Patikimas transportavimas į Angliją: baldų pristatymas laiku

Įvadas

Baldų gabenimas į Angliją – tai ne tik keli kilometrai per Europą ir La Mancho sąsiaurį. Per pastaruosius trylika metų teko matyti visko: nuo tobulai suplanuotų perkraustymų į Londono centrą iki situacijų, kai klientas pats nežino, ar ta spinta apskritai tilps į naujo buto koridorių. Patikimas transportavimas į Angliją reiškia, kad kas savaitę iš Lietuvos išvažiuoja mašinos kryptimi į Jungtinę Karalystę, bet ne kiekviena jų ten atvažiuoja laiku. Kai ruošiesi kraustytis į Birmingamą ar Bristolį, svarbu suprasti, kas vyksta realybėje, kodėl kartais vėluojama ir ko tikėtis. Jokių pažadų, kad viskas bus kaip Šveicarijos laikrodis, bet paaiškinsiu, kaip mes tai darom.

Iš pradžių – apie kainą ir datas

Kiek dabar kainuoja baldų transportavimas į Angliją?

Žiūrėk, kaina smarkiai svyruoja. Daliniam kroviniui – sofa, komoda ir dvi spintelės – gali tekti nuo šešių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo laisvos vietos mašinoje. Pilnas krovinys iš trijų kambarių buto kainuos nuo dviejų keturių šimtų iki trijų su puse tūkstančio. Rugpjūtis ir rugsėjis brangiausi, nes studentai plūsta į Londoną. Kartais kaina šokteli dėl Doverio eilių. Ne visada pigiau reiškia blogiau, bet žemiau trijų šimtų už kubą – jau keista.

Kaip greitai mano sofa gali būti Londone?

Eksprinis reisas – per dvi, tris dienas, bet brangiau. Dauguma renkasi dalinį krovinį, tada reikia penkių–dešimties dienų. Mašina renka kitus krovinius, laukia keltą, paskui pristatinėja. Kartais pavyksta greičiau. O kartais M1 greitkelis užstrigęs ir prisideda pusdienis. Planuok savaitę, o jei ateis anksčiau – džiaukis kaip mažas stebuklu. Tokia jau logistika.

Ar galiu siųsti tik kelias dėžes drauge su baldais?

Taip, tai vadiname daliniu kroviniu – groupage. Nereikia užpildyti pusės sunkvežimio. Dažnai vežam ir vieną stalą, ir keletą dėžių, ir dviratį. Svarbu, kad smulkmenos nevoktųsi po stalu mašinos gale. Buvo klientas, įmetė maišelį su bateliais tarp baldo – rado, bet batai paspausti. Geriau į dėžes. Ir nepamiršk sąrašo, ką dedi vidun, nes paskui patys nebesuprasi, kurioj dėžėj yra plaktukas.

Ar kaina priklauso nuo to, ar name yra liftas?

Retas klausia iš anksto, o labai turėtų. Jeigu reikia nešti iš aštunto aukšto be lifto, kaina kyla. Nežmoniškai? Ne, bet tai papildomas darbas. Vienas vairuotojas šaldytuvo nepaneš, reikia dviejų žmonių. Kartais siūlom klientui pasikviesti pagalbą vietoje, pas kaimyną. Buvo toks atvejis Liverpulyje – liftas sugedęs, o mano vairuotojai nešė sofą iki penkto aukšto. Prakaitavo. Tokie dalykai kainuoja. Ir dar – laiptų plotis kartais svarbesnis nei aukštų skaičius.

Ar reikia mokėti visą sumą iš anksto?

Ne, niekada neprašom visos sumos prieš pakrovimą. Paprastai – ketvirtadalis ar trečdalis užsakymo metu, kad užsitikrintum vietą. Likutis – kai baldai jau Anglijoje ar pristatymo metu. Atsargiai su tomis įmonėmis, kurios reikalauja šimto procentų iš anksto. Buvo klientas, sumokėjo kažkokiam "champion transportui" viską – mašinos taip ir nematė. Aš ne toks. Pinigai eina pagal etapus. Taip ramiau ir tau, ir mums. Ir dar – pavedimas geriau nei grynieji į kišenę.

Kai jau važiuojam – kas darosi kelyje

Ar man reikia patiems supakuoti baldus?

Gali, bet nereikia. Turim antklodes, kartoną, banginį, stretch plėvelę. CMR draudimas nepadengia mechaninių pažeidimų, jei pats supakavai neprofesionaliai. Klientai kartais suvynioja į laikraštį, paskui stebisi. Jei biudžetas mažas – pats supakuok, bet tada atsakomybė tavo. Svarbiausia – stiklą ir kampuotus paviršius apsaugoti, kad atlaikytų staigų stabdymą kelyje. Vairuotojai nėra magai, jie tik važiuoja.

