Patikimi logistikos sprendimai į Angliją mikroautobusais kasdien

Dvidešimt treji metai kelyje – iš pradžių kaip vairuotojas, paskui kaip logistas, o dabar... na, tiesiog žmogus, kuris matė viską. Kasdieniai reisai į Angliją mikroautobusais yra ne mano darbas, o gyvenimo būdas. Žmonės skambina iš visos Lietuvos ir klausia: kaip pervežti daiktus į Londoną, kiek kainuoja, ar saugu? Bandau aiškinti paprastai, be jokių prezentacijų. Realybėje viskas atrodo kitaip nei interneto puslapyje. Patikimi logistikos sprendimai į Angliją mikroautobusais kasdien – tai nėra raketų mokslas, bet ir ne važiavimas pirmyn-atgal kaip turistui. Yra niuansų. Daug.

Kaip visa tai vyksta iš tikrųjų

Ar mikroautobusai kasdien važiuoja į Angliją iš Lietuvos, ar čia tik reklaminė šūkis?

Ne, ne šūkis. Bent jau pas mus – mikroautobusai kasdien pajud iš Kauno ir Vilniaus link Londono. Kartais du, kartais trys, priklauso nuo krovinio kiekio. Realybė tokia, kad jei yra pakankamai siuntų, važiuojama. Jei nėra – važiuojama vis tiek, nes sutartys su klientais yra sutartys. Kartais varykite pusiau tuščias, bet kitą dieną vėl prisikrauna pilnas. Šituo verslu pasitikėti gali tik tada, kai žinai, kad kasdieniai reisai į Angliją vyksta bet kokiu oru – net jei keltas vėlavo tris valandas ir vairuotojas miego vos pusantros.

Kiek laiko daiktai važiuoja iki Londono ir ar galima tiksliai pasakyti valandą?

Na, apie 40-48 valandų, jei viskas gerai. Bet noriu pasakyti – tiksliai valandą pasakyti gali tik melagis. Pervežimas mikroautobusu į Londoną priklauso nuo oro, eilių prie Eurotunelio, arkos pasienyje (ir ten kartais tikrina taip, kad plaukai šiaušiasi) ir kitų dalykų. Kartais būna greičiau, per 36 valandas. Kartais užtrunka iki trijų dienų. Klientai pyksta, kai vėluojam, bet ką padarysi. Jeigu Didžiojoje Britanijoje vėl sninga, visi stoja. Atsakymas: orientyras dvi dienos, bet neprisiekinėkite dėl tos valandos prie auklės stalo.

Ar vairuotojai krauna patys, ar aš turiu bėgti su sofa rankose?

Žinokit, mes dažniausiai krauname patys – turim rankas, kojas ir kartais net vežimėlį. Bet jeigu daiktas sveria šimtą kilogramų ir stovi penktame aukšte be lifto... na, tada reikia jogos arba papildomų rankų. Kai kuri klientai stebisi, kodiau jiems tai kainuoja papildomai. Atsakymas paprastas – mūsų vaikinai nėra supermenai. Bet standartinė praktika: jei tai normalūs daiktai, krovinio pakrovimas į mikroautobusą yra mūsų darbas. Jums tereikia atidaryti duris ir paduoti arbatos – nebūtina, bet visada malonu. O jei be lifto – perspėkite iš anksto, nes kranas neįlips pro langą.

Kainos, svoriai ir tie nemaloni dalykai

Kiek kainuoja perkraustymas į Angliją mikroautobusais ir kodėl vieniems pigiau, kitiems brangiau?

Aš atvirai pasakysiu – nuo 300 eurų iki... na, iki kiek tik norit, priklauso nuo kambarių kiekio. Studijos perkraustymas į Londoną gali kainuoti 400-600 eurų, o trijų kambarių butas – jau 1200 ir daugiau. Čia labai apytiksliai. Būna įmonių, kurios meta kainą 200 eurų, pasiima užstatą ir dingsta. Rimtas logistikos sprendimas negali kainuoti cento. Kuras, keltai, mokesčiai Anglijoje – viskas brangsta. Jei jums siūlo pervežimą į UK po 150 eurų, greičiausiai ten kažkas ne taip. Aš nenoriu nieko įžeisti, bet sveikas protas yra sveikas protas, ir pigiausias dažniausiai atsieina brangiausiai.

Ar reikia mokėti prieš išvažiuojant, ar galima atsiskaityti gavus daiktus?

