas numes ten, kur saugiai ir legaliai. Pamenu, kartą klientas pyko, kad neprie namų – bet kur prie namų Londone, kai aštuoni ryto judėjimas? Nerealu.

Ar reikia registruotis prieš kelionę, ar galiu tiesiog atvykti ir švilpt?

Švilpt galima, bet vietos gali nebūti. Registracija būtina, nes mikroautobusas ne dvidešimt dviejų vietų autobusas – telpa keturiolika žmonių. Būna, kad paskutinę minutę kas nors atšaukia ir vietą paimate, bet neverta rizikuoti. Ypač penktadieniais ir sekmadieniais – tada visi važiuoja. Turim sistemą, bet šiaip žinokit, kartais ir aš pats nebežinau, ar liko viena vieta, ar dvi, nes klientai skambina naktį. Geriau užsirašius prieš porą dienų. Mokėti galima vėliau, bet fiksuotis reikia.

Kiek laiko prieš reisą reikia patvirtinti, kad tikrai važiuoju?

Bent diena prieš, geriau – dvi. Būna, kad užsirašo trims dienoms, o paskui pradingsta kaip į vandenį. Tada laikom vietą, o kitas klientas jau pyksta, kad neatiduota. Jeigu užsirezervavot – patvirtinkit, bent jau SMS. Jei planai pasikeitė – laikykitės tos taisyklės, kuri... kurios... na, būna. Praneškite. Buvo atvejų, kai žmonės neatėjo, o kitas būtų mokėjęs tuoj pat. Sąžiningumas dvipusis.

Kas jei vairuotojas vėluoja – susidaro eilė prie Doverio?

Anksčiau ar vėliau vėluoja kiekvienas. Nebent jis skraido lėktuvu. Realistinis vėlavimas – nuo pusvalandžio iki poros valandų. Priežastys: eilės kelyje, pasieniečiai, keleivis pavėlavo pats, o vairuotojas geras ir palaukė. Kartais mikroautobusas stringa dėl technikos – tada jau skambiname jums, o ne slepiam. Blogiausia, kai įmonė sako „jau atvažiuoja“, o jis dar Belgijoje. Mes stengiamės būti atviri – jei vėluoja, sakom realų laiką, ne gražų. Ai, ir dar – lūkesčiai. Žmonės nori išgirsti „po penkių minučių“, bet tai melas.

Bagažas, sėdynės ir keistenybės kelyje

Kiek lagaminų galima pasiimti be papildomo pykčio?

Du vidutiniai lagaminai be problemų. Trečias – jau reikės žiūrėti konteksto. Jeigu mikroautobusas pilnas ir visi su keturiais krepšiais... tada vairuotojas tikrai suraukia antakius. Buvo atvejis, kai moteris atsivežė septynis lagaminus – nejuokingai, septynis. Lyg kraustytųsi kiaurai. Galų gale tilpo tik todėl, kad kiti keleiviai turėjo vos po rankinuką. Bet jei važiuojate vienas su sumuštiniu – galit ir penkis lagaminus tempt, vietos pagailėsim. Realiai – du standartiniai vienetai, svoris nesvarbu, juk rankos nezūžta... na, ne mūsų.

Ar augintinis keliauja kartu – kaip ten su šunų kvėpavimu?

Vežam, bet reikia narvelio arba petnešų. Didelį šunį priglausti sudėtinga, jei pilna žmonių. Mažas špicas dažniausiai ramus, sėdi ant kelių. Karštomis dienomis labai neramu dėl kondicionieriaus veikimo, nes... jo, kartais jis neatlaiko trigubo karščio. Buvo kelionė, kai šuo ėmė dusti ir vairuotojas stabtelėjo dažniau. Niekas nemirė, bet situacija nemaloni. Katės... katės mėgsta spardytis. Geriausia – vaistai nuo streso, bet pasitarkit su vet. O šiaip, taip, vežame, bet be tigrų.

Kas jei daiktai netilpo – verčia mesti ar veža ant kelių?

