Patikimas siuntinių pervežimas mikroautobusais į Angliją: kaip iš tiesų vyksta procesas

Jau beveik dvidešimt penkerius metus žiūriu, kaip mikroautobusai pilni dėžių, lagaminų ir kartais keisčiausių daiktų rieda link Londono. Žmonės dažnai galvoja, kad patikimas siuntinių pervežimas mikroautobusais į Angliją – tai tiesiog skambutis, pinigų pervedimas ir po trijų dienų dėžė jau pas Joną Birmingeme. Realybė truputį kitokia. Būna ir chaoso, ir vėlavimų, ir tokių situacijų, kai pats skambi klientui sakydamas „na, atleiskit, bet...“. Šiame tekste bandysiu paaiškinti, ką verta žinoti, jei ketinate siųsti daiktus – be tos saldžios reklaminės kalbos ir paglostymų.

Apie kainas ir laiką – be cukraus

Kiek kainuoja siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją, ar tai labai brangu?

Nebrangu, bet ir ne centai. Viskas priklauso nuo svorio, matmenų ir kur jūs gyvenate. Į Londoną pigiau nei į Škotijos glūdumą ar Kornvalio kaimą. Pašto tarnybos dideliems daiktams ima daug daugiau. Čia moki už vietą. Kartais žmonės pakrauna pilną lagaminą drabužių ir moka mažiau nei už paštu siųstą dviračio ratą. Standartinė dėžė iki 25 kg dažnai atsieina nuo keliasdešimties eurų. Jei kas nors žada penkis eurus – nepatikėkite. Rimtas pervežimas mikroautobusu turi savo realią kainą.

Kada mano siuntinys bus Londone, jei aš jį perdaviau šiandien Vilniuje?

Daugiausia trys-keturios darbo dienos, bet neauskite ausų į pirmus pažadus. Muitai pasienyje gali užlaikyti. Buvo atvejis, kai kliento etiketė atrodė kaip močiutės rankraštis, ir sistema jos neskaityto. Paprastai iki Londono dvi-trys dienos, bet aš visada sakau planuoti keturias-penkias. Savaitgaliai nesiskaičiuoja, vairuotojai irgi turi pailsėti. Kartais kelios valandos užstringa Doverio uoste dėl keltų eilių. Ne viskas taip greitai, kaip Amazon, bet ir kaina visai kitokia.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu iš Kauno, o ne iš Vilniaus?

Teoriškai ne, jei mikroautobusas vistiek pravažiuoja. Bet jei vairuotojas turi daryti šimto kilometrų lankstą dėl vienos dėžės – tada tikrai. Daugelis įmonių turi surinkimo taškus didžiuosiuose miestuose. Kauno klientai kartais supyksta, kad neva „esam ne provincija“, bet suprantat, maršrutai planuojami pagal logiką, o ne pagal jausmus. Geriau atvežti į Vilnių, jei patogu. Sutaupys visi nervai ir laikas, o laikas – pinigai.

Ar yra koks nors sezoniškumas, kai siuntų į Angliją kainuoja daugiau?

Taip. Rugsėjis-lapkritis – beprotybė. Visi skuba prieš Kalėdas, vairuotojai pervargsta, mašinos lūžta. Sausi ramu. Keista, bet rugpjūtis irgi chaotiškas, nes daug kas atostogauja. Kainos šoka dešimt-dvidešimt procentų. Jei planuojate siuntinius į Angliją Kalėdoms, neužsiminkite paskutinę savaitę. Bus brangu. Šiaip patarimas – siųskite lapkričio pradžioje arba sausio viduryje. Tada dėmesio daugiau, kainos stabilesnės.

Kodėl vieni kurjeriai pasako vieną kainą telefone, o kitą pateikia sąskaitoje?

Klasika. Būna taip: telefone pašnekovas pamiršta pridėti PVM, arba degalų priemoką... nežinau kaip ten pas juos. Visada klauskite: „Ar tai galutinė kaina?“ Buvęs atvejis – klientui pasakė 80 eurų, o sąskaita 140. Pyktis baisus. Tokie dalykai gadina visos rinkos vardą. Jei įmonė vengia rašyti kainą el. paštu, turėkite omeny. Sąžiningas siuntinių pervežimas mikroautobusais prasideda nuo aiškios kainos be žaidimų.

Praktiniai niuansai – kaip daiktai keliauja

Ar tikrai saugu kišti drabužius į tą patį mikroautobusą su kažkieno šaldytuvu?

Paprastai taip, jei tinkamai supakuota. Bet aš mačiau, kaip šaldytuvas praleido šlapią dėmę ant batų dėžės. Baisu. Keleiviniai mikroautobusai skiriasi nuo krovininių, turi minkštas sėdynes ir kampuotus kraštus. Jei bendras krovinys, svarbu, kad tarp dėžių būtų putų. Paklauskite vairuotojo, kaip jie krauna. Kartais sluoksniais, kartais suverčia. Ne visada gražu, bet dažniausiai daiktai nukeliauja sveiki. Neikite į beprotišką riziką su atvirais skysčiais.