Kokia mašina dažniausiai veža baldus?

Krovininiai mikroautobusai arba 3,5 tonos furgonai daliniams kroviniams. Pilnam butui – vilkikas su tentu. Pastarieji milžiniški. Kartą važiavau su Rimku iki Mančesterio – mašinoje tilpo ne tik baldai, bet ir sumuštiniai, termosai... o, nukrypstu. Mažesnės mašinos manevringesnės siaurose Londone gatvelėse. Vilkikai kartais netilpa į kiemą. Tada nešam iš gatvės arba ieškam mažesnės mašinos. Visko pasitaiko. Svarbu, kad nereikėtų griebtis pievų apeidinėjimų dėl svorio apribojimų.

Ar mano baldai važiuoja tiesiai, ar kaupiami sandėlyje?

Dažniausiai kaupiami. Turim sandėlį netoli Kauno, kur surenkam krovinius. Tavo sofa gali pagulėti dvi dienas, kol prisirenka kiti klientai į pietų Angliją. Tik tada važiuojam. Tai normalu. Jei skubi – einam tiesioginiu reisu, bet sumokėsi daugiau. Klientai kartais skambina: "Ar mano kėdės jau juda?" Atsakau: "Taip, juda į sandėlio kampą, laukia likusių." Nekliedžiu, tiesiog taip yra. Nėra blogai, bet reikia žinoti logistiką. Nes staigmenų niekam nepatinka.

Kaip žinosiu, kad vairuotojas tikrai atvažiuos sutartu laiku?

Gausi skambutį prieš 24 valandas ir dar SMS rytą. Bet žinok, minutė į minutę nebus. M1 greitkelis Anglijoje – košmaras. Būna avarijų, kamščių ties Birmingamu. Kartais vairuotojas pats nežino, ar spės iki penktos, ar bus šešta. Aš visada sakau: rezervuok lango keturioms valandoms. Jei kas žada "lygiai 14:00" – meluoja. Nebent tai tiesioginis reisas iš tavo kiemo į naują kiemą. O tokie – rečiausi. Kantrybės reikia, bet stengiamės neapgauti.

Ar vairuotojas padės nešti baldus į butą?

Pagal sutartį – nuo mašinos iki durų. Bet praktiškai, jei nežiauriai sunku ir vairuotojas žmogiškas – padės. Tik nesitikėk, kad vienas vyrukas užneš trijų durų spintą į dvyliktą aukštą. Dirbam dviese, bet pagalba vietoje labai praverčia. Ypač kai laiptinės siauros kaip peilio ašmenys Londone. Vieną kartą Mindaugas padėjo išrinkti sofą, nes nepateko pro duris. Atsisuko, pasakė: "Kitą kartą matuokit anksčiau." Ir išvažiavo. Toks jau mūsų darbo charakteris.

Būna visko, žinok

Ar baldai dažnai atvažiuoja sulaužyti?

Dažnai ne, bet atsitinka. Per metus gal du–trys atvejai iš šimto. Blogiausia – kai klientas pats supakuoja taip, kad stiklas trūksta viduje, o išorė atrodo lygiai sveika. Buvo atvejis – atvežėm komodą, o kojelė atšoko. Pasirodo, klientas neprisukta jos išėmęs. Garantuoju tik tai, kad jei kaltė mūsų – atlyginam arba taisom. Kartais šūdų nutinka dėl kelių dėl krovinių dėliojimosi per pakrovimus. Kelių? Ne, turiu omeny krovinių. Nėra malonu, bet faktas.

Kas jei aš pats išardžiau spintą ir dabar nesusidedu?

Klasika. Kas antras klientas. Aš pats ne meistras, bet per tiek metų mačiau, kaip IKEA spintos subliūkšta be instrukcijos. Fotografuok prieš ardydamas, kitu atveju lieki su krūva lentų ir maišeliu varžtelių. Dar geriau – palik surinkimą, mes vežam ir taip. Bet jei jau išardžiai, ir praradai detalę – nepulk parduotuvės. Dažnai tinka universalūs varžteliai iš B&Q. Kartais klientas bando kaltinti vežėją dėl nesurinkimo. Nu brolau, mes vežėm, o ne dėjom – čia tavo algoritmas.

Kodėl kartais pristatymas vėluoja savaitę ar dvi?

Brexit viską sujaukė. Doverio uoste pusdienis stovėjimo – norma. Paskui pasieniečiai tikrina popierius, nors viskas teisingai. Kartais vėluoja dėl technikos – pernai gruodį Vokietijoje sudegė vilkiko sankaba. Teko siųst kitą mašiną, perkrauti. Klientas nervinosi, bet ką padarysi. Yra dalykų, kurių neįmanoma suplanuoti. Po 2020-ųjų tarptautinis baldų gabenimas į Jungtinę Karalystę tapo truputį nenuspėjamas. Aš tai pripažįstu atvirai. Geriau pasakyti tiesą, nei žadėti stebuklą per dvi dienas.

