Patikimas krovinių pervežimas į Angliją – asmeniniai daiktai

Įvadas

Perkuvoju daiktus į Angliją jau aštuonerius metus. Per tą laiką mačiau viską – ir sklandžius pervežimus, kuriuos klientai pamiršta per savaitę, ir visiškas katastrofas, kai paskambina man verkdamas, kad jo senelis paveikslas atvažiavo su duobėm. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje paskaitoje) papasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia krovinių pervežimas į Angliją su asmeniniais daiktais. Kam čia tas straipsnis? Tam, kad žinotum, ko tikėtis, ko paklausti ir kaip nepraleisti progos susimokėti dvigubai. Pradėsim?

Kaip išsirinkti tinkamą pervežėją

Ar tikrai reikia specializuotos įmonės?

Klausimas, kurį girdžiu nuolat. Na, priklauso. Jei veži tik kelis lagaminus – galbūt užteks ir paprasto krovinio vežėjo ar net autobuso paslaugų. Bet jei turi baldų, buitinės technikos, o ypač jei tai pirmas kartas – specializuota įmonė tikrai verta. Jie žino, kokius dokumentus reikia, kaip tvarkyti muitinę (taip, Anglija vis dar reikalauja tam tikrų popierių, nors jau ne ES), ir kaip supakuoti daiktus, kad jie neišbytų per kelionę. Vienas mano klientas bandė sutaupyti ir pasamdė vairuotoją, kuris vežė „šalia kitų krovinių". Rezultatas? Jo pianinas atvažiavo su įbrėžimu, o vairuotojas tiesiog gūžčiojo pečiais. Pervesk sau – ar verta?

Ką reiškia „patikimas" šioje srityje?

Patikimas man reiškia kelis dalykus. Pirma – jie atsiliepia į telefoną, o ne tik atsako į el. laiškus po trijų dienų. Antra – jie gali parodyti tikrų nuotraukų iš ankstesnių pervežimų, o ne tik gražius stock paveikslėlius. Trečia – jie nežada stebuklų. Jei kas nors sako „viskas bus gerai per dvi dienas" – jau įtartina. Paprastai pervežimas iš Lietuvos į Angliją trunka nuo 3 iki 7 dienų, priklausomai nuo maršruto ir krovinio dydžio. Taip pat pasidomėk, ar įmonė turi savo transportą ar tik tarpininkauja. Tarpininkai nėra blogis, bet tada moki papildomai už nieką.

Kaip patikrinti įmonės patikimumą?

Paprasčiausia, ką gali padaryti – paieškok jų pavadinimo internete su žodžiu „atsiliepimai". Bet čia bėda – atsiliepimai gali būti sukurti. Geriau paklausk draugų, pažįstamų, kurie jau vežė daiktus. Arba paprašyk įmonės kontaktų ankstesnių klientų – jei atsisako, jau kažkas negerai. Aš visada duodu kontaktus savo ankstesnių klientų, jei naujas klientas nori pasitikslinti. Be to, pasidomėk, ar įmonė veikia legaliai – ar turi licenciją krovinių vežimui, ar registruota Lietuvoje. Kartais pasirodo, kad „įmonė" tai vienas žmogus su mikroautobuso ir dideliais pažadais.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Aš visada sakau klientams – planuok bent prieš mėnesį. Kodėl? Nes geri pervežėjai turi užpildytas datas, ypač vasarą ir prieš šventes. Be to, jei užsakai iš anksto, turi laiko palyginti kainas, o ne skubėti ir imti pirmą pasitaikiusį variantą. Žinoma, jei reikia skubiai – taip pat įmanoma, bet tada mokėsi brangiau. Vienas mano klientas skambino prieš pat Kalėdas ir norėjo vežti visą buto turinį per tris dienas. Suprantama, kaina buvo dvigubai didesnė nei įprastai. Bet jis neturėjo pasirinkimo, nes jau buvo išsinuomojęs naują butą Anglijoje.