Kaip man supakuoti daiktus, kad jie neišsiteptų kelyje?

Dėžės. Kokybiškos, dviguba lipni juosta jungtyse. Nenaudokite senų „Maximos“ bananų dėžių – bando, bet neatlaiko. Plastikiniai konteineriai geriausi. Į tarpus kiškite laikraščius. Kartą klientas siuntė dokumentus popieriniame maiše. Lyjo Doverio pusėje. Rezultatų nepasakosiu. Kiekvieną siūlę užklijuokite dukart. Skamba banaliai, bet pusė žmonių to nedaro. Jei siunčiate ką nors trapią – wrap it twice. Geriausia dėžė yra ta, kurią galite numesti ir nieko neatsitiks.

Ar mikroautobusai važiuoja tiesiogiai į Londoną ar kažkur stabteli?

Priklauso. Vieni važiuoja tiesiogiai per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją. Kitos surenka siuntas Rygoje, Varšuvoje, Berlyne. Kuo daugiau stotelių, tuo daugiau perkrovimų ir rizikos. Jei norite tiesioginio pervežimo mikroautobusu į Angliją, klauskite konkrečiai. Bet tiesioginis kainuoja brangiau – mokate už degalus, tiltus, poilsį. Dažniausiai viena kita stotelė Europoje, tada keltu ir į Londoną. Vieni važiuoja per Prancūziją, kiti per Nyderlandus – abu keliai turi savo pliusų.

Ar galiu pats atnešti siuntą į terminalą, ar privalo atvažiuoti kurjeris?

Dauguma turi surinkimo punktus. Vilniuje dažnai galima atnešti pats – netgi patartina, nes taip eliminuojate dalį rizikos dėl surinkimo laiko. Kaimuose vairuotojas privažiuoja, bet pasiima už papildomą mokestį. Kai kur džiaugiasi, kad nereikia sukti – sutaupo valandą. (Nors žinokit, ne visi terminalai priima klientus be išankstinės registracijos, tai pasiskambinkite prieš atvažiuodami.)

Ar reikia rašyti visa angliškai ant etikečių, ar galiu lietuviškai?

Adresą tikrai angliškai. Turinio aprašymą... techniškai gali būti ir lietuviškai, bet JK muitininkai nelabai skaito mūsų kalbą. Jei turinys „knygos ir maistas“, rašykite „books and foodstuff“. Saugiau. Matęs atvejį, kai ant dėžės buvo „rankdarbiai“ ir muitininkas sprendė – prekyba ar dovanos. Neaiškumas = vėlavimas. Kuo paprasčiau ir angliškiau, tuo greičiau praeis.

Muitai, draudimai ir popieriai

Ką draudžiama siųsti mikroautobusu, nors ir atrodytų, kad čia nieko blogo?

Aerozoliai, atviri akumuliatoriai, kvepalai su alkoholiu, nagų lakas. Keista – augalai be fitosanitarinio. Buvo vaikinas, slėpė kanapes po saldžiųjų bulvių pakeliais. Kvaila. Vairuotojui problemos, jam problemos. Jei abejojate – klauskite prieš pakavimą. Geriau atvirai pasakyti „mano dėžėje yra keista tara“ nei vėliau aiškintis Kale ar Doverio uoste. Kartą radau dezodorantų, kurie atsidarė viduje. Kvapas... įdomus. Ne tik netvarkinga, bet ir pavojinga.

Ar po Brexit išvis dar galima taip paprastai siųsti daiktus į Angliją?

Taip, galima, bet nebe 2018-ieji. Prekės eina su muitinės deklaracija. Vertė žemiau 135 svarų palengvina iš draugo pusės. Viršijus – PVM. Nebemeluosiu, biurokratija padvigubėjo. Bet jau tapo kasdienybe. Daug bendrovių pildo formas už jus. Svarbu turėti sąskaitą-faktūrą arba sąžiningą aprašymą. Daugiau popieriaus, bet joks balaganas neamžinas. Tik nebesitikėkit, kad muitininkas tik cyptelės pro langą ir paleis. Tie laikai praėjo drauge su Brexit.

Ką reiškia "KN kodai" ir ar be jų siuntinys įstrigs?

Tai klasifikacijos numeriai. „Drabužiai“ per bendrai – reikia „naudoti moteriški megztiniai“. Muitinės sistema mėgsta tikslumą. Jei įmonė pildo už jus, paklauskite, kokį kodą įrašė. Be jo muitininkas spės pats, o jie dažnai renka aukštesnės kategorijos, didesnio mokesčio variantą. KN kodai skamba baisiai, bet Google randa per kelias minutes. Nors mažoms dovanoms kartais praleidžia su bendra nuoroda. Užjūryje viskas griežčiau nei prieš dešimt metų.

