Patikimas vežėjas kroviniams į Angliją kasdien – ar tai iš viso realu?

Prašau nesitikėkite, kad čia bus surašyti sausi skaičiai ir tobula schema. Dvidesimt ketverius metus vežioju daiktus tarp Lietuvos ir Anglijos – daugiau negu dvidešimt ketveri, tiesą sakant, jau beveik dvidešimt penki. Kasdieniai reisai į Londoną, Birmingemą, net Mancesterį – visada buvo mūsų duona kasdienė. Bet žinot, ką sunkiausia paaiškinti naujam klientui? Kad patikimas vežėjas kroviniams į Angliją kasdien nereiškia robotas be jausmų. Tai žmonės, kurie susiduria su kamščiais, sulūžusiais liftais ir kartais irzliais pasieniečiais. Tiesiog bandysiu atsakyti į klausimus taip, lyg sėdėtumėt prie kavos su manim ir klausinėtumėt be jokio filtro.

Kaip rasti ir nepasimesti

Tai kaip aš iš viso žinau, kad jūs normalūs vežėjai, o ne kažkokie aferistai?

Žinot, tai pirmas klausimas, kurį užduoda maždaug devyni iš dešimties žmonių. Aš irgi būčiau atsargus – internete pilna gražių svetainių ir paskui dingusių furgonų. Realiai patikrinti galima paprastai: paklauskite registracijos numerio, pasižiūrėkite, ar jie turi įmonės kodą, o ne tik gražų Facebook puslapį. Kartais net patikimas vežėjas kroviniams į Angliją kasdien atrodo įtartinas, jei vengia atsakyti į paprastus klausimus. Turim vieną istoriją – klientė surado mus per draugę, nes anksčiau naudojosi "super pigiomis" paslaugomis ir baldai dingo kur nors prie Latcherido (Latvijos? Ne, tiesiog kažkur pakely). Pasitikrinkite referencijas. Draugų rekomendacija veikia geriau už bet kokį Google įrašą.

Ar kasdienis reisas reiškia, kad kasdien būtinai paimsite ir mano daiktus, ir kitą dieną jau Londone?

Ne, čia dažnas nesusipratimas. Kasdieniai reisai į Angliją yra mūsų maršrutas, bet pavyzdžiui paimti daiktus iš Šiaulių antradienį gali reikšti, kad jie į Londoną atkeliaus ketvirtadienį ar penktadienį. Nes mes važiuojam kasdien, bet ne visada tuo pačiu maršruto segmentu kaupiam krovinius. Kartais furgonas pilnas jau Kaune, o iš Šiaulių paimta siunta laukia sekančio reiso. Tai patikimas vežėjas kroviniams į Angliją kasdien turi suprantamai paaiškinti, o ne žadėti stebuklus per nakt. Jei kas žada Londoną per dvylika valandų iš Lietuvos – na, galim pasikalbėti ar tikrai jie neskraido lėktuvu.

Kiek dienų prieš reikia užsakyti perkraustymą, ar galima ir šiandien paskambinti rytojui?

Geriau bent porą savaičių į priekį, ypač jei sezonas vasarinis. Bet buvo ir taip, kad pirmadienį paskambino vyras iš Panevėžio, o antradienį mes jau važiavom pro šalį ir pasiėmėm. Tai visada šnekam – jei laisva vieta furgone, tai galim ir operatyviai. Tik šventiniu laikotarpiu prieš Kalėdas – tada ne, ten chaosas toks, kad pats velnias rodytų kelią atbulas. Tai planuokite, bet jei krizė – skambinkite, pasistengsim. Svarbu tik nepaskutinę minutę ieškoti žmonių, kurie turi sudėtingus krovinius, nes tada jau bėda.

Ar jūs vežate tik iš didžiųjų miestų, ar ir iš kokių Skuodo ar Druskininkų paimsite?

