Patikima logistika krovinių gabenimui mikroautobusais į Angliją

Žinai, per dvidešimt trejus metus perkraustymų magistralėse mačiau visko. Ir puikiai aptarnautų krovinių, ir tokių situacijų, kai vežėjas dingo su depozitu. Patikima logistika krovinių gabenimui mikroautobusais į Angliją – tai tema, kurią verta suprasti prieš atiduodant savo daiktus nežinomam vyrui su furgonu. Štai atsakymai į klausimus, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai pirmą kartą kviesdami. Kai kurie atsakymai ilgesni, kai kurie – trumpi. Kaip gyvame pokalbyje.

Kainos ir kaip jos susideda – trumpai tariant, kas kainuoja

Kiek maždaug kainuoja krovinio gabenimas mikroautobusu į Angliją?

Atsakymas – nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio aštuonių šimtų eurų, priklauso nuo maršruto. Kai vežiau baldus iš Vilniaus į Londoną, klientas mokėjo apie tūkstantį du šimtus eurų už pilną mikroautobusą. Tiesa, yra pigesnių pasiūlymų, bet čia aš pradedu sunerimti. Mačiau skelbimą – šeši šimtai eurų. Kaip? Nežinau. Atsakymas paprastas: arba nėra draudimo, arba vairuotojas dengia kuras iš kišenės. Kaina visiems vienoda, taigi jei kas žada perpus pigiau – verta pasitikrinti. Neleisk, kad daiktai taptų eksperimentu.

O jei mano daiktai neužpildo viso mikroautobuso? Ar yra kokia dalinio krovinių gabenimo galimybė?

Tada kalbame apie dalinį krovį. Techniškai – groupage, bet Lietuviškai tai „keli klientai viename furgone“. Jeigu tavo daiktai užima ketvirtį mikroautobuso, mokėsi maždaug ketvirtį kainos. Aišku, ne visada tiesiogiai, nes reikia planuoti maršrutą. Būna vežėjų, kurie prigrūda per daug taškų, ir tada natūralu, kad pristatymas vėluoja. Žiūrėk, kad neperkrautų – saugumo tarnybos Anglijoje gali sustabdyti. Dalinis krovinys kartais laukia kitų siuntų surinkimo parą kitą.

Ar reikia mokėti iš karto visą sumą, ar galima pervežus?

Čia jau nuo kompanijos priklauso. Aš renkuosi – pusė prieš išvažiavimą, pusė gavus daiktus. Taip saugiau abiem pusėm. Mačiau atvejų, kai žmonės sumoka šimtą procentų iš anksto vežėjui iš skelbimų portalo, o šis pradingsta kaip į vandenį. Ypač jei kaina žemiose. Tiesiog atsargiai. Normali įmonė neturi problemų su tokiu daliniu mokėjimu. Jei spaudžia mokėti viską iš karto ir tik grynaisiais – aš įsižiūriu į sutartį tris kartus. Geriau pavedimas nei anonimiškas rankų perdavimas kieme.

Kiek laiko užtrunka gabenimas mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Dažniausiai trys–penkios dienos, jei važiuoja tiesiai. Bet po Brexito tas biurokratinis laikas uoste kartais parenka. Dviejų dienų maršrutas gali virsti keturių dienų. Kartais vairuotojas stringa Kole dėl deklaracijos klaidų. Būna, kad sugedus mašinai Prancūzijoje tenka laukti vilkiko, o vairuotojas miega kabinoje ant striukės. Realybė tokia. Geriau prognozuoti penkias dienas ir nustebinti keturiomis, nei atvirkščiai. Jei dar reikia rinkti dalinius krovinius – pridėk dar vieną parą.

Ar į kainą įskaičiuotas kuras, ar dar papildomi mokesčiai bus?

Įprastai taip, kuras įskaičiuotas. (Aš tiksliau – degalų išlaidos, nes „kuras“ būna suminis pavadinimas, bet be uždarymo... oi, tiesa?) Bet būk atsargus su kelių mokesčiais. Prancūzijoje ir Belgijoje jie gali slėptis kaip papildomi po dešimt eurų čia, dvidešimt ten. Ai, vistik jei važiuoji per Olandiją – tiltų rinkliavos. Kai kurios pigios įmonės išskiria šituos mokesčius į šoną, kad atrodytų konkurencingiau. Paklausk aiškiai – kas įskaičiuota. Tada nereiks pykti po trijų parų dėl staigios priekabos.

