Furgonai smulkioms siuntoms gabenti į Angliją pigiau

Kiekvienas, turėjęs persikraustyti į Londoną ar kitą Anglijos kampelį, žino tą jausmą kai atrodo, kad turi pilną namą daiktų, bet realiai tai – tik gabaliukas. Manęs dažnai klausia: ar tikrai verta samdyti didelį vilkiką, jei reikia pervežti dvidešimt dėžių ir seną sofą? Aš po penkiolikos metų šitame versle galiu pasakyti – ne. Furgonai smulkioms siuntoms gabenti į Angliją pigiau ir sumaniau nei didžiosios kompanijos su savo minimumais ir terminalų mokesčiais. Ypač jei renkatės dalinį krovinių gabenimą. Čia sudėliojau atsakymus į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien prie kavos aparato.

Kainos. Dažnai pirmas klausimas, nors aš norėčiau pradėti nuo „ką vežam“

Kiek kainuoja furgonu siųsti daiktus į Londoną?

Žiūrėkit, jei turite keturiasdešimt dėžių, kelis baldus ir viskas sutilps į standartinį krovininį furgoną, ruoškitės mokėti nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų. Skirtumas priklauso nuo to, ar važiuoja tiesiai pas jus, ar surenkam su kitu klientu. Kartais žmonės paskambina ir sako „man tik trys daiktai“, o pasirodo – trys spintos. Tada kaina šokteli. Furgonai smulkioms siuntoms gabenti į Angliją pigiau veikia tik tada, kai realiai vertinate, ką turite. Nesuvalgykit laiko veltui – suskaičiuokit sąžiningai prieš skambinant.

Ar tikrai furgonas yra pigiau negu krovininis automobilis?

Taip. Krovininis iki dvidešimt tonų turi minimumus – degalai, ekologiškos klasės mokestis Londone, vairuotojo nakvynė. Furgonas iki 3,5 tonos apeina dalį šito. Jis važiuoja greičiau, lengvesniame sraute, kai kuriuose keltuose net pigiau kainuoja. Aišku, jei dažnai vešite į Birmingamą, gal įsigyti savo furgoną apsimoka. Bet vienkartiniam pervežimui – mažesnė mašina, mažesnė kaina. Ir ne tik mažesnė, bet dažnai dvigubai. Realus taupymas, kurį pamatysite sąskaitoje.

Kodėl vieni siūlo tris šimtus, o kiti aštuonis šimtus eurų už tuos pačius daiktus?

Oho, čia jautri tema. Rinkoje pilna žmonių, kurie pasiima užsakymą už žemą kainą, o paskui kaltina jus, kad „ne taip susiskaičiavot“ ir prideda už kiekvieną laiptą atskirai. Buvo atvejis Vilniuje – klientas susirado vežėją per skelbimą, susitarė už tris šimtus, o galų gale mokėjo šešis. Kodėl? Paaiškėjo, kad kaina be mokesčių. Rimtesnės įmonės duoda fiksuotą pasiūlymą. Pigiau ne visada reiškia geriau. Kartais tai reiškia tiesiog žaidimą su jūsų nervais. Nesileiskit apgaunami – skaidrumas svarbiau nei šimtas eurų ekonomija.

Ar galiu kažką sutaupyti, jei pats padedu krautis?

Galit, bet ne taip, kaip galvojat. Mes skaičiuojam laiką, ne rankų skaičių. Smulkių krovinių pervežimas furgonais veikia tada, kai viskas paruošta, dėžės susuktos, durys atidarytos – tada taip, procesas sutrumpėja. Buvo klientas Kaune, palei laiptinę viską suko į foliją – darbas truko dvidešimt minučių. Tokie žmonės sutaupo pusvalandį, o kartais ir trigubą kainą už viršvalandžius. Pagrindinė taisyklė: kuo mažiau stovime, tuo geriau visiems.

Ką reiškia tas kubinis metras ir ar man to žinoti reikia?

Kubinis metras – tai dėžė metro iš kiekvienos pusės. Jūs neturit žinoti, kaip ją išmatuoti, nes mes atvažiuojam ir pasakom vietoje. Bet jei norit orientacijos prieš skambinant – šaldytuvas, sofos porą kubų tikrai paima. Nemėgstu, kai klientai įsitempia dėl skaičiavimų. Jūs pasakykit, ką turit, mes pasakysim, ar furgono užtenka. Žmonės dažnai pervertina savo daiktus. Kartais penkios dėžės yra mažiau nei du kubai – viskas tinka.

Ar kaina priklauso nuo to, į kurį Anglijos miestą veža?