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Nuo ko priklauso kaina?

Čia toks dalykas, kurio niekas nemėgsta girdėti, bet kaina priklauso nuo visko. Pirma – krovinio dydžio. Matuojama kubatu arba svoriu, priklauso nuo įmonės. Antra – atstumas. Lietuva didelė, Anglija didelė, o tikslus adresas tikrai turi reikšmės. Trečia – papildomos paslaugos. Pakuotė, pakrovimas, iškrovimas, draudimas – viskas kainuoja. Ketvirta – laikas. Skubus pervežimas brangesnis nei planuotas iš anksto. Penkta – sezonas. Vasarą ir prieš rugsėjį (kai studentai važiuoja) kainos kyla. Galiu pasakyti tik tiek – paprastai nuo 800 iki 2500 eurų, bet tiksliai pasakys tik įvertinęs tavo krovinį.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Čia labai asmeniškas klausimas. Aš pats visada sakau – žiūrėk į santykį kaina-kokybė, o ne į pačią mažiausią kainą. Kodėl? Nes kartais ta „pigi" įmonė praleidžia terminus, o tada turi papildomų išlaidų dėl sandėliavimo ar naujo pervežimo. Arba pristato daiktus sugadintus, o draudimas nepadengia viso nuostolio. Žinau atvejį, kai žmogus sutaupė 200 eurų rinkdamasis pigesnį pervežėją, o galų gale sumokėjo 800 eurų už naują televizorių, nes jo 60 colių ekranas atvažiavo su didele įbrėžima. Ar vertėjo? Manau, kad ne.

Kaip suprasti, ar kaina sąžininga?

Geras klausimas. Paprašyk kelių įmonių kainų pasiūlymų ir palygink. Bet čia svarbu – palygink tą patį dalyką. Vienos įmonės į kainą įskaičiuoja pakuotę, kitos – ne. Vienos draudžia, kitos ne. Pasidomėk, kas įeina į pasiūlymą. Be to, pasitikėk intuicija – jei kaina per maža, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Aš pats kartais atsisakau klientų, kai jie nori per mažos kainos, nes žinau, kad negaliu suteikti kokybės už tą sumą. Geriau jie eis pas kitą, nei aš padarysiu blogą darbą.

Ar reikia mokėti iš anksto?

Čia priklauso. Aš asmeniškai imu dalį sumos iš anksto – paprastai 20-30%, o likusią sumą po pristatymo. Bet yra įmonių, kurios reikalauja visos sumos iš karto. Čia jau tavo rizika. Jei moki viską iš anksto, turi mažiau svertų, jei kažkas nepasiseks. Aš visada patariu – jei įmonė reikalauja 100% iš anksto, gerai pagalvok. Ypač jei tai maža, nežinoma įmonė. Žinoma, didelės, žinomos įmonės gali turėti savo taisykles. Bet visada pasidomėk, kokios mokėjimo sąlygos, prieš pasirašydamas sutartį.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia pervežimui į Angliją?

Nuo Brexit Anglija nėra ES, tai reikia tam tikrų dokumentų. Pirma – sąrašas daiktų (inventory). Turi būti tikslus, ką veži, kiek ir kokios vertės. Antra – asmens dokumentas (pasas arba ID). Trečia – jei veži naujus daiktus, gali prireikti sąskaitų faktūrų. Ketvirta – jei veži prekes, skirtas pardavimui, reikalingi kiti dokumentai, bet čia jau kita tema. Penkta – jei veži vertingus daiktus, gali prireikti jų vertės įvertinimo. Daugelis pervežėjų patys tvarko dokumentus, bet geriau iš anksto pasitikslinti, kas bus tavo atsakomybė.

Ar reikia mokėti muitinės mokesčius?