Dokumentai – šitas biurokratijos ciurlys

Kokius dokumentus reikia paruošti siunčiant krovinį į Angliją?

Reikia sąrašo – invoice, packing list, kartais CMR, bet čia jau vežėjo problemos. Tu turi žinoti tiksliai, kas yra krovinys. Jeigu daiktai naudoti, turi turėti apytikslę vertę. O jei komercinis krovinys – atsargiau. Aš pats svarsčiau, gal po Brexito dokumentų padaugėjo, o man rodos (gal čia ir ne visai taip) kai kurios prekės reikalauja papildomų sertifikatų. Nors... hmm. Geriau paklausk savo logistiko konkrečiai. Bent sąrašą turėk paruoštą, kad vairuotojas nesustotų muitinėje kaip akmuo prie durų.

Ar galiu siųsti maistą, augalus ar alkoholį mikroautobusu į Angliją?

Ne. Ne, ne ir dar kartas. Maistas, augalai, alkoholis – tai ribojamos prekės. Kairios įmonės pasako, kad „mažais kiekiais galima“ – melas. Mačiau, kaip muitinė Kole išpakuoja visą furgoną dėl dešimt kilogramų dešrų. Klientas neteko laiko ir nervų. Augalai – be sertifikatų negalima, alkoholis – akcizai. Jei kas nors siūlo slėpti daiktus tarp drabužių – bėk. Tai ne pokštas, tai baudžiamoji atsakomybė. Rimtai. Aš ne pasienietis, bet žinau – jie Anglijoje tikrina daug griežčiau nei prieš dešimt metų.

Ar reikia muitinės tarpininko, ar vežėjas pats sutvaro?

Gerai įmonė turi savo tarpininkus arba dirba su brokeriais Anglijoje. Tu neturi prie to kištis. Bet... aš tiksliai nežinau kaip yra su mažais vežėjais – gal kas ir turi problemų. Kartą teko girdėti, kad vairuotojas pats sėdėjo penkias valandas Tilbury uoste, nes brokeris neatsiliepė. Nekviestas poilsis. Geriau rinktis logistiką, kuri sako: mes tvarkom muitinę nuo A iki Z. Tada ramiau. Jei pradeda aiškinti, kad „jūs pats pasidarykit EORI numerį“ – ne, tai ne tavo darbas. Pervežk daiktus, o ne popierius.

Ką daryti, jei muitinė sulaiko krovinį?

Tada skambini vežėjui ir lauki. Dažniausiai sulaiko dėl netinkamų dokumentų arba įtartino turinio. Būna, kad reikia papildomai deklaruoti vertę arba pateikti kvitą. Kartais muitinė nori apžiūrėti viską. Tai laikas ir pinigai. Reali situacija – vėlavimas vieną parą kainuoja papildomą nakvynę. O jei muitinai kaltina tave dėl draudžiamų daiktų – gali tekt patiems vykti arba prarasti siuntą. Taip, nervina. Todėl dokumentus tvarkyk tvarkingai ir nieko nebandyk paslėpti tarp sofos pagalvių. Čia ne kino filmas.

Ar mano daiktai gali keliauti be draudimo ir kas bus jei suges?

Gali keliauti, bet neturėtų. CMR draudimas yra standartas, bet jis dengia tik kelis eurus už kilogramą. Būna, kad vežėjas turi krovinio draudimą, bet mačiau ir tokių, kurie važinėja be nieko. Kartą klientas vežė kompiuterius, mikroautobusas pateko į avariją Belgijoje. Jeigu ne papildomas draudimas – būtų atgavę trupinius. Paprašyk kopijos draudimo poliso. Nesakau, kad visi apgaudinėja, bet geriau per daug atsargumo. Aš pats smulkių krovinių irgi nedraustinėju... šiaip ne taip, bet baldus – būtinai.

Transportas ir pakavimas – kam viso to reikia

Ar vežėjas padės supakuoti ar turiu viską pasiruošti pats?