Taip. Londonas centras – brangiausia. Ne dėl to, kad toliau, o dėl ULEZ mokesčio ir laiko. Jei kokis Liverpulis, kartais net pigiau nei Londono priemiestis. Šiaurėje dalis miestų pasiekiami per tą pačią dieną po keltų, o į pietvakarius – ilgiau. Skirtumas dažniausiai ne didesnis nei šešiasdešimt eurų. Maršrutas Vilnius–Jorkšyras jau toks įprastas, kad kaina ten beveik standartinė. Aišku, jei gyvenate Sicilijoje Anglijoje – palaukite, ten netoli jūros – bet kaina bus kitokia.

Kaip vyksta pats pervežimo procesas

Iš kur furgonas paima daiktus – iš namų ar iš terminalo?

Iš jūsų namų. Arba buto. Arba garažo. Terminalai – didžiosioms kompanijoms, kurios krauna į konteinerius. Siuntų gabenimas į Angliją mūsų furgonais vyksta tiesiai pas jus, patikrinam ar daiktai tokie, kokie buvo sutarta, ir kraunam. Kartais galvojama, kad pirmiausia reikia vežti į sandėlį Kaune. Nebent patys norit. Kuo mažiau perkraustymų, tuo mažiau rizikos, kad kas įbrėš. Durų iki durų paslauga, na, jei liftas veikia, aišku.

Kiek laiko užtrunka kelionė Lietuvos-Anglijos-Lietuvos maršrutu?

Na, furgonas iš Lietuvos iki Doverio – apie trisdešimt valandų važiavimo. Tada keltas, kelios valandos iki Londono. Jei išvažiuojam antradienio naktį, ketvirtadienio ryte jau vietoje. Kartais vairuotojai pailsi pakeliui, nes po dvylikos valandų privalo. Būna eilių kelte – prisideda pusdienis. Realiai skaičiuokit keturias-penkias dienas nuo paėmimo iki pristatymo. Ne greitai, bet ir ne amžinybė. Oras ir sezonas daro savo.

Ar furgonas važiuoja tiesiai pas mane, ar surenka dar kelis klientus?

Priklauso nuo sezono. Jei turite pusę furgono ir sutinkate palaukti – galima sukomplektuoti, kaina krenta neblogai. Jei reikia skubiai arba daiktai užima beveik viską – važiuojat vieni. Buvo atvejis, kai vežiau kauniečio ir vilniečio daiktus vienu metu – abiem kaina sumažėjo per pusę. Bet čia sėkmės dalykas. Jei labai svarbus tikslus laikas – geriau mokėti daugiau ir turėti furgoną sau vieną. Nesusimažinkite saugumo dėl šimto eurų.

Ar vairuotojas padeda pakrauti daiktus į furgoną?

Dažniausiai taip, bet jis nėra penkių žmonių komanda. Vairuotojas gali padėti nestandartinei spintai, bet jei turite daugybę dėžių be ratukų, o gyvenate be lifto – turėsite problemą. Buvo toks atvejis Klaipėdoje, kai klientas pasakė „tik keletas dėžių“, o ten buvo šimtas penkiasdešimt. Vairuotojas beveik neatlėko. Patarimas: jei neturite kas padeda, pasakykit iš anksto. Suderinsim pagalbines rankas arba kraną. Nesitokit stebuklo iš vieno žmogaus.

Ar galiu važiuoti kartu su siunta furgone?

Teoriškai taip. Praktiškai – nepatartina. Furgonas skirtas kroviniams, ne keleiviams. Yra draudimo niuansų, sėdimoji vieta ten tik vairuotojui ir gal dar vienam. Aš nesiūlyčiau temptis keliolikos valandų ant sulankstomos kėdės šalia dėžių. Geriau nusipirkit skrydį į Lutono oro uostą ir sutikit daiktus ten. Pigiau, greičiau ir stuburas padės jums padėką. Rimtai, kelios valandos ore vs dienos furgono grindyse – be konkurencijos.

Koks furgono dydis ir ar tilps mano spinta?

Standartinis krovininis furgonas – maždaug aštuoniolika kubinių metrų. Tilps ne tik spinta, bet ir sofa, virtuvės komplektas, daugybė dėžių. Problema prasideda tada, kai žmonės pamiršta pasakyti apie tą spintą ir prisimena tik kai furgonas jau dūzgia kieme. Atvažiavom pas šeimą Šiauliuose – vietoj penkių dėžių pasirodė dar ir valgomojo stalas, trys dviračiai ir augalas yucca. Bepakraudami vos nepalikom karčių. Matuokit sąžiningai, sutaupysite nervų.

Ar furgone daiktai saugūs be medinių dėžių?