Vėlgi – priklauso. Jei veži asmeninius daiktus, kuriuos naudojai sau, paprastai muitinės mokesčių nereikia. Bet yra sąlygos. Daiktai turi būti skirti asmeniniam naudojimui, ne pardavimui. Jie turi būti tavo nuosavybė (arba dovanoti artimųjų). Ir turi būti naudoti, ne nauji iš parduotuvės. Jei veži naują baldą, kurį ką tik nusipirkai, gali tekti mokėti PVM. Anglijoje PVM yra 20%, tai nėra mažai. Vienas mano klientas vežė naują virtuvės baldą iš Lietuvos ir galų gale sumokėjo beveik 1000 eurų muitinės. Iš anksto nepasitikslino, tai buvo nemalonus siurprizas.

Kaip apsaugoti save nuo dokumentų problemų?

Paprasčiausia – dirbk su pervežėju, kuris žino, ką daro. Geri pervežėjai patys paruošia dokumentus arba pasako, ko jiems reikia. Bet tu taip pat turi būti sąžiningas. Nesakyk, kad veži senus naudotus daiktus, jei veži naujus. Muitininkai nėra kvaili, jie mato, kad sofa yra nauja. Be to, saugok visus čekius ir sąskaitas – jei kas nors neaišku, galėsi įrodyti. Ir dar viena detalė – jei veži kažką vertingo, pvz., brangakmenius ar meno kūrinius, gali prireikti specialių leidimų. Čia jau reikia individualiai konsultuotis.

Pakuotė ir paruošimas

Ar verta pakuoti pačiam?

Čia priklauso nuo tavo galimybių ir laiko. Jei turi dėžes, žinai, kaip tinkamai supakuoti daiktus, ir turi laiko – kodėl ne? Sutaupysi. Bet čia svarbu – tinkamai supakuoti nėra taip paprasta, kaip atrodo. Reikia žinoti, kaip apsaugoti trapius daiktus, kaip užpildyti tuštumas dėžėse, kaip žymėti. Aš mačiau dėžes, kurios atrodė gerai, bet viduje viskas buvo sudaužyta. Jei nesijauti tikras, geriau samdyk profesionalus. Daugelis pervežėjų siūlo pakuotės paslaugas, kartais net su viskuo – dėžėmis, lipnia juosta, apsaugine medžiaga.

Ką būtinai supakuoti atskirai?

Yra tam tikri daiktai, kuriems reikia ypatingo dėmesio. Pirma – trapūs daiktai: stiklas, keramika, veidrodžiai. Antra – elektronika: televizoriai, kompiuteriai, konsolės. Naudojant tinkamą apsaugą (burbulinę plėvelę, kietą putą), sumažės rizika. Trečia – baldai su stiklo dalimis. Ketvirta – brangūs daiktai: juvelyriniai dirbiniai, meno kūriniai, brangūs laikrodžiai. Penkta – dokumentai ir vertybės. Šiuos daiktus aš visada patariu vežti su savimi, o ne krauti į bendrą krovinį. Vienas mano klientas vežė senelio rankinį laikrodį dėžėje su kitais daiktais ir jis buvo subraižytas. Vėliau labai gailėjosi.

Kaip žymėti dėžes?

Paprastai, bet efektyviai. Kiekviena dėžė turi turėti unikalų numerį ir turinį. Pvz., „Dėžė Nr. 1 – virtuvės indai". Taip pat žymėk, kurioje pusėje viršus, jei yra trapų turinys. Ir svarbiausia – sąrašas. Pasidaryk visų dėžių sąrašą, ką kurioje dėžėje yra. Tai padės, jei kas nors praras arba jei pats pamirši, kur ką dėjai. Aš visada rekomenduoju daryti nuotraukas prieš uždarant dėžes. Tai gali atrodyti per daug, bet patikėk – kartais labai praverčia.

Ką daryti su baldais?

