Operatyvus pristatymas į Londoną ir aplinkinius miestus – kaip jis atrodo iš vežėjo akinių?

Per tuos dvidešimt kelerių metų mačiau visko – nuo vienos lagaminės iki namų turto, kur reikia dviejų vilkikų. Dažniausiai skambinate tada, kai data neperkeliama, o daiktai turi būti Londone vakar. Suprantu, aš tą paniką atpažįstu iš pirmųjų žodžių. Operatyvus pristatymas į Londoną ir aplinkinius miestus yra įmanomas, bet jis nėra stebuklas. Šiame tekste dedu kortas ant stalo: kainos, muitai, vėlavimai ir ką galima paspartinti. Jei ruošiatės kraustytis į Readingą, Lutono apylinkes ar patį Londono centrą – skaitykit taip, lyg sėdėtumėte prie mano stalo su kava.

Kainos – ką mokate ir kodėl

Kiek dabar kainuoja operatyvus pristatymas į Londoną, jeigu turiu apie dviejų kambarių buto daiktus?

Dviejų kambarių butas – sąvoka slidi. Vienas žmogus turi tris dėžes, kitas – sofą ir dvylika kėdžių. Realiai, jei užpildote maždaug dvidešimt kubinių metrų, skubus pristatymas į Londoną kainuos nuo septynių šimtų iki tūkstančio eurų. Jei krovinys mažesnis, galima rinktis dalinį vilkiką – tada kaina perpus mažesnė. Bet jei reikia viso vilkiko tik sau ir vairuotojo, kuris palauks prie durų – teks primokėti. Per tiek metų mačiau visko, ir kaina visada atspindi tai, kas dedasi ant kabinos sėdynės.

Ar skiriasi kaina, kai reikia pristatyti ne į Londoną, o į Readingą ar Lutono apylinkes?

Šitą klausimą girdžiu nuolat. Žmonės galvoja, kad jei ne Londono centras, o Maidenhead ar Watford, tai bus pigiau. Iš tiesų, iki M25 žiedo viskas status quo. Vežėjas degina tiek pat kuro, važiuoja ta pačia magistrale. Gal šiek tiek pigiau, jei nereikia mokėti ULEZ, bet skirtumas – kokį šimtą eurų. Kažkada vežiau krovinį tiesiai į Lutono viešbutį, kaina buvo identiška kaip į Harrow. Taigi, nesitikėkit pigesnio varianto vien dėl to, kad adresas parašytas kita rajono pavarde.

Kodėl vieni vežėjai pasiūlo penkis šimtus eurų, kiti – devynis šimtus už tą patį krovinį?

Pigiausias pasiūlymas dažnai reiškia, kad krovinys bus perkraustytas tris kartus, o galiausiai pames kažkieno kieme. Rimtas operatyvus pristatymas į Londoną reikalauja tiesioginio vilkiko, draudimo ir vairuotojo, kuris nepiktnaudžiauja tachografu. Prieš dešimt metų žinojau įmonę, kuri vežė už du šimtus eurų – jos nebeėra. Kaina turi kvapą: jei per daug saldi, kažkas ne taip. Patikėkit, mačiau, kaip baigiasi bandymas sutaupyti šimtą eurų ant transporto. Dažnai baigiasi dvigubai brangiau.

Ar pas jus yra koks nors paslėptas mokestis, dėl kurio vėliau kyla barniai?

Paslėptų mokesčių pas mus nėra, bet prisipažinsiu – anksčiau šioje industrijoje būdavo visokių gudrybių. Būdavo tokių keistų eilučių kaip "krovinių perkėlimo mokestis" ar popierizmo prie muitinės priemoka. Dabar viskas sudėta ant stalo: transportas, draudimas, kuras, jei reikia – muitinės dokumentai. Vienintelė staigmena gali būti, kai reikia kranu kelti daiktus į dvidešimtą aukštą, bet apie tai perspėju iš anksto. Nebent klientas pamiršta paminėti, kad gyvena prie pat Big Beno ir gatvė staiga uždara filmavimui. Tada tenka derėtis su vietos inspekcija, o tai kainuoja papildomus eurus.