Paprastai imame prieš tai apie 30-40 procentų avanso. Taip jau susiklostė, kad ne pirmus metus, nes buvo atvejų, kai klientas Londone nusprendžia, jog jo sofos iš viso nereikia, ir atsisako mokėti likutį. O kuras jau sudegintas. Pinigai irgi reikalingi keltams apmokėti (jei važiuojame per Olandiją... na, ką jau čia, per Prancūziją ir tunnelį). Atsiskaitymas gavus – galimas tik nuolatiniams klientams arba jei kaina nedidelė. Tik nebijokite to avanso, jei firmą pažįstate arba radote pagal tikras apžvalgas, o ne pagal dieną seną FB skelbimą.

Kaip apskaičiuojama kaina – pagal svorį, kubus, ar pagal tai, kaip linksmai žiūri logistas?

Heh. Realiai žiūrime į kubatūrą, bet svarbu ir svoris. Mikroautobusai turi apribojimus – paprastai iki 1,2-1,5 tonų krovinio, priklausomai nuo bazės. Jei vežate knygų biblioteką, tai bus sunkiau nei sofa, nors užima mažiau vietos. Čia toks triukas. Perkraustymo kaina į Angliją dažniausiai nuo kiekio kambarių, bet jei kas nors sveria nekristai – reikia pasakyti. Kartais klientas sako: „mums tik du lagaminai“, o atvažiavus paaiškėja, jog ten spinta išdraskyta po visą butą. Tuomet tenka perskaičiuoti, ir nieko čia asmeniško, tiesiog faktai, kaip ir tas svorio limitas.

Kas gabenama ir ko geriau nevežti

Ar galima siųsti maisto produktus, prieskonius, šaldytuvą su šaldyta žuvimi?

Oi. Techniškai... ne, geriau ne. Post-Brexxit taisyklės – kiaulė mėlyna. Šaldytuvas su žuvimi gali būti tiesiog konfiskuotas pasienyje. Aš nežinau iki galo visų taisyklių dėl šaldytų maisto produktų (Brexxitas čia padarė savo), bet žinau, kad mūsų mikroautobusai veža daiktus, o ne prekybos centrų tiekimą. Prieskonius? Maždaug. Bet jei vežate savo naudotą šaldytuvą – tuomet taip, tuščias arba su ledukais. Tik nepamirškite išvalyti. Buvo atvejis, kad klientas paliko varškę. Savaitė kelyje. Aš to nekomentuosiu, bet kvapas... jūs suprantat. Tai plauti, plauti, plauti.

Ar gabenat ir baldus, ir dviračius, ir sapalų krepšius?

Taip, visa tai telpa. Mikroautobusai kasdien į Angliją veža visokiausius rakandus. Dviračiai – be problemų, tik nuleiskite padangas (arba nenuleiskit, mes jau pripratę, bet geriau nuleiskit). Baldai – jei neišardyti, kartais reikia apsukti, nes vairuotojai nemėgsta braižytų kampų. O sapalų krepšius... žinoma, jei tai jūsų turtas, tai jūsų turtas. Tik prašau pažymėti dėžes. Kartais atrodo, kad žmonės meta daiktus į bagažinę taip, tarsi tai paskutinis laivas iš Titaniko. O paskui stebisi, kodėl kas nats įskilę arba kodėl negali rasti savo mėgstamų batų. Logic.

Ar imat gabenti augalus, daigus, sodo techniką į Londoną?

Augalai... hmmm. Anglijos fitosanitariniai reikalavimai griežti. Teoriškai galima, bet su dokumentais. Praktiškai – mažas augalas kartais praslipa, kartais ne. Aš asmeniškai nerekomenduočiau rizikuoti be reikalo, nes mūsų logistikos sprendimai skirti daiktams, o ne botanikos sodams. Sodo technika – jei švari, be žemių. Kultivatorius su molio gabalu gali kelti klausimų prie Lamanšo. Geriau nuvalyti, nes tikrintojai kartais būna nuotaikingi, ypač kai eilės ilgos ir jie jau pavargę nuo visų tų kebabų kvapų iš stovinčių mašinų.

Dokumentai, pasienis ir Brexitis

Ko reikia dokumentų, kad daiktai praeitų muitinę JK po Brexit?

Čia gi viskas pasikeitė. Dabar reikia pakuojų sąrašo (inventory list) su vertėmis, paskirties kodų kartais. Jei tai asmeniniai daiktai perkraustymui, dažniausiai forma ToR (Transfer of Residence). Klientai dažnai sako: „kam man tas popierius, mano daiktai.“ Bet muitininkai nesijuokia. Yra kvotos – nežinau tiksliai, gal kokios 200 eurų vertės nereikia muitinti, bet virš to reikia deklaruoti. Geriausiai pasitikrinti prieš savaitę, nes taisyklės šokinėja kaip varlės. Mes padedame užpildyti, bet atsakomybė – ant jūsų pečių. Ne mano reikalas versti, tiesiog faktas, kad be popieriaus nebus laimės.

