Mikroautobusais Anglijos kryptimi vežame reguliariai – štai ką svarbu žinoti prieš tarptautinį perkraustymą

Sveikas. Matau, kad naršai tarp skelbimų ir bandai suprasti, kaip čia viskas veikia – kam skambinti, kur kreiptis, ar iš viso verta tempti daiktus į Angliją mikroautobusais. Aš šitoje srityje – tarptautiniuose perkraustymuose – jau gal kokių dvidešimt ketverius metus. Mikroautobusais Anglijos kryptimi vežame reguliariai, tai žinau tuos kelius mintinai, net geriau nei savo kiemą. Dabar po Brexit šiek tiek pasikeitė, bet principas tas pats. Toliau – ne šablonai, o atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda prieš pirmą kartą vykstantys žmonės. Šnekėsimės paprastai, kaip prie kavos.

Pradžia – kodėl mikroautobusas?

Ar tikrai mikroautobusas yra geriau nei didelis krovininis automobilis?

Na, šitas klausimas mane aplanko beveik kas savaitę. Pažiūrėk, jei persikraustai iš vieno kambario ar mažo dviejų kambarių buto, tai didelis krovininis vilkikas dažnai būna tiesiog per didelis ir per brangus. Be to, Londone, Braitone ar Mančesteryje gatvės siauros, kartais mašinos abiejose pusėse stovi taip, kad su fūra net neįvažiuosi. Buvau situacijų, kai klientas buvo užsisakęs krovininį automobilį (žiūrėk, kokia kaina), o paskui kaimynai supyko, kad užsistatė gatvę, – o mes su Sprinteriu atsukom į kiemą, perkrovėm per du kartus ir viskas. Tačiau jei turi didelį individualų namą, keturis kambarius ir sodininko įrangą, tada be fūros niekaip. Kaina mažesnė (na, bent jau dažniausiai taip būna), lankstumas didesnis.

Kaip man sužinoti, ar jūs tikrai važiuojate tą savaitę, kuri man reikalinga?

Skambink iš karto, kai tik žinai datą. Kitaip gali nebūti vietų. Mes planuojame maršrutus per dvi-tris savaites į priekį. Vasarą ar rugsėjo pradžioje – visiška beprotybė, studentai, šeimos. Kartais ir pats galutinai nežinau savo tvarkaraščio iki paskutinės dienos, nes pasitaiko, kad variklis pradeda kažką piktdžiugiškai birbėti. Bet jei skambinsi bent prieš savaitę ar dvi, aš pasakysiu tiesiai: taip, turim vietos, arba – ne, nepataikėm, ieškok kitur. Nebūna taip, kad sėdžiu be darbo ir laukiu vien tavęs. Deja.

Ar galima paskambinti šiandien ir išvykti rytoj?

Na, teoriškai taip, jei tiksliai žinau, kad kažkuris mūsų mikroautobusas šiuo metu stovi Vokietijoje tuščias ir vairuotojas be darbo. Bet realybė? Anglijos kryptimi vežame reguliariai, bet ne taip reguliariai, kad galėčiau tau pasiūlyti kėdę atgal į Londoną rytojaus rytui. Dar yra dokumentai, muitinės reikalavimai, o po Brexit viskas truputėlį ilgiau trunka. Buvo atvejų, kai žmogus skambino antradienį, o mes išvažiavome trečiadienį, bet tai buvo visiška sėkmė. Paprastai taip neveikia. Geriau nepaskutinę minutę, rimtai.

Kiek laiko prieš reikia sumokėti, kad užskaitytumėte mane?

Aš paprastai prašau avanso – maždaug trečdalio sumos. Tai savaime suprantama. Bet jei kokia nors įmonė iš tavęs prašo visos sumos prieš du mėnesius ir pateikia tik sąskaitą be jokių kontaktų, atsargiai. Buvau matęs atvejų, kai žmonės sumoka pilną kainą, o tą dieną, kai reikia važiuoti, telefonas neraginamas. Mūsų atveju – avansas, kad užtvirtinti datą, likutis arba prieš išvykimą, arba gavus daiktus, priklauso nuo susitarimo. Svarbu, kad abiejų pusės jaustųsi saugiai. Visada duodu sutartį, nors ją paruošti užtrunka kelias minutes. Tai mano darbas, nieko čia tokio.

Daiktai, kuriuos kraunamės

Ar galiu vežtis maisto produktus į Angliją?