Furgonas turi tvirtinimo diržus ir minkštą grindų dangą, bet nėra seifas. Jei dėžės supakuotos normaliai, per daug nesibaikščios. Bet jei sudėsite stiklines lempas tarp pledų – suplesinės pledus ir lempos žus. Buvo maršrutas, kai furgonas pagal Europos kelių duobes šokinėjo – dalis dėžių nubraukė baltą dažą nuo sienelės. Dėl to rekomenduoju prieš pakraunant apžiūrėti pažeidimus. Furgonai smulkioms siuntoms gabenti į Angliją saugūs, bet jie važiuoja, ne skraido.

Ruošimasis, dėl kurio visi susimąsto per vėlai

Kiek iš anksto reikia užsakyti furgoną siuntai į Angliją?

Idelų atveju – dvi-trys savaitės. Realiai skambučiai ateina likus dviem dienoms. Kartais suspėjame, bet kaina tada ne švelniausia. Jei žinot datą – bent savaitė. Ypač vasarą, kai studentai keliauja o rugsėjis emigrantų metas. Tada furgonų nėra. Aš jaučiu, kad rudenį ir pavasarį mūsų mašinos tiesiog dega padangas. Kuo anksčiau, tuo ramiau. Nepasilikite paskutinei minutei – tada renkatės ne iš gausybės, o iš to, kas liko.

Ką daryti, jei aš dar nevisai susipakavęs, o furgonas jau atvažiau?

Tai vat, tokie dalykai veda iš proto. Ne dėl to, kad negaliu palaukt – galiu. Bet furgonas stovi, vairuotojas skaičiuoja laiką, o jūs su lipnia juosta lakstote. Buvo Marijampolėje, klientas pasikvietė vidų kai jau buvom pakraut – jis dar neturėjo dėžių. Palaukėm valandą, sąskaita paplėšė. Geriau atidėkit kelionę savaitei, bet būkit pasiruošę. Laikas furgone – pinigai, o aš nenoriu, kad mokėtumėte už mano žiūrėjimą kaip vyniojat puodą.

Ar turiu pats ieškoti pakavimo medžiagų, ar jūs atsivežate?

Mes galim atvežti, bet brangiau nei parduotuvėje. Geriausias variantas – į „Senukus“ ar statybų rinką, nusipirkt dėžių siuntų ir burbulo plėvelės. Kartonas turi būti dvigubo sluoksnio, kitaip subyrės. Jeigu dėžė kainuoja vieną eurą, o jus nervuoja daiktai – nusipirkkit šimtą dėžių. Ne mes turim daryt viską. Jūs pakuojat, mes vežam. Atsivežam tik specialias apsaugas ant grindų – tai jau mūsų priežiūra.

Kaip skaičiuoti, kiek pas mane tos siuntos – kubais, dėžėmis ar kilogramais?

Kilogramai furgonui nesvarbūs, kubai – taip. Furgoną riboja erdvė, ne svoris. Penkios didelės dėžės sveria mažai, o mažas seifas – daug. Bet seifas sėdi kaip inkaras, dėžes supakuosim aplink. Todėl pasakykit ką turit, mes matuojam akimis. Aš jau tiek metų darbe kad kartais pasižiūriu į kambarį ir pasakau kiek kubų be masto. Žmonės stebisi. Rimtai – neskaičiuokit kilogramų, tai suglumins. Furgonas turi savas ribas, bet jos erdvinės.

Ar galiu vežti maisto produktų, pavyzdžiui, rūkytos dešros mamai?

Po Brexit maisto taisyklės sustandėjo. Techniškai temperatūros kontroliuojami produktai negali būti furgone be šaldymo ir vet patikros. Dešros – pilkas plotas. Nepatariu, nes jei sustabdys prie Doverio ir atidarys dėžę su kumpiu – problemų bus. (Nors Anglijoj lietuviškos parduotuvės ir taip pilnos, nebent kaime gyvena, atleiskit.) Verčiau įdėkit laišką nei dešrą. Sutaupysit galvos skausmo. Tikrai yra blogesnių dalykų už lietuvišką dešrą, bet muitinė nežinojo juokų.

Dokumentai ir dalykai, kuriuos pravartu žinoti

Ar muitinėje gali kilti problemų dėl popierių?

O štai čia aš. Žinokit, po Brexit tie reikalavimai keičiasi kaip kojinės. Turistinis daiktų gabenimas dažniausiai praslysta su manifestu ir sąrašu, bet jei vežate elektroniką, dviračius, baldus be naudojimo žymų – muitininkas gali užduoti klausimų. Man atrodo, kad dabar reikia papildomo CMR, o gal tai buvo laikinasis dalykas... Ne, velnias, tiksliai nepasakysiu kas šiandien galioja, nes ketvirtadienį jau gali būti kitaip. Geriau pasitikrinkit prieš savaitę. Aš vežu, bet ne aš rašau įstatymus.

