Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Optimalūs pristatymo sprendimai į Angliją laiku
Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau nuo dvidešimt ketvirtų metų – o gal dvidešimt trečių, tiksliai net nepasakysiu, bet tikrai labai seniai. Per tą laiką į Angliją esu išsiuntęs tiek baldų ir asmeninių daiktų, kad jei sudėtume vieną ant kito – gal koks Naujasis Karališkasis teatras gautųsi. Daugiausia žmonių klausia ne apie kainą, o apie laiką: ar spės, ar pristatymas įvyks tada, kada žadėta. Optimalūs pristatymo sprendimai į Angliją laiku – tai ne tik fūros suradimas. Tai visas išmanymas apie kanalus, muitines, vairuotojų poilsį ir tą keistą anglišką orą, kuris viską gali sujaukti per valandą.
Apie laiką ir planavimą
Kiek dienų realiai trunka pristatymas į Angliją laiku?
Na, žiūrėkite, jei kalbam apie autovežį iš Vilniaus į Londoną, su viskuo normaliai – keturios, penkios darbo dienos. Kartais trys, jei pasiseka ir vairuotojas tiksliai Doverį per keltą keliasi tą dieną, kai nereikia penkių valandų laukti. Bet čia idealu. Realiai – savaitė. O jei dar klientas nepasiruošęs dokumentų, arba pasienyje kažką tikrina – tada ir dešimt dienų buvau matęs. Vieną kartą krovinys iš Kauno į Manchesterį keliavo devynias dienas, nes leidosi rūkas. Ne kaltas pervežėjas, bet klientas pykino. Aš ten irgi buvau šiek tiek pasimetęs, bet taip jau būna.
Ar galiu tiksliai suplanuoti pristatymą konkrečiai dienai?
Taip, galima, bet aš turiu būti sąžiningas – diena į dieną tai neatsitiks. Galima planuoti į savaitės intervalą, galbūt į tris dienas. Bet visada yra „jei“. Jeigu jums reikia gruodžio penkioliktąją būtinai, nes išleidžiate butą – tada mes planuojame išvykimą anksčiau. Savaitę anksčiau, tiesiogiai. Ne per dalinį krovinį, o per pilną. Bet tai kainuoja kitaip. Aš asmeniškai manau, kad geriau turėti penkių dienų langą ir gyventi ramiau, negu aštuonioliktą kartą skambinėti ir klausti, kur fūra. Buvęs klientas iš Klaipėdos taip darė – paskambino gal trisdešimt kartų. Nejuokinga.
Kada geriausia užsakyti perkraustymą, jei turiu griežtą datą?
Bent prieš tris keturias savaites, ypač jei vasara arba prieš Kalėdas. Tuo metu visi važiuoja, fūrų trūksta, kainos šokinėja kaip į kažką pikta. Aš turėjau situaciją, kai klientas skambino likus dviem dienoms iki išsikraustymo iš buto Vilniuje – ir jau nieko nebuvo. Na, buvome radę, bet kaina buvo dviguba, nes teko mobilizuoti vairuotoją iš kito maršruto. Kuo anksčiau, tuo daugiau laiko surasti optimalų pristatymo sprendimą į Angliją. Ai, ir dar – ne penktadienį skambinkite planuoti, nes vairuotojai savaitgalį jau būna išvažiavę, o biurai nebedirba kaip priklauso.
Ar savaitgalį pristatymas įvyksta?
Paprastai ne, bent jau ne į duris. Anglijoje šeštadieniais kai kurios paskirstymo tarnybos nedirba, o privačių asmeninių daiktų pervežimas – tai ne DHL siuntinys. Vairuotojai pagal tachografą irgi privalo ilsėtis. Būna, kad sekmadienį galima atsiimti sandėlyje, jei taip sutarta, bet į butą Londone sekmadienį – nebent mokėsite papildomai ir labai pasiseks. Kartais, jei žmogus lėktuvu skrenda pirmadienį, mes pristatom sekmadienio vakarą, nes jis prašo. Bet čia jau ne taisyklė, o išimtis, kurią reikia derinti atskirai. Ir nepamirškite – jie vairuoja kairėje pusėje ten, aš pats pirmą kartą bijojau.