Išvyksta ir kaip stebėti

Kada daiktai realiai išvažiuoja iš Vilniaus? Kartais sako „rytoj“, o paskui tyla tris dienas.

Šitas momentas nervina iki šiol. Yra "planuojama išvykti", yra "faktiškai išvyko", o tarp jų – bedugnė. Kai sumokate už skubų pristatymą į Londoną, stengiuosi, kad krovinys pajudėtų per 24 valandas. Bet būna, kad vilkikas laukia paskutinio kliento iš Kauno, kuris pavėluoja. Arba gedimas. Realiai, jei norit operatyviai – rinkitės datą bent dviem dienom anksčiau, nei gyvybiškai reikia. Taip paliekate oro sau ir nervams. Vėlavimas pusdienio dar nėra tragedija, o trys dienos be žinių – jau skauda.

Ar galima stebėti, kur dabar yra mano daiktai kelyje į Londoną?

Stebėjimas... techniškai taip. Siunčiame atnaujinimus kasdien. Bet nesakyčiau, kad tai Google Maps realiu laiku. Vairuotojai važiuoja, po to ilsisi. Kai kurie duoda nuorodą, kuri rodo, kad vilkikas stovi ties Varšuva tris valandas – na, jis ilsisi. Operatyvi pristatymo į Londoną dalis yra ne stebėjimas per telefoną, o žinojimas, kad krovinys nevažiuoja į Italiją per klaidą. Kartais pats paskambinu vairuotojui: "Kur esi?" Jis sako: "Netoli Lutterwortho." Pranesu jums. Taip ir veikia.

Kas fiziškai paima daiktus – jūsų vairuotojas ar samdomi kurjeriai su mikroautobusiuku?

Maži kroviniai dažnai surenkami mūsų mikroautobusais – savais, su savo žmonėmis, kuriuos pažįstu metų metus. Didesni kroviniai į Londoną važiuoja su partnerių vilkikais, nes pripažinsiu – savo parką sumažinome po 2020-ųjų. Bet aš pats einu į kiemą, jei reikia, ir pakuoju. Ne visada idealiai – prieš pusmetį lūžo pirštas bandant sutalpinti skalbyklę į kampą, bet daiktai pasiekė adresą laiku. Svarbiausia, kad tas, kuris paima, žino: jūs laukiate kitoje pusėje, o ne žaidžiate slėpynių.

Muitai, popieriai ir Brexit našta

Brexit... tai dabar siunčiant į Londoną reikia krūvos popierių? Ar jūs patys pakalbate muitinėje?

Brexit buvo trenksmas visai industrijai. Dabar kiekvienas krovinys į Didžiąją Britaniją turi bent jau supaprastintą manifestą ir daiktų sąrašą su vertėmis. Mes padarome dokumentus patys, bet elektronikai ar naujiems prietaisams reikia papildomų importo kodų. Muitinėje negalima "pakalbėti" kaip seniau – viskas elektroniniu būdu. Aš pats sėdžiu prie kompiuterio ir vedu deklaracijas, kartais iki vidurnakčio. Nebus taip, kad vairuotojas sumoka dešimt svarų kišenėje ir važiuoja toliau kaip anksčiau. Tie laikai baigėsi. Skubiai paruošiam popierius, bet jūs turite pasakyti, kas tiksliai viduje yra – jokių staigmenų, nes muitininkai dabar nebeužsimerkia.

Ar asmeniniai daiktai gali užstrigti muitinėje dėl netinkamos deklaracijos?

Gali, ir be galo. Praėjusiais metais klientė siuntė dėžę su drabužiais ir batų pora, kuri pasirodė dizaineriška. Muitininkai tarėsi, ar ne prekybinė siunta. Savaitę stovėjo Heathrow sandėlyje. Operatyvus pristatymas į Londoną tampa nebe toks operatyvus, kai muitinė nusprendžia kapstytis. Todėl sakau: rašykite TIKRAS vertes, net jei dėvėti. Ir jokiu būdu ne siųskite augalų. Kartą radome gyvą palmę dėžėje – beveik komiškai, išskyrus trijų savaičių biurokratinį košmarą, kurį tvarkėme.