Oi, čia dabar jautrus reikalas. Po Brexit negalima vežtis mėsos, pieno produktų, daug ko kito. Buvo mano klientas, kuris labai protingai supakavo dešrą, sūrį ir trijų litrų konservuotų agurkų stiklainį. Doverio muitinėje pareigūnai atidarė kilimą, radę tą stiklainį, pažvelgė taip, lyg būčiau pats jį paslėpęs. Turėjom palikti visą maisto krepšį. Švieži vaisiai ir daržovės irgi tabu. Kas lieka? Konservai, kuriuose nėra mėsos, sausas maistas, kava – dažniausiai praleidžia, bet geriau jo nevežti, jei jauti. Nekenčiu muitinės dėl šito, bet taisyklės taisyklės.

Ką daryti, jei turiu labai didelį šaldytuvą ir jis neišsiskiria?

Šaldytuvai – mano gyvenimo prakeiksmas. Jie visada didesni, nei atrodo, ir sveria daugiau, nei galvoji. Jei jis neišsiskiria, viena išeitis – tiesiog nešti jį keliems vyrams ir bandyti sutalpinti pro duris. Kartais atsukame dureles, paminame sieną, bet jei jis netelpa į mūsų mikroautobuso bagažinę... tada mums reikės ieškoti didesnio automobilio, nes jūsų šaldytuvas nėra mūsų įprastinis krovinys. Mes specializuojamės į baldus ir dėžes, ne į pramoninę šaldymo techniką. Bet pasitaiko. Pamenu, kaip perkraustinėjau klientą į Bristolyje – šaldytuvas buvo amerikietiško dydžio. Teko nuomoti papildomą mašiną. Taip, kaina tada auga.

Ar reikia viską supakuoti į dėžes, ar jūs tai padarysite?

Geriau tu pats. Aš galiu padėti, aš galiu atvežti dėžių, bet jei tu mane pasitinki su krūva beformių maišių, patikėk, aš nebūsiu laimingas. Mes dirbame greitai, nes laikas – pinigai, ypač kai mikroautobusais Anglijos kryptimi vežame reguliariai ir turime laiko langus keltams. Dėžės turi būti užklijuotos, ant jų – užrašai, kas viduje. Jei turi itin trapius daiktus, aprašyk man tai. Buvau klientas, kuris supakavo taurių rinkinį į laikraščius. Laikraščiai. Be jokių burbulų. Trys taurės neišgyveno iki Doverio. Taip kad, prašau, rimtai į tai žiūrėk.

Ar galima vežtis augalus?

Augalai... čia šlapias reikalas, tiesiogine prasme. Anglija turi savo taisykles dėl dirvožemių ir vabzdžių. Kartais praleidžia, kartais konfiskuoja. Mažesni kambariniai augalai, jei švarūs, be žemės – galbūt. Bet didelis fikusas su dideliu vazonu? Neįsivaizduoju kaip tai apeiti muitinę. Aš asmeniškai vežu retai, nes bijau, kad viskas apsivers ant mano kilimų. Jei tau labai brangu – geriau atiduoti kaimynei. Rimtai. Nežinau tiksliai visų fitosanitarinių taisyklių (žinau tik tiek, kad jos egzistuoja ir jos sudėtingos), tad pasitikrink oficialiai, jei nori rizikuoti.

Ar galiu vežtis dviratį, vežimėlį ir dar keturias supakuotas kėdes vienu metu?

Žinoma, jei telpa. Mikroautobusai nėra begaliniai, nors kartais man atrodo, kad klientai galvoja, kad viduje yra tarsi Tardis iš Daktaro Kas. Paprastai 3-4 kambarių buto daiktai, keli dviračiai, vaikų vežimėlis – tai mūsų standartas. Būna, kad atvažiuojam, o ten dar yra du pripučiami kajakai ir šunų boksas. Tada belieka spęsti galvosūkį. Kėdės – lengviausias daiktas, jas galima statyti viena ant kitos. Bet jei kėdės yra antikvarinės ir apvilktos velvetu, tada jas apvyniojame specialiai. Visada geriau pasakyti iš anksto, ką tiksliai turi, tuomet aš pats pasakysiu, ar mums reikia dviejų reisų.

Kainos, laikas ir maršrutas

Kiek kainuoja perkraustymas mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Tai priklauso nuo to, kiek daiktų, nuo kur ir į kur. Vilnius–Londonas, mažas krovinys, pavyzdžiui, dešimt dėžių ir sofa – maždauga nuo keturių šimtų iki šešių šimtų svarų sterlingų. Jei pilnas mikroautobusas iš Kauno į Mančesterį, gali būti ir tūkstantis, ir dvylika šimtų. Žiemą kainos šiek tiek mažesnės, nes mažiau paklausos. Vasarą – priešingai. Kartais manęs klausia, kodėl taip brangu – na, brangus kuras, keltas, draudimas, vairuotojo nakvynė, o kelionė trunka kelias dienas. Būna pigesnių pasiūlymų, bet ten tikėkis neaiškių firmų, kurių mikroautobusai atvažiuoja be jokio draudimo. Aš tokių nepažįstu (na, gerai, pažįstu, bet nerekomenduoju).

