Patikimi krovinių transportavimo sprendimai į Angliją 24/7

Vežame daiktus į Angliją jau virš dviejų dešimtmečių, ir galiu pasakyti – nėra dviejų vienodų krovinių. Vieni siunčia dėžę su lėkštute į Bristolį, kiti kraustina gyvenimą iš Alytaus į Liverpoolį. Patikimi krovinių transportavimo sprendimai į Angliją 24/7 egzistuoja, bet jie nėra stebuklingi pirštukai. Jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai, reikia žinoti keletą dalykų, kurių jums nesakys gražiai suredaguotoje svetainėje. Aš čia tiesiog geriu kavą ir bandau paaiškinti, kaip tai atrodo realiai, kai fūros važiuoja, o kuro kainos šokinėja taip pat kaip mano kraujospūdis po sunkios savaitės.

Pirmas baimės etapas – ką žmonės klausia pirmiausiai

Ar mano krovinys tikrai pasieks Angliją saugiai?

Žinokit, aš 22 metus organizuoju važiavimus į tą salą, ir dar nebuvo, kad sąžiningai paėmus daiktai nebūtų nuvežti. Svarbiausia rinktis ne vyrioką su pasenusiu sprinteriu iš skelbimų portalo – ten tokių pilna. Patikimi krovinių transportavimo sprendimai į Angliją 24/7 egzistuoja, bet kainuoja daugiau nei 300 eurų į abi puses. Už tą kainą dirba normalios firmos, o ne tarpininkai, kurie jūsų sofą pameta kažkur tarp Kauno ir Doverio. Kartais žmonės bijo be reikalo. Kartais – ne. (Tiksliau, ne be reikalo, jei renkasi pigiausią variantą.)

Kiek laiko iš viso trunka transportavimas į Angliją?

Iš Vilniaus į Londoną fūra važiuoja apie 35–40 valandų, priklauso nuo orų ir eilių. Ne, tai nereiškia, kad tiesiai iki jūsų durų – renkame kelis klientus. Pilnai sukomplektuotas reisas į vakarinę Angliją dažniausiai pristatomas per 3–4 darbo dienas. Jei fūra važiuoja tiesiai pas jus – gali būti ir per dvi. Šeštadieniais Anglijos keliuose mažiau sunkvežimių, bet uostai nedirba taip intensyviai. Sudėtinga pasakyti tiksliai. Sakykim, trys dienos – realus vidurkis.

Ar siunčiate kasdien, ar tik kai susirenka pilna mašina?

Galėtume važiuoti kasdien, bet ar prasminga? Iš Lietuvos link Anglijos fūros išrieda 3–4 kartus per savaitę, o kalėdų metu – dažniau. O štai sausį gali būti retesni reisai. Mes nevažinėjam tuščiom mašinom, nes tai neekonomiška. Patikimas siuntimas į Angliją nereiškia, kad krovinys laksto pats, bet nestovime be reikalo. Būna, kad porą dienų palaukia terminale, jei reikia sukomplektuoti. Jūsų softly (ai, sofai) nereikia skubos ekspedicijos, jei ji ne degina.

Ar galit paimti iš mano buto trečiame aukšte be lifto?

Imam, bet. Jei pianinas ar sekcija iš 6 dalių – kainuos papildomai arba reikės jūsų pagalbos. Vienu metu patys tempdavom viską, bet po to kai Rimui (vairuotojui) įtariau dėl nugaros operaciją… dabar turime vietinių pagalbą. Kaina už nešimą be lifto į trečią – apie 60–80 eurų Vilniuje, provincijoje gali būti pigiau. Ar paimsim? Taip. Ar džiaugsimės? Nebūtinai. Bet paimsim.

Kai terminas spaudžia labiau už paklodę

Skubus pervežimas į Londoną šeštadienį – ar įmanomas?

Šeštadienis Londone… o dar ir su pristatymu prieš pietus? Nesu tikras, ar čia jūs prašote stebuklo. Tikrai įmanoma, bet brangu. Turime vairuotojus, kurie dirba ir savaitgaliais, bet jie dvigubai brangesni. Logistika 24/7 yra realybė, bet ne visos valandos kainuoja vienodai. Jeigu penktadienio vakarą skambinsite, kad pirmadieniui reikia, ir krovinys paruoštas – galime rasti variantą. Vieną kartą vežėm siuntą į Mančesterį šeštadienį vidurnaktį, nes klientė spėjo parduoti butą. Užmokėjo dvigubai, bet liko laimingi.

