Patikimas siuntinių pervežimas į Angliją su sekimu realiu laiku

Žinai, prieš dvidešimt metų, kai pradėjau dirbti su tarptautiniais pervežimais, žmonės manęs klausdavo: "o ar tikrai mano daiktai pasieks Angliją?" Dabar klausia kitaip – "kaip ten su tuo sekimu realiu laiku, ar tikrai veikia?" Ir aš suprantu, kodėl. Siuntinių pervežimas į Angliją dabar toks kasdienis, kad atrodo viskas paprasta, bet kai palieki dežę su asmeniniais daiktais Kaune, o ji turi atsirasti Londone... Sekimas padeda, bet ne visada taip, kaip filme. Papasakosiu, kaip yra iš tiesų, iš to, ką mačiau per du dešimtmečius. Nėra čia jokių stebuklų, bet yra dalykų, kuriuos verta žinoti prieš pakuojant pirmą dėžę.

Kainos, terminai ir kaip viskas prasideda

Kiek kainuoja siuntinių pervežimas į Angliją su sekimu realiu laiku?

Na, kaina... Čia kaip su remontu – visada priklauso. Viena maža dėžutė su knygomis į Londoną – nuo šešiasdešimt eurų. Keturios didelės dežės su baldais į Mancesterį – jau šimtai. Realaus laiko sekimas dažniausiai įskaičiuotas, bet ne visada. Buvo atvejis prieš porą metų, kai klientui atskirai prikišo dvidešimt eurų. Pykau su partneriais dėl to. Tai klausk aiškiai – ar sekimas įeina į kainą. Nes "patikimas" nereiškia, kad viskas nemokama.

Ar galiu pasiųsti daiktus jau rytoj, jei šiandien užsisakau?

Gali, bet... šiandien? Rimtai? Paprastai reikia dviejų–trijų dienų suplanuoti. Yra express variantų, bet kainuoja kosmosą. Aš dažniausiai sakau – jei neskuba, planuojam išvyką taip, kad pakeliui pasiimam daiktus. Kartais skambina pirmadienį: "ketvirtadienį turi būti Birmingeme". Realu, bet tik jei visos dokumentos paruoštos ir dežės sulipdytos. O jei dar ne... tada ne. Kartais per anksti nuskubam, paskui persiplanuoti tenka. Aš mėgstu mažiau streso, bet klientas visada teisus.

Ką reiškia "patikimas" pervežimas – jūs neužmigsite pakeliui?

Haha, ne, ne užmigsime. Nors vairuotojai pavargsta, žinoma. "Patikimas" man reiškia, kad žinau, kur siuntinys yra 22 valandą. Kad jei užstrigs muitinėje Doverio link, gaunu įspėjimą, o ne spėlioju. Buvo atvejis, kai vežėme į Liverpulį – sekimas parodė, kad mašina stovi pasienyje šešias valandas. Paskambinau, patikrinimas. Be sekimo būčiau sėdėjęs ir nervinęs. O taip – bent žinojau, kad ne dingo. Štai tas jausmas ir svarbiausias.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu į Londoną, ar į kokį tai Glosterą?

Skiriasi, bet ne milžiniškai. Į Londoną, Birmingemą, Mancesterį važiuoja daugiau mašinų, lengviau suplanuoti. O į mažesnius miestelius kaip Glosterą ar Šriusberį kartais reikia perėmimo taško. Tada brangiau, nes mažesnis mikroautobusiukas arba reikia laukti pilno konteinerio. Nežinau tikslių skirtumų – mano kolega skaičiuoja, aš labiau žmonių žmogus. Bet orientaciškai į šiaurę ir atokiau brangiau. Nepamenu ar Glosteryje buvau, ar pravažiavau. Gražu ten.

Kaip sekimas veikia realybėje

Ar sekimas realiu laiku rodo, kur tiksli mano dėžės vieta?