Iš principo – visur. Tik va, logistika keičiasi. Iš Skuodo paimti vieną kartą per savaitę ar kas antrą yra normalu, nes ten nėra kasdieninio srauto. O jei reikia skubiai, tada kaina šokteli, nes specialiai sukti šimtą kilometrų į šoną – tai laikas ir degalai. Bet jei jau turim trijų klientų siuntas iš Šiaurės Lietuvos, tada ir Skuodas tampa prieinamas. Daugelis vežėjų bando optimizuoti maršrutus. Kartais pasiūlom atvežti daiktus į artimiausią miestą, iš kur kasdien važiuoja transportas į Angliją. Sutaupote, mes irgi nepražūjam.

O kaip su dokumentais – aš turiu pasą, bet ar mano daiktams irgi reikia kažkokio popieriaus?

Jūsų asmeniniai daiktai, jei tai perkraustymas – asmeninis krovinys. Bet popierių vis tiek reikia. Mes darom krovinio aprašymą, CMR važtaraštį. Esmė tokia, kad muitinėje turi aiškiai matytis, kas yra viduje. Kai vežam televizorių ir dėžę su puodais – turi būti sąrašas. Patikimas vežėjas kroviniams į Angliją kasdien pats turėtų pasirūpinti dokumentais, o ne murmti, kad "jūsų bėda". Jei vairuotojas prašo jūsų užpildyti kažką sudėtingo – keista. Aš pats mėgstu viską sutvarkyti už klientą, bet kartais reikia ir jūsų parašo ant popieriaus.

Kainos ir kodėl visi taip skirtingai skaičiuoja

Tai kokia reali kaina gabenti standartinį kambario baldą į Londoną?

Sakykit, o ką reiškia "standartinis kambarys"? Vienam tai lova ir spinta, kitam – dar komoda su kilimu. Apytiksliai – nuo 250 iki 600 eurų, priklauso nuo tūrio. Mes matuojam kubiniais metrais, nors klientai kartais sako "nu, mašina pilna". Pilna mikriuko ar pilna 120 kubų furgono – skiriasi. Buvęs atvejis – pora pasakė "turim nedaug", atvažiavom, o ten dviejų kambarių butas. Kaina pasikeitė. Nesam magai, kad įžiūrėtume per telefoną. Geriausiai – nuotraukos arba vaizdo pokalbis. Tada kaina konkreti ir be staigmenų.

Kodėl vieni vežėjai rašo 300 eurų, o kiti 800 už tą patį maršrutą?

Čia kaip su automobilių remontu – vienas pakeis stabdžius už penkiasdešimt, kitas už du šimtus. Skirtumas – ką gaunate. Už 300 gali važiuoti krovininis mikroautobusas be jokio draudimo, vairuotojas be poilsio, o daiktai sukrauti kaip popieriniai maišeliai. Už 800 – pilna paslauga su pakavimu, draudimu, fiksuotu laiku. Aš už dyką irgi nenorėčiau vežt svetimų baldų, nes rizika man. Bet pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi ašarom. Mačiau tokių atvejų per savo dvidešimt keturis metus, kad net plaukai šiaušiasi. Tiesiog paklauskite, kas įeina į tuos tris šimtus.

Ar galima mokėti per kelis kartus, ar tik iš karto visą sumą?

Paprastai – avansas prieš paėmimą ir likutis pristatymo metu arba prieš jį. Bet šnekamės. Jei klientas žinomas arba įmonė, su kuria dirbam ne pirmus metus, galim ir pagyventi. Buvo atvejis – studentas pervedė pusę, o antrą pusę tik po savaitės, nes užstrigo pinigai banke. Suprantam, gyvenimas. Tik aferistai reikalauja visos sumos grynais kieme be jokio popieriaus. Mes tokio scenarijaus nedarbaujam. Sutartis, sąskaita – viskas oficialiai. Aišku, jei suma didelė, galima tartis dėl dviejų kartų. Bet ne dvylikos, tada jau bankas skamba geriau.

Ar į tą kainą įskaičiuotas draudimas, ar čia atskira eilutė?