24/7 servisas – ar tai reiškia, kad vairuotojai važiuoja be miego?

Ne, ačiū Dievui. 24/7 aštrus transportavimas į Angliją ir vairuotojų kanibalizmas – skirtingi dalykai. Mes priimame užsakymus visą parą, stebime krovinius naktį, o vairuotojai važiuoja pamainomis. Vairuoti galima 9 valandas, po to pertrauka. Kartais klientai skambina 3 valandą nakties klausdami „o kur mano fūra?“, mes atsakome. Bet tai nereiškia, kad Kazys laiko vairą penkiasdešimtą valandą iš eilės. Jei kas nors jums sako, kad jų vairuotojai važiuoja be sustojimo – bėkit. Tai pavojinga ir neteisėta.

Ką daryti, jei krovinys dar net neparuoštas, o žmonės jau laukia Anglijoje?

Būna taip. Pernai panašus atvejis: paėmimas turėjo būt antradienį Klaipėdoje, bet klientas supakavo tik ketvirtadienį. Mes pakeitėme maršrutą, paėmėme vakare ir radome vietą kitoje fūroje, kuri išvyko naktį. Kaina pakito, žinoma. Ar visada pavyksta taip greitai adaptuotis? Ne. Būna savaičių, kai visos mašinos pilnos iki stogo. Tada gali tekti palaukti arba mokėti už ekspresą. Patarimas: jei žmonės laukia Anglijoje, pasakykit, kad data gali šluostytis (šliaužti) porą dienų.

Ar sekmadienį galima pristatyti į verslo centrą?

Techniškai taip, bet jūs nenorite, kad vairuotojas stovėtų prie užrakto sandėlio durų ir maldautų sauginko atidaryti. Anglijoje sekmadieniais daugelis verslo zonų apmiršta. Didieji logistikos centrai netoli Birmingamo dirba, bet mažieji Londone – ne. Kartais pristatom į privačius adresus sekmadienį, ten žmonės namie. Bet į verslo centrą? Jei sauginkas sutinka – ko ne. Kitaip vairuotojas praleidžia brangų laiką. Nenorite pykstančio vairuotojo. Geriau planuoti pirmadienį ryte.

Dokumentai, muitai ir kitokios nemalonios smulkmenos

Ar po Brexit viskas tapo sudėtingiau kroviniams į Angliją?

Dabar jau nebe taip blogai kaip pirmaisiais mėnesiais, bet taip, tapo. Nors Anglija nebėra ES, prekės vis tiek keliauja, tik reikia daugiau popierių. Muitinėje tikrinama atidžiau, kartais atidaromos pusės fūros. Buvo toks periodas, kai Doverio eilės siekė 15–20 kilometrų. Šiandien situacija stabilesnė, bet dokumentai privalo būti teisingi. EORI numeris, prekės aprašymas, verčių deklaravimas. Anksčiau užtekdavo CMR ir pirmyn. Dabar turbūt 30% daugiau laiko dokumentams. Jei siunčiate asmeninius daiktus – procesas šiek tiek lengvesnis nei komerciniam kroviniui. Ne viską žinau iki galo, nes muitinės taisyklės keičiasi kas kelis mėnesius.

Kokie popieriai reikalingi siunčiant baldus į Angliją?

Standartiniai: CMR lapai, daiktų sąrašas lietuvių ir anglų kalbomis, kartais paso kopija. Baldams pravartu turėti supakuotų dalių svorius, nors mes patys sutikrinam svarstyklių duomenis. Jeigu baldai nauji ir neišpakuoti – jau reikia kitokių kodų, gal net muito mokesčių. Čia galiu meluoti, kad žinau visus HS kodus iš galvos, bet negaliu, nes jų tūkstančiai. Geriau pasitikrinkite su muitinės atstovu. Stenkitės sąrašą rašyti ranka – tikroviškiau atrodo muitinei nei kompiuterinis spausdinimas be sąmonės. Ir pasirašykite! Be parašo dokumentas – tiesiog popierius.

Kas atsakingas, jei muitinėje krovinys užstringa dėl dokumentų?