Ką reiškia tas EORI ir ar man jį dabar kiekvienam siuntiniui registruotis?

EORI – Economic Operator Registration. Nuo 2022 mažmeninės siuntos į UK dažnai apeina EORI, jei vertė maža. Bet čia dvejoju, nes taisyklės keičiasi kaip kojinės. (Buvau tikras iki praėjusio mėnesio, bet kolega pasakė, kad kai kur vis dar klausia.) Jei vertingas krovinys – pasiimkite numerį, tai nemokama. Jei paprasta dėžė su knygomis – greičiausiai nereikia. Bet aš vežėjas, ne teisininkas. Pasitikrinkite gov.uk. Geriau pasiruošti, nei po to gauti laišką, kad jūsų krovinys praguli klausdamas dokumento.

Kas būna, kai nutinka bėdos

Vakar skambino klientė, kad vairuotojas neatvažiuojo sutartu laiku – ar tai pas jus normalu?

Normalu? Ne. Pasitaiko? Taip. Prieš tris savaites vairuotojas praleido aštuonias valandas eilėje prie Eurotunelio dėl sistemos gedimo. Klientė laukė Londone nuo ryto. Aš skambinau pats ir pasakiau tiesą – nežinau tikslaus laiko, bet vairuotojas jau Ispanijos... ne, Prancūzijos, teritorijoje. (Oi, žemėlapiai prieš akis susimaišė.) Skubus pristatymas į Londoną priklauso nuo daugelio grandžių, ir kartais viena surūdija. Mūsų darbas – ne meluoti, o informuoti. Kartais tai reiškia prisipažinti, kad dar nežinome.

Ar turėjot atvejų, kai pristatymo Londone adresas buvo supainiotas ir krovinys atsidūrė kitoje gatvėje?

Turėjau. Praeitais metais du adresai – Romford Road 12 ir Romford Street 12. Klientas sumaišė, vairuotojas dvi valandas rinko duris Stratfordo rajone. Gerai, kad radome. Būna blogiau – mačiau rinkoje atvejų, kai krovinys paliekamas kaimynui, klientas nieko nežino, o po savaitės paaiškėja, kad dėžės pas ponia Fitzpatrick, kuri neturi telefono. Tokios situacijos griauna nervus. Mes dabar skambiname prieš pristatymą į bet kurį Londono priemiestį, kad patvirtintume. Tai vėluoja dešimt minučių, bet sutaupo dienų.

Ką daryti, jeigu dėžės atvažiavo suplėšytos, o dubuo – sudaužytas?

Pirmas dalykas – fotografuoti. Antras – rašyti aktą. Pervežimas į Londoną trunka tūkstančius kilometrų, ir net geriausi vilkikai stringa duobėse. Mes darome viską, kad pakuotė atlaikytų, bet jūsų keramika, suvyniota į laikraščius – rizikinga. Draudimas padengia, jei sutartis yra ir pakuotė adekvati. Kartais klientai sutaupo ant dėžių, o paskui kaltina. Jeigu dėžė silpna – mes perspėjame raštu. Jei vis tiek vežate – dalis atsakomybės yra jūsų. Taip, išmokėsime už daiktą, jei viskas pagal taisykles ir nebandėte taupyti ant kartono.

Ar tiesa, kad rinkoje yra įmonių, kurios paima pinigus ir tarsi išgaruoja į orą?

Deja, taip. Mačiau tris tokius atvejus. Įmonė surenka krovinius, paima avansus – tyla. Telefonai išjungti, svetainė dingusi. Operatyvus pristatymas į Londoną ir aplinkinius miestus pritraukia skubius žmones, kurie sumoka nepasukę galvos. Aš visada sakau: jei įmonė neturi fizinio adreso, jei bendraujate tik per WhatsApp su neaiškiu profilio nuotrauka – pabandykit paskambinti pirmadienį devintą valandą. Jei niekas nekelia, geriau ieškokit kito. Per dvidešimt metų supratau, kad permoka pigiai atsieina daugiausiai.