Ar laikas skiriasi, jei vežu daiktus į Birminghamą vietoj Londono?
Iš esmės ne, gal pusantros dienos daugiau ar mažiau. Londonas visada yra taškas A, į kurį lengviausia patekti per Doverį. Birminghamas – toliau M6 greitkeliu, gali būti kamščiai. Teko vežti klientui į Birminghamą baldus – atvažiavome vėlai vakare, nes buvo avarija kelyje. O jei dar į Škotiją – tada jau visai kita kalba. Tiesą pasakius, optimalūs pristatymo sprendimai į Angliją laiku dažniausiai skaičiuojami iki Londono arba iki pirmojo didelio miesto, o toliau – atskiras etapas. Skaičiuokite dieną kitą papildomai. Ai, beje, Birminghamo centre sunku su dideliu vilkiku manevruoti, ten kartais reikia mažesnės mašinos.
Transportas, kainos ir realybė
Kuo skiriasi tiesioginis autovežis nuo kombinuoto krovinių vežimo į Angliją?
Tiesioginis – fūra atvažiuoja pas jus, pakrauna ir važiuoja tiesiai į Angliją. Jūsų daiktai niekur neiškraustomi, durelės užrakinamos. Kombinuotas – jūsų sofa gali pabūti Kauno terminale dvi dienas, paskui perkrauta į kitą mašiną, paskui dar į trečią. Laikas padvigubėja, bet kaina mažesnė. Pas mane buvo toks atvejis: klientė vežė daiktus į Bristolį, rinkosi kombinuotą – sutaupė tris šimtus eurų, bet lauke dvylika dienų. Aš jai iškart sakiau – jei laikas nesvarbu, rinkitės. Bet jei skubate – tik tiesioginis. Čia kaip su lėktuvu ir autobusu – abu nuveža, tik skirtingai jaučiatės pakeliui.
Ar oro uostu greičiau? Nežinau, gal kvailas klausimas, bet...
Ne kvailas, klausimas geras. Oro uostu siuntiniai skrenda greičiau, bet ne baldai ir ne dvidešimt dėžių. Jei trys lagaminai – taip, aviacija per kelias valandas. Bet pervežimas oru kainuoja dešimt kartų brangiau, o svorio limitai žiaurūs. Asmeninių daiktų perkraustymas oro uostais nevyksta, nebent esate diplomatas ar karinis. Šiaip mes visada vežame keltu ir tiltu – per Prancūziją arba Nyderlandus. Būna, kad žmonės pamato filmuose, kaip fūrėlės skraido, ir galvoja – kodėl mano sofos neperskris. Ne, neperskris. Jis važiuos keltu, kaip ir visi kiti. Kainuos normaliai, bet truks savaitę.
Kiek kainuoja pilnas krovininis mikroautobusas į Londoną, pvz., iš Vilniaus?
Nu, žiūrėkite, sezonas nuo sezono skiriasi. Rašau apytiksliai – du tūkstančiai iki dviejų su puse tūkstančių eurų su viskuo. Žiemą pigiau, vasarą brangiau. Ir dar – ar reikia pagalbininkų pakrovimui? Ar liftas veikia jūsų name Londone? Vieną kartą klientas pasakė, kad liftas yra, o kai atvažiavome – ne, devyni aukštai be lifto. Teko tris valandas nešti. Už tą dieną mokesi daugiau, nei planavote. Bet normaliai, be kliūčių – maždaug ta suma. Ir dar kuro priemoka būna, jei kainos pašoksta pakeliui – taip jau sutarta sutartyse. O taip, visada skaitykite sutartį.
Ar dalinis krovinys į Angliją laiku pasiekia paskirties vietą tokia pat sparta kaip pilnas?
Ne, ne tokia pat. Pilnas krovinys vyksta, kai pasiruošęs. Dalinis laukia, kol surinksime dar daiktų, kad fūra pilnutėlė būtų. Kartais laukiate dieną, kartais tris. Aš pats nenoriu jūsų daiktų laikyti sandėlyje – man irgi nepatogu, ten nuoma mokama. Bet ekonomiškai beprasmiška vežti pusę fūros. Buvęs atvejis: vyrukas skubėjo į Nottinghamą, sutiko mokėti už pilną autovežį, nors daiktų buvo tik ketvirtadaliui. Sutarėme dėl kainos – bet jis gavo savo daiktus per keturias dienas. Tai va, optimalūs pristatymo sprendimai kartais reiškia – mokėkite daugiau, bet turėkite garantiją dėl laiko.