Kiek laiko trunka važiuoti nuo Vilniaus iki Londono?

Jei viskas idealiai, maždaug dvi su puse dienos. Išvažiuoji ryte iš Lietuvos, per naktį brazdai per Lenkiją, tada Vokietija, Nyderlandai, keltas iš Calais arba Dunkerque į Doverį, ir paskutinis etapas – Anglija. Bet jei keltas vėluoja arba eilės prie muitinės, prisideda dar pusdienis. Kartais oras Doverio pusėje toks blogas, kad keltas atšaukiamas. Būna ir gedimų, bet apie tai vėliau. Realiai skaičiuok tris dienas. Jei kas nors žada per dvylika valandų – jis meluoja. Nei fiziškai, nei teisiškai taip neįmanoma, nebent skraidytumėm.

Ar jūs vežate tiesiai iš durų į duris?

Taip, tai mūsų darbo modelis. Atsivarom pas tave, supakuojam, pervežam, atsivarom pas tave į naują būstą, iškraunam. Bet yra niuansų. Jeigu tavo senasis adresas yra penkių aukštų name be lifto, aš turiu žinoti iš anksto, nes kelti sofą suktis laiptais – tai laikas. Ir jei naujasis adresas Londono centre su raudonais apribojimais – irgi problema. Kartais susitariame, kad iškrausime į saugią vietą netoliese. Bet taip, principas – nuo durų iki durų. Jei kas nors sako „atiduosiu terminale“, tai jau ne perkraustymas, o krovininiai pervežimai.

Ar man reikia keliauti kartu su daiktais?

Neužtenka, bet dažnai taip būna patogiausia. Jei mes vežam tik daiktus, tau nereikia sėdėti šalia kartoninių dėžių. Bet jei yra asmeninių dokumentų, vertingų daiktų, ar tau paprasčiau tiesiog nuvykti kartu, laukiame tavęs. Kai kurie klientai skris lėktuvu, o daiktai važiuos su mumis – visiškai ok. Tik tada būk pasiekiamas telefonu. Buvo nutikę, kad klientė nuvažiavo lėktuvu, o mes atvažiavę į Birmingemą negalėjom jos pakviesti, nes durų telefonas neveikė. Pasirodo, baterija nuseko. Prisistatykime geriau iš anksto.

Koks tiksliai maršrutas – per ką važiuojate?

Paprastai Lenkija, Vokietija, Belgija arba Nyderlandai, tada keltas į Jungtinę Karalystę. Kartais per Prancūziją, jei reikia aplankyti kitą klientą pakeliui. Niekada tiksliai nepasakysiu kelių numerių, nes navigacija sprendžia realiu laiku, kur spūstis. O spūsčių ten nestinga, ypač aplink Briuselį. Kartais apvažiuojame per Liuksemburgą, kartais – ne. Čia kaip su laiku – viskas priklauso nuo tos dienos. Svarbiausia, kad mikroautobusai būtų techniškai tvarkingi, nes gedimas autostradoje prie Horshamo (taip, Anglijoje yra toks miestas) yra pats blogiausias scenarijus.

Ar vežate ir atgal iš Anglijos į Lietuvą?

Žinoma. Anglijos kryptimi vežame reguliariai, bet atgal irgi važiuojam. Daug klientų grįžta, ypač po studijų ar kai baigiasi darbo kontraktai. Kartais mikroautobusas važiuoja pustuščias, kartais pilnas. Jei tau reikia atgal – skambink, nes dažnai sudarome kombinuotus maršrutus. Būna, kad viena savaitė – į Londoną, kita – iš Bristolio į Kauną. Tvarkaraščiai kinta, bet tai normalu. Jei tu nesi ribotas savaitgaliais, galim pasiūlyti geresnę kainą, kai turim tuštesnį reisą atgal.

Kas nutinka, kai kas nors nutinka

Kas bus, jei kelyje suges mikroautobusas?

