Patikimas siuntinių pristatymas Anglijai moderniais mikroautobusais

Žinai, visi galvoja, kad siųsti daiktus į Angliją – tai užkrauti į mašiną ir pūstelti per Vidurio Europą. Bet po dvidešimt ketverių metų šitame versle galiu pasakyti: patikimas siuntinių pristatymas Anglijai moderniais mikroautobusais prasideda ne nuo blizgančio furgono, o nuo žmogaus, kuriam įrankiai nėra svetimi. Mes važinėjame 2020–2022 metų „Mercedes Sprinter“ ir „Ford Transit“ – kondicionieriai, ABS, webastos, viskas kaip priklauso. Ar tai garantuoja greitį? Nebent vairuotojas žino, kad Doverio uoste eilė šeštadienį trunka ilgiau nei atrodo. Taigi moderni mašina yra svarbu, bet svarbiau – kad ją prižiūrėtų normaliai, o ne tik nuotraukoms parodytų. Gerai, klauskit ką norit, aš atsakysiu.

Mašinos ir techninis stuff

Ar modernūs mikroautobusai tikrai geresni už senus baltus furgonus?

Taip, bet ne dėl grožio. 2010 metų tranzitui gali nulūžti turbina Belgijoje, ir tada tavo sofa stovi kelyje tris dienas. Nauji modeliai, kuriuos mes naudojam, turi mažesnes CO2 normas – Londone jie nepatenka į eismo apribojimus, skirtingai nei senieji dyzeliai. Ką tiksliai vairuotojai vadina tais apribojimais, aš ne visada suprantu – gal LEZ, gal ULEZ, keičiasi greitai. Esmė: nauja mašina = mažiau gedimų = mažiau šansų, kad daiktai įstrigs. Bet jei vairuotojas paimtas vakar ir nemoka žemėlapio – mikroautobusas tegul būna ir kosminis laivas.

Ką reiškia „krovininis mikroautobusas“ – ten kažkokia speciali įranga ar kaip?

Krovininis mikroautobusas – tas pats „Sprinter“, tik be keleivinių sėdynių, su medinėmis grindimis ir tvirtinimo kilpomis. Mūsų mašinose stovi minkšti aptvarai, kad daiktai nesiriečiotų kaip ledainės autobusiuke. Kartais klausia, ar ten yra šaldytuvas. Ne, nors klientas kartą norėjo vežti šaldytą žuvį – ilgai aiškinti, kad nėra generatoriaus saldymui. Jei reikia temperatūros kontrolės – reikia specialios grupės, o ne standartinio krovininio. Tokios paslaugos brangesnės, teikiame retai, tik jei keliauja medicininės prekės ar kažkas panašaus.

Ar jūsų mikroautobusai tikrai nauji, ar čia tik feisbuko nuotraukos?

Nu, čia skaudus klausimas. Yra įmonių, kur internete matosi 2023 metų „Ford“, o prie vartų sustoja 2008 metų pusės. Mūsų parką gali pasitikrinti realiai – stovime Vilniuje (nors anksčiau buvome Kauno rajone, seni skelbimai dar kyso). Turim penkis mikroautobusus, trys – 2021–2022. Du vyresni, 2019, bet prižiūrėti. Ar jie nenuskriausti po 300 tūkstančių kilometrų? Oi, ne, mes ne tokie turtuoliai, kad kasmet naują pirktume. Kartais tenka ratą pasikeisti kelyje. Bet varikliai tvarkingi. Jei kas sako, kad turi tik naujus nuolat – meluoja.

Ar mano sofa ir keturi lagaminai tilps, ar reikės dviejų mašinų?

Standartiniame krovininiame mikroautobuse kilimas atrodo mažesnis, nei yra iš tiesų. Tilps. Sofa, keturi lagaminai, dvi knygų dėžės – viskas įeina į vieną „Sprinterį“ laisvai. Problemų prasideda tik tada, kai sofai reikia nešti iš aštunto aukšto be lifto. Tada tenka galvoti apie du žmones, o ne dvi mašinas. Kartais klientai klausia: „o jeigu dar dviratis?“ Tilps, jie kabinami ant sienų. Nors vienas dviratis kažkada pradūrė kitam klientui lagaminą – nuo to atsargiai, reikia apvynioti.

Pinigai, laikas ir skaičiai

Kiek dabar kainuoja pristatyti standartinę dėžę į Londoną?

Standartinė dėžė, sakykim iki 20 kg, iš Vilniaus į Londoną – maždaug nuo 35 iki 55 eurų. Priimsiu. Jei tenka vežti į Staffordšyrą ar šiauriau Birmingemo, gali būti ir 65 eurai, nes nuo M25 žiedo viskas tolsta, o laikas eina į pinigus. Brangiausia būna į Skotiją – ten reikia papildomų dienų. Kartais lygina su paštu. Paštas pigesnis, bet dėžę gausi po trijų savaičių. Mikroautobusų logistika – kaip taksi prieš autobusą: brangiau, bet į duris ir nepalieka sandėlyje.

Kodėl vieni vežėjai prašo 30 eurų, o kiti – 80?