Ar verta rinktis fūrą, jei mano butas mažas, tik vieno kambario?
Ne, tai beprotybė. Vieno kambario buto daiktai telpa į mažą mikroautobusą arba į dalinį krovinį. Fūra jums kainos keturis kartus daugiau, nei verta, ir dar problema – kur ją pastatyti prie jūsų namo Londone? Anglijos gatvės siauros, ypač ten, kur seni namai. Vieną sykį didelė fūra atvažiavo į Kensingtoną – neįsivaizduojate, kokį chaosą sukėlė. Kaimynai šaukė, policija atvažiavo. Geriau maža mašina, kelis reisus, arba mes pakrauname į konteinerį ir vežame. Žmonės galvoja, kad kuo didesnė mašina – tuo geriau. Ne, kuo tinkamesnė – tuo geriau. Čia kaip su batais, tiesa?
Kokia reali kaina už kvadratinį metrą fūroje?
Net nežinau, ar čia kvadratiniai metrai, ar kubiniai... (taip, kubiniai, pataisau save). Įprastai skaičiuojame ne pagal metrus, o pagal krovinyje užimtą erdvę arba pagal svorį. Bet jei jau apytikriai – už kubinį metrą daliniame krovinyje į Londoną mokate apie šimtą dvidešimt, šimtą penkiasdešimt eurų. Tai priklauso nuo to, kiek daiktų, koks sezonas. Žodžiu, jei jūsų daiktai užima dešimt kubinių metrų – apie tūkstantį du šimtus eurų. Bet čia labai grubiai. Geriau atsiųsti sąrašą – aš tada paskaičiuoju tiksliau. Nesu matematikas, bet per tiek metų akis išmusa maždaug.
Muitinė, popieriai ir kitos nesąmonės
Brexit – ar dabar viskas ilgiau užtrunka muitinėje?
Taip, ir nebe tas pats, kas buvo anksčiau. Dabar ES piliečiams reikia C3 arba C4 formos, jei asmeniniai daiktai. Anksčiau tiesiog pravažiuodavai M20 greitkeliu ir sveikas. Dabar – patikrinimai, dokumentai, kartais atidaromos durelės. Buvo atvejis, kai klientas aprašė daiktus kaip „dėžės su stiklais“ – muitininkai atidarė, rado krištolines vazas. Stiklas ir krištolas skirtingai apmokestinami. Valandą aiškinomės. Tai ne globali katastrofa, bet laiko prideda. Jei dokumentai tvarkingi – diena, dvi. Jei ne – savaitė gali ir neužtekti. Aš pats nesu tikras dėl visų naujausių taisyklių, nes jos kasmet kitaip rašomos.
Kokius popierius reikia paruošti, kad daiktai neužstrigtų kelyje?
Pirmiausia – inventorinis sąrašas lietuvių ir anglų kalbomis. Kiekviena dėžė, kiekvienas daikto pavadinimas. Ne „diverse“ ar „various stuff“ – taip rašo tinginiai, o tada muitininkai pyksta. Reikia paso kopijos, gyvenamosios vietos deklaracijos Anglijoje, jei ten kraustotes. Dar vadinamoji T1 – tai muitinės tranzito procedūra. Kai kurios įmonės ją daro už jus, kai kurios ne. Pas mus biure merginos tvarko, bet kartais ir aš padedu, jei klientas visiškai pasimetęs. Ir nepamirškite – sąrašas turi atitikti realybę. Vieną kartą klientas turėjo dviratį sąraše, o radome du. Ai, kad tie du nebuvo pavogti – jis tiesiog pamiršo.
Ar mano asmeniniai daiktai gali būti apmokestinti Jungtinėje Karalystėje?
