Optimalūs maršrutai siuntoms į Angliją be gaišaties

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, tad per rankas praėjo tūkstančiai siuntų į Angliją. Kartais viskas eina kaip sviestu pjauta, o kartais... na, kartais norisi susidėti į kampą ir verkšlenti. Bet šiandien noriu jums paprastai paaiškinti, kaip iš tikrųjų veikia tie maršrutai, kodėl kartais užstringama, ir kaip to išvengti. Nežadu stebuklų, bet bent jau žinosite, į ką kreiptis dėmesį.

Kaip iš tikrųjų veikia maršrutai į Angliją

Koks trumpiausias maršrutas iš Lietuvos į Angliją?

Trumpiausias tiesioginis maršrutas eina per Vokietiją, Nyderlandus ir tada į keltą arba tunelį. Nuo Vilniaus iki Doverio maždaug 1800 km, bet realiai su sustojimais ir muitine – apie 24-28 valandas, jei viskas gerai. Bet čia tas momentas – "jei viskas gerai". Kartais tas "gerai" labai priklauso nuo to, kokiu metu važiuojate. Penktadienio vakare prie Kalėtų – tai jau visai kita istorija.

Ar tikrai greičiau per Vokietiją nei per Lenkiją?

Iš esmės taip, bet ne visada. Jei jūsų siunta maža ir telpa į mikroautobusą, tai galima važiuoti ir per Lenkiją, tik ten keliai prastesni, o ir eismas tankesnis prie Varšuvos. Aš pats dažniau renkuosi Vokietijos maršrutą – nors atstomas didesnis, bet autostrados geresnės, o ir muitinės punktai mažiau apkrauti. Bet čia mano asmeninė nuomonė, kitų vežėjų patirtis gali skirtis.

Kodėl visi taip mėgsta kelią per Kalėtus?

Keltas Kalė-Doveras yra pats populiariausias, bet ne dėl to, kad greičiausias. Tiesiog jis patogiausias – užvažiuoji, išvažiuoji, nieko nereikia sukti galvos dėl tunelio. Bet čia ir problema – visi ten nori, tai ir eilės didelės. Ypač vasarą ir prieš šventes. Kartais geriau pasukti į Imminghamą arba į Hullą – ten mažiau žmonių, bet ir kelias ilgesnis.

Ar verta naudoti tunelį po Lamanšu?

Tunelis greitesnis – tik 35 minutės, palyginti su 90 minučių keltu. Bet čia yra vienas bet: tunelis brangesnis, o ir sunkvežimiams ten kitokios taisyklės. Jei vežate asmeninius daiktus mikroautobusu, tai tikrai galima naudoti, bet reikia iš anksto rezervuoti vietą. Aš pats dažnai rekomenduoju klientams tunelį, jei jie skuba, bet perspėju, kad kaina bus aukštesnė.

Koks dienos laikas geriausias išvykimui?

Jei norite išvengti spūsčių, išvykite anksti ryte, apie 5-6 valandą. Tada ir keliai tuštesni, ir prie keltų mažiau žmonių. Vakare, ypač penktadienį, viskas sustoja. Vieną kartą patyriau – išvažiavau iš Vilniaus 8 ryto, o prie Kalėtų atvykau tik kitą dieną vidurnaktį. Niekada nebenoriu to patirti.

Ar galima važiuoti naktį?

Galima, bet aš nerekomenduoju. Naktį matomumas prastesnis, o ir vairuotojai pavargę. Be to, kai kurių muitinių punktai naktį neveikia arba dirba tik su sumažinta apimtimi. Geriau pamiegoti viešbutyje kelyje ir važiuoti ryte. Aš pats visada taip darau, net jei klientai skuba.

Muitinės ir dokumentų painiava

Kokie dokumentai reikalingi siuntai į Angliją?

Pagrindiniai – sąskaita faktūra, pakavimo sąrašas, CMR važtaraštis, ir jei reikia, prekių kilmės sertifikatas. Bet čia dar ne viskas. Po Brexit'o reikia ir muitinės deklaracijos, ir EORI numerio. Aš visada sakau klientams: geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai. Kartais tas popierizmas užtrunka ilgiau nei pats kelias.

