Patikimas krovinių pervežimas: meno kūriniai į Angliją saugiai – ką verta žinoti

Ne vienam kolekcionieriui ar menininkui teko galvoti, kaip saugiai perkelti vertingus darbus į kitą šalį. Per daugiau nei dešimt metų tarptautinių perkraustymų srityje mačiau, kaip gražiausi kūriniai nukeliauja į Londoną be menkiausių įbrėžimų, bet teko regėti ir tragedijų – kai žmogus suvynioja aliejinį paveikslą į paprastą pledą ir stebisi, kodėl atsiranda nutrypimai. Patikimas meno kūrinių gabenimas į Angliją nėra eilinis krovinių pervežimas – čia reikia specialios dėžės, klimato kontrolės ir žmonių, kurie supranta, kad tai ne IKEA komoda. Štai atsakymai į klausimus, kuriuos dažniausiai tenka girdėti prieš pakraunant pirmą dėžę.

Pradžia – dažniausi klausimai prieš pakuojant

Ar galiu tiesiog suvynioti paveikslą į antklodę ir išsiųsti į Londoną?

Beveik kas antras žmogus manęs to klausia pirmo pokalbio metu, ir aš suprantu kodėl – pledas šiltas, minkštas, atrodo saugus. Realybė kitokia. Aną savaitę klientė iš Kauno būtent taip padarė su savo tapyto portretu – atsiuntė nuotrauką, kur audinys prilipo prie dar neišdžiūvusių aliejaus sluoksnių (nors galėjo ir neišdžiūti, čia jau kitas klausimas). Reikia acid-free popieriaus, putų, pagal užsakymą pagamintos medinės dėžės ir amortizacijos viduje. Pledas palieka pluoštelius, kuriuos nuimti be paviršiaus pažeidimo beveik neįmanoma. Kitaip tiesiog ridensite kazino dėl savo kūrinio likimo. O kazino laimi ne jūs.

Kiek išvis kainuoja meno kūrinių gabenimas į Angliją?

Čia kaip su automobiliu – galima rasti už kelis šimtus, galima mokėti kelis tūkstančius. Visas reikalas apimtyje ir verte. Mažas grafikos darbas į Londoną, supakuotas, su draudimu – gal ir nuo 300 eurų. O štai didelė instaliacija su krantinėmis dėžėmis, temperatūros kontrole ir muitinės tarpininko paslaugomis – lengvai gali kainuoti 3500 ir daugiau. Kartais žmonės lygina su standardiniu baldų kratinuku – ne, tai nėra tas pats. Aš sakau tiesiai: jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, vairuotojas tikriausiai net nežino, kad veža meną. Pigiausia alternatyva dažnai baigiasi ašaromis.

Ar turiu pats važiuoti su tuo kūriniu, ar galite pasiimti iš mano buto Vilniuje?

Važiuoti nebūtina, jei neturite laiko ar noro 2000 kilometrų praleisti su nervinčiosios temperatūros. Mes pasiimame iš bet kurio Lietuvos kampelio – būna, važiuojame net iš Zarasų su vienu mažu piešiniu. Svarbiausia, kad jūsų bute prieš tai būtų tinkamai supakuota. Arba mes tai padarome vietoje, tik tada reikia susitarti dėl laiko, nes pakavimai kartais užtrunka ilgiau nei numatoma. Vieną kartą kolega laukė prie durų valandą, nes klientas pamiršo, kad reikia iškrauti spintą prieš jam atvažiuojant. Tokie dalykai nutinka. Būkite pasirengę ir atsargūs su laiku – tai sutaupo visiems nervų.

Pakavimas – čia viskas prasideda arba baigiasi

Koks skirtumas tarp paprasto kartono ir tos specialios dėžės su oru viduje?

Daug kas galvoja, kad didelė dėžė = saugi dėžė. Oi ne. Paprastas kartonas – jis kartais prakaituoja, jūs žinote tą drėgmės jausmą sandėlyje? Taip, jis kaupiasi. O specialios krovininės dėžės su oro sluoksniais ir vandeniui atspariu sluoksniu (man rodos vadinasi „krovininė triplė“, arba kažkaip panašiai – nesvarbu) leidžia kvėpuoti ir apsaugo nuo drėgmės pokyčių. Karta vežėme litografiją paprastoje dėžėje per lietų – Londone kraštai buvo kaip arbškučiai. Nuo to laiko net bilietus į koncertus tokiu būdu vežame. Rimtai, netgi paprastas atspaudas nusipelno oro sluoksnio.

