Patikimas krovinių transportas į Angliją su garantija ir kokybe

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuntus metus, ir per tą laiką vežiau į Angliją šimtus – tiksliau, turbūt jau virš tūkstančio – namų ūkių. Baldus, buitinę techniką, kartais netgi motociklus arba statybines medžiagas. Matėm viską. Dabar sėdim, kalbamės lyg tu mane paklaustum: „Ei, kaip ten tas transportas į Angliją veikia? Ar tikrai viskas taip paprasta, kaip tie įmonės rašo?"

Taigi, pasakosiu tau tikrą situaciją, ne reklaminį šūkį. Kartais bus painu, kartais rasim sprendimą, kartais tiesiog reikės pripažinti – čia yra niuansas, kurio aš iki galo nežinau. Bet eiliniam žmogui, kuris ruošiasi kraustytis arba siųsti krovinį į Angliją, šitas pokalbis tikrai bus naudingas.

---

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Čia surinkau dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu kasdien. Ne visada atsakysiu gražiai ir tvarkingai, kartais nukrypsiu, kartais pasitaisysiu – bet taip jau yra gyvenime, tiesa?

Kaip iš tikrųjų veikia krovinių transportas į Angliją?

Na, pradedam nuo to, kad nėra vieno atsakymo. Yra keletas būdų, kaip galima vežti krovinius į Angliją, ir kiekvienas turi savo pliusų bei minusų.

Pirmas variantas – pilnas sunkvežimis tik tavo daiktams. Tai brangiau, bet greičiau ir saugiau, nes tavo krovinys niekur nestovi sandėliuose, niekas jo neperkrauna. Paprastai užtrunka 2-4 dienas, priklauso nuo to, kur Lietuvoje esi ir kur Anglije reikia pristatyti.

Antras variantas – dalinis krovinys, kitaip vadinamas „groupage". Čia tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame sunkvežinyje. Pigiau, bet užtrunka ilgiau – kartais iki dviejų savaičių, nes laukia, kol pripils sunkvežimį. (čia reikia pasakyti, kad kai kurios įmonės meluoja apie terminus, tai tiesiog faktas)

Trečias variantas – oro transportas. Brangiausias, bet greičiausias. Tinka, jei reikia kažko svarbaus ir skubaus.

Ar tikrai reikalinga garantija?

Klausimas, kuris man kyla kas antrą dieną. Žmonės nori garantijos, ir aš juos suprantu – juk siunti savo daiktus į kitą šalį, patikėk juos nepažįstamiems žmonėms.

Taigi, garantija būna kelių rūšių. Pirma – tai draudimas. Čia svarbu žinoti, kad pačios perkraustymo įmonės paprastai turi savo draudimą, bet jis dažnai labai ribotas. Geriau yra pasidaryti papildomą draudimą, kuris padengtų realią daiktų vertę. Čia jau reikia žiūrėti konkrečiai, kas siūlo ką.

Antra – tai tiesiog įmonės reputacija. Aštuonerius metus dirbdamas matau, kad kai kurios įmonės duoda garantijas tik popieriuje, o kai kas nors praranda daiktus, pradingsta kaip dūmas. Tai nėra malonu girdėti, bet taip yra.

Trečia – aiškios sutarties sąlygos. Jei sutartyje parašyta, kad atsako tik iki tam tikros sumos, tai ir bus taip. Skaityk smulkiai, nes kartais ten būna tokių dalykų, kad net aš susimąstau.

Kiek iš tikrųjų kainuoja transportas į Angliją?

Čia labai priklauso. Rimtai, labai priklauso. Paprastai dalinis krovinys kainuoja nuo 400 iki 800 eurų, pilnas sunkvežimis – nuo 1200 iki 2500 eurų. Bet čia dar reikia pridėti pakavimo medžiagas, draudimą, kartais iškrovimą.

Vienas pavyzdys: šeima iš Kauno vežė pilną namą į Londoną. Mums gavosi apie 1800 eurų su viskuo. O kitas kartas – vienas žmogus vežė tik kelis lagaminus į Mančesterį daliniu kroviniu – sumokėjo 350 eurų. Skirtumas didelis, bet ir krovinys visiškai kitoks.