Atsakomybė skirstosi. Jei mes tvarkėme dokumentus – mes atsakom. Jei juos pateikėte jūs ir padarėte klaidą (pvz., nurodėte prekių vertę 50 eurų, o viduje Rolex kolekcija) – tada jūs. Buvę atvejų, kai klientas sakė „ten tik seni rūbai“, o pasirodė, kad ir verslo atsargos. Muitininkai nekvaili. Tada sustabdo viską, skaičiuoja baudas. Mes stengiamės visada pasitikrinti prieš kirtimą, bet jei jūs melavote – nepagelbėsim. Oi, čia skamba griežtai. Bet tiesa. Krovinių paruošimas siuntimui į Angliją yra jūsų pareiga, o mūsų – patikrinti, ar dokumentai logiški. Aišku, ne visada pavyksta išvengti bėdų.

Ar reikia draudimo ir kas jį turi apmokėti?

Draudimas… šiaip turi būti. Mes savo vežėjų CMR atsakomybę turime, bet tai ne pilnas draudimas. CMR atsako pagal tarifus, kurie kartais juokingi. Jei vežate 5 000 eurų vertės kompiuterinę įrangą, jums reikia papildomo krovinio draudimo. Kainuoja apie 0,3–0,7% vertės. Už 10 000 eurų daiktų – 30–70 eurų. Mokate jūs, jei užsakote. Nemokamo draudimo nebūna, nors kai kurios kompanijos taip reklamuojasi. Ką jos daro – tiesiog įtraukia į bendrą kainą. Buvęs atvejis, kai fūra užsidegė (ne mūsų, kolegų autostradoje prie Miuncheno) ir be papildomo draudimo žmonės prarado beveik viską. Verčiau permokėti šiek tiek.

Kainos, kurių niekas nemėgsta, bet visi klausia

Kiek kainuoja išvažiuoti su kroviniu iš Kauno į Birmingham?

Iš Kauno į Birmingham pilnas mašinos krovinys 90 kubų gali kainuoti nuo 1800 iki 2400 eurų. Daliniai kroviniai skaičiuojami pagal vietą: sofa ir dvi spintelės gali kainuoti 400–500 eurų. Tikslaus tarifo nežinau iš galvos, nes dyzelio kaina keičiasi kas savaitę. Šiandien dyzelis vėl šoko. Skaičiuojame pagal kurso normas. Jei kas nors jums duoda fiksuotą kainą metams į priekį – arba jie nuostolingai dirba, arba kas nors ne taip. Kainos gyvos. Parašykite, pasitikslinsiu tiksliau per 10 minučių.

Ar reikia mokėti visą sumą prieš paėmimą?

Mes imame 30% avanso, o likutį sumokate pristatymo metu arba prieš, jei esate naujas klientas ir krovinys brangus. Pilna apmokėjimas iš anksto? Ne, nebent tai labai mažas krovinys ir jus iš viso nepažįstame. Buvo metas, kai praradome 800 eurų, nes klientas dingo po paėmimo. Dabar – saugikliai. Patikimo pervežėjo skaidrumas svarbus. Asmeniškai nenoriu būti policininkas, bet yra firmų, kurios prašo visos sumos į priekį. Kartais jos sąžiningos, kartais – pradingsta. Jei įmonė spaudžia sumokėti 100% prieš nematant vairuotojo… na, aš nepirkčiau katės maiše. Atsargiai.

Kas jei krovinys sveria daugiau nei nurodžiau užsakydamas paslaugą?

Pasakysiu atvirai – tai erzina. Mes planuojame fūros apkrovą. Jei sakėte 200 kg, o pasirodo 600 kg – kažkas kitas nebetelpa. Būna, kad sutvarkome vietoje, jei laisvos vietos yra. Jei ne – derybos arba papildoma kaina. Neloginga many (ai, ne, nelogiška manyti), kad 3 kartus sunkesnis daiktas kainuos tiek pat. Kartais klientai „pamiršta“, kad dėžėse akmenys arba knygos. Buvę taip, kad šaldytuvas buvo ne tuščias. Svoris dvigubas. Teko papildomai surinkti 120 eurų. Nesipykom, paaiškinome žmogui. Jis suprato. Bet geriau sakykit tiesą iš pradžių.

Kodėl vienos įmonės prašo 800, o kitos 1400 eurų už tą patį?