Pirmieji tikriausiai neturi draudimo, antrieji gal turi antkainį kaip Outlet. Yra skyrius. Pigiausi variantai dažnai reiškia, kad daiktai vežami kaip priedas prie atsitiktinės kelionės. Mačiau, kaip siuntiniai vežami bagažinėse po pilnais krepšiais – aplamdyti, be sąrašo. Tada žmonės skamba ir klausia, kur dingo pusseserės siuntinys. Geriausia kaina nėra ta, kurią skelbia pirmas skelbimas. 40–60 eurų už normalų svorį – jau realu. Jei 20 eurų – klausk, ar tave veš dopinguoti piratėliai.

Ar kaina priklauso nuo to, ar mikroautobusas pilnas?

Teoriškai taip, praktiškai – skaičiuojame pagal vietą ir svorį, o ne pagal nuotaiką. Jei maršrutą sudėliojam, kad mašina pilna, kiekvienas mokai šiek tiek mažiau, nes degalai pasidalina. Bet jei skubi vienai – mokai pilną tarifą. Vasarą būna atvirkščiai – mikroautobusai pilni, laukiančiųjų eilė, tada net mažesni siuntiniai kainuoja daugiau. Rudenį – galima derėtis, nes mašinos važiuoja pustuštės. Komercinė paslaptis? Ne, tiesiog sezoniškumas.

Kiek realiai trunka keliauti iš Vilniaus į Mančesterį su mano daiktais?

Du su puse keturios dienos. Ne, tiksliai nepasakysiu, nes Doverio uostą kažkas visada užkemša. Geriausiu atveju – vairuotojas išvažiuoja trečiadienį ryte, ketvirtadienį vakare kerta kanalą, penktadienį pristato. Blogiausiu – muitininkai nusprendžia tikrinti konteinerį priešais tave, prarandi šešias valandas. Kartais oras toks, kad keltas neplaukia. Jei pristatymas šeštadienį – Anglijoje daugelis sandėlių neužima, tada stringa iki pirmadienio. Planuok galvą, ne savaitgalį.

Ar sekmadieniais vežiojate, ar jūsų vairuotojai irgi turi šeimas?

Atsiprašau, bet ne. Nebent ypatinga situacija, kai klientas skrenda į Australiją kitą dieną. Normaliai sekmadienis – poilsio diena. Europos keliuose mazgas, Anglijoje adresai neatsako. O po šešių dienų vairavimo žmogus turi teisiškai ilsėtis. Turėjau vairuotoją, kuris trynėsi ir nenorėjo sustoti – galop sukėlė incidentą netoli Birmingemo, apsivertė ant šlapios kelio. Nuo tada griežčiau. Poilsis yra šventas, net ir tavo sofai. Tiesiog taip.

Popieriai, muitai ir tas Brexit

Ar dabar dar reikia kažkokių popierių, ar viskas kaip į Vokietiją?

Brexit jau seniai įvykęs, bet žmonės galvoja, kad Anglija – kaip į Panevėžį. Reikia. Jei siuntinys eina kaip komercinis krovinys, reikia sąskaitos-faktūros, aprašymo kas viduje. Ne, negali vežti 200 pakelių cigarečių „savo reikmėm“. Muitai tikrina stipriau nei anksčiau. Kartais prašo įrodyti, kad daiktai naudoti, jei asmeniniai – tada reikia formos ar sąžiningo laiško. Vieną kartą klientas slėpė cigaretes tarp drabužių – Doverio muitinė ištraukė, bauda, siuntinys atgal. Nejuokinga.

Ar vertę rašyti eurais, svarais sterlingais, o gal doleriais juokaujant?

Eurais, jei siunti iš Lietuvos. Muitinė perskaičiuoja pati. Svarais gali, jei nori pasirodyti elegantiškas, bet aš pats taip nedarau – buhalterėlė rėkia dėl maišo valiutų. Svarbiausia – nenuvertink ir nepervertink. Jei naudota striukė – 500 eurų, muitininkas pakels antakį. Jei 5 eurai – irgi pakels. Rašyk realią rinkos vertę. Šiaip svarbu žinoti, kad muitas kartais skaičiuoja mokestį pagal svorį, ne tik vertę. Bet čia jau įmonių reikalas.

Ar tikrai negalima siųsti džiovintų grybų? Mano teta prašo kiekvieną rudenį...

Džiovinti grybai nėra uždrausti, bet muitinei – raudona šluostė. Jie biologinis produktas, neatitinka normų. Aš mačiau, kad tetos siuntinys su voveraitėmis praėjo Doverį be problemų – buvo užrašyta „dried mushrooms for personal use“, hermetiškuose maišuose. Kita kartą vyrukas bandė slėpti grybus po drabužiais – bauda. Galima, bet reikia sąžiningai deklaruoti. Ir nepakuot gyvai dar supelijusių – aš tokių neimčiau vežti, nors teta supyktų. Kvapas vienas, o teisinė atsakomybė – kitas.

Ar reikia kokio nors specialaus leidimo, jei mikroautobusas veža siuntinius?