Ar teko turėti reikalų su blogomis pervežimo įmonėmis?

Oho, jei pradėčiau vardinti... Yra tokių, kurios surenka pinigus ir dingsta. Arba pasamdo atsitiktinį vyrą su furgonu be draudimo. Vieną kartą konkurentas pasiūlė kainą perpus mažesnę. Klientas sutiko. Baldai atsidūrė netoli Miuncheno, nes vairuotojas pasiklydo. Sunku komentuot. Rinkis įmonę, kuri turi ADR (nors ne, mums ADR nereikia, tai pavojingoms medžiagoms) – turiu omeny licencijas, realų ofisą, atsiliepimus. Nepasitikėk, jei žada viską per dieną už du šimtus eurų. Taip nebūna normaliai.

Ką daryti, jei vairuotojas neatvažiuoja ir nekelia telefono?

Nepanikuok. Tikėtina, kad jis neturi ryšio tunelyje ar kelyje per Prancūziją. Būna, kad pavargo ir užmigo pasienyje – nepasakyčiau, kad gerai, bet faktas. Jei per dvi valandas negali pasiekti – skambink ofisui. Mes tada žiūrim GPS, kur mašina. Kartais – gedimas. Blogiausia, kai kurjeris turėjo pasikrauti rytoj, o žadėjo šiandien. Tada ieškau alternatyvų naktį. Ne pats maloniausias pokalbis 3 valandą nakties, bet jei reikia – ieškau. Klientas svarbiau už mano miegą.

Popieriai, muitai... tas Brexit

Ar baldai nebus sulaikyti muitinėje po Brexit?

Šitas klausimas mane vejasi jau kelerius metus. Neseniai... na, va, su šituo nebūsiu šimtu procentų tikras, nes taisyklės kiekvienais metais truputį svyruoja, bet asmeniniams daiktams paprastai taikomas atleidimas nuo muito, jei pateikiamas ToR. Be jo – gali tekti mokėti. Muitinė kartais pasielgia keistai. Buvo atvejis, kai paprašė atidaryti kiekvieną dėžę. Tai valanda laiko. Daugiausia sulaikymų nutinka dėl netinkamų deklaracijų, o ne dėl baldų. Valyk atidžiau popierius.

Ar reikia specialių dokumentų baldams įvežti?

Taip. Pakavimo sąrašas, CMR važtaraštis, eksporto deklaracija. Jei asmeniniai daiktai su ToR – dar jo kopija. Žmonės klausia: "O tai negalite tiesiog varyt?" Negalime. Po Brexit ES ir JK – tarsi į Norvegiją. Popierių daugiau. Mūsų biuro merginos tvarko tai kasdien, bet kartais ir jos susierzina, nes sistema lūžta. Tu gali likti nuotraukomis ir būti ramus – mes pasirūpinam, kad dokumentai neatrodytų kaip iš piešimo popieriaus gabalėlio. Tvarka popieriuose lygi tvarkai kelyje.

Kiek laiko užtrunka muitinis tikrinimas?

Jei tik dokumentinis patikrinimas – minutės reikalas. Bet jei nusprendžia fiziškai tikrinti – nuo dviejų iki aštuonių valandų. Kartais ilgiau, jei eilės. Einant pro Doverį, sistema kitokia – pasieniečiai turi teisę stabdyti be paaiškinimų. Aš nesiskundžiu, tai jų darbas. Bet klientams reikia suprasti, kad "per savaitę" nereiškia "po lygiai septynių dienų". Gali būt aštuonios. Gali būt ir dešimt, jei kliūna savaitgalis, nes jie nedirba kaip mes. Pasieniečiai turi grafiką. O mes – terminus.

Ar galiu siųsti maisto produktus su baldais?

Techniškai – uždaryti konservai gal ir pralįst. Bet švieži produktai, mėsa, pienas – nevalia. JK fitosanitarinė kontrolė griežta. Kartais klientai paslepia lietuviškų dešrų dėžėje po antklode. Nerekomenduočiau – baudos didelės, gali konfiskuoti pusę krovinio dėl kvailo dešros gabalėlio. Buvo istorija su kiaušiniais ne mūsų mašinoje, bet kolegos pasakojo – sustabdė dėl kiaušinių. Rimtai. Nejuokauju. Geriau jau tuos agurkėlius suvalgyk prieš išvažiuodamas ir nesivelk draudžiamų produktų.

Ką reiškia ToR forma ir ar be jos galima?