Kas yra tas EORI numeris ir kodėl jis toks svarbus?

EORI – tai Economic Operators Registration and Identification numeris. Be jo į Angliją neįvažiuosi, nes muitinė tiesiog nepriims jūsų deklaracijos. Registruotis reikia iš anksto, tai užtrunka kelias dienas. Vienam klientui pamiršau priminti, tai jis stovėjo prie Doverio muitinės tris valandas. Niekada nebenoriu matyti jo veido.

Ar po Brexit'o viskas labai pasikeitė?

Pasikeitė, ir labai. Anksčiau buvo paprasčiau – važiavai, ir tiek. Dabar reikia muitinės deklaracijų abiejose pusėse, PVM mokėjimo, o kartais net ir licencijų tam tikroms prekėms. Vienas mano kolega sakė, kad dabar dokumentų ruošimas užtrunka tiek pat laiko, kiek ir pats pervežimas. Gal šiek tiek perdėjo, bet ne daug.

Ką daryti, jei dokumentai netinkami?

Pirmiausia – nesipykinti su muitinės pareigūnu. Girdėjau tokių istorijų. Geriau ramiai paklausti, ko trūksta, ir pataisyti. Kartais tereikia papildomo sąrašo, kartais reikia naujos sąskaitos. Svarbu turėti laiko – jei stovite tiesiai prie sienos, o dokumentų trūksta, tai jau blogai.

Ar galima naudoti muitinės tarpininkus?

Taip, ir aš dažnai taip patariu. Tarpininkas žino visus niuansus, užpildo deklaracijas už jus, o jūs tik mokate. Bet čia svarbu pasirinkti tinkamą – yra ir tokių, kurie tik ims pinigus ir nieko nedarys. Geriau naudotis tais, kuriuos rekomenduoja patikimi vežėjai ar kiti klientai.

Kiek laiko užtrunka muitinėje?

Kartais 15 minučių, kartais 5 valandos. Priklauso nuo to, ką vežate, ar turite visus dokumentus, ir ar jūsų siunta patenka į atsitiktinę patikrą. Jei vežate naujus daiktus su sąskaitom, tikriausiai niekas neprisikabins. Bet jei vežate senus baldus be jokių įrodymų, tai gali būti įdomu.

Vežėjų pasirinkimas ir kainos

Kaip išrinkti gerą vežėją į Angliją?

Pirma – žiūrėkite atsiliepimus, bet ne tik gerus. Svarbu matyti ir blogus, ir kaip įmonė į juos reaguoja. Antra – klauskite konkrečių klausimų: kiek laiko užtrunka, kas vairuotojas, ar yra draudimas. Trečia – niekada nesivadovaukite tik kaina. Kartais pigiausi pasirodo brangiausi, kai viskas eina ne taip.

Kodėl skirtingi vežėjai siūlo skirtingas kainas?

Nes vieni turi savo mikroautobusus ir vairuotojus, o kiti dirba per subrangovus. Vieni veža tik pilnus sunkvežimus, kiti – sujungia kelias siuntas į vieną. Kartai skirtumas priklauso ir nuo to, ar jie tuo metu turi laisvą vietą. Vieną kartą man pasiūlė kainą 800 eurų, o kitą dieną tą pačią siuntą – 1200. Tiesiog vietos autobuse neliko.

Ar verta rinktis vežėją su reguliariais reisais?

Taip, jei jums svarbu numatytumas. Reguliariai vežantys žino maršrutą, žino, kur sustoti, kas veikia, kas ne. Jie turi ir savo sandėlius abiejose pusėse, jei reikia laikyti siuntą. Bet čia minusas – jie dažnai užimti, o ir kainos gali būti aukštesnės dėl pastovumo.

Ką reiškia "pilnas sunkvežimis" ir "dalinis krovinys"?

Pilnas sunkvežimis – tai kai visas mikroautobusas ar sunkvežimis priklauso tik jums. Dalinis – kai jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių siuntomis. Dalinis pigesnis, bet užtrunka ilgiau, nes reikia laukti, kol pripildysis sunkvežimys. Aš pats dažniau renkuosi pilną, jei klientui skubu.

Ar galima patiems vežtis daiktus mikroautobusu?