Taip, reikia CMR draudimo, tarptautinių pervežimų licencijos, ir vairuotojai negali būt su B kategorija – reikia C1E (nors CE yra sunkesnėms mašinoms, kai kurie mūsų vienetai ten patenka, tai tikslinu – pasitikrink pagal bendrą svorį). Realybėje tarp privatininkų tai... švelniai tariant, ne visada taip yra. Buvo atvejų, kai pasienyje patikrino, o vairuotojas neturi kvalifikacijos pažymėjimo. Mašina stovi, klientas skambina, aš nebemoku kaip padėti. Jeigu renkiesi pigų variantą – paklausk tiesiai: „Ar turi leidimus?“ Jei vysto akis – bėk.

Realybė – kas būna blogai ir gerai

Ar dažnai painiojate adresus Londone? Pripažinkit.

Gerai, pripažinsiu. Nesusimaišai tik tas, kuris nieko nedaro. Mes turim QR kodus, bet žmogiška klaida – vienas skaitmenis gatvėje. Praeitą žiemą vairuotojas sumaišė Eastham Avenue su Eastham Street – tos gatvės už kvartalo. Klientas laukė kitoje, laikas – valanda. Bet biudžetiniai vežėjai pristato į visai kitą miestą, tada sako „jūs pats supekat dėžes“. Mes prisiimam klaidą ir taisom. Tai taip, pasitaiko, bet retai.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja dviejų valandų?

Skambiname iš anksto. Dvi valandas Londone nėra katastrofa, ten kamščiai siaubingi. Bet vėlavimas Doverio uoste – visai kas kita, gali praleisti keltą. Tada siuntinys stringa iki kito ryto. Stengiamės turėti planą B, bet jei vairuotojas užstrigo dėl avarijos M1 – nieko nepadarysi. Tu prašysi oro pagalbos? Aš irgi ne. Siūlome nuolaidą kitam vežimui arba nemokamą saugojimą. Klientai supranta, jei nebandai apgauti.

Ar mano daiktai bus vežami su kažkieno katės tualetu ir šaldytuvu?

Jei siunti per bendrą krovinį (groupage), taip – gali keliauti šalia sofos, šaldiklio ar net dažytos lentos. Kartą vežėm šalia studento dviračio ir jo akvariumo. Ne, be vandens, žuvų neskendo. Nors žmona sako, kad aš per dažnai tokius pavyzdžius prisigalvoju. Realiai viskas tvarkingai suskirstyta, bet mikroautobusas nėra asmeninė limuzinas. Jei nori izoliacijos – mokėk už individualų reisą. Tada vešime tik tave ir tavo daiktus, ir gali kelyje dainuoti.

Ar buvote atvejų, kai siuntinys tiesiog dingo? Be pėdsakų.

Du kartus per dvidešimt trejus metus. Vienas – vogtas furgonas Italijoje, su visais svoriais. Versdžiau, kiek galėjau, bet policija ten... na, suprantat. Antras – pradangino sandėlyje (ne mūsų, o partnerių Anglijoje), rado po trijų mėnesių už kampo. Pinigai grąžinti, bet daiktai jau pažeisti. Tai taip, nutinka, ypač su neaiškiais tarpininkais, kurie perkrauna daiktus ir nesusigaudo, kam kas priklauso. Mes dabar viską fotografuojam prieš pakrovimą.

Kaip elgtis, jei pastebiu, kad dėžė plyšusi pristatymo metu?

Nepasirašyk važtaraščio, kol neišardysi. Žinau, kad norisi greitai baigti, vairuotojas skuba, bet pamatęs pažeidimą – fiksuok. Telefonas, nuotraukos, kol dar ant rampų. Jei pasirašei be prierašų – paskui sunku įrodyti. Kartais klientai sako „oi, čia tik kampas“, o po dienų pamato lūžusį porcelianą. Tada galas. Tikrink iš karto, padedam atidaryti patys. Jei vežėjui nerūpi tavo patikrinimas – jis kažką slepia. Fiksuok viską. Labai prašau.

Kaip neišsišokti ir kiti patarimai

Kaip supakuoti, kad pervežėjas nesijuoktų, bet ir nesugadintų?

„Ruda juosta“, burbulinė plėvelė ir bent trys sluoksniai kartono ant kampų. Vienas vaikinas siuntė kompiuterį, suvyniotą tik į antklodę – gavosi dėlionė. Kita vertus, per daug juostos irgi blogai – vairuotojas prakaituoja atkarpydamas. Nenaudok maisto dėžių iš parduotuvių – trapios, be rankenų. Geriausia – dvigubos siuntimo dėžės. Ir nepamiršk: kuo sunkesnė dėžė, tuo storesnė ji turi būti. Penkiasdešimt kilogramų į ploną IKEA dėžę – pats grįši ją rinktis nuo šaligatvio.

Ar rašyti „fragile“ kaip nors padeda, ar tai tik piešinys vairuotojui?

Tai ir padeda, ir piešinys – priklauso nuo kompanijos. Pas mus tai signalas dėti viršuje, tvirtinti atskirai. Bet mačiau, kur vairuotojai žiūri į „fragile“ kaip į rekomendaciją.