Ar reikia daryti daiktų sąrašą anglų kalba?

Reikia ir verta. Vairuotojas prie sienos nėra vertėjas. Jeigu muitininkas klausia „what is this“ ir rodo į dėžę, o sąraše lietuviškai parašyta „kėdė“ – nieko nesupras. Bent jau ranka surašykit kiekvienos dėžės turinį angliškai. Aš visada prašau, bet pusė to nedaro, tada prie Doverio stresuojam abi pusės. Angliškai sąrašas – pusvalandžio sutaupymas ir šimtą kartų mažesnė tikimybė, kad vers duris atgal.

Jeigu kažkas nepaeina pagal planą

Kas bus, jei furgonas vėluoja dėl sniego kalno prie Doverio?

Būna. Praėjusiais metais keltas vėlavo šešias valandas dėl audros. Furgonas stovėjo, vairuotojas valgė sumuštinius, o klientas Londone klausė kas bus. Būna force majeure. Informuojam kai žinom patys. Bet nesusiraukit jei vietoj ketvirtadienio – penktadienis. Furgonai smulkioms siuntoms gabenti į Angliją retai vėluoja be priežasties. Jei vėluoja – tikrai yra priežastis. Reikia supratimo. Kardinalus laikas – turėkit planą B. Mes ne valdžiom oro.

Ar pasitaikė, kad vairuotojas pasiima pinigus ir dingsta?

Ne pas mane, bet girdėjau istorijų. Ypač kai sumoka viską iš anksto grynaisiais feisbuko grupės žmogui. Rimti vežėjai ima avansą – trečdalį ar pusę – likutį prieš pristatymą. Jei prašo visos sumos šiandien, o rytoj neturi automobilio numerio – bėkit. Buvęs kolega pasakojo apie atvejį kai bičas paėmė keturis tūkstančius, o furgono apskritai neturėjo. Nieko nedvejokit – prašykit sąskaitos ir sutarties. Nepatogu tai pasakoti, bet rinkoje yra šiukšlių.

O jei daiktai furgone sulūžta – kas atsako?

Jeigu lūžo dėl blogo pakavimo – jūs. Jeigu dėl manevro – aš. Draudimas čia pilka zona. Turim CMR draudimą, bet jis ne visada padengia pilną vertę, jei daiktai netinkamai supakuoti. Buvo atvejis – vežėm keramikinę plautuvę, klientas sakė „dėžėj“, bet dėžė be kampų. Neiškentė. Atsiprašėm, bet draudimas to neatlygino. Jei brangu – apdrauskit atskirai arba pakuotit kaip krištolą. Furgonas stabdo ir suka – inercija yra tikrovė. Ne viskas kaltinimas.

Kaip žinoti, kad mano daiktai nenuvažiavo į Vokietiją?

Paklauskite maršruto. Rimtas vežėjas pasakys kokiais miestais važiuoja ir kada skambins. Kiekviena dėžė turi turėt jūsų pavardę ir telefoną. Buvo atvejis – du klientai, vienas į Birmingamą, kitas į Brėmeną, panašios pavardės. Vairuotojas beveik sukeitė dvi dėžes. Pastebėjom pakeliui. Klausimai ir kontaktai sprendžia šitą. Jei niekas nekalba ir neatsiliepia dvi dienas – tada pagalvokit blogiausia. Kitaip ramiau.

Ar buvę taip, kad daiktai pasiekia Angliją, bet klientas jų neatsiima?

Buvę. Žmonės užsako, paskui gauna darbą kitam mieste ir pamiršta. Furgonas stovi, vairuotojas skambina, telefonas išjungtas. Tada saugom sandėlyje, o po to skaičiuojam saugojimo mokestį. Neteisinga ir kitiems klientams, nes furgonas užimtas. Būkit pasiekiam. Jei planai keičiasi – paskambinkit. Suprantam. Bet neprapulti be žinios – jau kvailybė. Gerai kad daiktai ne gyvi. Būna ir blogiau kai reikia gabenti augalus – jie pražūsta be vandens greičiau nei pagalvosit.

Furgonai smulkioms siuntoms gabenti į Angliją pigiau – tai ne rinkodaros gudrybė, o paprasta matematika ir sveikas protas. Jums nereikia mokėti už tuščias vietas konteineryje ar didžiulio vilkiko minimumus. Reikia tik sąžiningai pasverti ką turite, pasirinkti patikimą vežėją ir nesispausti dėl smulkmenų. Po tiek metų galiu pasakyti – paprasčiausias būdas dažniausiai būna teisingiausias. Sėkmės kraustantis. Jei kils klausimų – rašykit, atsakau tikrai greičiau nei furgonas pasiekia Doverį.