Ar tikrai reikia dvigubos medinės rėmo dėžės aplink aliejinį paveikslą?

Tikrai reikia, jei paveikslas vertas daugiau nei jūsų šaldytuvas. Dviguba dėžė – tai kada vidinis medinis rėmas yra atskirtas nuo išorinio, tarp jų amortizuojanti medžiaga. Jei mašina staigiai stabdo pasienyje, smūgis nepasiekia tiesiai drobės. Matau, kad kai kurios pigių perkraustymų įmonės tai vadina "prabanga" – tai ne prabanga, tai būtinybė. Neseniai matėme internete skelbimą "perkraustymai į Angliją per 24 valandas". Ten meno kūriniai packuojami į antrąkart naudotus IKEA maišus. Rimtai. Nesakykit, kad aš neįspėjau – tokios įmonės egzistuoja ir jos griauna visą rinką.

Kaip supakuoti skulptūrą, kuri sveria 40 kg ir yra iš stiklo?

Pirma – ne jums. Antra – specialiomis penoplasto formomis pagal kūrinio kontūrus, tada į medinius lagaminus su amortizatoriumi. Bet čia reikia žinoti vieną dalyką: stiklas keliauja kitaip nei bronza. Jis negali liestis tiesiogiai su eventualiais metaliniais tvirtinimais. Vieną kartą vežėme venecijietišką stiklo objektą – kolega pamiršo tarpinį sluoksnį tarp putų ir... (oi, pataisau, ne putų, o medinės atramos) metalo. Kelias valandas iki sienų darbų jis praktiškai spaudė tą vietelę, kad niekas nepasislinktų. Atvyko sveikas, bet prakaitas buvo. Tokių klaidų negalima sau leisti pasikartoti.

Ar temperatūra pakuojant turi reikšmės?

Oho, taip. Jei šiandien minus penki ir jūs pakuojate aliejinį paveikslą nešildomoje garaže, o po to mašinoje prasidės staigus atšilimas – drobė plečiasi, susitraukia, gali sutrūkinėti gruntas. Viskas turi vykti kambario temperatūroje. Kartais žmonės skuba, laiko nėra, supakuoja sandėlyje kuris yra atšąlęs. Aš to nerekomenduočiau. Geriau palaukt pusdienio, įjungti šildymą, nors tenka prisiminti, kad Anglijoje jau visai kitoks klimatas nei čia. Per karšta irgi blogai – buvo atvejis, kai vaško instaliacija pradėjo... na, pakvapėti kitaip. Nebegrąžinamai.

Transportavimas – kelias iki Londono ilgesnis nei atrodo

Kiek laiko važiuoja meno krovinys iki Anglijos sostinės?

Paprastai nuo durų iki durų Londone – trys keturios dienos, jei viskas pagal planą. Bet žinote kaip yra su planais. Kartais Doverio uoste eilės, kartais vairuotojas negali įvažiuoti dėl LEZ zonos leidimų, kuriuos kažkas pamiršo sutvarkyti. Būna ir penkių dienų. Aš klientams sakau: skaičiuokite penkias, džiaugsitės, jei bus keturios. Ypač jei važiuojame per Kalėdas – ten net paprastos dėžės strigsta muitinėse savaitę. Meno kroviniams stengiamės imti tiesioginius reisus, bet 'tiesioginis' nereiškia, kad vairuotojas neprivalo miegoti. Visi mes žmonės.

Ar jūsų mašinoje yra klimato kontrolė?