Draudimas turėtų būti įskaičiuotas į normalų tarifą, bet visada klauskite tiesiai. Yra toks dalykas – CMR draudimas, kuris dengia pagal konvenciją, bet jis ribotas. Jei vežate auksą ar antikvarinį stiklą – ne, mums reikia papildomo draudimo ir tada kaina auga. Kartais klientai mano, kad "apdrausta" reiškia "bet kokie mano kvaili veiksmai padengti". Ne. Jei pats supakavot vazonus į laikraščius ir jie sudužo – čia jūsų atsakomybė. Mes draudžiame transportavimo riziką: avariją, gaisrą, vagystę. O ne blogą pakavimą. Turiu pasakyt atvirai.

Kodėl už express pristatymą reikia mokėti dvigubai – juk tas pats kelias?

Nes tada mes stabdom kitus krovinius arba važiuojam tuščiu furgonu iki jūsų ir atgal. Logistika nemoka dirbti taip, kad "tas pats kelias" visiems tinka. Express reiškia, kad šiandien paimam rytoj pristatom – tai specialus reisas, o ne kaupimas. Kartais klientai supyksta, bet aš jų nesmerkiu – kainų politikos nemokykloj neaiškino. Jei turim tuščią vietą jau važiuojančiame furgone – pasiūlom standartinį tarifą. Jei ne – express kainuoja. Franciziškai tariant, tai ne šiaip brangesnis žodis. Tai realus papildomas darbas kurui ir žmonėms.

Kasdieniai reisai – mitai ir realybė

Jūs rašote "kasdieniai reisai" – ar tikrai kasdien važiuoja mašina be išeiginių?

Beveik kasdien. Bet per Kalėdas ir Naujuosius net vilkikai stato. Tai toks marketinginis šūkis – "kasdieniai reisai į Angliją", kas reiškia reguliarumą, o ne literališkai 365 dienas per metus be pertraukos. Bent jau mes taip suprantam. Furgonai važiuoja šešias, kartais septynias dienas, priklauso nuo sezono. Žiemą retai, vasarą – nuolat. Patikimas vežėjas kroviniams į Angliją kasdien jum pasakys atvirai – "rytoj mašina pilna, bet poryt galim paimti". O ne žais spėliones. (pataisymas: anksčiau sakiau "kiekvieną dieną", bet po to supratau, kad reikia būti sąžiningesniam.)

Kiek realiai trunka kelias nuo Vilniaus iki Londono su kroviniu?

Teoriškai – apie 22–24 valandos vairavimo. Praktiškai – dvi su puse ar trys dienos. Mes neleidžiam vairuotojams viršyti poilsio laiko, todėl nakvojama Lenkijoje arba Vokietijoje. Buvo atvejis, kai Doverio kanalo keltas vėlavo dvylika valandų dėl audros. Klientai piktinasi – "jūs gi kasdien važiuojat, turit žinoti!" Ehh, žinome, kad oras ir pasieniečiai neklauso mūsų grafiko. Kartais pasienyje Prancūzijoje eilės po Brexit dar baisios. Tai realus laikas – kokios trys dienos. Jei kas žada per dvi – arba meluoja, arba varo be miego.

Ar galiu vežtis kartu su daiktais – pavyzdžiui mano augintinis ar šeimos narys?

Augintiniai – taip, jei turim laisvą vietą kabinoje ir reikia veterinarinio paso. Žmonės... teoriškai kai kurie vežėjai leidžia, bet mes – ne. Ne todėl, kad blogi, o dėl draudimo ir atsakomybės. Jei avarija – kas atsako už keleivį? Be to, kabinoje vietos mažai, vairuotojas turi miegoti. O jei klientas knarkia... na, tai jau smulkmena, bet vis tiek nepatogu. Buvęs atvejis, kai ponia prašė vežtis katiną maišely po sėdyne. Susitarėm, bet paskui katinas išsigando ir pradėjo šokinėt po pedalus. Daugiau nekartojom. Augintiniai – taip, bet atsargiai.

Kas atsitinka, jei mano daiktai nepilni – tik pusė furgono – ar imsite kitus krovinius kartu?