Ar Jungtinė Karalystė jau visai ne ES, tai ar dabar kiekvienas siuntinys tikrinamas?

Ne kiekvienas atidaromas, bet skenavimas padidėjęs. Maisto produktai pakliūna dažnai. Ta lietuviška dešra sūnėnui? Pamirškite. Konfiskuos. Mačiau ašaras dėl šaltibarščių pakelių. Neišsiųsite pieno, mėsos be sertifikatų. Standartines dėžes su drabužiais dažnai praleidžia, bet jei kvapas ar forma keista – atvers. Būkite atviri apie turinį. Kartą radome... na, palikime tai. Kvapai nepameluoja. Jūsų močiutės sriubos pakelis nepraeis, nors ir gaila.

Ar mano draugas Londone turės mokėti importo mokestį, kai atsiims siuntinį?

Jei deklaruota vertė mažesnė nei 135 svarai ir tai asmeniniam naudojimui – dažniausiai ne. Viršijus – tikėtinas PVM. Kartais ir mažą vertę apmokestina, jei muitininkas nusprendžia, kad prekiaujate. Būna savaičių, kai paleidžia viską, ir savaičių, kai užklijuoja 50 eurų siuntinį. Šimtu procentu nieko neprognozuoju. (Nors jei gerai atsimenu, taisyklės dėl šios sumos galėjo keistis, tai pažiūrėkit gov.uk, kad būtumėt užtikrinti.) Kiekvienas atvejis vis kitoks.

Kai kas nepasiseka – būna ir blogai

Ką daryti, jei siuntinys buvo pažeistas atvykus, nors ir atrodė, kad pakavau gerai?

Iš karto fotografuokite prieš atidarę. Rašykite el. laišką tą pačią dieną. Jei pasirašėte „gavau tvarkingai“ – po to tenkintis sunku. Daug kas turi draudimo limitus, pvz., 10 eurų už kilogramą. Juokinga. Todėl ir sakau – pakuokite taip, kad išgyventų nukritimą. Nes mikroautobusai kartais dūžta. Ne dėl blogų vairuotojų. Tiesiog kelias ilgas, duobės yra, keltuose juda. Nesu matęs tobulo gabenimo be jokio truktelėjimo. Net lėktuvai dreba ore.

O jei mano siuntinys visai neatvažiavo, kur jis galėtų dingti?

Keletas juodųjų skylių: sandėlis Vokietijoje, muitinės limbas, neteisingas adresas. Kartais paliktas mikroautobuso kampe ir rastas po mėnesio. Skambinkite kasdien. Būkite įkyrūs, bet mandagūs. Jei įmonė nebeatrašo dvi savaites – blogas ženklas. Yra mažesnių vežėjų, kurie... tarkim, ne visada tvarkingai veda žurnalus. Kai kurie tiesiog pameta tarpinėse stotelėse. Rašykite viską elektroniniu paštu, ne tik telefonu. SMS žinutės dingsta kaip ir siuntiniai. Turėkite įrodymus.

Kodėl kai kurios įmonės, pervežančios į Angliją, tiesiog nebeatrašo po to, kai paėmė siuntą?

Dažniausiai persidirbo arba turi pinigų srauto bėdų. Būna sąžiningų žmonių, kurie prisigrębia daugiau nei gali. O būna ir grynų sukčių. Jei ima tik grynaisiais, neturi sutarčių, svetainė padaryta vakar – nerimkite. Patikimas siuntinių pervežimas mikroautobusais į Angliją nereiškia pigiausio pasiūlymo rinkoje. Norint rasti patikimą partnerį, pažiūrėkit, ar jie egzistuoja bent porą metų. Naujieji pigučiai dingsta greičiausiai. Jei kaina juokinga – juokas bus tik iš jūsų.

Ar galiu išsiųsti grynuosius pinigus mikroautobusu artimajam Londone?

Fiziškai – taip, protu – ne. Jei tikrins ir ras neataskaituotus grynuosius, prasidės ypač virš dešimties tūkstančių. Niekas neapdraudžia pinigų. Siųsti juos kojinėje... esu matęs. Naudokite TransferWise ar Revolut. Pigu, saugu, o jei dėžė pasimes – nepraradote santaupų. Buvau užsaveidęs, kai moteris norėjo siųsti penkis tūkstančius eurų dėžėje. Patariau nesiųsti. Ji pasiuntė. Aš ne bankas, bet žinojau, kad nereikėjo. Ne kartą tai baigdavosi ašaromis.

Ar buvo atvejų, kai vairuotojas pats atidarė siuntinius ir pasiėmė sau?