Jeigu tai meno pervežimas – taip, privalo būti. Bet čia svarbu pasakyti: ne visi vilkikai ją turi, ir ne visos įmonės ją įjungia. Būna, kad techniškai yra, o vairuotojas taupo kurą ir palieka standartinę ventiliaciją. Mūsų mašinose temperatūra palaikoma 18–20 laipsnių, drėgmė stebima. Kai vežate vertingus kūrinius į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį, tai nėra prabanga – tai bazinis reikalavimas. Kitaip kaip tik ta Milto Keynes'o dregmė, kuri atrodo ne tokia baisi kaip čia, slapta gali pažeisti popieriaus kūrinius. Aš pareiškiau vairuotojams – meno reisai be išimčių. Jokių taupymų.

Kas bus, jei vairuotojas užvažiuos į duobę ir barokinis veidrodis sutrūkinės?

Jeigu tinka dėžė ir tvirtinimai – neturėtų. Bet realybėje... jei kalbame atvirai, duobės pasitaiko. Todėl pakavimas turi sugerti ne dvigubą, o trigubą smūgio jėgą. O jei visgi įvyko – čia įžengia draudimas. Svarbu, kad veidrodis būtų įvertintas ir aprašytas. Be to, prieš pakrovimą fiksuojame viską foto. Aš nežinau ar esate matę baroko veidrodį, bet jie sunkūs kaip prakeikti, o stiklas – lenktas, tad lūžta nenatūraliai. Buvo toks atvejis Belgijoje, ne Anglijoj, bet mechanika ta pati – vairuotojas nepadarė nieko bloga, tiltas buvo prastai pažymėtas. Pakavimas išgelbėjo.

Ar meno kūriniai keliauja atskirai nuo baldų?

Idealiai – taip. Praktiškai – kartais ne, jei klientas taupo. Aš visada siūlau dedikuotą vietą arba dalinį krovinį tik su kitais meno kūriniais. Nes baldai gali turėti aštrius kampu, metalines detales, išskirti chemines kvapas – žinote, naujo sofos kvapą? Tas pats gali kondensuotis ant stiklo rėmo. Jei jau taupote ir vežate kasdieniu perkraustymu kartu su spinta, bent jau izoliuokite patalpas. Nors aš asmeniškai... žinot, tai kaip vežti šampaną su vinigretu. Abu atvyks, bet vienas jų kvepės kitaip. Nenorėčiau tokio kvepėjimo ant savo grafikos.

Muitai ir popieriai Anglijoje – po Brexit viskas pasikeitė

Ar po Brexit dar galima be didelių problemų importuoti meną į Angliją?

Galima, bet tai jau nebe tas pasivažinėjimas kaip anksčiau. Dabar reikia muitinės deklaracijos, kilmės įrodymų, EORI numerio jei vertė didelė. Anksčiau užtekdavo sąskaitos faktūros. Buvo atvejis pernai – grafikos darbai iš Vilniaus į Londoną užstrigo Doverio muitinėje beveik savaitei, nes klientas nurodė HS kodą kaip "rėmai" o ne "originalūs kūriniai". Rėmai! Muitininkas atidarė ir pradėjo diskutuoti apie pridėtinę vertę. Reikia žinoti kodą 9701 – čia tapyba. Nors gal 9702 grafikai, jau nebepamenu tiksliai (man rodos 9701 vis tiek tinka, nežinau, pasitikrinkit su brokeriu). Popieriai turi būti tvarkingi.

Kokių popierių reikia, kad Londono muitinė neužlaikytų siuntos?

Pirma – detali inventorizacija lietuvių ir anglų kalbomis. Antra – pirkimo dokumentai arba autentiškumo įrodymai, jei darbai senesni. Trečia – deklaruota vertė reali, ne pasenusi suma. Anglijos muitininkai dabar tikrina kur kas atidžiau nei prieš dešimt metų. Kartą studentė vežė savo baigiamuosius darbus – deklaravo kaip "kartonai". Muitinė atidarė, pamatė medžiagas, įtarė, kad tai komercinis krovinys, ir skyrė baudą. Na, baudos ten nebuvo, bet delsimas savaitę. Smulkmenos, į kurias blogos įmonės nekreipia dėmesio, o jūs paskui skambinate man telefonu iš oro uosto. Netinkamas aprašas gali viską sugadinti.

Ar reikia vertinimo akto kiekvienam paveikslui?