Čia toks dalykas... sekimas rodo, kur mašina, o ne kur tavo dėžė. Nebent individualus GPS siųstuvas ant dėžės – tada taip. Bet standartiškai seki mašiną. Kartais mašina Kalkuto... Kalvarijoje (ar kaip ten, prie Kauno), o tavo daiktai jau perkrauti į kitą. Būna. Realus laikas – tai "kai kas atnaujina sistemą". Kartais kas valandą, kartais kas tris. Aš nesakyčiau, kad tai kaip Uberis, kur taškas juda. Ne, kitaip. Bet geriau nei nieko.

Kas atsitinka, jei sekimas nustoja rodyti pačiame kelyje?

Oi, tada prasideda. Kartais sistemos glitchas – serveris perkrautas, ryšio nėra Prancūzijos viduryje. O kartais mašina tikrai užstrigo. Praeitais metais signalas dingo ties Lile, o pasirodo, vairuotojas pateko į avariją. Niūru, bet taip būna. Svarbu, kad žinotum – dingo signalas nereiškia, kad dingo siuntinys. Skambink man, skambinsiu aš į centrą, kažkas paaiškės. Blogiausia – sėdėti be informacijos. O čia bent turim nuo ko pradėti.

Ar galiu pats sekti siuntinį telefone ar tik jūs matote sistemą?

Žinoma, gali. Jei vežame mes, dalijamės tiesiogine nuoroda – gali matyti telefone. Jei per partnerius Anglijoje, jie siunčia savo platformos kodą. Būna visokių: vienkiniai kodai, programėlių nuorodos, kartais Excel lentelė – nors dabar retai. Jaunesni klientai nori žemėlapyje, vyresni klausia: "o tai kaip suprasti, kur jis?" Abu variantai geri. Svarbu, kad info būtų, o ne kad kažkoks juodas dėžė be jokio atnaujinimo.

Kokia technologija ten viduje – GPS dėžutės, telefonai, kaip čia veikia?

Mūsų mašinose integruotos GPS dėžutės, susietos su sistema. Jos siunčia signalą kas kelias minutes. Kartais naudojam telefoninę programėlę atsargai. Bet telefonas gali likti kabinoje, o mašina – perkrauta. (Ne, taip nebūna, bet teoriškai.) Aš tiksliai nežinau visų specifikacijų – aš logistikas, ne inžinierius. Bet jei signalas stiprus ir nestringa, matai mašiną žemėlapyje. Seniau naudodavomės radijo ryšiu. Pamenu tuos laikus... Dabar vaikai net nežino, kas tai. Progresas.

Pakeliui – kas dedasi su jūsų daiktais

Kiek vidutiniškai trunka siuntinių pervežimas į Angliją su sekimu realiu laiku?

Iš Lietuvos? Maždaug 5–10 dienų, priklausomai nuo to, kur taikote. Londone greičiau, Skotijoje ilgiau. Kartais per Vokietiją, Olandiją, tada keltu. Kartais per Prancūziją. Žiemą, jei sniegas Alpėse – vėluoja. Seka rodo, kad mašina stovi. Aš tada perspėju. Kartais skambina trečią dieną: "kur???" Atsakau – palauk, normalu. Nereikia panikuoti per anksti. Bet jūsų teisė klausti. Aš irgi nekęsdavau laukti be žinios kai siunčiau daiktus.

Ar sekimas realiu laiku padeda, jei siuntinys užstrigs muitinėje?

Padeda žinoti, kad ten užstrigo. O ištraukti – kita kalba. Anglijos muitininkai po Brexit tapo labai preciziški. Seka parodys "Customs clearance", ir tiek – stovi. Tada mes skambiname, teikiame papildomus dokumentus. Kartais tai trunka dieną, kartais savaitę. Seka nepadarys stebuklo, bet nors nebus taip, kad galvoji "gal jie pavogė?". Mačiau, kaip žmonės pakranta nervų. Bent jau žinai – taip, yra, tik laukia patikrinimo. Ir tai ramina šiek tiek.