Svarbu: pigiausiai nebūtinai geriausia. Aš vienaip kitaip jaučiuosi, kai klientai ima ir parenka pigiausią variantą, o po to skambina verkdami, kad jų televizorius subraižytas. Čia jau kaip su restoranais – kartais verta mokėti daugiau.

Kaip pasirinkti patikimą įmonę?

Čia būtų gerai pasakyti, kad yra vienas receptas, bet jo nėra. Galiu tik pasakyti, į ką aš pats žiūrėčiau.

Pirma – kiek metų įmonė veikia. Jei įmonė veikia tik metus ar du, tai dar nieko nereiškia, kad ji bloga, bet rizika didesnė. Aš pats dirbu šioje srityje aštuntus metus ir galiu pasakyti, kad per tą laiką mačiau dešimtis naujų įmonių, kurios atsirado ir po metų dingo.

Antra – ką žmonės rašo atsiliepimuose. Bet čia būk atsargus – geri atsiliepimai gali būti nupirkti, o blogi – surežisuoti konkurentų. Geriausia yra paklausti pažįstamų, kurie tikrai naudojosi paslaugomis.

Trečia – ar įmonė turi biurą, ar tik internetinį puslapį. Jei jie turi realų adresą, kurį gali aplankyti, tai jau kažkas. Jei tik el. paštas ir telefonas – čia jau reikia galvoti.

Ketvirta – pokalbis su jais. Paprastai per pokalbį jau matosi, ar žmogus žino, apie ką kalba, ar tik pardavinėja. Aš pats visada sakau klientams: jei jaučiate, kad kažkas ne taip – pasitraukite. Jūsų pinigai, jūsų daiktai.

Ar galima vežti baldus patiems?

Techniškai – taip. Gali išsinuomoti vilkiką arba priekabą ir pats važiuoti į Angliją. Bet čia yra keletas bet.

Pirmas bet – vairuotojo pažymėjimas. Jei nori vilkiko, reikia C kategorijos, o tai jau yra rimtas dalykas. Su paprasta priekaba lengvojo automobilio – taip, bet čia jau kitas krovinio kiekis.

Antras bet – laikas. Važiuoti iš Lietuvos į Angliją pattru užtrunka apie 20-24 valandas, priklauso nuo maršruto. Tai yra vienas arba du dienų be miego kelionė, jei nori greitai. O su pertraukom – gali būti ir tris dienas.

Trečias bet – degalai. Šiuo metu dyzelinas brangus, tai kelionė gali kainuoti daugiau nei profesionalų paslauga. Be to, jei kas nors nutiks kelyje – avarija, gedimas – tu pats atsakingas.

Ketvirta – dokumentai. Vežant baldus asmeniniam naudojimui, dokumentų mažiau. Bet jei veži kažką, kas gali būti laikoma preke, čia jau reikia muitinės dokumentų. Čia aš jau neesu 100% tikras, kaip tiksliai veikia muitinės procedūros su asmeniniais daiktais, reikėtų pasitikslinti su konkrečia įmone.

Penktas bet – fizinis darbas. Krauti baldus į sunkvežimį ir iš jo – tai tikras darbas. Aš pats kasdien matau, kaip mano komanda nešioja sunkius daiktus, ir galiu pasakyti – tai nėra paprasta. Po kelių valandų jaučiasi nugara.

Taigi, jei turi laiko, noro ir draugų, kurie padės – gali bandyti. Bet jei nori ramiai ir saugiai – verčiau samdyk profesionalus.

Kada geriausia vežti į Angliją?

Čia vėlgi – priklauso. Bet jei kalbam apie kainas, tai pigiausia būna žiemą, ypač po Naujųjų metų iki kovo. Vasarą, ypač liepą-rugpjūtį, kainos kyla, nes visi kraustosi – studentai, šeimos, darbuotojai.

Jei kalbam apie orus – čia jau kita istorija. Žiemą keliai gali būti slidūs, sniegas gali sukelti vėlavimus. Bet profesionalai su tuo susitvarko, turi patirtį.