Ne kiekvienam, bet jei vertė viršija kelis tūkstančius eurų – labai rekomenduojama. Draudimo kompanijoms to reikia. Be to, Anglijoje muitinė kartais prašo įrodyti, kad tai ne kontrabanda, o asmeninis turtas. Jei paveikslas be dokumentų, kainų žymų, o jūs sakot, kad jis kainuoja 15 000 svarų... na, muitininkas gali pažiūrėti į jus kaip į asmenį, kuris bando apeiti mokesčius. Mes kartais siūlome klientams pasigaminti paprastą autentiškumo pažymą patiems, jei tai jų pačių kurti darbai. Nuotraukos, aprašymai, datos. Užtenka paprasto Word failo, svarbu, kad būtų skaitoma ir logiška. Dokumentų stoka vėliau gali stipriai kainuoti.

Draudimas ir nelaimės – apie tai niekas nenori kalbėti, bet reikia

Ar standartinis krovinių draudimas dengia meno kūrinius?

Daugelis galvoja, kad taip, bet standartinis draudimas dengia tiek, kiek yra deklaruota – ir dažniausiai pagal svorį arba bendrą krovinio vertę, ne individualiai. Jei jūsų krovinys vertas 40 000 eurų, o draudimas yra "iki 50 000 eurų be išskyrų", skaitykite smulkųjį šriftą. Ten gali parašę, kad meno kūriniai – tik su atskiru priedu. Buvo atvejis. Klientas iš Kipro? Arba iš Kauno? Anyway, draudimas atsisakė mokėti, nes pakavimas neatitiko meno kūrinio standartų. Ir jie buvo teisūs. Dėl to mes vežiojame tik su specializuotu meno draudimu, nors jis brangesnis. Kitaip rizikuojate viskuo.

Kas buvo ta situacija su tuo kolekcionieriumi – ar tiesa, kad draudimas neužmokėjo?

Taip, tai buvo prieš trejus metus, ne Kipre, o Rumunijoje... arba Bulgarijoje, ne esmė. Žmogus vežė keturis darbus, viską supakavo pigioje įmonėje, dėžės buvo paprastos, be amortizacijos. Veidrodis sulūžo. Draudimo kompanija atsiuntė ekspertą, nustatė, kad pakavimas neatitiko meno pervežimo CMR standartų ar kažko panašaus – ten jų yra daug tų raidžių. Nepamenu tiksliai sąlygos numerio. Rezultatas – žmogus gavo nulį. Nuo to laiko aš visiems sakau: mokėkite už pakavimą arba nereikia vežti. Skamba griežtai, bet geriau griežta tiesa nei saldi apgaulė. Tokių istorijų girdėjau per daug per tuos penkiolika metų.

Ką daryti, jei pastebiu įbrėžimą tik po savaitės?

Bloga naujiena – tada viskas kur kas sudėtingiau. Kurjerio pasirašymas ant CMR be pastabų reiškia, kad pristatymas įvyko be priekaištų. Aš suprantu, kad ne visi išpakuoja iš karto, ypač jei darbai vyksta, vaikai, gyvenimas. Bet rašytojai įstatymo akyse savaitė be pastabų – ilgas laikas. Vis tiek siūlau fotografuoti išpakuojimo procesą, rinkti visas nuotraukas. Kartais pavyksta derėtis su draudiku, jei matyti, kad pažeidimas galėjo atsirasti per transportavimą. Bet sąžiningai – jei nedraudėt specialiai, o dabar skambinat po savaitės... na, baisu, bet šansai ne jūsų pusėje. Geriau tikrinti iš karto, net jei laikas ir neleidžia. Pamokos ateina skaudžiai.

Kai kūrinys netelpa arba skiriasi nuo paveikslo

Ar galima vežti didelį instaliacijos elementą, kuris netelpa į standartinę dėžę?

Taip, bet tada kalbame jau apie nestandartinius matmenis – vadinamąjį oversized krovinį. Reikia specialios technikos, kartais keltis su kranu, jei paletė nepasiekia durų. Atmintyje turiu instaliaciją iš metalinių vamzdžių – ilgis 3 metrai, svoris per 200 kg. Dėžės nedarėme, darėme medinį padėklą su fiksacija nuo šonų. Anglijoje pristatymas į galeriją East End'e buvo tikras galvosūkis, nes laiptai siauri. Teko samdyti vietinį keltuvą. Kaina buvo didesnė nei pats vežimas. Tai normalu. Menas toks yra – ne visada prisitaiko prie IKEA logistikos. Kartais jis diktuoja sąlygas, o mes tik vykdome.