Ką daryti, jei sekimas rodo pristatytą, o aš nieko negavau?

Pirma, patikrink garažą. Nejuokauju – dažnai kaimynas paėmė. Jei tikrai nėra, skambink iš karto. Būna, vairuotojas suklaidina gatvę, parašo "pristatyta", o tai reiškė "palikta prie klaidingų durų". Pernai Bristolyje taip – sekimas parodė "delivered", o klientė nieko. Pasirodo, 12b, o ne 12. Radom per porą valandų. Be sekimo būtumėm ieškoję dienų dienas. Todėl aš visada sakau: pasitikrink adresą du kartus. Ir rašyk aiškų telefono numerį, ne tą, kurio atsakiklis pilnas.

Ar sekimas veikia naktį, kai mašina stovi?

Dažniausiai taip, nes GPS antena veikia visą parą. Bet jei vairuotojas išjungė variklį ir sistema maitinasi nuo akumuliatoriaus, ji gali pereiti į "miego" režimą. Tada nematoi, ar jis ten, ar pasišalinęs kur į barą. (Nors vairuotojai turi teisę pavalgyti.) Aš kartais pasižiūriu 3 val. nakties – rodo parkingą. Gerai, miega. Ramu. O jei rodo, kad juda – įdomu. Naktinis važiavimas nedraudžiamas, bet aš mieliau matyčiau poilsį. Turbūt per daug saugumo manieji. Bet 20 metų darbe permiegojau neramiai.

Kas jei vairuotojas pakeis maršrutą – aš tai pamatysiu?

Pamatysi, jei sistema gera. Pamatysi, kad taškas nesisuka pagal numatytą kelią. Kartais tai planuotas sustojimas degalinėj. Kartais – neplanuotas, pavyzdžiui, vairuotojas nusprendė aplankyti draugą Miunchene. Ne, taip nederėtų, bet esu matęs visko. Seka parodo nukrypimą. Tada aš skambinu: "Sauliai, kur veži?" Ir jis žino, kad stebime. Tai savotiška kontrolė. Ne dėl nepasitikėjimo – bet kartais žmonės tingi. Nenoriu tavo dėžių per mišką vežioti.

Ką reiškia "in transit" – mašina jau tikrai važiuoja?

Ne visada. "In transit" gali reikšti, kad daiktai įkrauti ir važiuoja, bet gali reikšti ir tai, kad perkrauti į kitą sandėlį Belgijoje, ir ten laukia. Kai matau "in transit" jau tris dienas, pradedu nervintis. Skambinu. Kartais paaiškėja, kad pasienyje eilė. O kartais – kad nepakrauta ir sistema spėlioja. Sistemos turi spragų kaip ir žmonės. Svarbu nepasimetum vieną statusą matydamas. Klausk, jei ilgai nesikeičia. Geriau pasiklausinėti nei vėliau kaltinti.

Pakavimas, draudimas ir popieriai

Ką daryti, jei mano siuntinys nėra apdraustas, tik sekamas?

Tada rizikuoji. Sakau tiesiai – jei nenurodžiau, kad nori draudimo, galiu pamiršti pasiūlyti. (Nors turėčiau visada klausti.) Antikvariniai veidrodžiai, elektronika – draudimas kainuos papildomai, bet verta. Buvo klientė, vežė keramiką į Braitoną. Nedraudėm, dežė per silpna, atvažiavo į šipulius. Galima ieškot kaltų, bet pinigų neatgausi. Draudimas atrodo kaip bereikalinga išlaida, kol nenutinka. Tada – gelbėjimo ratas. Dabar aš visada klausiu: "o brangu, jei prarasi?"

Ar reikia kokių specialių dokumentų siuntiniams į Angliją po Brexit?