Galima, bet reikia žinoti kelis dalykus. Pirma – reikia tinkamų dokumentų, jei vežate prekių, o ne tik asmeninių daiktų. Antra – reikia žinoti, kur galima sustoti, kur negalima. Trečia – jei jus sustabdys muitinėje ir bus problemų, tai jūs pats atsakingas. Vienas mano draugas vežėsi baldus ir buvo sustabdytas – pasirodo, reikėjo sąskaitos, kurios jis neturėjo. Išėjo brangiai.

Koks vidutinis kainų intervalas?

Nuo Lietuvos iki Anglijos – maždaug 800-2000 eurų, priklausomai nuo kiekio ir paslaugų. Asmeniniai daiktai kambario dydžio – apie 800-1000 eurų. Buto perkraustymas – 1500-2500 eurų. Bet tai labai orientaciniai skaičiai, visada reikia klausti konkrečiai.

Laiko planavimas ir sezoniškumas

Kada geriausia vežtis daiktus į Angliją?

Geriausi mėnesiai – kovas, balandis, gegužė, rugsėjis, spalis. Tada nei per karšta, nei per šalta, o ir žmonių mažiau nei vasarą ar prieš Kalėdas. Bet čia mano nuomonė, kiti sako, kad visai nesvarbu. Aš tiesiog mačiau, kaip vasarą eilės prie keltų siekia kelis kilometrus.

Kodėl prieš Kalėdas taip brangu?

Nes visi nori pristatyti dovanas laiku, o vežėjai naudojasi situacija. Kainos gali pakilti iki 50%, o ir vietų gali nebūti. Vienais metais patyriau – gruodžio 20 dieną niekas nebeturėjo laisvų vietų iki pat Naujųjų. Dabar visada perspėju klientus: jei galima, vežkitės spalį ar lapkritį.

Ar vasarą tikrai taip blogai?

Taip, bet ne visada. Jei vežatės tik kelis lagaminus, tai nieko baisaus. Bet jei tai pilnas mikroautobusas, tai gali būti problemų. Vasarą žmonės kraustosi į naujus namus, studentai vežasi daiktus, tai viskas apkrauta. Be to, karštis mikroautobuse – tai atskira istorija.

Kiek iš anksto reikia rezervuoti?

Minimaliai – savaitę iš anksto. Bet jei tai didesnė siunta arba sezono metu, tai geriau dvi-tris savaites. Aš pats visada sakau klientams: kuo anksčiau, tuo geriau. Kartais sulaukdavau skambučių dieną prieš, ir nieko negalėdavau padaryti – viskas užimta.

Ar galima greitai išvežti, jei stačiai reikia?

Galima, bet tai kainuoja. Kai kurios įmonės siūlo skubias paslaugas – tada vairuotojas važiuoja tik jūsų siuntos, nesustoja niekur kitur. Bet kaina bus dviguba arba triguba. Kartais verta, kartais ne – priklauso nuo situacijos.

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka siuntimas?

Maža siunta (keli baldai) – 2-4 dienos. Vidutinis buto perkraustymas – 5-7 dienos. Didelis namų perkraustymas – 10-14 dienų. Bet čia idealus atvejis. Kartais užtrunka ilgiau dėl muitinės, kartais dėl oro sąlygų, kartais dėl to, kad kažkas kažkur pamiršo.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kodėl kartais siunta užstringa muitinėje?

Dažniausios priežastys – netinkami dokumentai, prekės, kurioms reikia specialių leidimų, arba atsitiktinė patikra. Kartais tiesiog priklauso nuo to, kokio nusiteikimo yra pareigūnas tą dieną. Vieną kartą mano siunta stovėjo tris dienas, nes kažkas užpildė ne tą kodą. Pataisius – viskas gerai.

Kas nutinka, jei vežate draudžiamas prekę?

Priklauso nuo prekės. Kai kurias tiesiog konfiskuos, kitų atveju gausite baudą, o kartais gali būti ir rimtesnių pasekmių. Aš visada perspėju: jei nežinote, ar galima vežti – klauskite iš anksto. Geriau pasirodyti kvailu nei gauti problemų.

Ką daryti, jei siunta dingsta?