Londonas ir aplinkiniai miestai – specifika

Kuo skiriasi pristatymas į Londono centrą nuo Chelsea ar Kensingtono, palyginti su Enfieldu?

Centras – tai ne tik atstumai, bet ir taisyklės. ULEZ, aukšti namai be liftų, uždarytos gatvės filmavimams. Kensingtonas brangus ne tik būstu, bet ir stovėjimu. Vilkikas ten negali sustoti. Enfieldas, Harrow ar Suttonas – laisviau, galima atbuline eiga įvažiuoti. Aš mieliau vežu į Barnet nei į Soho. Kodėl? Nes Soho vairuotojas pusvalandį ieško vietos, nervinasi, o tada nervinuosi aš. Kaina ne visada atspindi tai, bet laikas – taip. Jei galit rinktis, nepriimkit siuntos City širdyje penktadienį vidurdienį. Geriau rytinis antradienis.

Ar važiuojate į tokius miestelius kaip Watford, Staines, Maidenhead? O gal tik iki M25 žiedo?

Važiuojame ir giliau. Partneriai turi pristatymus į Bracknellą ar Windsorą. M25 – ne siena, o tik žiedas su spūstimis. Iš tikrųjų, pristatymas į Readingą ar Lutono apylinkes kartais greitesnis nei į pietų Londoną, nes mažiau sankryžų ir ribojimų. Praeitą mėnesį vežėme į High Wycombe – vaizdas kaip iš atviruko, o vairuotojas pasakojo, kad pasiekė greičiau nei Actoną. Jūsų miestelis bus prieinamas, tik praneškite iš anksto – ne visi kamionai telpa į siauras gatves prie senų užeigų, ypač jei statyti prie pat tiltelio.

Ar ULEZ mokestis Londone – jūsų rūpestis, ar tai aš turiu primokėti papildomai?

Dabar jau – jūsų rūpestis, jei nesusitarėme kitaip. Mūsų įkainiai ne visada įtraukia Londono emisijos mokestį, nes nuo 2021 jis išsiplėtė beveik iki viso Greater Londono. Vienas įvažiavimas – dvylika svarų per dieną. Jei pristatymas į Londoną vyksta su Euro 6 vilkiku – sumoka vežėjas, bet kaina jau įskaičiuota. Jei senesnė mašina – ieškome apėjimų (ne visai etiška) arba mokate jūs. Geriausia klausti: "Ar mašina atitinka ULEZ?" Jei specialistas užspringsta – atsakymas aiškus. Neslėpsiu, kartais tenka rinktis pigesnį auto, bet tada mokate atskirai.

Ar pristatote į Doverį, jeigu žmogus spėja į keltą – tokie skubūs variantai įmanomi?

Būna ir taip, nors tai kaip kino siužetas. Praeitą vasarą šeima persikėlė į Doverį, o kitą dieną reikėjo į keltą. Susitarėme, kad vilkikas pasieka uostą naktį, jie pakrauna į mikroautobusą. Operatyvus pristatymas į Londoną ir aplinkinius miestus kartais reiškia ne duris, o uosto terminalą. Bet kainuoja papildomai, nes vairuotojas grįžta tuščias. Ir nuoširdžiai – jei keltas 8 ryto, o krovinys dar Kento grafystėje (kur yra Doveris, hm, jau Anglijoje aišku) – gali nespėti. Teks turėti planą B. Aš mėgstu tokius iššūkius, bet jie brangūs.

Daiktų paruošimas ir kas praktiškai telpa

Ar mano senos kartono dėžės iš parduotuvės atlaikys operatyvų pristatymą į Londoną, ar jos subyrės pakeliui?