Brexit... na, čia viskas pasikeitė. Dabar reikia muitinės deklaracijų, net asmeniniams daiktams. EORI numeris... ar jo reikia? (Man rodos, jei verslas – taip, jei asmeniui – CN22 ar CN23.) Šiaip aš visada konsultuojuosi su muitinės agentu. Pas mus ofise merginos tvarko popierius, ir net jos susinervina dėl taisyklių pasikeitimų. Taip, reikia dokumentų. Kokių tiksliai – priklauso nuo turinio. Galiu patikrinti tavo atvejui. Nepasiklysi, jei bus protinga komanda šalia.

Kaip supakuoti, kad pervežant į Angliją niekas nesudužtų?

Dvigubi kartonai. Nejuokauju. Mačiau, kaip vairuotojai krauna – meistras yra meistras, bet kelias ilgas. Burbulinė plėvelė, tada dar kartonas. Ir niekada nepalik tuščios erdvės. Jeigu dežėje vimsta daiktai, jie vimsta vienas į kitą. Buvo atvejis, vežėm taurių komplektą į Notingemą. Klientas supakavo į viengubą kartoną, pažymėjo "Stiklas". Gerai, bet nepakankamai. Atvažiavo – du liko. Gaila. Nuo to laiko aš pats siūlau pakavimo paslaugą, nors daugelis sako "ne, aš pats". Gerai, bet paskui nereikia verkti.

Ar sekimas parodo, ar kas nors atidarė dėžę pakeliui?

Paprastai ne, nebent specialūs lipdukai ar elektroninės spynos, bet čia kaip iš filmų apie slaptąjį agentą. Standartinis sekimas rodys mašiną, bet ne ar kas ropštėsi po daiktus. Aš pasikliauju vairuotojais ir saugumu. Buvo, dėžė atkeliavo atplėšta. Skundėmės, bet be vaizdo įrašo sunku įrodyti. Seka parodė, kad mašinoj tvarkinga. Žinok, visada fotografuok turinį prieš pakuodamas. Jei kils klausimų, nuotraukos – tavo draugas. O sekimas – kelio žemėlapis, ne slaptos kameros įrašas.

O jei noriu siųsti maistą, augalus ar gyvūnus su sekimu į Angliją?

Augalai – sudėtinga. Gyvūnai – dar sudėtingiau. Maistas... priklauso. Šviežias – nelabai, konservuotas – galima. Bet čia nebe mano specializacija. Mes vežame daiktus, baldus, dėžes. Gyvūnus kartais perduodu vetams vietinėm kelionėm. Tarptautinis siuntinių pervežimas į Angliją su sekimu realiu laiku labiau apie daiktus, ne apie gyvą krovinį. Nors sekimas irgi veiktu. Tik jei katė pasprūstu... oi, negerai pagalvojau. Geriau pas veterinarą klausk. Aš tik dėžių karalius, ne gyvūnų.

Kai nutinka keblumai – ką daryti

Ką daryti, jei siuntinys grįžta atgal į Lietuvą, o ne į Angliją?

Oi, pragaras. Būna, jei dokumentuose klaida arba pakeitei nuomonę, o mašina jau pasiėmė. Seka parodys, kad juda atgal. Pirma – nenusisuk. Skambink iš karto. Kartais galima perimti Londone prieš grąžinat. O kartais jau per vėlu ir grįžta į Vilnių. Tuomet tvarkai popierius ir siunčiama iš naujo – papildomos išlaidos. Buvo klientas, parašė blogą pašto kodą. Visas konteineris sukosi ratą. Brangus sportas. Aš dabar netgi pradėjau dubliuoti adresus telefonu. Verčiau paskambinti, nei vėliau gailėtis.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą, kai siuntinys jau kelyje?