Kaip vežti seną vertingą kilimą – suvyniotą ar sulankstytą?

Suvyniotą, absoliučiai. Sulankstytas senas kilimas – traiško siūlus, atsiranda lūžiai, kurių vėliau nepataisys nei vienas restauratorius. Mes naudojame acid-free popierių apsaugai nuo šviesos, tada suvyniojame į vamzdį. Jei kilimas labai ilgas – du vamzdžiai, kad neįgų. Kitaip tariant, jis neturi kampuoti. Kartais žmonės sako, kilimas jau ir taip senas, ką jam padarysi. Oi, padarysi. Senas kilimas turi senų siūlų. Mano žmona (ji tekstilės restauratorė, na, ne oficialiai, bet mėgėja) visada sako – niekada sulenk seną audinį. Ypač vilnonį. Drėgmėje jis dar ir kvepia avimi, bet tai jau kitas reikalas, su kuriuo teko susidurti tik vieną kartą.

Ar fotografijos ir grafika keliauja taip pat kaip tapyba?

Truputį kitaip. Fotografijos ir grafikos darbai dažnai ant popieriaus, o ne drobės, todėl jie jautresni drėgmei ir lenkimui. Negalima spausti stiklo prie stiklo – reikia tarpsluoksnių. Kartą vežėme seriją autoriaus atspaudų į Londoną – klientas sudėjo juos tiesiog vieną ant kito. Gerai, kad prieš pakrovimą patikrinome, nes spaudos dažai... kaip čia pasakius... galimai dar buvo švieži. Jei jie būtų spaudęsi vieną ant kito kelias dienas – viskas sueitų į vieną paveikslo kūrinį. Kiekvienas atspaudas – tarp marškinių kartono. O ir temperatūrai dar jautresni nei aliejus, nors atrodo kietesni.

Anglija konkrečiai – Londonas, Birmingamas ir durų rėmai

Ar pristatote tik į Londoną, ar ir į kitus miestus?

Į visą Jungtinę Karalystę – Londoną, Birmingamą, Mančesterį, Bristolį, Liverpulį, Beenį (šiaip Edinburgą, bet jis Škotijoj, ar ne, bet ten irgi vežame). Dažniausiai važiuojame į Londoną, nes ten daugiausia galerijų ir klientų. Bet jei reikia į Cornwallą arba į kokį Exmouth – galima, tik kaina auga, nes atstumas nuo Doverio didelis. Yra toks niuansas – Anglijoje kaimo keliai siauri. Vieną kartą vilkikas netilpo pro vartus privačiame rate netoli Oksfordo. Teko perkrauti į mažesnę mašiną. Tai irgi kainuoja. Reikia apie tai galvoti iš anksto, ypač jei vežate didelius rėmus. Miestų centrai siauri.

Kiek kainuoja pristatymas į trečią aukštą be lifto Londone?

Jei krovinys iki 100 kg – paprastai du baldininkai nuneša. Jei daugiau – reikia arba keltuvo pro langą, arba lime Street'e ar kaip ten jie vadina... (laiptų nešimas, ai, kitaip tariant rankinis kėlimas). Londone į senamiesčio butus su 5 aukštais be lifto – tai tragedija. Ypač su medinėmis dėžėmis, kurios sveria 60 kg pačios. Kaina prasideda nuo 150 svarų viršaus. Kartais klientai sako, o gal aš pats su draugu. Ne, nepakelgsite. Ir draugas nepakelgs. Tada nusinešiate iki pirmo laiptelio, paskui skambinate mums panikoje. Geriau mes nuo pradžių, kad nereiktų vėliau mokėti dvigubai už skubą ir nervingumą.

Ar Anglijos butuose durų angos yra siauresnės – ar kūriniai pralenda?