Kartonas yra kartonas. Jei su drabužiais – gal ir atlaikys. Jei su knygomis – katastrofa. Mačiau, kaip "patikima" parduotuvės dėžė subyrėjo jau Kaune. Mano patarimas: investuokite į dvigubas gofruotas dėžes arba plastikines dėžes, kurias retkarčiais paskoliname (jei turime). Skubus pristatymas į Londoną reiškia greitą perkrovimą, o ne švelnų glostymą. Jei dėžė be rankenų ir prakiursta – vairuotojas spardysis. Aš mačiau, kaip vaikinas bandė nešti sutrūniotą dėžę per lietų, ir knygos liko ant laiptų Mančesteryje. Nors ten ne mūsų maršrutas, vaizdas įsiminė.

Jeigu vežu šaldytuvą – ar reikia iš anksto išleisti freoną, ar tiesiog išrausti ir vežti?

Šaldytuvas... dabar sėdau ir galvoju. Reikia atjungti dviem dienom anksčiau, išleisti vandenį, išdžiovinti. Su freonu – ne, freono šalinti nereikia, jeigu sandarus ir pervežate vilkiku, ne lėktuvu. Bent jau aš taip maniau iki šiol. (Kolega sakė, kad komerciniams kiekiais kitaip, o namų technikai – nesvarbu.) Tiesiog atjunkite, duris rakinčiomis užlipinkite. Aš anksčiau galvojau, kad reikia licencijos, bet pasirodo, tai aktualu tik didelėms partijoms. Jei klystu – tegu bus mano galva. Perskaitykite etiketę, bet praktikoje vežame be kalambūrų.

Ar pianinas išvis gali būti vežamas skubiai, ar tai atskira operacija, kuri užtrunka savaites?

Pianinas – iššūkis. Ypač pianinas. Skubus pristatymas į Londoną ir aplinkinius miestus su pianinu įmanomas, bet brangesnis. Reikia ne tik vilkiko, bet ir mini kranvėžio, kuris kelia iki lango. Reikia matuoti duris. Galime per 3-4 dienas, o ne savaitę, bet nepakaks dviejų vyrų ir entuziazmo. Kartą bandėme skubiai nuleisti pianiną Brixtone – rezultatas: nuskelta koja ir sudegę nervai. Nuo tada be plano nepradedame. Jei sakote, kad labai skubu – pridėsime dieną planavimui, o tada važiuosime. Geriau saugiai negu greitai, kuriame nors (oi, kuriame nors) name keikiantis.

Laikas, terminai ir paskutinės akimirkos

Koks realiausias laikas, per kurą daiktai gali būti pristatyti į Londoną iš Lietuvos?

Realiausias? Trejetas dienų. Du – jei viskas tobula: krovinys paruoštas, vilkikas kieme, eilių prie tunelio nėra. Bet tobula retai. Paprastai skaičiuojame 3–5 darbo dienas nuo paėmimo iki pristatymo. Jei kas nors žada per 24 valandas – tikrinkite, ar jie neplanuoja lėktuvu vežti. Žinau, kad norisi operatyvaus pristatymo, bet aš verčiau pasakysiu keturias dienas ir pristatysiu per tris, negu žadėsiu dvi ir penktą dieną bėgsiu nuo atsakomybės. Patikėkit, mačiau, kaip baigiasi stebuklingi pažadai – žmonės lieka be sofų ir be žodžių.

Ar galima užsakyti pristatymą į Londoną ir pasakyti: „būkit ten šeštadienį iki 14 val.“, ar čia fantastika?

Šeštadienis... kai kurie vairuotojai dirba, bet tai ne standartas. Anglijoje šeštadieniai kitoks ritmas – sandėliai nedirba, eismas ribojamas. Galime derinti, bet kaina šoktels keturiasdešimčia procentų. Prieš du mėnesius dėl prašymo į Kensingtoną šeštadienio rytą teko imti specialų leidimą. Išėjo brangiau nei pats pervežimas. Techniškai galima, bet kišenė to pajus.