Jei baldus veži – reikia išardyti. Taip sumažės tikimybė, kad jie bus apgadinti, ir bus lengviau krauti. Visus mažus detales (varžtus, rankenėles) sudėk į maišelį ir užrašyk, prie kurio baldų jos priklauso. Jei pats nemoki arba neturi įrankių, gali samdyti žmogų, kuris išardo. Kitas variantas – kai kurie pervežėjai siūlo baldų išrinkimo ir surinkimo paslaugas, bet tai papildomai kainuoja. O jei baldai brangūs arba labai dideli, galbūt verta pagalvoti, ar tikrai juos veži, ar geriau parduoti Lietuvoje ir nusipirkti naujus Anglijoje. Kartais taip išeina net pigiau.

Paties pervežimo procesas

Kaip vyksta pats pervežimas?

Paprastai taip: atvažiuoja mikroautobusas arba sunkvežimis, krauna tavo daiktus, važiuoja į Angliją, pristato į nurodytą adresą. Bet čia yra niuansų. Pirma – ar tai bus tiesioginis pervežimas, ar su perkrovimu sandėlyje? Tiesioginis greitesnis, bet brangesnis. Su perkrovimu gali trukti ilgiau, bet dažnai pigiau. Antra – ar bus vienas vairuotojas, ar komanda? Jei krauna tik vairuotojas, gali tekti padėti jam. Trečia – ar pristatys iki namo, ar tik iki adreso? Tai skirtingi dalykai, ypač jei gyveni aukšte ar nėra lengvos prieigos.

Kiek laiko trunka pervežimas?

Vėlgi – priklauso. Iš Lietuvos į Angliją paprastai trunka nuo 3 iki 7 dienų. Jei tai tiesioginis pervežimas su vienu automobiliu – greičiau. Jei su perkrovimu – gali užtrukti ir iki dviejų savaičių. Taip pat įtakos turi sezonas, oro sąlygos, eismo situacija. Vieną kartą mano vairuotojas įstrigo Doverio uoste dėl streiko ir klientui teko laukti dvi savaites. Tai buvo ne mūsų kaltė, bet klientui buvo nesvarbu – jam reikėjo savo daiktų. Dabar visada perspėju apie galimus vėlavimus, ypač jei tai vasara arba prieš šventes.

Kas nutinka, jei pervežimas vėluoja?

Priklauso nuo priežasties ir sutarties sąlygų. Jei vėluoja dėl pervežėjo kaltės (pvz., blogas planavimas), gali reikalauti kompensacijos arba bent jau paaiškinimo. Bet jei dėl force majeure (oro sąlygos, streikai, eismo problemos) – čia jau kita kalba. Svarbu turėti aiškią sutartį, kurioje būtų numatytos tokios situacijos. Aš visada siūlau klientams pasidomėti, ką daro, jei daiktai vėluoja. Ar jie suteiks laikiną sandėliavimą? Ar padės su laikinu apgyvendinimu? Tai svarbu, ypač jei jau turi naują butą Anglijoje ir tau reikia daiktų.

Ar galima sekti krovinį?

Daugelis šiuolaikinių pervežėjų siūlo sekimo galimybę. Kartais tai GPS sekimas realiu laiku, kartais tiesiog reguliarūs atnaujinimai. Bet čia bėda – ne visada tai veikia taip gerai, kaip skelbiama. Vienas mano klientas norėjo matyti tikslią vietą kiekvieną minutę, bet mes galėjome duoti tik atnaujinimus kas kelias valandas. Tai priklauso nuo įmonės ir naudojamų sistemų. Jei tau svarbu sekti – iš anksto pasitikslink, kaip tai veiks. Ir nepasitikėk 100% – technika kartais sugenda, o vairuotojas ne visada atsiliepia į telefoną.

Pristatymas ir iškrovimas

Kaip vyksta pristatymas?