Dažniausiai sprendžiama vietoje. Jei netilpo, vairuotojas bando perdėlioti, jei nepavyksta – daiktai kraunami ant laisvų sėdynių, bet tada tiems sėdynėms galas. Buvo taip: žmogus atsivežė šaldytuvą. Taip, šaldytuvą. Ne, ne mažą. Mes jį pradžioj pažiūrėjom kaip į kokį stebuklą, bet galų gale sutalpinom gulint tarp sėdynių. Keli žmonės turėjo sėdėti nepatogiai. Tai tokiais atvejais suprantat – pervežimas ne idealus. Geriau siųskite krovinį atskirai, o ne tempkite buitinę techniką kaip lagaminą.

Ar galima vežtis dviratį – išardytą, supakuotą?

Gali būti. Išardytas dviratis, kai ratai nurimti? Nuimti, įvyniotas į celofaną – tada priimamas kaip nestandartinis bagažas. Visas dviratis – ne, nebus kur dėti. Buvo klientas, kuris bandė sukišti kalnų dviratį, o ten ne tik ratai – dar ir vairas platūs. Spaudėm kaip tešlą į kepimo formą. Neišėjo. Galų gale užmestas ant viršaus... ant kitų lagaminų, aišku, sutikus kitus keleivius. Bet tai retas dalykas. Jei labai reikia dviračio – rinkitės krovininį pervežimą. O šiaip – taip, galima, bet praneškite iš anksto, nes bagažinė nėra beribė.

Kaip yra su mažamečiais – kėdutę atsivežti pačiam ar jūs turite?

Mūsų pareiga – turėti, bet būna dienų, kai kėdutė sugenda arba du vaikai, o kėdulių vienas. Tada vairuotojas skambina ir klausia, ar turit savo. Jei neturit – kartais tenka pasiimt iš kolegos kitame mikroautobuse, bet tai vėluoja. Geriausia atsivežti savo, tada tiksliai žinote, kad tinka ir saugu. Aš asmeniškai nelabai pasitikiu tomis universaliosiomis, nes mačiau, kaip vaikas iš jų išsinarinėja kaip iš šviežio žąsio. Atleiskite už vaizdą, bet realybė tokia. Be to, vaikai kelionėje verkia – tai normalu, nors kiti keleiviai galvoja, kad mes turim juos migdyti vaistais. Neturim.

Ar mikroautobuse veikia rozetės ir ar galima dirbti su kompiuteriu?

Veikia, bet ne visada stabiliai. Važiuojant per Lenkiją, kol kas technologijos ten tokios... na, prisijungimas tai šokinėja. Rozetės yra, tačiau kartais reikia kištuko adapterio – mes turim kelis, bet jei visiems prireiks vienu metu, bus trūkumas. Dirbti galima, bet aš asmeniškai nerekomenduočiau rašyti svarbaus projekto, nes vairuotojas stabdo, pakyla, apsisuka, ir jūsų kava keliauja ant klaviatūros. Be to, vietos kojoms mažai, taigi ne visada patogu atverti laptopą pilnai. Yra didesnių, yra mažesnių mikroautobusų. Mūsų klasė – vidutinė, taigi komfortas saikingas.

Ar per karščius veikia orkaitė... turiu omeny kondicionierius?

Taip, veikia, bet ne taip, kad šąlate kaip šaldytuve. Vasarą, kai už lango trisdešimt penki, viduje bus dvidešimt aštuoni – gal trisdešimt, jei visi kvėpuoja ir kaitina viens kitą. Buvo reisas, kai kondicionierius neatlaikė ir pūtė vos vos. Vairuotojas atidarė langus – oi, triukšmas. Kelionė vyko kaip senoviniame autobuse. Mes tada dalinam kavos pinigus kiek galėjom, bet vis tiek atsiprašinėjom. Šiaip tvarkom techniką reguliariai, bet mikroautobusai nėra nauji BMW – jie dirba daug, ir kartais, žinot, kas nors gali strigti. Ne idealu, bet išgyvenama.

Ar būna tualeto pertraukos, ar važiuojama kaip fūros iki degalinės?