Pirmiausia – nesijaudinkite, dažniausiai ji atsiranda. Paskambinkite vežėjui, paklauskite, kur ji yra. Jei tikrai dingusi – reikia rašyti pretenziją. Bet čia svarbu turėti visus dokumentus – sąskaitas, važtaraščius. Be jų nieko neįrodysite.

Ar vežėjas atsako už sugadintus daiktus?

Taip, bet tik tam tikrose ribose. Paprastai vežėjo atsakomybė ribojama pagal Konvenciją dėl krovinių vežimo keliais. Jei daiktas vertas 1000 eurų, tai gausite maždaug tiek, kiek numatyta. Bet čia visada yra niuansų, todėl geriau turėti savo draudimą.

Kaip apsidrausti siuntą?

Daugelis vežėjų siūlo papildomą draudimą, bet jis dažnai brangus ir ribotas. Aš pats rekomenduoju naudoti nepriklausomą draudimą – galima rasti geresnių variantų. Bet svarbu perskaityti sąlygas, nes ten visada yra išimčių.

Kas blogiausia gali nutikti?

Na, gali nutikti visko – nuo eilės prie muitinės iki avarijos kelyje. Aš mačiau ir degusį mikroautobusą, ir pavogtą siuntą, ir vairuotoją, kuris tiesiog dingo su viskuo. Bet tai retai nutinka, dažniausiai viskas gerai. Tiesiog reikia būti pasiruošusiam.

Praktiniai patarimai iš patirties

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Stipriai, tvirtai, su daug putų ir kartono. Aš visada sakau: geriau per daug pakavimo nei per mažai. Mikroautobuse daiktai mėtosi, daužosi, todėl reikia, kad viskas laikytųsi. Vienas klientas vežė stiklo stalą, supakavo tik į vieną kartono sluoksnį. Galite įsivaizduoti, kas liko.

Ar verta naudoti profesionalius pakavimo paslaugas?

Jei turite vertingų daiktų – tikrai taip. Profesionalai žino, kaip supakuoti baldus, buitinę techniką, o svarbiausia – jie turi tinkamų medžiagų. Bet tai kainuoja. Jei pats esate patyręs ir turi laiko – galite pats.

Ką vežti verta, ką geriau pirkti Anglijoje?

Lengvus daiktus – drabužius, asmenines smulkmenas – verta vežtis. Sunkius baldus, ypač senus, – geriau palikti arba parduoti. Anglijoje baldai nėra labai brangūs, o vežtis iš Lietuvos kartais kainuoja brangiau nei naują pirkti. Aš pats visada paskaičiuoju, ar verta.

Kaip elgtis su mokesčiais Anglijoje?

Jei vežatės asmeninius daiktus, kurie jau buvo naudoti, tai paprastai mokesčių nereikia mokėti. Bet jei vežate naujas prekes, tai gali reikėti sumokėti PVM. Čia jau reikia konsultacijos su buhalteriu arba muitinės tarpininku. Aš pats nesu buhalteris, todėl visada patariu pasiklausti profesionalų.

Ką daryti su gyvūnais?

Gyvūnai – tai atskira tema. Reikia mikročipo, skiepų, sveikatos sertifikato, o kartais ir leidimų. Anglija turi labai griežtas taisykles dėl gyvūnų, ypač dėl šunų. Vienas mano klientas norėjo vežtis šunį, tai prireikė trijų mėnesių viskam sutvarkyti. Iš anksto planuokite.

Ar galima vežtis maistą?

Maisto produktų vežtis į Angliją labai ribota. Visiškai draudžiama mėsa, pienas, kai kurie kiti produktai. Galima tik nedidelius kiekius tam tikrų maisto produktų, bet tai jau rizikinga. Aš pats patariu: geriau nieko nevežkit, nes baudos didelės.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau jums papasakoti apie maršrutus į Angliją. Svarbiausia – planuokite iš anksto, turėkite tvarkingus dokumentus, ir nesirinkite pagal vien tik kainą. Kartais verta permokėti šiek tiek, kad viskas vyktų sklandžiai. O jei kas nors neaišku – klauskite, nes geriau paklausti nei vėliau turėti problemų. Sėkmės su jūsų perkraustymu, ir tikiuosi, kad viskas pavyks gerai.