Jei turi lankstumo – rinkis vidurio sezoną, kovo-balandžio mėnesius arba rugsėjį-spalį. Kainos normalios, orai dar neblogi, eismo mažiau.

Kokie daiktai negali būti vežami?

Čia svarbu žinoti, nes kartais žmonės nori vežti kažką, kas tiesiog negalima.

Pirma – pavojingos medžiagos. Degalai, dujos, cheminiai preparatai, dažai su tirpikliais – tai negalima. Kartais žmonės nori vežti savo dujų balioną iš BBQ, bet tai jau rizikinga.

Antra – gyvūnai. Čia reikia atskiro aptarnavimo, specialių dokumentų, kartais net veterinaro leidimo. Aš pats su gyvūnais nedaug dirbu, čia reikia kreiptis į specializuotas įmones.

Trečia – brangakmeniai, pinigai, vertybiniai popieriai. Tai geriau vežti pats, nepatikėti perkraustymo kompanijai. Nors oficialiai jos gali vežti, bet čia jau kitas lygis.

Ketvirta – tam tikri maisto produktai. Šviežias maistas, mėsa, pieno produktai – tai gali būti problema muitinėje. Džiovinti maisto produktai, konservai – dažniausiai OK, bet visada geriau pasitikslinti.

Penkta – ginklai, amunicija, sprogmenys. Čia net nereikia aiškinti – tai tiesiog negalima.

Kaip suprasti, ar įmonė patikima, jei esu Lietuvoje?

Šiais laikais daugelis dirba internetu, tai sunku patikrinti. Bet yra keletas būdų.

Pirma – skambink. Paprastai per pokalbį jau daug suprasi. Jei žmogus atsiliepia per penkias minutes, atsako į klausimus, neskuba baigti pokalbio – jau gerai. Jei tik pardavinėja ir spaudžia greičiau nuspręsti – čia jau raudona vėliava.

Antra – prašyk nuotraukų. Geri perkraustytojai turi nuotraukų iš savo darbų, sunkvežimių, komandos. Jei nieko neturi arba nuotraukos atrodo kaip iš interneto – bėk.

Trečia – sutartis. Jei įmonė nori dirbti be sutarties arba siūlo kažką „neformalio" – tai jau blogai. Sutartis turi būti aiški, su visomis sąlygomis.

Ketvirta – avansas. Čia paprastai reikia sumokėti dalį iš anksto, bet jei prašo visos sumos iš karto – čia jau keista. Aš pats imu dalį iš anksto, likusią sumokėjimą – po pristatymo.

Penkta – ieškok jų internete. Įmonės, kurios dirba gerai, turi bent kelis atsiliepimus, socialinių tinklų puslapius, kažkokį istoriją. Jei nieko nerandi – būk atsargus.

Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti per transportavimą?

Čia jau nemaloni situacija, bet ji kartais nutinka. Net su geriausiomis įmonėmis, net su draudimu – kartais kažkas ne taip.

Pirma – dokumentuok. Nufotografuok sugadintus daiktus iš karto, kai pastebi. Kuo greičiau, tuo geriau.

Antra – pranešk įmonei. Paprastai per 24-48 valandas reikia pranešti apie žalą. Jei praleisi terminą, gali būti sunku įrodyti, kad tai įvyko per transportavimą.

Trečia – kreipkis į draudimą. Jei turi papildomą draudimą, tai čia jau kitas pokalbis. Jei pasikliauni tik įmonės draudimu – čia gali būti sudėtinga, nes jie dažnai nori įrodymų.

Ketvirta – jei nesutari – kreipkis į vartotojų teises. Lietuvoje yra Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri gali padėti. Bet čia jau ilgas procesas, daug nervų.

Galiu pasakyti iš patirties – geriausia yra išvengti problemų iš anksto. Pasirinkti gerą įmonę, apdrausti daiktus, viską sutvarkyti iki kelionės.

Ar reikia ruošti daiktus prieš transportavimą?

Taip, ir tai svarbu. Kuo geriau paruoši daiktus, tuo mažiau problemų bus vėliau.