Paprastai vairuotojas susitaria dėl tikslios dienos ir laiko iš anksto. Bet čia svarbu – būk pasiekiamas. Jei vairuotojas negali su tavimi susisiekti, gali tekti mokėti už papildomą laiką arba net atidėti pristatymą. Kai atvažiuoja, paprastai turi patikrinti, ar viskas gerai. Aš visada patariu daryti tai kruopščiai – atidaryti kelias dėžes, patikrinti, ar nieko nėra sugadinta. Jei kas nors negerai – užfiksuok tai nuotraukomis ir iš karto pranešk. Vėliau bus sunkiau įrodyti.

Ką daryti, jei daiktai sugadinti?

Pirma – nepanikuok. Antra – užfiksuok žalą nuotraukomis. Trečia – susisiek su pervežėju kuo greičiau. Jei tai jų kaltė, jie turėtų imtis atsakomybės. Bet čia prasideda sudėtinga dalis – įrodinėjimas. Jei turi draudimą, bus lengviau. Jei ne – gali būti sunku. Aš visada rekomenduoju draudimą, nors jis kainuoja papildomai. Vienas mano klientas atsisakė draudimo, nes norėjo sutaupyti, o jo televizorius buvo sudaužytas. Galų gale teko pirkti naują iš savo kišenės. Ar vertėjo sutaupyti 50 eurų? Tikrai ne.

Ar reikia padėti iškrauti?

Dažniausiai taip, ypač jei samdei mažesnę įmonę. Bet tai priklauso nuo sutarties. Jei mokėjai tik už pervežimą, o ne už pilną paslaugą, gali tekti padėti. O jei mokėjai už viską – pakrovimą, pervežimą, iškrovimą – tada turi būti tik vairuotojas arba komanda, kuri viską padarys. Bet čia dar viena detalė – jei gyveni aukšte be lifto, gali prireikti papildomų žmonių. Tai paprastai kainuoja papildomai. Vienas mano klientas gyveno 5 aukšte be lifto ir labai nustebo, kai reikėjo mokėti dar 100 eurų už kėlimą. Iš anksto nepasitikslino, tai buvo jo klaida.

Ką daryti su likusiais daiktais?

Turiu omenyje tuos daiktus, kurių nenorėjai vežti, bet galvojai, kad galbūt. Čia jau tavo sprendimas. Gali parduoti, padovanoti, išmesti arba palikti sandėlyje. Jei planuoji grįžti į Lietuvą po kelerių metų, galbūt verta pasilikti dalį daiktų sandėlyje čia. Bet čia reikia žinoti, kad sandėliavimas kainuoja. Kitas variantas – jei turi artimųjų čia, gali palikti jiems. Aš pats visada patariu gerai pagalvoti prieš vežant – ar tikrai šito daikto man reikia Anglijoje? Kartais sentimentalumas verčia vežti daiktus, kurie galų gale tik užima vietą ir primena, kad geriau būtų buvę juos palikti.

Draudimas ir saugumas

Ar tikrai reikia draudimo?

Trumpai – taip. Ilgai – taip, bet priklauso nuo to, ką veži. Jei veži tik senus drabužius ir kelis indus, galbūt neverta. Bet jei veži brangesnius daiktus – baldų, technikos, vertingų asmeninių daiktų – tikrai verta. Draudimas paprastai kainuoja nuo 2% iki 5% nuo krovinio vertės, priklausomai nuo įmonės ir draudimo tipo. Vienas mano klientas vežė visą savo verslo įrangą ir atsisakė draudimo, nes buvo brangus. Po kelių dienų jo kompiuteriai buvo sugadinti. Išmokėjo kompensaciją? Ne, nes nebuvo draudimo. Dabar jis visada draudžia.

Kaip išsirinkti draudimą?