Būna. Dvidešimt ketveri metai ir mano pirštai suskaičiuoti ant rankų, kiek kartų teko stovėti pakelėje. Bet mes turime sutartis su techninio aptarnavimo tinklais Europoje. Jei gedimas rimtas – kviečiame pagalbą, jei labai rimtas – perkeliame daiktus į kitą mūsų transportą arba nuomojamės mikroautobusą. Viskas apdrausta, bet tikėtina, kad vėluosime kelias valandas ar net pusdienį. Kartais gedimą pajaučiu dar Klaipėdoje (taip, aš kartais sakau „Klai peda“ vietoj Klaipėdos, kai nervinuosi), bet turiu stabdyti ir tikrinti. Svarbiausia – nepaniakuoti. Jūsų daiktams nieko nenutiks.

O jei keltas iš Calais vėluoja visas dienas?

Doveris–Calais kanalas... kai nori, jis tave prispaudžia. Buvo metų, kai audros, streikai, arba tiesiog per daug sunkvežimių ir mes laukėme trisdešimt valandų. Nejuokauju. Tuomet aš skambinu klientui ir sakau – vyrai, mes įstrigom. Ką daryti? Kilti kitu keltu, jei yra, arba laukti. Jei tu pats skridai lėktuvu ir mūsų neatitinka, mes randame saugų saugojimą daiktams Dunkerque ar Doverio apylinkėse ir deriname pristatymą. Pigesni vežėjai tiesiog gali palikti daiktus kažkur sandėlyje ničnieko. Mes taip nedaram. Skirtumas toks.

Ar mano daiktai drausti, jei kas nors sudužs?

Taip, mes turime krovinio draudimą. Bet klausyk, draudimas nėra stebuklingas – jis dengia ne viską, jei tu pats supakavai daiktus į bulvinius maišus. Turi būti protingos pakuotės. Jei trapius daiktus mes dedame specialiuose konteineriuose, kuriuos aš teikiau, ir jie dūžta dėl mūsų kaltės – tada kompensuoju. Jei dūžta dėl gamyklinio defekto arba paslėptų gedimų, kurių negalėjau žinoti – situacija kitokia. Draudimo sumos turi limitus, dažniausiai iki kelių dešimčių tūkstančių eurų bendrai. Svarbu, kad pats neišgalvotum dalykų. Būk atviras, kai kaupsi daiktus.

Ar teko turėti reikalų su vagystėmis ar praradimais?

Tiesiogiai vagysčių mūsų mikroautobusuose nėra buvę, ačiū dievui. Bet ar buvę, kad kažkas pasiima netinkamą lagaminą terminale? Taip, du kartus per visą mano karjerą. Ir dar buvo toji kompanija, kuriai perdavinėjome krovinį Prancūzijoje – ai, geriau apie tai nekalbėsiu, nes vėl supyksiu. Dažniausiai daiktai pradingsta ne dėl vagysčių, o dėl netvarkaus žymėjimo. Vienam klientui dingo dėžė su batais. Radau ją po mėnesio – gulėjo mūsų sandėlyje, nes etiketė atsiklijusi. Taip nutinka. Ir taip – jūsų daiktai visada užrakinami, nepaliekami be priežiūros.

Kas jei aš pats norėsiu vairuoti kartu – ar galima?

Ne, sorry. Mūsų vairuotojai turi tam tikrus dokumentus, leidimus vežti krovinius tarptautiniuose maršrutuose, ir draudimas galioja tik jiems vairuojant. Jei sėdėtumėte prie vairo, ir įvyktų avarija, mes liktume be draudimo, be leidimų, be visko. Be to, vairuoti iki Anglijos – tai ne atostogos. Aš pats jau pavargstu nuo to kelio, o kai matau Briuselio žiedą trečią kartą per savaitę, tiesiog norisi miegoti. Tu geriau atsipalaiduok, o jei jautiesi neramus – skambink man bet kada. Vairuotojai žino savo darbą, jie tikri profesionalai, nors ir nemiegantys.

Popieriai, muitinės ir smulkmenos

Ar man reikia kokių nors specialių dokumentų daiktams?

Jei veži asmeninius daiktus, paprastai reikia sąrašo daiktų – inventory. Kartais muitinė nori įsitikinti, kad tai ne prekyba. Jei daiktai nauji, gali prireikti čekių, kad neprimestų muito. Po Brexit dabar formų daugiau. Aš visada padedu užpildyti, bet turėk pasą, naujo būsto nuomos sutartį arba pirkimo dokumentą. Buvęs klientas bandė vežti dešimt naujų dviračių – muitininkai pagalvojo, kad parduotuvė važiuoja. Teko daryti ilgus paaiškinimus. Jei turi abejonių, geriau man paskambink prieš perkant tą dešimtą dviratį. Rimtai.

Ar Covid dar ką nors keičia?