Taip, būtent taip ir vežam. Vadinasi dalinis krovinys, groupage. Mes renkam kelių klientų daiktus į vieną furgoną ir vežam. Tai leidžia sumažinti kainą kiekvienam. Jūsų sofa stovi šalia kažkieno dviračio ir kartono dėžių. Žinoma, viskas atskiriama ir žymima. Bet jei norit pilno furgono tik sau – tada tai vadinama pilnu kroviniu ir mokat už visą erdvę. Daugelis žmonių galvoja, kad "bendras furgonas" yra pavojinga, bet taip važiuoja devyniasdešimt procentų perkraustymų. Tik patikimas vežėjas kroviniams į Angliją kasdien žino, kaip sujungti maršrutus.

Ar jūs patys kraunat ir iškraunat, ar turiu ieškoti pagalbininkų?

Mes turim porą vairuotojų, kurie ir krauna, bet jie – ne steigikai. Du žmonės gali nunešti dėžes, baldus iki pirmo aukšto. Bet jei reikia nešt į septynioliktą aukštą be lifto – tada reikia tartis atskirai arba kviesti vietinę pagalbą. Anglijoje daug butų turi liftus, bet senesniuose rajonuose... na, teko matyt. Kartais klientas sako "o, liftas yra", o jis – sulūžęs. Tada vairuotojai nešasi sofa per laiptinę. Kainuoja papildomai, žinoma. Nestumkite to ant silpnesnių – sakykit iš karto, kokia situacija laiptinėje. Aš irgi kartais patingiu paklaust.

Pakuotė, pasienis ir blogi scenarijai

O jei mano sofa netelpa į durų angą Londone – ką tada darot?

Tada turim problemą. Kartais nukeliame balkonu, jei leidžia pati konstrukcija. Arba išsukam kojas (jei tokia), arba – blogiausiu atveju – nešam pro langą. Buvo atvejis, kai sofos tiesiog nebuvo įmanoma įkišti į seną anglų namą su siaurais koridoriais. Turėjom vežti atgal į sandėlį. Klientas supyko – "už ką mokėjau?" – bet mes įspėjom iš anksto, kad matuotų. Jis nepamatavo. Dabar visada klausiame: durų plotis, laiptu posūkių kampas. Nesam Houdini. Kartais baldai turi likti kieme... na, geriau rūsyje, kol susitvarko. Nėra malonu.

Ar reikia ką nors daryti dėl muitinės Brexit pasibaigus – ar viskas kaip anksčiau?

Brexit viską apsunkino, nors asmeniniai daiktai teoriškai juda laisviau nei komerciniai. Bet pasieniečiai dabar žymiai atidesni. Kartais prašo įrodyti, kad tai jūsų naudoti daiktai, o ne nelegali prekyba. Reikia paruošti sąrašą anglų kalba. Aš asmeniškai manau, kad po 2024 situacija dar keisis – kas ten žino tuos jų įstatymus, aš ne teisininkas, nors jau tiek metų vežioju, kad turėčiau žinoti geriau. Bet mūsų biuras tvarko dokumentus. Jums nereikia sėdėti naktimis skaityti muitinės taisyklių. Tik nevežkite neapdorotos mėsos ir alkoholio... šitą tikrai žinau, buvo nemaloni patirtis su vienu klientu, kuriam atėmė visą šaldymo dėžę.

Ką reiškia "perkraustymo paslaugos" – jūs ir supakuojate, ir išvežate, ir išrinkinėjate baldus?

Plačiąja prasme – taip, bet ne visi tai daro automatiškai. Mūsų atveju galim pasiūlyti supakavimą, išrinkimą, transportavimą ir surenkimą Londone. Bet jei sakote "nuvežkit tik", tai ir vežam tik. Supakavimas užima daugiausiai laiko. Buvę, kad penkių kambarių namo pakavimas užtrunka dvi dienas. Jei klientas pats supakuoja – sutaupo. Bet tada dažnai dėžės trūksta arba jos per sunkios. Aš sakau – baldus geriau palikite mums išrinkt, o knygas susikiškit patys. Nes knygos – jūsų bėdos svoris. Rimtai, viena didelė knygų dėžė sveria kaip trys sofos.

Ar draudimas dengia daiktus, kuriuos pats supakavau netinkamai?