Pirma – pasidomėk, ką draudžia. Kai kurie draudimai taikomi tik tam tikriems atvejams, pvz., tik transporto avarijoms, bet ne vagystėms. Antra – pasidomėk, kokia kompensacija. Ar ji padengs visą vertę, ar tik dalį? Trečia – pasidomėk, kokios išimtys. Kai kurie draudimai nedraudžia tam tikrų daiktų (pvz., meno kūrinių, brangakmenių) arba tam tikrų situacijų (pvz., jei pats blogai supakavai). Ketvirta – palygink kainas. Gali būti, kad pervežėjo siūlomas draudimas brangesnis nei atskiras draudimas iš draudimo įmonės. Penkta – perskaityk sąlygas. Žinau, kad nuobodu, bet svarbu.

Ką daryti, jei daiktai pavogti?

Pirma – kreipkis į policiją. Reikės pranešimo, kad galėtum pateikti draudimui. Antra – susisiek su pervežėju. Jei tai jų kaltė (pvz., blogai užrakto mikroautobusas), jie atsakingi. Trečia – susisiek su draudiku. Bet čia bėda – vagystės dažnai yra išimtis draudime. Priklauso nuo draudimo tipo ir sąlygų. Aš pats patariau visada rinktis draudimą, kuris apima ir vagystes. Ir dar viena detalė – jei veži labai brangius daiktus, galbūt verta juos drausti atskirai, o ne per pervežėją. Čia jau reikia skaičiuoti individualiai.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kokia dažniausia problema, su kuria susiduriate?

Beveik visada tai netikėti papildomi mokesčiai. Klientas mano, kad mokės X eurų, o galų gale išeina X + 200 eurų. Kodėl? Nes nepaskaitė smulkaus šrifto, nesutiko su visomis sąlygomis, arba tiesiog nežinojo, kad kažkas papildomai kainuoja. Pavyzdžiui, jei gyveni siauroje gatvėje, kur sunku privažiuoti, gali prireikti mažesnio automobilio arba papildomų žmonių. Jei nori pristatymo konkrečiu laiku, o ne per dieną, gali kainuoti brangiau. Jei reikia iškrauti iki aukšto – taip pat brangiau. Išvada? Visada klausk iš anksto, kas įeina į kainą, o kas ne.

Kaip išvengti nemalonumų?

Pirma – rinkis įmonę atsakingai. Ne tik pagal kainą, bet ir pagal atsiliepimus, patirtį, kaip bendrauja. Antra – skaityk sutartį. Žinau, kad nuobodu, bet ten parašyta svarbi informacija. Trečia – klausk visko, kas neaišku. Geriau paklausti prieš, nei po. Ketvirta – dokumentuok viską. Nuotraukos, sutartys, susirašinėjimai – viskas gali praversti. Penkta – turėk planą B. Kas bus, jei kažkas nepavyks? Ar turi atsarginį planą? Aš visada sakau klientams – geriau būti pasiruošus nei po to stebėtis.

Ką daryti, jei viskas blogai?

Pirma – nepanikuok. Antra – susisiek su pervežėju ir bandyk išspręsti problemą žodžiu. Dažniausiai tai veikia. Jei ne – turi rašyti pretenziją raštu. Jei ir toliau niekas – kreipkis į vartotojų teises. Lietuvoje yra Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri gali padėti. Bet čia bėda – jei pervežėjas mažas ir nežinomas, gali būti sunku ką nors padaryti. Todėl dar kartą sakau – rinkis atsakingai iš pradžių. O jei jau viskas blogai ir niekas nepadeda – mokėkis pamoką ir kitą kartą rinkis kitaip.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau tau pasakyti apie krovinių pervežimą į Angliją su asmeniniais daiktais. Svarbiausia, ką turėtum prisiminti – rinkis atsakingai, skaityk sutartį, klausk visko, kas neaišku, ir nepasikliauk vien tik kaina. Geri pervežėjai nėra pigiausi, bet jie sutaupo daug nervų. Aš pats per tuos aštuonerius metus mačiau ir labai gerų, ir labai blogų pavyzdžių. Geriausia, ką galiu patarti – pasiklausyk savo intuicijos. Jei kažkas atrodo per gera kaina, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. O jei turi klausimų – kreipkis, padėsiu, kuo galėsiu.