Taip, senesniuose namuose – siauresnės ir žemesnės. Anglijoje architektūra kita, durų rėmai standartizuoti XX a. pradžioje pagal kitas normas nei Lietuvoje. Didelė tapyba horizontaliai pro duris neretai nepraeina. Teko net šalinti duris iš lankstų – tai darbas, kurį atlieka vietinis meistras, nes mes negalime pažeisti būsto. Gerai, kad dažniausiai kūriniai packuojami taip, kad galima išardyti dėžės dalis atskirai. Bet jei paveikslas neturi rėmo ir yra didelis – apie duris reikia galvoti dar Lietuvos pakavimo patalpoje. Matuojame, planuojame. Nemušinėkite sienų, britai to nemėgsta. Aš juokauju, bet tik pusiau.

Pristatymo pabaiga ir smulkmenos, kurias žmonės pamiršta

Ar reikia išpakuoti ir apžiūrėti iš karto priėjusiam kurjeriui?

Taip, būtina. CMR ženklas be pastabų – tai jūsų parašas, kad viskas gerai. Aš žinau, kad kurjeris skuba, kad lietus, kad iš viso nepatogu ant laiptų dėžę draskyti. Bet jei pasirašysite švariai, o viduje pažeidimas – vėliau teisinsitės mėnesius. Mes visada prašome 5 minutes. Jei dėžė nepažeista, o viduje – problema, tai jau ne transporto kaltė, bet draudimas vis tiek gali klausti, kodėl nepastebėjote. Vieną kartą Londone klientas dėl mandagumo pasirašė nepasižiūrėjęs, o viduje medis buvo skilęs. Gaila, bet ranka pasirašyta. Tokios istorijos mane vis dar pykdo.

Ką reiškia "white glove delivery" – ar jūs tai darote?

Tai pristatymas baltomis pirštinėmis, kai ne tik atvežama, bet atsargiai išpakuojama, patikrinama, perkelta į norimą vietą be palietimų. Mes taip darome Anglijoje, ypač jei tai aukštos vertės krovinys arba seniena. Kaina didesnė, bet klientas gauna ne krovinį, o patirtį. Jei galerijoje Londone reikia sudėti ant sieneles... oi, ant sienos... (ant sienos kabinti, vat, pataisau) – mes tai darome. Tik ne visur, nes kartais vietiniai turi savo montuotojus. Aš asmeniškai tiesiog stengiuosi, kad dėžės neužpiltų grindų laminatu. White glove – lyg aukščiausio lygio paslauga, bet verta kiekvieno svaro, jei kūrinys vertingas.

Ar galima laikyti meno kūrinus sandėlyje Londone, jei dar neturiu buto?

Žinoma, mes bendradarbiaujame su saugiais sandėliais Londone ir aplink – Wembley, Croydon srityje. Kaina priklauso nuo kubatūros ir temperatūros režimo. Paprastai nuo 80 iki 200 svarų per mėnesį už vidutinę dėžę. Ten klimato kontrolė, apsauga, drėgmės monitoringas. Kartais žmonės veža kūrinius, o buto dar nėra – parduotas, o naujas neparuoštas. Tada sandėlis idealus variantas. Geriau ten nei pas draugą svetainėje, kur vaikai, katė ir atsitiktinis karštos arbatos puodelis per visą staliuką. Tik nepamirškite apdrausti ir sandėlyje laikomus, nes vagystės iš sandėlių, nors retos, pasitaiko ir blogose įmonėse.

Meno kūrinių gabenimas į Angliją reikalauja daugiau nei didelės mašinos. Reikia patirties, specifinio pakavimo, supratimo apie muitines ir, svarbiausia, atsakingų žmonių, kurie žino, kad drobė nėra drožlės. Per daugiau nei dešimt metų šioje srityje išmokau, kad kiekvienas kūrinys turi savo charakterį – vieni jautrūs drėgmei, kiti smūgiams. Jei ieškote patikimo krovinių pervežimo, kai meno kūriniai keliauja į Angliją saugiai, tiesiog atsiminkite: pigiau atrodo tik iki pirmo įbrėžimo. O tadan jau kainuoja dvigubai. Nepiginkite to, ko neįmanoma pataisyti.