Pirma – išrink stiklines dalis. Lempos, veidrodžiai, stiklo stalai – visa tai reikia išimti ir supakuoti atskirai. Kartais žmonės palieka viską sukonstruotą, o po to stebisi, kad vežimas brangesnis arba daiktai sulūžo.

Antra – išvalyk baldus. Muitinėje gali būti problemų, jei baldai nešvarūs, su maisto likučiais arba gyvūnų plaukais. Taip, aš žinau – kartais tai atrodo keista, bet taip yra.

Trečia – susidėk daiktus į dėžes. Dėžės palengvina kraustymą, apsaugo daiktus, lengviau skaičiuoti krovinį. Jei viskas bus laisvai sukrauta į sunkvežimį, tai bus brangiau ir rizikingiau.

Ketvirta – žymėk dėžes. Parašyk, kas viduje, ir kambario, į kurį priklauso. Vėliau bus lengviau išsikrauti.

Penkta – jei turi brangius daiktus – atskirai pasakyk įmonei. Jie žinos, kaip elgtis, galės drausti papildomai.

Kaip vyksta pats transportavimas?

Paprastai taip: pirma diena – pakrovimas Lietuvoje, kelias dienos – kelionė, paskutinė diena – iškrovimas Anglijoje.

Pakrovimas paprastai trunka 2-4 valandas, priklauso nuo krovinio dydžio. Mūsų komanda atvažiuoja nurodytu laiku, krauna daiktus, viską užrašo, pasirašai priėmimo aktą.

Tada sunkvežimis važiuja. Čia jau įmonės reikalas – kaip jie organizuoja, ar sustoja kelis kartus, ar turi kitų klientų krovinių. Svarbu žinoti, kad daliniuose kroviniuose sustojimai yra neišvengiami – reikia pakrauti ir iškrauti kitus krovinius.

Atvykus į Angliją – iškrovimas. Čia jau reikia būti vietoje, arba sutarti, kad palieki raktus ir jie iškraus patys. Aš pats visada rekomenduoju būti iškrovimo metu, jei įmanoma – bent jau pradžioje, kad matytum, kaip elgiasi komanda.

Po to pasirašai pristatymo aktą, sumoki likusią sumą, jei dar nemokėjai, ir viskas – tavo daiktai Anglijoje.

Ką daryti, jei reikia saugoti daiktus sandėlyje?

Kartais žmonėms reikia laikyti daiktus kurį laiką prieš vežant arba po atvežimo. Pavyzdžiui, jei namas Anglijoje dar neparuoštas, arba jei grįžti į Lietuvą kuriam laikui.

Dažnai perkraustymo įmonės turi sandėlius, kuriuose gali laikyti daiktus. Čia svarbu žinoti, kad sandėliavimas paprastai mokamas atskirai – tiek už vietą, tiek už laiką.

Kainos skiriasi, bet paprastai tai būna keliasdešimt eurų per mėnesį už kubą arba už dėžę. Jei turi daug baldų, tai gali tapti brangu.

Galiu pasakyti, kad aš pats visada patariu gerai pagalvoti, ar tikrai reikia sandėliuoti. Kartais geriau parduoti dalį daiktų ir pirkti naujus Anglijoje, nei mokėti už sandėlį metų metus.

Ar galima vežti baldus į Angliją su savimi lėktuvu?

Taip, bet čia jau kitas variantas. Jei skrendi pats, gali pasiimti lagaminų su daiktais. Bet čia yra limitai – kiek svorio leidžia oro linija, kokie matmenys, ką galima vežti.

Paprastai leidžia 23-32 kg vienam lagaminui, priklauso nuo oro linijos. Bet baldus taip neveši – čia jau reikia kito sprendimo.

Yra oro krovinių pervežimo įmonės, kurios gali paimti tavo daiktus Lietuvoje ir nugabenti lėktuvu į Angliją. Brangu, bet greita. Kartais naudinga, jei reikia kažko skubiai.

Kaip elgtis su muitine?

Čia jau sudėtingesnė dalis. Jei veži asmeninius daiktų, kurie buvo naudojami tavo namuose, muitinė paprastai nekelia problemų. Bet reikia turėti dokumentus.