Ne. Atsakymas trumpas – ne. Jei supakovote porcelianą į rankšluosčius, o ne į burbulinę plėvelę, ir jis sudužo – mūsų draudimas to nekompensuos. Draudimas dengia transportavimo rizikas: avariją, gaisrą, vagystę. Ne jūsų tinginystę ar gailėjimąsi 5 eurų pakavimo medžiagoms. Kartais žmonės supyksta – "bet jūsų mašinoje sulūžo!" – taip, bet tai dėl pakavimo, ne dėl duobių. Mes duodam nurodymus, kaip pakuoti. Jei pasamdom supakuoti – tada atsakomybė mūsų. Tiesa, jei avarija buvo monstruojanti – viskas dengiasi. Bet tokie atvejai reti. Tikiuosi. O man nesmagu tuo metu aiškinti.

Kas būna dažniausia problema, apie kurią jūs nenorite, bet turite pasakyt?

Blogi vežėjai, kurie perparduoda krovinius. Klientas sumoka, o kai kurie rinkos žaidėjai paima pinigus, parduoda krovinį trečiam asmeniui už mažiau, o daiktai pasimeta. Arba žadėjo vilkiką, atsiuntė mikriuką. Dar viena bėda – netikros apžvalgos internete. Per tiek metų mačiau kompanijų, kurios turi šimtą penkių žvaigždučių atsiliepimų, o realiai niekada nesame matę jų furgonų kelyje. Patikimas vežėjas kroviniams į Angliją kasdien dažniausiai neprašo visos pinigų sumos į priekį ir turi realią istoriją. Nepasitikėkite vien tik žemomis kainomis – tai dažniausia klaida.

Anglija – pristatymas ir smulkūs, bet svarbūs dalykai

Ar man turi būti namie, kai atvežate daiktus į Londoną, ar galiu darbe būti?

Būti namie – geriausia. Arba skirti įgaliotą asmenį. Nes jei reikia vežti į butą, o jus nėra – ką darysim? Paliksim koridoriuje? Furgonas negali stovėti dvigubai geltonoj zonoj amžinai, nes britai baudžia greičiau nei mes spėjam iškrauti. Buvę, kad klientas pasakė "raktas po kilimėliu", o ten buvo penki kilimėliai. Šešias valandas vairuotojai ieškojo teisingo. Dabar turim taisyklę – be žmogaus, be iškrovimo. Nebent iš anksto sutarta dėl sandėliavimo. Aišku, jei pristatom į namą ir kaimynas sutiko priimti – galima. Bet jūsų rizika, ne mūsų.

Ar pristatote ir į mažesnius miestus – ne tik Londoną, bet ir į Bristolį, Oksfordą, Mančesterį?

Taip, žinoma. Londonas – tik taškas žemėlapyje, bet mes važiuojame į Birmingemą, Bristolį, Noridžą, Mančesterį, Liverpulį ir daugybę mažesnių. Kartais kaina kyla, jei reikia sukti šimtą mylių nuo pagrindinio maršruto. Mes stengiamės planuoti, kad keli klientai būtų toje pačioje pusėje. Patikimas vežėjas kroviniams į Angliją kasdien turi žinoti ne tik M1 greitkelį, bet ir apylinkes. Tik neprašykite pristatymo į Škotijos kalną viduryje niekur – ten jau kitas verslas ir kitokios kainos. Nors tiesą sakant, kartais ir ten esam buvę, bet kaip išimtis.

Kaip aš žinosiu, kurią dieną atkeliaus jūsų furgonas – ar paskambinsit prieš dieną?

Skambinam, rašom, kartais ir per WhatsApp siunčiam sutrumpintą balsinį, jei vairuotojas važiuoja ir negali rašyti. Pranešam iš anksto – ne tik prieš dieną, bet ir kai išvažiuojam iš Lietuvos, ir kai būnam kelyje. Buvę, kad klientas pakeitė numerį ir nepranešė. Atvažiavom prie durų, o ten – nieko. Skambinam į seną numerį – tas pats, kas skambinti į jūros dugną. Tada vairuotojas valandą stovi. Laikas – pinigai. Tai prašau, praneškite apie numerio pasikeitimus.