Ar tikrina dažnai mikroautobusus prie sienos ir kaip tai atrodo?

Dar dažniau nei anksčiau. Kartais tik burtų keliu parenka, kartais tikrina kiekvieną dėžę. Buvo situacija – atidarėm mikroautobusą prie Doverio, o ten... na, prisiminiau, kad ten palikau savo termo puodą (ajo, negerai man ten jį palikti). Muitininkas pažiūrėjo, pakraipė galvą, bet buvo žmogus. Kartais būna ir ne. Planuokite laiką – jei tikrina, pridėkite 2-3 valandas minimum. Jei vairuotojas skambina ir sako „stovim pasienyje“, neįsižeiskit, kad jis nešneka smagių istorijų – jis stovi eilėj ir galbūt geria šaltą kavą, jei dar yra ką gerti.

Ar reikia draudimo daiktams, ar tiesiog tiki, kad pasieks gyvi?

Tikitės geriausio, bet planuokite blogiausiam. Standartiniai vežėjų draudimai yra, CMR ar pan., bet riboti. Brangūs daiktai – menas, antikvariatas – apdrauskite atskirai. Aš žmogui sakau tiesiai: jei tai jūsų senelės lopsys be piniginės vertės, bet su sentimentais, draudimas jo neatgais. Mums daiktai svarbūs, bet realybė kelyje – duobės, staigūs stabdymai. Kartais kas nors nutinka, nors vairuotojai vairuoja kaip sakome... na, atsargiai. Patikimi logistikos sprendimai į Angliją visada apima ir sąžiningą pokalbį apie riziką, o ne tik gražų „taip, viskas bus kaip laikrodyje ir mes angelai nepaliesime dulkių ant jūsų fotelio“.

Kas gali nepavykti ir kodėl verta žinoti blogąją pusę

Ar buvę, kad daiktai vėlavo daugiau nei savaitę ir ką tada darot?

Buvo. Žinoma, kad buvo. Kartais mašina sugedo Vokietijoje (o ten meistrai brangesni nei chirurgai), kartais keltas atšauktas dėl audros. Ką darom? Skambinam, aiškinam, siūlom nuolaidas kitam kartui. Klientai, aišku, pikti – turi teisę. Bet jei kas nors sako, kad pervežimai į Angliją visada vyksta be priekaištų – meluoja arba dar niekada nevežė. Svarbu ne tai, kad nebūna problemų, o tai, kaip jas sprendžiam. Aš asmeniškai mieliau pasakau: „stokitės blogiausiam“, bet stengiamės dėl geriausio. Čia kaip orų prognozės.

Ar visos įmonės, kurios skelbiasi vežančios kasdien į Angliją, tikrai važiuoja kasdien?

Ne. Ten jums skambinu karčiai – dalis jų tiesiog surenka siuntas, o paskui laukią, kol prisipildys. „Kasdieniai reisai į Angliją“ kartais reiškia „kasdien priimame užsakymus, važiuosim, kai susidėlios“. Tai nebūtinai blogai – jei kaina atitinka lūkesčius. Bet jei jums reikia skubiai, klauskite konkrečios datos. Parašyta „kasdien“ dar nereiškia, kad jūsų sofa išvažiuoja rytoj. Gali tekti palaukti dvi dienas, kol surenka dar tris krovinius. Faktas toks – mikroautobusas važiuoja efektyviai tik pilnas. Tuščias reisas – tiesiog nuostolis. Žmonės to nesupranta, bet taip verslas sukasi, o melas apie kasdienį tuščią važiavimą greitai pražudo įmonę.

Kaip atskirti patikimą logistikos įmonę nuo tų, kurios dings su užstatu?

Oho, jautri tema. Pirmiausia – ar turi fizinį adresą, ar tik gražų Facebook puslapį? Antra – ar atsako telefonu net vakare, ar tik žinutėmis? Trečia – ar siūlo sutartį, ar tik „duok pinigus, viskas bus cool“? Aš mačiau per 23 metus: įmonės gimsta ir numirta per pusmetį. Patikimas krovinių gabenimas į Angliją prasideda nuo to, ar žmogus gali pažiūrėt tau į akis (ar per kameras) ir pasakyti, kur jo ofisas. Jei nėra jokio ofiso, tik „draugas draugui“ – rizikuojat. Deja, bet tik taip. Ir nesistenkite, kad jus apgautų du kartus.