Nes tai nėra tas pats. Pigi įmonė gali vežti tik dalinį krovinį bendroj fūroj ir jums reiks laukti savaitę kitą. Brangi gali siųsti tiesiogiai jūsų krovinį atskira mašina sekantį rytą. Pigus vairuotojas miega poilsio zonoje nemokamai; brangus miega normaliame viešbutyje ir neatrodo surūgęs. Pigūs neturi draudimo; brangūs turi. Pigūs neatsako telefono savaitgalį; brangūs atsako. Jūs mokate ne tik už kelią, bet ir už ramybę. Kainos skirtumai transportavimo rinkoje į Angliją yra labai dideli. Yra tokių, kurie ima 500 eurų, o paskui ima jūsų daiktus įkaitais už tariamus „muito mokesčius“. Buvau liudininkas. Nesinori tokios pabaigos.

Realybė – ne viskas būna kaip iš reklaminio lapelio

Ar tikrai galima pervežti gyvūnus ir augalus į UK?

Gyvūnai – taip, bet reikia skiepų paso, čipo, tam tikro laiko po skiepo. Augalai… hmmm. Hmm. Nežinau, ar leidžiamos dirbtinės gėlės, bet gyvi augalai – praktiškai ne, be specialių fitosanitarinių. Daugelis žmonių veža augalus slapta, bet aš to nerekomenduosiu čia oficialiai, nes tai neteisėta ir gali baigtis muitinės konfiskacija. Šunų ir kačių pervežimas į JK yra dažnesnis dalykas. Paukščiai sudėtingiau. O augalai – verčiau padovanokite kaimynei. (Ne, ne visus, bet daugumą). Jei labai brangus bonzai – ieškokite specializuotos floristikos logistikos. Mes neaugalininkai.

Kodėl kai kurie klientai lieka pikti net kai viskas pasiseka?

Atsakymas paprastas – lūkesčiai. Jie tikėjosi, kad fūra pasirodys 8:00 ryto, o ji atvažiavo 10:30. Arba kad vairuotojas pats nešios baldus į 5 aukštą. Arba kad bus pristatyta per 2 dienas, nors sutartyje parašytos 4. Kartais pikti, nes patys kažko nesuprato, o kaltina mus. Buvęs toks klientas – piktinosi, kad oro pagalvė priekaboje nesuveikė (ten jų išvis nėra). Žmonės pavargę, stresuoja dėl kelionės. Mes tai suprantame. Bet kartais labai sunku išlikti mandagiam, kai tau šaukia į ausį telefonu dėl dalykų, kurių negali pakeisti. Stengiamės nepastebėti pykčio.

Trūksta specialaus pakavimo – ar tai didelė bėda?

Kartais taip, kartais ne. Jei vežate skalbimo mašiną ir ji nėra į foliją suvyniota, bet veikia – gal ir pravažiuos. Bet jei tai stiklinis vitrinos stalas be kampų apsaugų – fuj, bėda. Mes turime standartinę pakavimo medžiagą mašinoje – burbulinę plėvelę, kartoną, diržus. Bet jei daiktas baisiai paruoštas, geriau atidedame ir perkraustome kelyje. Už papildomą kainą, žinoma. Nekalbu apie stebuklus – šaldytuko nepakišiu į medžio drožlių plokštės dėžę pakeliui. Būna, kad klientai sako „aš pats supakavau, viskas tvirta“, o atvažiavus dėžė iš tinklo tinklo (ne, tinklelio) suplyšusi. Tada kliaujamės lipnia juosta ir viltimi.

Buvę taip, kad krovinys apskritai dingsta kelyje?

Fiziškai dingti kelyje – ne, nebent vagiama fūra. Bet tai reta, labai reta. O užstrigti muitinėje, patekti į avariją arba vežėjui bankrutuoti su jūsų daiktais – taip, buvo. Prisimenu atvejį iš 2019-ųjų, kai maža įmonėlė subankrutavo kelyje, fūra sustojo Prancūzijoje ir savininkas nusprendė parduoti dalį krovinių. Per dešimt metų rinkoje tokių istorijų esame matę. Todėl svarbu rinktis ne šiaip vairuotoją, o patikimus krovinių vežėjus į Jungtinę Karalystę. Patikrinkite registro duomenis, ar firma egzistuoja ilgiau nei metus. Jei randate pigiai – 60% tikimybė, kad tarp tikros kainos ir to, ką mokate, yra rizikos premija. Dingęs krovinys – blogiausias scenarijus.