Pirma – sąskaita faktūra arba inventorius. Sąrašas visų daiktų su jų verte. Jei vertė mažesnė nei tam tikra suma (dabar tai apie 800-900 svarų), muitinė paprastai nepriekaištauja.

Antra – jei veži naujus daiktus, kurie dar nenaudoti, čia jau gali būti kitaip. Gali tekti mokėti muitus, PVM. Čia jau reikia konsultacijos su specialistu.

Trečia – jei veži verslo prekes, čia jau visiškai kita istorija. Čia reikia prekių deklaracijų, mokesčių tvarkymo. Aš pats su tuo nedaug dirbu, čia jau kitos įmonės specializuojasi.

Muitinės klausimai gali būti painūs, ir aš kartais pats nežinau atsakymų į kai kuriuos specifinius klausimus. Geriausia yra pasiklausti įmonės, su kuria dirbsi – jie turėtų žinoti.

Ką daryti, jei transportas vėluoja?

Kartais taip nutinka – eismo spūstys, blogi orai, techninės problemos. Čia svarbu žinoti, kad tai nėra jūsų kaltė, bet ir ne visada įmonės kaltė.

Pirma – susisiek su įmone. Sužinok, kas vyksta, kodėl vėluojama, kada galima tikėtis pristatymo.

Antra – jei vėluojama dėl įmonės kaltės – gali reikalauti kompensacijos. Bet čia jau priklauso nuo sutarties, nuo priežasties. Jei tai force majeure – audra, streikas – čia jau sunku ką padaryti.

Trečia – jei vėluojama labai smarkiai ir tai jau kelia rimtų problemų – gali tekti ieškoti kito sprendimo. Galbūt samdyti papildomą transportą, arba kažkaip kitaip spręsti situaciją.

Aš pats turėjau atvejį, kai sunkvežimis įstrigo Prancūzijoje dėl streiko, ir klientai Anglijoje laukė savaitę. Mes jiems sumokėjome kompensaciją už papildomas išlaidas, bet čia jau buvo mūsų sprendimas, ne privalomas.

Kaip apskaičiuoti krovinio dydį?

Čia svarbu žinoti, nes nuo to priklauso kaina. Yra keletas būdų.

Pirmas – kubatūra. Matuojamas kiekvienas daiktas, dauginamas, gaunamas bendras kubų skaičius. Tai tiksliausias būdas, bet reikia matuoti viską.

Antras – kambarių skaičius. Paprastai sakoma: vieno kambario butas – apie 5-8 kubai, dviejų – 10-15 kubų, trijų – 15-25 kubų. Bet tai labai apytiksliai.

Trečias – svoris. Kartais skaičiuoja pagal svorį, ypač jei vežama sunkių daiktų – statybinės medžiagos, metalo konstrukcijos.

Geriausia yra tiesiog pasikviesti žmogų, kuris įvertins krovinį. Daugelis įmonių siūlo nemokamą įvertinimą – atvažiuoja, pažiūri, pasako kainą. Aš pats taip dirbu su naujais klientais.

Ar galima vežti dalis daiktų dabar, dalis vėliau?

Taip, galima. Kartais žmonės taip daro – pirma veža būtiniausius daiktus, vėliau, kai jau įsikurs, veža likusius.

Čia svarbu žinoti, kad kiekvienas gabenimas yra atskiras užsakymas. Tai reiškia, kad mokėsi kiekvieną kartą, o ne vieną kartą už viską. Bet kartais tai verta, ypač jei pirma kelionė tikrai maža.

Kai kurios įmonės siūlo „dalinių gabenimų" programas, kur galima kažkur sandėlyje laikyti daiktus ir gabenti dalimis. Bet čia jau reikia tartis konkrečiai.

Ką daryti, jei persigalvojau dėl gabenimo?

Kartais žmonės persigalvoja – nutaria likti Lietuvoje, arba pakeitė planus. Čia svarbu žinoti, kada galima atšaukti ir ar bus pinigai grąžinti.

Paprastai, jei atšauki iki pakrovimo – grąžina avansą, minusuodami kažkokią dalį administracinių išlaidų. Jei atšauki po pakrovimo – čia jau sudėtingiau, gali tekti mokėti pilną kainą.