Smulkmenos, kuriomis patikėsite tik tada, kai pats patirsite

Ar galima gabentis gyvūnus – šunį, katę, žiurkėną – tuo pačiu mikroautobusu su daiktai?

Gyvūnai – atskira operacija. Šuniukas gali važiuoti, bet pagal naujas taisykles į UK reikia vet paso, mikroschemos, skiepų. Katė – lygiai taip. Žiurkėnas... atvirai, nežinau tiksliai (čia mano silpnoji vieta, neatleiskit). Vežame gyvūnus retai, nes mūsų kasdieniai reisai į Angliją skirti daiktams. Gyvūnui reikia oro, sustojimų, dokumentų. Jei kas nors žada prigrūsti katę šalia dėžių į standartinį mikroautobusą – bėkit. Tai nelegalu ir nehumaniška. Geriau gyvūnui išsinūomoti specialų pervežimą arba skrydį. Aš šunų nemėgstu asmeniškai (alergija), bet netiesiogiai žinau, kad jų nereikia barti mikroautobuso gale tarp sofos ir skalbimo mašinos.

Ar daiktus galėsiu atsiimti tik Londone, ar ir kitur Anglijoje?

Ne tik Londone. Mes pristatom į Birmingemą, Mančesterį, Bristoli, Kempingį... na, Kempingį retai (ten kaimas, ne miestas), bet pagrindinius miestus – taip. Kaina gali šoktelėti, jei reikia lėkti į Škotiją, nes nuo Londono iki Edinburgo – ne už kampo. Logistika į Angliją mikroautobusais veikia taip: centrinis taškas dažniausiai Londonas, o iš ten – tolesnės kryptys. Jei gyvenate kaime Worcester apskrityje, gali tekti susitikti miestelyje arba mokėti už papildomą kilomėtrą. Nes neatvažiuosim į kiekvieną kaimą – laikas pinigai, o mikroautobuso kuras Anglijoje kainuoja tarsi auksą, ypač M25 aplinkkeliui įsukus.

Koks yra populiariausias mėnesis kraustytis į Angliją ir ar nuo to priklauso kaina?

Rugsėjis-spalis ir sausis-kovas. Studentai, darbai, baigiasi nuomos sutartys. Tada mikroautobusai pilni kaip kruasano parduotuvė sekmadienį. Kaina šiek tiek kyla, nes paklausa. Žiemą pigiau, bet kelias pavojingesnis. Vasarą – stabilu. Aš pastebėjau, kad žmonės kraustosi tada, kai gyvenimas juos spardo, o ne pagal kalendorių. Bet jei galit rinktis – venkite paskutiniojo rugpjūčio savaitgalio. Tada visi važiuoja, kainos kandžiojasi, o keltų bilietai išvis dingsta greičiau nei karštas šimtasis kąsnis kavinėje šalia stoties. Planuokit bent mėnesiu į priekį, jei norit ramybės ir nebegyventi stresu.

Ar mikroautobusai plukdo tik į pietų Angliją, ar ir Šiaurę?

Mes važiuojam per visą tą salą. Nors keltai dažniausiai leidžias Doverį arba Folkestone, tai dar nereiškia, kad dirbam tik pietuose. Važiuojam aukštyn į Lidsą, Niuokaslą, Edinburgą. Aišku, jei užsakymas tik į Šiaurę ir nėra daugiau krovinių – pas mus kaip ir visi – paskaičiuojam ar apsimoka. Bet kasdieniai transportavimo sprendimai į UK apima ir maršrutų planavimą. Kartais sukraunam du Londono, vieną Birmingemo, tada grįžtam per Haridžą (o gal kitur, priklauso nuo to, kur eiti paprasčiau). Maršrutai – tarsi dėlionė. Patinka man tas galvosūkis, nors kartais ir nervina, kai navigatorius meta per užkimšus gatvius.

Paskutiniai patarimai prieš pakliuvus ant logistinio ledo

Ar verta patiems pakuoti daiktus, ar geriau palikti jums?

Pakuokit patys, jei norit sutaupyt. Bet žinokit – netvarkingai supakuotos dėžės yra karma. Kartais atvažiuojam ir matom: komodos aprištos virvėmis, stiklinės vazos įmestos į maišelius nuo bulvių. Tada mes apvyniojam burbuline plėvele ir laikas pailgėja. Jeigu mes pakuojam – brangiau, bet daiktai atvyksta sveiki. Mano patarimas: indus irgi pakuokite, nepalikite šlapių puodų spintelėse. Buvo atvejis – atvežėm, o ten rūdis kaip po lietaus. Klientas pats kaltas, bet pyko ant mūsų. Šiaip ar taip, sėkmingas daiktų gabenimas į Angliją prasideda nuo geros pakuotės. Neišradinėkit dviračio – dėžės, lipni juosta, burbulinė plėvelė. Pakaks.