Patarimai, kurių neparašys bet kuris svetainės tekstas

Kada geriausia siųsti krovinius į Angliją – rytą ar vakarą?

Oi, mano žmona sakytų, kad ryte, kol kava veikia. Bet logistiniu požiūriu – pirmadienio rytą išvykusi fūra pasiekia JK trečiadienio–ketvirtadienio ribą, kas daugeliui tinka. Penktadienio vakarą vežti… na, mašina važiuoja, bet savaitgalį Anglijoje niekas nepristato į verslo centrus. Tai daiktai keliauja, bet stovi. Jei skubate – antradienio rytas. Jei neskubate – nesvarbu. Rudenį būna mažiau eilių uostuose nei pavasarį. Žiema – atsargiai dėl oro sąlygų kelyje per Vokietiją. Kartais pasitaiko vėlavimų dėl rūko. Rytas ar vakaras? Nėra skirtumo, jei viskas suplanuota. Svarbiausia – nepataikyti į įkaitų turinčius tarpininkus.

Ar verta rinktis tik pigiausią pasiūlymą?

Nebent norite nuotykių. Pigus dažnai reiškia bazinę kainą ir staigius antkainius. 300 eurų pažadas pasidaro 700 su „papildomais mokesčiai“. Buvusi tokia firma Kaune – rinkdavo užsakymus pigiai, paskui grasindavo nepristatyti. Policija čia nepadeda, nes civilinis ginčas, o sutarties dažnai nėra. Brangesnė įmonė duoda aiškią sąskaitą, draudimą, veikiantį telefoną. Pigiausias pervežimas į Angliją 24/7 gali baigtis trimis savaitėmis be žinių. Sutaupote 100 eurų, prarandate nervus. Nepatartina. Rimtai.

Kaip sužinoti, ar pervežėjas tikrai turi mašiną, o ne tik apsimeta?

Čia aukso klausimas. Paprašykite vaizdo įrašo su šios dienos laikraščiu ir mašina – nejuokauju, sukčiai vagia nuotraukas. Paklauskite vilkiko numerio, patikrinkite jį internete. Paklauskite įmonės registracijos numerio. Jei jie sako „mes tik tarpininkai, bet viską sutvarkysime“ – tai dar ne sukčiavimas, bet prie jūsų sofos prisilietė jūs nematęs žmogus. Realiai patikrinti galima tik per rekomendacijas. Google atsiliepimai? Kartais sukurti. Bet jei įmonė egzistuoja 15 metų ir randate jų paminėjimus senesniuose forumuose – tikėtiniau. Mes turime 24 valandų dispečerį. Skambinkite bet kada.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti siuntą?

Tai košmariška. Buvo – mergina išsiskyrė su vaikinu Londone, užsakė pervežimą savo daiktams. Vaikinas atsisakė įleisti vairuotoją. Teko daiktus parvežti atgal į Kauną. Kaina – dviguba. Moralė – pasitikrinkite su gavėju. Teisiškai, jei pasirašyta sąskaita ir fūra atvažiavo sutartu adresu, jūs vis tiek mokate. Jei atsisako – laikoma, kad paslauga atlikta. Daiktai gali būti laikomi sandėlyje Londone už kasdienį mokestį arba parvežami už papildomą kainą. Geriau kartą paskambinkite gavėjui ir pasakykite „brangioji, trečiadienį atvažiuoja jūsų sofa“. Ne mano reikalas, kodėl nesusikalbate.

Taigi, ką gi galima pasakyti apie siuntimą į Jungtinę Karalystę? Planuokit atsargiau nei manote, klauskite net jei klausimas atrodo kvailas, ir niekada nepatikėkit, kad pilnas namų pervežimas gali kainuoti du šimtus eurų. Patikimi logistikos sprendimai į Angliją 24/7 egzistuoja, bet kad ir kaip besistengtume, logistika vis dar valgo laiko, pinigų ir kartais nervų. Jei turite klausimų – rašykit, skambinkit. Net jei nesusitarsime, aš bent jau neišsiūsiu jūsų į triušio urvą. Sėkmės kelionėje jūsų daiktams.