Gali, jei neatitinkate taisyklių. Jei daiktai nauji, be dėžių, arba jei bandote įvežti prekes pardavimui – tada muitas ir PVM. Asmeniniai naudoti daiktai, kurie priklauso jums mažiausiai šešis mėnesius – paprastai ne. Bet čia jūsų atsakomybė pasakyti mums tiesą. Buvęs atvejis: vaikinas vežė dvidešimt keturis naujus dviračius, sakė – mano asmeniniai. Muitininkai Anglijoje ne kvaili. Sustabdo, patikrina, kainą įvertina. Jis liko be dviejų tūkstančių svarų. Aš niekuo padėti negalėjau, jis melavo. Tai jei jūs tiesiog kraustotes gyventi – nesijaudinkite. Bet jei verslas po to – tai jau kita muitinės istorija. Ir aš tokių nevežu.
Kas yra T1 dokumentas ir ar man tai svarbu?
T1 – tai tranzito dokumentas, kuris leidžia krovinį pervaryti per ES muitinę iki Anglijos sienos be sustojimų. Ar svarbu? Jeigu jūsų daiktai važiuoja mūsų fūra – mes tvarkome. Jeigu siunčiate per tranzitą ir pasienyje reikia keisti mašiną – be T1 nieko nepadarysite. Atrodo kaip biurokratinė nesąmonė, bet tai kaip laisvės bilietas kelyje. Be jo – stovėjimas pasienyje arba bauda. Teko matyti, kaip maža įmonė iš Alytaus pamiršo sutvarkyti. Fūra Kelne sustojo dienai. Klientas vėlavosi pusantrų savaitės. Tiesiog paklauskite savo pervežėjo – ar jie T1 daro. Jei nežino, ką tai yra, rinkitės kitą. Rimtai.
Ar galiu pats išsiaiškinti muitinės formalumus, ar būtina tarpininkė?
Galite, jei turite laiko ir nervų. Bet aš dvidešimt metų dirbu, o vis dar kartais pasiklausu savo tarpininkės Londone patarimo. Nes ten viskas keičiasi. Jūs, turbūt, neturite laiko sėdėti HMRC svetainėje – jūs kraustotes. Mokate kelis šimtus eurų, bet turite ramybę. Yra tokių, kurie sako – „aš pats sutvarkysiu, jūs tik pavežkit“. Gerai, bet kai stringa Doverio pusėje – skambinate man pikti, o aš niekuo nebegaliu padėti. Anksčiau bandžiau taupyti klientams, leisdavau bandyti patiems. Dabar – nebe. Per daug vargo. O jei dar koks nors pusiau legalus pervežėjas pasiūlo „be popieriaus“ – bėkite. Tikrai.
Kas bus, jei sąraše pamiršiu užrašyti dviratį?
Jei tai asmeninis daiktas, o sąraše jo nėra – pripažįstu, gali būti problemų. Kartais praleidžia, jei akivaizdu, kad senas, naudotas. Bet jei atrodo naujas ir brangus – muitininkai gali paklausti, kodėl neįtraukta. Geriau rašyti perteklius, negu trūkumas. Buvo – klientė pamiršo pridėti stalinę lempą. Sakė, „na, lempa, ką čia tokio“. O ta lempa buvo antikvarinė, verta trijų šimtų svarų. Nors ir maža, bet vertė didelė. Muitininkas iškvietė vertintoją. Praradom tris valandas. Taip, tai viena lempa. Taip, tai skamba juokingai. Bet taip buvo. Dėl to aš visada sakau – rašykite viską, net ir kvailai atrodančius dalykus.
Kas realiai stringa pakeliui
Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja dėl audros prie Calais kanalo?
Laukti. Atsiprašau, bet taip yra. Jei keltas neplaukia dėl audros – viskas, stovim. Kai vėjas viršija aštuoniasdešimt km per valandą – keltai stovi. Tada fūros rikiuojasi M20 greitkelyje dešimtis kilometrų. Jūs manęs klausiate, ką daryti – aš skambinu vairuotojui, klausiu, kur yra, ir meldžiuosi, kad kuro pakaktų. Jūsų daiktai saugūs. Jei reikia skubiai – ieškome alternatyvų per Olandiją, bet brangiau. Paprastai tiesiog informuojame ir perskirstome grafiką. Tai juk ne mūsų kaltė. Gamta. Nors klientai kartais galvoja, kad aš poterius galiu valdyti orą. Ne, negaliu.