Priklauso nuo paslaugos. Pilno krovinių gabenimo atveju dažnai pasirūpiname pakavimu patys. Tiesa, jei daiktai jau supakuoti, bet kaip šūdas... atsiprašau – tai vairuotojas tik atsisukęs veido nepakeis. Kartą mačiau, kaip klientas supakavo stiklą į segtuvus. SEGTUVUS. Todėl jei pats nežinai kaip – geriau užsakyk pakavimą. Kainuos papildomai, bet daiktai pasieks sveiki. Jei bandysi sutaupyti ant bubble wrap – rizikuoji, kad gavėjas atidarys dėžę su šokiais.

Ar mikroautobusas tikrai saugus mano daiktams, ar didelis furgonas geriau?

Čia mitas, kad kuo didesnė mašina, tuo saugiau. Mikroautobusas lankstesnis, gali privažiuoti prie pat durų Vestminsteryje ar Birmingamo akligatvyje. Didelis furgonas kartais užstringa senamiesčiuose. Tačiau jei veži dviejų kambarių butą, mikriukas gali pritrūkti vietos. Tada tenka du važiavimus. Kiekvienas atvejis skirtingas. Aš dažniausiai siūlau pradėti nuo apžiūros – tada žinosime ar telpa į penkiolika kubų. Jei ne – keičiam planą, o ne kai jau pakrauta pusė spintos.

Koks mikroautobuso tūris ir kiek kg telpa vidutiniškai?

Standartinis – apie dvylika–penkiolika kubinių metrų. Svoris – iki tonos pusantros dažniausiai. Bet priklauso nuo važiuoklės. Renault Master arba Mercedes Sprinter – skirtingos galimybės. Aš pats tiksliai nepamenu maksimalaus svorio tam tikrose ašių konfigūracijose... oi, nukrypau, čia jau vairuotojų kalba. Tiesiog: standartiniai baldai iš vieno buto dažniausiai telpa. Bet jei turi seifą ar stakles – sakyk iš anksto. Ne viskas susideda kaip tetris. Kartą tilpo trys dviračiai, bet tik išardę ratus. Toks gyvenimas.

Ar vairuotojas padės nešti daiktus iš buto ir į butą Anglijoje?

Jei mokai už perkraustymo paslaugą – taip. Jei tik transportas – tada nešti turi pats arba samdytis papildomai. Aš žinau, kad kai kurie vežėjai padeda ir be mokėjimo – dažnai vaikinai pačiau... (oi, nereikia taip formuluoti) – tiesiog vairuotojai žmoniški padeda. Bet nereikia to tikėtis kaip standarto. Būna tokių, kurie atsistoja su rankomis kišenėse. Pasiklausk aiškiai: ar su krovėjų ar tik vairuotojas? Nes jei tikiesi, kad jis neš šaldytuvą į trečią aukštą – gali likti nusivylęs.

Kas atsakingas, jei pakeliui suskils lėkštė ar subraižys spinta?

Atsakingas tas, kas pakuoja – jei pats, tai pats ir kaltas. Kliūna visko: stabdymai vokiečių autobane, duobės Belgijoje. Jei vežėjo kaltė – pvz., neatitvirtino – tada jis dengia per draudimą. Bet įrodyk. Todėl reikalauk fotonuotraukų prieš pakrovimą. Yra kompanijų, kurios verčia rašyti atsiskyrimus, kad atleidi nuo atsakomybės už subraižymus. Tai... nežinau, kaip tai legalu, bet mačiau. Vengiu tokių. Geriau sąžiningai, net jei brangiau. Sąžinė rami miega, o daiktai atvažiuoja sveiki.

Kas gali kelyje suprakaituoti arba apsiverkti

O jei furgonas suges pakeliui? Mano daiktai nepasimes?

Niekas nepasimes – daiktai lieka furgone, jis tiesiog bus nutemptas. Reali situacija: sugedo sankaba Vokietijoje. Vairuotojas išsikvietė pagalbą, daiktai perkrauti į rezervinį mikroautobusą kitą rytą. Užtruko parą. Klientas supyko, bet daiktai atkeliavo. Blogiausia, kai sugedusi mašina paliekama be priežiūros aikštelėje – retai, bet pasitaiko neprofesionalams. Patikima logistika turi rezervinį planą. Paklausk apie tai. Nes kelyje visko būna, net ir su naujausiais Sprinteriais. Atsarginis variantas yra auksas.