Galima, bet sunku. Jei mašina dar tarpinėj stotelėj – taip. Jei jau arti galo – beveik neįmanoma be papildomų mokesčių. Anglijoje adresų keitimas kainuoja. Buvo situacija – klientė persikraustė iš Londono į Redingą, kai siuntinys jau važiavo. Spėjom pakeisti, bet brangiai. Sekimas padėjo, nes matėme, kad mašina dar Olandijoj. Jei būtų jau Anglijoj... sunkiau. Taip, galima, bet geriau taip nesielgti. Planuok iš anksto. Gyvenime visko būna, bet logistika nemėgsta staigių posūkių. Kaip ir seni vairuotojai.

Blogi scenarijai ir kaip juos atskirti

Ar buvote turėjęs situacijų, kai sekimas realiu laiku išgelbėjo siuntinį?

Oi, taip. Prieš trejus metus vežėm į Edinbergą... ar Edinburgą? (Visada painioju tartuvę.) Į Estą. Supakavom senovinę komodą – vertė gal du tūkstančius. Sekimas parodė, kad mašina nepajudėjo iš sandėlio Mančesteryje dvi dienas. Skambinam – jie norėjo "palaikyti" daiktą, kol surinks konteinerį. Ne. Aš telefonu iškart – arba judat, arba grąžinat. Kuo ilgiau stovi, tuo didesnė rizika. Komoda atvažiavo saugi. Be sekimo būčiau sužinojęs tik po savaitės. O tada galėjo būti vėlu.

Ar yra buvę, kad sekimas rodė gerai, o situacija buvo bloga?

Buvo. Dažnai, tiesą sakant. Sekimas rodo tik techninę pusę. Rodė "in transit", o mašinoje temperatūra nepakankamai reguliuojama, ir šokolado siuntinys į Šefildą tapo... šokolado sriuba. Seka švietė "on the way". Arba kitas – rodė "delivered", o adresatas ligoninėje, dėžė abi savaites gulėjo po lietumi. Techniškai gerai, bet realybė... Jos tai dar ne. Aš dabar nebeseku tik ekranu. Skambinu vairuotojams. Sistema padeda, bet akys ir ausys – dar daugiau.

Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę, kuri žada sekimą, bet jo neturi?

Jei sekimo nuoroda – Excel lentelė – bėk. Jei atnaujinimas kartą per savaitę – bėk. Jeigu vadybininkas sakė "bus sekimas", o pasiteiravus – "o, jūs norite ir matyti?" – dvigubai bėk. Buvau matęs tokių, kurios Excel'į vadina "logistikos stebėsenos platforma". Rimtai. Patikimas siuntinių pervežimas į Angliją reiškia matyti bent dukart per dieną atnaujinimą. Jei slepia informaciją, vadinasi kažkas ne taip. Aš tokių atsisakiau prieš penkerius metus. Neįdomu. Rinkis tuos, kurie neslepia, net jei naujienos blogos.

Koks pats paprasčiausias patarimas, kaip nesuklysti renkantis pervežimą?

Paklausk apie sekimą dar prieš mokėdamas. Jeigu atsako ilgai ir painiai – jie patys nežino. Paprasta. Antras – ar jie klausia TAVĘS apie turinį? Jei sako "mesk, mes viską vežam" – pavojinga. Rimta įmonė klausia "o kas viduj?" – dėl draudimo, muitinės, saugumo. Trečia – jei kaina per maža, ne geras ženklas. Buvo "super pasiūlymas" į Branslį... Brantslį... kaip ten... Bracknell! Ten. Pasiūlė pusę kainos. Dingo su siuntiniu. Seka rodė, kol neatėjo į Doverį. Po to – tamsa. Nenorėsi taip.

Taigi, siuntinių pervežimas į Angliją su sekimu realiu laiku yra ne privilegija, o dabar jau standartas. Bet standartas nereiškia, kad viskas einasi savaime. Rinkis sąžiningai, klausk, jei neaišku, ir nepamiršk, kad sekimas – tai įrankis, ne magija. Per dvidešimt metų išmokau: geras pervežimas prasideda nuo to, kad žmogus kitame gale žino, ko tikėtis. Ir tikiuosi, dabar tu žinai kur kas daugiau.