Ką daryti, jei mano daiktai netilpo ir reikia antro reiso?

Taip būna dažniau, nei manote. Žmonės nemoka matuoti kubatūros. Atsakymas: dalinam į du reisus arba ieškam didesnės mašinos. Kartais vietoj mikroautobuso reikia kad ir sunkvežimio 7,5 tonos. Kasdieniai reisai į Angliją leidžia lanksčiai sužaist – dalį išvežam šiandien, dalį rytoj. Bet jei klientas šaukia „aš moku, veškit viską“, o daiktai tiesiog netelpa... what can I say. Ne dėžučių trenyruojame. Yra limitų. Žmonės kartais tokie užsispyrę, kad nori, jog mikroautobusas taptų Tardis iš Doctor Who. Būna juokinga, bet ir liūdna, nes tada reikia perskirstyti visą planą ir kiti klientai dėl to gali supykti.

Ar galiu vežtis su jumis pats, sutaupyti ant lėktuvo?

Kartais taip, vadinasi pakeleivių paslauga. Bet ne visada – priklauso nuo vietos. Kai kurie mūsų mikroautobusai turi laisvą sėdynę, kai kurie skirti tik kroviniui. Ir sėdėsite ne kaip business class – teks kentėti tualetų pertraukų grafiką ir vairuotojo muzikinį skonį. Kartais vairuotojas klauso tokios muzikos, kad pati geriau jau skristumėt. Bet jei reikia sutaupyti ir neprieštaraujate 30 valandų kelyje – kodėl gi ne. Tik perspėju – ne visi vairuotojai šnekūs. Kai kurie myli tylą labiau nei radiją, ir tai nereiškia, kad jie pyksta – tiesiog mėgsta vairuoti kitaip.

Ar man reikia ką nors žinot apie mokestį Anglijoje už savo daiktus?

Jei tai jūsų naudoti asmeniniai daiktai, perkraustymo atveju paprastai mokėti nereikia, jei deklaruojama per ToR. Bet jei atsivežate naują televizorių, kurį pirkt vakar "sau", o šiandien vežat kaip "naudotą" – muitininkai ne kvaili. Tikrins kvitus. Aš nesu muitinės atstovas, bet mačiau, kaip žmonės bando išsisukti ir lieka be daikto arba su bauda. Sąžiningumas čia geriausias draugas. Kiek atsimenu, naudoti daiktai turėtų būti turėti mažiausiai 6 mėnesius... ar 12? hmm... Nesu 100 proc. tikras, pasitikrinkit su HMRC. Geriau sumokėti dolerį už teisingą informaciją nei vėliau gailėtis dėl tų popiergalių.

Koks pats svarbiausias dalykas, kurį turi žinoti žmogus, renkantis perkraustymą į JK mikroautobusu?

Rinkitės ne pagal kainą, o pagal pokalbį. Jei žmogus telefone atsakinėja vangiai, nemoka paaiškinti maršruto, slepia sąlygas – nebus gerai. Patikimi logistikos sprendimai į Angliją mikroautobusais kasdien sukasi apie žmones. Jūs turite jausti, kad jūsų daiktai svarbūs ne kaip numeris sąraše, o kaip... na, daiktai. Aš per tiek metų supratau: klientas prisimena ne kainą (nors irgi), o tai, ar jį išgirdo. Kartais mes priversti sakyti „ne“, ir tai irgi yra atsakomybė. Nes pažadėti galima viską, bet vėluojant dėl sniego – nieko nepadarysi. Svarbiausia – sąžiningumas. Net jei jis kartais skamba nekaip ir sakau aš jums tiesiai.

Dvidešimt treji metai kelyje pamokė, kad patikimi logistikos sprendimai į Angliją mikroautobusais kasdien nėra apie tobulą tvarkaraštį. Jie apie žmones, daiktus ir sąžiningą pažadą. Ne visada viskas eisis glotniai, bet jei pasirinksite tuos, kurie nedirba slapčiomis, o mato jums į akis – kelionė bus sėkminga. Jei turite klausimų – skambinkit. Geriau paklausti dabar nei gailėtis paskui. Sėkmės kraustantis, ir nepamirškite – dėžės turi būti stipresnės nei jūsų optimizmas, o rankos švarios nuo lipnios juostos.