Ar daiktai gali vėluoti dėl oro ar keltų?

Taip, žinoma. Eurotunelis kartais stringa dėl gedimų. Keltai – dėl audrų Lamanše. Bet mikroautobusas dažniausiai per Eurotunelį – greičiau. Kartais ten eilės po muitinės patikrinimais, ypač penktadieniais. Būna, kad sniegas kalnuose... na, ne visada sniegas, vasarą perkūnija. Mes šiandien apie Angliją kalbam, o aš apie orą. Stebėk detales. Jeigu vėluoja, turi teisę žinoti kodėl. Geras vežėjas pats paskambina. Blogi – pasislepia. Tada jau žinai, kad kažkas ne taip. Vertink pagal komunikaciją.

Kaip suprasti, ar mano krovinys tikrai išvyko iš Lietuvos?

Patikrinti gali pagal CMR kopiją arba nuotraukas. Kai kurie vežėjai siunčia vaizdą pakrauto mikroautobuso – gera praktika. Būna sako „rytoj išvažiuoja“, o realiai furgonas stovi tris dienas Kaune ir renka kitus krovinius. Kai kurie brokeriai meluoja apie datas tiesiai į akis. Nemėgstu to, bet realybė. Paprašyk numerio, paskambink pats vairuotojui. Jei negali duoti kontakto – žalias signalas, kad ne taip. Atsiprašau, raudonas. Migloti atsakymai reiškia bėk nuo tokių pasiūlymų kuo toliau.

Ar saugu siųsti vertingus daiktus, kaip antai paveikslus ar techniką?

Pavojinga ne dėl vagystės, o dėl vibracijos. Mikroautobusas kelio nelygumus jaučia stipriau nei vilkikas. Techniką reikia tvirtinti atskirai, paveikslus – rėmuose su putplomis. Kartą vežiau senovinę gitarą – padėjo ant drabužių, bet neužtvirtino. Gitara nenukrito, bet stygos atsilaisvino. Maža bėda, bet jei tai būtų monitorius – galėjo išsitepti pikseliai. Atsivėsiu vandens... Tiesiog pakuok profesionaliai arba palik žmonėms, kurie supranta. Brangūs daiktai nėra vienišiai – jiems reikia dėmesio.

Ką daryti, jei Anglijoje niekas nepriima krovinio ir vairuotojas stovi?

Tada jis skambina tavimi ir gavėju. Jei niekas neatsiliepia – pradeda kainuoti laukimo laikas. Dauguma duoda pusvalandį nemokamai, bet tada – po dvidešimt penkias svarus per valandą. Būna, kad gavėjas nežino apie siuntą, pavyzdžiui, nupirkai stalą draugui, o jis išėjo į darbą. Tada vairuotojas stovi kaip paminklas. Geriau suderink iš anksto. O jei tu pats važiuoji kartu – idealiausia. Nors patikima logistika krovinių gabenimui mikroautobusais į Angliją nepriklauso nuo to, ar esi pats furgone. Svarbu – sutartis ir kontaktai.

Rinkis vežėją akylai – ne visi stebukladariai

Kaip atskirti patikimą vežėją nuo sukčiaus?

Žiūrėk į gyvavimo laiką – jei įmonė metai, o žada auksą – skeptiškai. Ar turi svetainę, ar tik skelbimą? Aš žinau vežėją iš garažo Druskininkuose ir jis puikiai veža, bet žinau ir biurus Vilniuje, kurie tik perparduoda. Ir dingsta. Kartą klientas sumokėjo aštuonis šimtus avansą – vyras pradingo. Telefonas išjungtas. Jei nėra sutarties, nėra garantijų. Patikima logistika prasideda nuo žmogiško kontakto, o ne gražaus popieriaus. Paklausk apie draudimą. Jei vengia atsakyti – turi atsakymą.

Ar svarbu, kad vežėjas turėtų savo mikroautobusą, ar gali būti tarpininkas?