Kiekviena įmonė turi savo taisykles, tai reikia žiūrėti sutartyje. Aš pats visada sakau klientams: perskaitykite sutartį prieš pasirašydami, ypač dalį apie atšaukimą.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai jau Anglijoje?

Paprastai įmonės seka krovinį ir gali pasakyti, kur jis šiuo metu yra. Šiais laikais daugelis turi GPS sekimo sistemas, galima matyti realiuoju laiku, kur važiuoja sunkvežimis.

Jei įmonė nesiūlo sekimo – jau keista. Šiais laikais tai standartas.

Galiu pasakyti, kad aš pats visada siunčiu klientams žinutes su atnaujinimais: „Pakrovėm", „Važiuojam per Vokietiją", „Rytoj bus Anglijoje". Manau, kad taip turi būti.

Ar galima vežti baldus į bet kurią Anglijos vietą?

Taip, bet kaina skiriasi. Jei veži į Londoną arba didelius miestus – paprastai pigiau, nes ten daugiau eismo, lengviau organizuoti. Jei veži į mažesnius miestelius, kaimo vietoves – gali būti brangiau, nes reikia papildomo laiko, kartais net kito transporto.

Kai kurios įmonės turi „zonų" sistemą – skirtingos kainos skirtingoms Anglijos dalims. Prieš užsakydamas, visada pasitikslink, kiek kainuos pristatymas į tavo konkrečią vietą.

Vienas mano klientų norėjo vežti į mažą kaimą Šiaurės Anglijoje, kur net kelias buvo labai siauras. Mums teko samdyti mažesnį sunkvežimį, o tai kainavo brangiau nei planavome. Bet viskas pavyko.

Ką daryti, jei reikia pagalbos su iškrovimu?

Daugelis perkraustymo įmonių siūlo pilną paslaugą – ne tik vežimą, bet ir pakrovimą bei iškrovimą. Čia jau įeina žmonės, kurie fiziškai nešioja daiktus.

Jei pats nori iškrauti – gali taip sutarti. Bet čia jau tavo reikalas, tavo laikas, tavo nugara.

Aš pats visada siūlau pilną paslaugą, ypač jei žmogus neturi, kas padėtų. Brangiau, bet ramiau. Vienas mano klientų bandė pats iškrauti sunkius baldus ir susižeidė – teko eiti į ligoninę, o mes turėjome organizuoti viską iš naujo. Tai buvo brangiau nei tiesiog samdyti mus iš karto.

Kaip elgtis su brangiais daiktais?

Jei turi brangių daiktų – meno kūrinius, senovinius baldus, brangius instrumentus – čia reikia ypatingo dėmesio.

Pirma – atskirai informuok įmonę. Jie žinos, kaip elgtis, galės imti papildomas apsaugos priemones.

Antra – apdrausk. Paprastas draudimas gali nepadengti visos vertės, reikia papildomo draudimo brangiems daiktams.

Trečia – galbūt verta samdyti specializuotą įmonę, kuri dirba tik su brangiais daiktais. Čia jau kitas kainų segmentas, bet ir saugumas didesnis.

Aš pats turėjau atvejį su senoviniu paveikslu, kurį reikėjo vežti į Angliją. Mes samdėme specialų meno pervežimo ekspertą, viskas buvo apdrausta, paveikslas keliavo atskirai su specialia apsauga. Brangu, bet klientui buvo verta.

Ką daryti, jei reikia vežti per kitą šalį?

Kartais maršrutas eina ne tiesiogiai per Lietuvą-Angliją, bet per kitas šalis – Vokietiją, Prancūziją, Belgiją. Čia svarbu žinoti, kad tai gali turėti įtakos kainai ir laikui.

Jei veži per kitas šalis, gali tekti mokėti papildomus mokesčius, degalus, tiltų mokesčius. Bet profesionalios įmonės tai jau įskaičiuoja į kainą.

Kartais tiesioginis maršrutas nėra įmanomas dėl eismo, kelių darbų, kitų priežasčių. Čia jau įmonės reikalas suorganizuoti geriausią maršrutą.