ToR – Transfer of Residence. Tai prašymas muitinei neimti muito iš tavęs, nes kraustaisi gyventi. Be jo... galima, bet moki. Kai kurie sako: "Aš tik metams, nereikia." Bet jei metams – tavo baldai nėra "perkraustymas", o "importas". Tada muitai kaip verslui. Aš nesu muitinės agentas, bet per tiek metų mačiau, kad ToR sutaupo galvos skausmo. Užpildyti nesunku, reikia tik dokumentų kopijų. Ir nereikia jo bijoti – tai tik popierius, ne egzaminas matematikoje.

Kai atvežam – paskutiniai etapai

Ar pristatote ir į Mansčesterį, ir į mažesnius kaimus?

Taip, bet suprask logistiką. Londonas, Birmingamas, Bristolys, Braitonas – ten važiuojam reguliariai. O štai į kaimą Šiaurės Velse ar tolimesnį tašką – derinama. Kaina auga atstumu nuo magistralių. Kartais susitariam, kad klientas pats atvažiuoja iki artimiausio miestelio. Sutaupo šimtą svarų. Realistiškai, jei adresas už kampo nuo M6 greitkelio, nėra bėdos. Jeigu reikia suktis per vieno juostos kelią tarp avių – tada jau kita kalba. Avys, beje, ten visur. Mielos, bet lėtos.

Kas jei negaliu būti namuose pristatymo dieną?

Tada derinam kitą dieną. Jei mašina jau Anglijoje, o tu staiga išvažiuoji – gali kainuoti sandėliavimas. Geriausias variantas – palik raktus kaimynui, draugui ar baristai po laiptais. Buvo klientas taip ir padarė. Turbūt nemaloniausia, kai žmogus paskutinę minutę sako: "Oi, aš metro, grįšiu po dviejų valandų." Vairuotojai nebe tokie kantrūs po dešimties valandų vairo. Planuokis iš anksto. Ir turėk atsarginį variantą, nes Londono centro stovėjimo vieta trunka tiek pat, kiek ir pristatymas.

Ar reikia mokėti papildomai už nešimą į antrą aukštą?

Paprastai taip. Pirmas aukštas – standartas. Aukščiau – papildomas darbas. Aišku, jei nešam tik kėdę – nemokamai, nesunku. Bet lova ar spinta reikalauja dviejų porų rankų. Londone laiptinės kartais tokios, kad net nešdamas į pirmą aukštą – penkiolika laiptelių. Aš skaičiuoju ne aukštus, o laiptelius. Ne, šiaip skaičiuoju pagal laiką. Kaskart aiškinu klientui, kad nebūtų staigmenų. Jeigu žinai, kad be lifto – pasakyk iš karto, tada įskaičiuosim. Kitaip vairuotojas pamato laiptus, ir aura kažkaip aptemsta.

Kaip sumokėti likusią sumą Anglijoje?

Perkėlimas į sąskaitą arba grynaisiais pristatymo metu. Grynieji gerai, jei turi apylikriai sumą, nes vairuotojas neturi grąžos už tūkstantį svarų. Aš mieliau renkuosi pavedimą, mažiau popierizmo. Būna, klientas sako: "Vat čia tau šimtas, čia šimtas..." – Ir skaičiuojam ant slenksčio. Žiemą. Lyja. Ne pats linksiausias metas. Pervesk iš anksto arba turėk tikslų pinigų kiekį. Kartais nori mokėt kortele – atleisk, pas vežėją nėra terminalo. Verslas dar šiek tiek senamadiškas šitose vietose. Bet sąžiningas.

Ką daryti, jei pastebiu įbrėžimą tik po trijų dienų?

CMR sako – skelbti pretenziją kuo greičiau. Tris dienas – jau riba. Mes lojalūs, jei matom, kad įbrėžimas atsirado kelionės metu. Bet jei naudojote savaitę – atmetam. Turėk nuotraukas, prašyk vairuotojo pasirašyti aktą. Jei skuba – pats jaučiasi nepatogiai, bet standartas. Buvo: klientė pamatė įbrėžimą po mėnesio. Nuotraukoje data įtartina. Pasirodo, dėl katino. Nebandau įžeisti, tiesiog faktas. Tikrink pirmą dieną ir nepulk katino kaip įrodymo.

Išvada

Patikimas transportavimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet reikalauja žmonių, kurie supranta, kad baldai – tai ne tik dėžės, o daiktai, kuriuos renkiesi metų metus. Norint, kad baldų pristatymas būtų laiku, svarbu rinktis tuos, kas dirba jau ne pirmą sezoną, žino Doverio uosto eiles ir turi kam paskambinti vidurnaktį, jei kas nutiko kelyje. Ne visada viskas tobula, bet sąžiningumas ir patirtis – tai, ką gauni, kai renkiesi ne pigiausią, o teisingą variantą. Saugios kelionės tavo baldams.