Ar tikrai visos perkraustymo įmonės vykdo optimalius pristatymo sprendimus į Angliją?
Ne. Deja, ne. Yra tokių, kurios pažada per dvi dienas, paima avansą ir dingsta. Kitos meta visus į vieną fūrą – jūsų sofa šalia kažkieno traktoriaus dalimis. Aš ne vardinsiu įmonių – neteisiu, bet rinkitės tuos, kurie turi licenciją, veiklą, adresą, o ne tik gražų skelbimą feisbuke. Buvęs atvejis – klientas sumokėjo pusę sumos kažkokiam vyrukui iš laikino numerio. Fūros taip ir nepamatė. Aš vėliau paimdavau tokius „našlaičius“, bet laiko jau nebegrąžinsi. Optimalūs pristatymo sprendimai į Angliją laiku reikalauja ne tik mašinos, bet ir atsakomybės. Deja, šioje srityje pilna avantiūristų.
Kodėl kartais pristatymo data nukeliauja net savaite?
Labai daug priežasčių. Vilkiko gedimas – taip, tikri gedimai nutinka. Ne tik jūsų mašinai, bet ir fūrai. Paskui – vairuotojo sveikata, pasienio patikrinimas, kliento neišvažiavimas laiku iš Lietuvos. Kartais aš irgi nesuprantu, kodėl taip ilgai, kol neišsiaiškinu, kad vairuotojas palaužė sankabą kur nors prie Liuksemburgo. Teko vežti daiktus į Angliją, kai fūra stovėjo dėl to, kad vilkiko šaldymo sistema sugedo – o ten dalis krovinio buvo maisto produktai kažkieno. Jie turėjo iškrauti, sutvarkyti, tada važiuoti toliau. Jūsų daiktai tada laukė. Skamba nejaukiai, bet taip yra realybėje. Fūros irgi tik mašinos.
Ar buvęs vilkiko gedimas – neišgalvotas pasiteisinimas?
Žinote, aš irgi kartais pagalvoju, kad vairuotojai galvoja pasiteisinimus. Bet kai pats matai nuotrauką – variklis išardytas šalia Monako automagistralės – belieka tikėti. Ir tai kainuoja mums brangiai, nes remontas Prancūzijoje kainuoja turtus. Vieną kartą gedimas kainavo tris tūkstančius eurų, o klientas manęs pyko, kad vėluojame. Ar galėjau numatyti, kad suges tiltas? Ne. Blogiausia, kai darai viską teisingai, o gamta ar mechanika tavęs nepalaiko. Tai pasitaiko gal du tris kartus per metus iš šimto reisų. Statistiškai mažai, bet jei pakliūni į tuos du tris – atrodo, kad visi meluoja. Negerai taip galvoti.
Ar verta pasitikėti pervežėju, kuris žada „per 2 dienas“ visada?
Ne. Ne verta. Nes „visada“ neegzistuoja šitame versle. Gali būti per dvi dienas – jei krovinys jau stovi fūroje, fūra stovi Doverio kelyje, ir keltas vyksta rytą. Bet tai loterija. Aš pats esu matęs, kad per dvi dienas įvykdoma – iš Klaipėdos į Peterborough. Bet tai buvo birželis, sausa, niekur nebuvo eilių. Žiemą – niekas negali žadėti. Jeigu įmonė sako „visada per dvi dienas“ – jie arba meluoja, arba turi teleporterį. Aš duodu intervalą. Keturios šešios dienos. Jei anksčiau – džiaugsmas dvigubas. Bet kai žadama stebuklų – paprastai gaunate košmarišką patirtį. Ir dar – paskui pykstate ant visų pervežėjų.
Ką reiškia, kai įmonė sako, kad turi „optimalų maršrutą į Angliją“?