Na... dabar jau nebe taip, kaip buvo. Kovido apribojimai panaikinti, kaukių nereikia. Bet kartais keltų kompanijos turi savo taisykles, ypač jei sergi. Aš asmeniškai jau nebesilaikau jokių ypatingų protokolų, bet higiena – savaime suprantama. Kartais pareigūnai pasikeitę, o kartais vis dar žiūri į tave taip, lyg būtum atvežęs marą. Tik atsipalaiduok. Jei turi simptomų – pasakyk, nes vairuotojai irgi nenori sirgti uždaroje mašinoje keturias dienas. Bet šiaip dabar viskas kaip anksčiau, prieš pandemiją.

Ar jūs tvarkote muitinės formalumetus?

Iš dalies taip. Aš padedu su eksporto/importo deklaracijomis, bet pats esu vežėjas, o ne muitinės tarpininkas. Didžioji dalis popierių – mano darbas, bet jei situacija sudėtinga, tarkim, veži meno kūrinį ar verslo įrangą, gali prireikti papildomo atestato. Tuomet siūlau kreiptis į brokerį. Asmeniniai daiktai paprastai praeina sklandžiai, jei nekilnojamas turtas yra normalaus kiekio. Buvo vienas atvejis, kai klientas vežė archyvinę spausdinimo presą. Tada užtrukome. Ilgai. Bet kasdienėje praktikoje – aš tvarkau viską, kad tu nesuktum galvos. Tai mano darbas.

Kokių daiktų apskritai negalima vežtis?

Ginklai, sprogmenys, narkotikai – aišku, šito netikrinsiu. Taip pat dideli kiekiai alkoholio, degių skysčių, dujų balionai, net mažiems balionėliams yra taisyklių. Dažnai žmonės pamiršta, kad degiklis dujoms arba dažų šaldytuvas yra pavojingas krovinys. Aš visada klausiu – ar turite ko nors panašaus? Kartais žmonės paslepia, tada randu. Nejuokaukime dėl to. Jei mikroautobusas užsidegtų dėl kažkokio užmiršto benzino bakelio, tai nebe perkraustymas, o farsas su tragedijos pabaiga. Geriau išmesk tai prieš mums atvažiuojant. Rimtai.

Pabaiga – ar verta?

Geriausia patirtis perkraustant – kokia buvo?

Buvo pora, kuri iš Kauno kraustėsi į Glazgą. Jie viską buvo supakavę tobulai, sutiko mus su kava, o paskui mes kelias dienas važiavome draugiškai – jie su mumis nesivalkiojo nervingai, o pasitikėjo. Atvykę į Glazgą, oras buvo toks bjaurus, kad kėlėm daiktus per lietų, bet visi juokėmės. Jie man padavė skrebutį – škotišką sūrio bandelę, nenoriu meluoti, gal tai buvo pyragas, neatsimenu (bet buvo skanu). Ir tada supratau, kad perkraustymas gali būti ne siaubas, o normalus gyvenimo etapas. Tokie klientai man patinka. Jų daiktai buvo saugūs, nuotaika gera, visi laimingi.

Ką pats sakytum žmogui, kuris dar dvejoja dėl perkraustymo mikroautobusu?

Būčiau atviras – jei turi mažai daiktų, mikroautobusas yra auksinis variantas. Neperkrauni savęs finansiškai, gauni lankstumą, o mes Anglijos kryptimi važiuojam dažnai. Jei turi daug daiktų, aš pasakysiu – geriau fūra. Nesukčiau tau. Kartais žmonės bijo, nes girdėjo istorijų apie sukčius. Suprantu. Bet yra ir sąžiningų vežėjų. Aš dirbu dvidešimt ketverius metus, turiu telefoną, kuriuo atsakau pats, ir veidą, kuriuo pažvelgiu akis į akį. Tai kažką reiškia. Pagalvok, apsvarstyk, ir kai būsi pasiruošęs – paskambink. Mes sutvarkysim.

Taigi, jei svarstai apie persikraustymą ir tau reikia patikimo sprendimo, atsimink, kad mikroautobusais Anglijos kryptimi vežame reguliariai. Tai nėra vienadienė paslauga ar eksperimentas – mes važiuojame ten jau dešimtmečius, žinome muitines, kelius ir keltus. Kiekviena kelionė skirtinga, kiekvienas klientas unikalus. Jeigu turi dar klausimų – ir jų tikrai turi – nedvejok. Skambink. Aš atsakysiu, net jei tada pats būsiu kelyje kur nors prie Dunkerque. Sėkmės renkantis, o mes pasiruošę, kai tu būsi pasiruošęs.