Stabtelima kas trys-keturios valandos. Ne, nėra taip, kad važiuojam kiaurai kaip tie lenkai vilkikai, kurie kakoja į butelius. Atsiprašau už vaizdą. Mes žmonės vežam, ne kroviniai. Tačiau kartais keleiviai neina per pertrauką, o paskui prašo stoti po pusvalandžio. Tada vairuotojas nervinasi, nes planas byra. Geriausia – pasinaudoti tada, kai siūloma. Vieną kartą moteris nepaklausė, ir po to... ne, nepasakosiu detaliai, bet turėjo naudotis tualeto popieriumi lauke. Taip negerai, bet taip buvo. Nemalonu, bet realu. Kelionė trunka ilgai – planuokit fiziologinius dalykus.

Kainos, laikas ir problemos, kurios ne visai paminomos

Kokia reali kaina dabar į Londoną kasdieniu reisu?

Šiuo metu kaina svyruoja nuo devyniasdešimties iki šimto dvidešimties eurų. Sezoniškai kyla, ypač prieš Kalėdas ir vasarą, kai visi nori ten ir atgal. Pigiau nei aštuoniasdešimt – įtartina. Brangiau nei šimtas keturiasdešimt – gal per brangu, nebent tik pikapas iš namų į namus. Mes laikomės vidurio, nes bandom balansuoti tarp pelno ir klientų, kurie skambina ir lygina kainas. Aišku, degalai brangūs, apie euro keturiolika... keturiolika... keturiolika centų už kilometrą galvojant, bet čia ne tik degalai. Dar vairuotojai, draudimai, mokesčiai. Taigi reali kaina – apie šimtą eurų vidutiniškai.

Kodėl vieni prašo 70, kiti 140 eurų – kuo čia dvelkia?

Septyniasdešimt dažnai būna arba akcija, arba triukas. Paskui prisideda „mokestis už lagaminą“, „mokestis už sėdynę prie lango“, ir pasiūlymas nebeatrodo toks jau geras. O šimtas keturiasdešimt – gal premium klasė, gal tiesiog nori pasiplėšti. Mes laikomės auksinės vidurio. Bet žinokit, rinkoj pilna aferistų, kurie surenka pinigus ir dingsta. Pamenu, klientas skambino – sumokėjo septyniasdešimt, stovėjo prie stotelės, o mikroautobuso nebuvo. Telefonas išjungtas. To žmogaus aš taip ir nepamiršau. Tai rinkitės ne pagal kainą, o pagal istoriją, atsiliepimus. Nors atsiliepimai irgi perkami. Sudėtinga. Bet tiesa tokia.

Ar mokėti galima grynais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Grynais galima, bet atsargiai su atsilyginimu – kai kas bando atsiskaityti tik šimtais, o vairuotojas neturi ką atiduoti. Pats vairuotojas ne visada nori temptis didelę pinigų sumą, nes... na, saugumas. Geriau – pusė sumos išanksto pavedimu, pusė – grynais. Arba viskas išanksto. Mes nesame kažkokia milžiniška įmonė su automatizuota sistema – kartais kvitą parašom ant popierėlio. Buvo taip, kad klientas sumokėjo, o aš pats padariau klaidą sumoj – neskaičiavau gerai (taip, aš nesu idealus buhalteris), ir paskui aiškinausi pusę dienos. Tai tvarkingiau bus permesti į sąskaitą.

Kiek trunka kelionė realiai, jei nesnaudžiat?

Nuo durų iki durų – dvi paras. Arba šiek tiek mažiau, jei pasienis praleidžia be eilių ir vairuotojas tikrai važiuoja be didelių pertraukų. Kartais per rugsėjo pirmąją judame lėčiau. Realiai – trisdešimt... sesių? Ne, šešių valandų. Ar keturiasdešimt? Ne, per daug. Tarkim dvidešimt aštuonios–trisdešimt dvi. Buvo ir trisdešimt keturios, kai Lamanše lavai vėlavo. Čia kaip lažintis – jūs lažinatės su laiku.