Dažnai reiškia, kad jie turi vairuotoją, kuris žino, kur M20 spūstis prasideda ir kur geriau pasukti per Belgiją. Optimalus maršrutas nereiškia trumpiausio kelio. Kartais geriau važiuoti ilgiau aplink, bet išvengti penkių valandų spūsties. Mes turime kelis vairuotojus, kurie žino kiekvieną degalinę nuo Kauno iki Doverio. Jie žino, kur naktimis saugu sustoti, kur pavalgyti, kur keltai niekada nevėluoja. Na, gerai, kartais vėluoja. Bet vairuotojai mažiau nervinasi. Optimalus maršrutas – tai ir tinkamas laikas išvažiuoti, ir teisingas greitkelis, ir patirtis. Ne tik GPS. Aš nesu maršrutų žinovas, bet žinau, kad pro Minską tikrai neoptimalesnis.
Kaip būna, jei klientas pats vėluoja pasiruošti daiktų išvežimui?
Tada keičiasi viskas. Fūra stovi, vairuotojas laukia, o po to – tachografas rodo, kad jis privalo ilsėtis anksčiau. Tada nespės keltui. Tada nukeliauja viena diena, o kartais dvi. Aš suprantu, kraustymasis yra chaosas. Buvęs atvejis – šeima iš Panevėžio dar nebuvo supakavusi, kai fūra atvažiavo 8 ryto. Jie prašė palaukti iki dviejų. Mes palaukėme. O tada vairuotojas Doverį pasiekė per vėlai – praleido keltą, turėjo laukti kitos dienos ryto. Klientai Londone laukė. Ar galėjau ką nors padaryti? Ne, nebent būčiau atsivežęs dar penkis pagalbininkus pakloti. Bet tai kainuoja. Vienu žodžiu – nepavėluokite patys, jei norite laiku.
Ar galima kaip nors kompensuoti vėlavimą?
Pagal sutartį – galima, jei vėlavimas dėl mūsų kaltės. Bet jei dėl oro, muitinės, keltų – ten force majeure, ir niekas nekompensuos. Aš žinau, kad tai erzina. Jūs mokėjote, tikėjotes, o dabar laukiat. Kai kurios draudimo įmonės siūlo vėlavimo draudimą, bet aš asmeniškai nerekomenduočiau – brangu ir komplikuota. Geriau tiesiog kreiptis į tokius pervežėjus, kurie turi planą B. Mes, pavyzdžiui, jei vėluojame dėl fūros gedimo, stengiamės nupirkti dalį paslaugos iš partnerio, kad tik laiku. Bet tai ne visada įmanoma. Anglijoje viskas brangiau. Kartais pasakau klientui tiesiai – šįkart nepasisekė, kitą kartą padarysiu nuolaidą. Štai tokia kompensacija – žmogiška.
Ar darbo dienos Anglijoje ir Lietuvoje skiriasi pristatymui?
Šiek tiek. Anglijoje banko šventės kitokios, pavyzdžiui, ankstyvasis gegužės pirmadienis arba jų kalėdiniai bank holidays – man jų sunku atsiminti visas. Anglijoje kartais jų penktadienis laisvas, o pas mus – darbo. Vairuotojai Anglijoje irgi tuo metu nedirba, sandėliai nedirba. Jeigu planuojate pristatymą per tokią dieną – praleisite. Aš siūlau tikrinti Anglijos darbotvarkę prieš kraustantis. Vieną kartą pristatymas sutapo su jų Willo ir Kate vestuvių diena – nejuokauju, Londonas buvo paralyžiuotas. Niekaip nepravažiavome. Tai ne mūsų kultūra, bet ten reikia skaičiuoti ir jų laisvas dienas.
Galiausiai, optimalūs pristatymo sprendimai į Angliją laiku – tai ne raketų mokslas, bet ir ne atsitiktinumas. Reikia geros įmonės, tvarkingų popierių, šiek tiek kantrybės ir supratimo, kad kelyje įvyksta. Aš nežadu jums, kad visada bus tobula – dvidešimt metų versle matau, kad taip nebūna. Bet galiu pažadėti, kad sąžiningai pasistengsime, kad jūsų daiktai pasiektų Angliją kaip įmanoma greičiau ir saugiau. Kartais pakanka tiesiog laiku užsakyti ir neklausyti tų, kurie žada stebuklus per naktį. Sėkmės kraustantis.