Gali būti ir tarpininkas – brokeris – taip veikia pusė rinkos. Bet turi žinoti, kas realiai vairuoja. Aš pats kartais subtirpstu... (ne, ne subtirpstu, o naudojuosi, atsiprašau, kai nervai) – dirbu su furgonais, kurių pats nematau kasdienai. Tai natūralu. Svarbu, kad tarpininkas atsakingas prieš tave. Bet blogiausia, kai jis parduoda krovinius trečiam, o trečias – ketvirtam. Dingsta atsakomybė. Paklausk tiesiai: kas važiuos su mano daiktus? Atsakymas „pamatysite“ – blogas ženklas. Geras – kai sako vardą ir numerį.

Ar skambučiai ir žinutės turi būti labai oficialūs?

Aveliau. Ne, nereikia rašyti kaip valstybiniam pareigūnui. Patikima logistika krovinių gabenimui mikroautobusais į Angliją nėra apie formalius laiškus, o apie aiškų komunikavimą. Aš pats kartais rašau klientui be kablelių – žmogiška. Svarbu, kad atsakytų apie kainą, laiką ir draudimą. Jei atsiunčia standartinį šabloną be personalizavimo – tai gali būti automatas. O automatas sunkiai padės, kai furgonas stringa Kole. Turi bendrauti su žmogumi, ne su robotu. Pagal pokalbį paprastai atskiri profesionalą nuo diletanto.

Kada geriausia užsisakyti pervežimą į Angliją?

Ne paskutinę dieną prieš išskridimą. Geriausia – savaitės dvi prieš. Yra sezoniškumas: vasarą ir prieš Kalėdas mikroautobusai užsakomi porą savaičių į priekį. O štai kovas – vietų daugiau. Aš pirkau kad ir kaip... nėra čia ko pirkti. Tiesiog ramiau. Jei skubu – kaina aukštesnė, nes reikia lankstyti maršrutus. Logistika krovinių gabenimui mikroautobusais į Angliją veikia kaip tetris: sudėliojame taškus, kad nevažiuotų tuščias furgonas neišnaudotas. Kuo anksčiau kreipsies – tuo daugiau pasirinkimo. Paskutinės minutės skambutis dažnai baigiasi kompromisu.

Ar galiu sekti savo krovinio kelionę realiu laiku?

GPS sekimas – jau standartas, bet ne visi tai duoda. Kartais paskambini vairuotojui ir jis sako „esu ties Lille“. Tai irgi sekimas. Būna modernių kompanijų su programėlėmis, būna ir tokių, kurie turi seną telefoną ir pasakoja kur yra. Ir tai gali būti labai patikima. Nes jei žmogus sąžiningas – pasakys tiesą. O jei melagis – ir su gps gali apgauti. Prašyk maršruto plano ir sustojimų – tada žinosi. Jei penkias valandas lokacija nesikeičia – skambink. O jei tris dienas tas pats taškas – reiškia meluoja arba miega.

Ar turėčiau patikėti savo daiktus pirmam radusiam skelbimui internete?

O tu pats kaip galvoji? Ne, žinoma. Internete pilna skelbimų „vežame į Angliją pigiai“. Kartais tai studentai, kurie persikrausto ir paima du krovinius. Kartais – rimtas verslas. Kaip atskirti? Paklausk apie draudimą, sutartį, liudijimą. Jei atsako „nu pavyks, draug“ – reiškia rizikuoji. Aš nežinau visų vežėjų. Bet patikima logistika krovinių gabenimui mikroautobusais į Anglijau... (Angliją, atsiprašau) neatrodo kaip paskutinės minutės avantiūra. Reikia laiko patikrinti reputaciją. Skubumas – blogas patarėjas šitoj srityje.

Taigi, jei galvoji apie pervežimą į Angliją mikroautobusu – nesirink vien pagal kainą. Patikima logistika krovinių gabenimui mikroautobusais į Angliją yra tada, kai žinai, kas važiuoja, turi sutartį ir supranti, kad pigiausias pasiūlymas kartais kainuoja daugiausiai nervų. Skambink, klausk, reikalauk aiškumo. Aš čia jau dvidešimt metų plus, ir galiu pasakyti – geriau valandą kalbėti prieš, nei savaitę aiškintis po. Sėkmės renkantis. Anglija laukia tavo daiktų, bet tik su tvarkingu vežėju.