Nelabai noriu apie tai kalbėti, bet taip, pasitaiko. Retai pas rimtas įmones, dažniau pas „vieno mikroautobuso“ vežėjus be vardo. Kaip apsisaugoti? Naudokite apsauginę juostą, fotografuokite turinį prieš pakuodami. Jei lipdukas nuluptas – nepasiimkite. Reputacija svarbiau nei kaina. Kartais pigiausias pervežimas mikroautobusu į Angliją atsieina dvigubai brangiau, kai pradingsta vertybės. Ir policija JK nelabai ieškos jūsų seno kompiuterio. Rimtai. Verčiau mokėkite brangiau pas normalius.

Kasdieniai buities klausimai

Ar galiu siųsti dviratį mikroautobusu, ar jį reikia kažkaip specifiai paruošti?

Galima, bet nuimkite priekinį ratą, nuleiskite sėdynę, apvyniokite folija. Kitaip braižys viską aplink, o vairuotojai keiksnoja. Krovimas tampa tetrisu. Kainuos brangiau nei dėžė tokiu pačiu svoriu, nes užima daug vietos. Kai kur skaičiuoja pagal kubatūrą. Teisingai – dviratis vietoj trijų dėžių. Jei turite brangų dviratį, pagalvokite apie draudimą. Nors dviračių retai kas draudžia. Kelių eurų vertės ratas – neverta vargti. Verčiau parduokite čia.

Kiek kg galiu maksimaliai įdėti į vieną dėžę, ar yra riba?

Praktinė riba: jei jūs negalite pakelti, vairuotojas irgi verkšlens. Standartiškai trisdešimt kilogramų. Bet atsimenu atvejį – šešiasdešimt kilogramų spintoje. Vyras atsisakė nešt į antrą aukštą. Laikykite dėžes iki dvidešimt penkių kilogramų. Jūsų nugara padėkos. Vairuotojo taip pat. Ant dugno neberašykite „atsparus drėgmei“ – vis tiek primėto. Geriau pažymėkite „šį galą į viršų“, nors realybėje visi galai bet kaip. Kad ir kaip besistengtumėte.

Ar mikroautobusai veža ir gyvūnus, ar tik daiktus?

Kai kurios įmonės veža gyvūnus narvuose, bet čia ne specializuotas transportas. Dalijasi vieta su dėžėmis. Katinui per Europą – valandų valandos be tualeto. Aš asmeniškai nerekomenduočiau, nebent labai trumpas atstumas ir ramus šuo. Geriau samdyti pet-taxi. Nors sutinku, kad kartais nėra kitos išeities. Reikia derėtis atskirai. Beje, šunims reikia pasų, skiepų, mikroschemų. Tai ne tas pats, kaip įmesti hamsterį į kuprinę. Rimtas reikalas, nesiūlau to bandyti.

Koks populiariausias dalykas, kurį lietuviai siunčia į Angliją šiuo metu?

Sąrašas klasikinis. Šakotis, juoda duona, agurkai. Tada automobilių detalės senesniems BMW ir Audi. Keista, bet ir klijai parketui, įrankiai. Oi, dar biometrinius pasus kai kurie siunčia, nors dėl to nesu tikras ar verta... palikime. Ir mažylių drabužėliai. Močiutės atkaklios – pristatys anūkui megztinį bet kokia kaina. Kartais pakrauna dvidešimt kilogramų maisto ir rūbų. Juokinga ir miela. Vienais metais vežiau trejetą šakočių. Kvapas saldus visą kelią.

Ar verta siųsti seną kompiuterį, ar geriau nusipirkti vietoje?

Hmm... žinok, jei jau senas stalinis, tai... na, nežinau ar verta. Mikroautobusu pervežimas kainuos beveik tiek pat, kiek naujas dėžutė Londone. Rimtai, mačiau žmones, kurie krauna dvidešimt kilogramų technikos ir sumoka šimtą eurų. Vietoje nusiperki garantiją, naujesnę dalį. Nebent labai specifinė detalė, kurią čia sunku rasti. Tada ok. Nors kai pagalvoji, ir tą dalį galima rasti eBay. Atsiprašau, gal per tiesmukai, bet pinigai jūsų. Sprendžiate jūs.

Išvada

Patikimas siuntinių pervežimas mikroautobusais į Angliją – tai ne stebuklas, o kasdienis darbas, reikalaujantis rankų, galvų ir sąžinės. Rinkitės ne pagal gražiausią svetainę, o pagal tai, ar žmogus kitame gale ragelio moka atsakyti į jūsų keistus klausimus. Užduokite juos. Paklauskite apie svorį, kainą, draudimą, kas bus jei vėluos. Kuo daugiau atvirumo iš abiejų pusių – tuo mažiau nusivylimų. Sėkmės pakuojant ir geros kelionės jūsų dėžėms.