Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Nuo durų iki durų į Angliją kaina
Įvadas
Jei planuoji persikelti į Angliją ar reikia pergabenti daiktus iš Lietuvos, tikriausiai jau googleini "nuo durų iki durų į Angliją kaina". Aš dirbu šioje srityje jau aštuonerius metus, tad galiu tiesiai pasakyti – kainos labai skiriasi, ir ne visada brangiau reiškia geriau. Kartais pasitaiko pasiūlymų, kurie skamba per gerai, kad būtų tiesa. Kartais įmonės ima pilną kainą, bet paslaugą atlieka pusiau. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip veikia durų iki durų pervežimas į Angliją, kokios kainos realios 2024 metais, ir į ką būtina atkreipti dėmesį, kad neapsigautum. Nes galų gale niekas nenori mokėti dvigubai ar gauti sulaužytus baldus prie naujo namo durų Anglijoje.
Kainos ir kas jas lemia
Kiek vidutiniškai kainuoja nuo durų iki durų pervežimas į Angliją?
Na, čia priklauso nuo daug ko – kiek daiktų veži, iš kurio Lietuvos miesto paimti, į kurį Anglijos miestą pristatyti, ir kokio tipo pervežimą renkiesi. Jei kalbam apie pilną sunkvežimį (kitaip sakant – fūrą), tai kaina svyruoja nuo 1200 iki 1800 svarų, priklausomai nuo atstumo. Dalinis krovinys – pigiau, apie 400-700 svarų, bet tada daiktus veža kartu su kitų žmonių baldais. Kartais pasitaiko ir 300 svarų pasiūlymų, bet ten dažniausiai būna kažkas ne taip – arba paslėptų mokesčių, arba terminus praleis, arba bus prastai supakuota. Aš pats siūlyčiau skirti bent 500-800 svarų daliniam kroviniui, jei nori ramios nakvynės per visą procesą.
Ar tikrai nuo durų iki durų kaina konkurencinga Lietuvos pervežėjų rinkoje?
Taip, tikrai galima rasti konkurencingų kainų, bet reikia žinoti, kur ieškoti. Lietuvos įmonės, kurios specializuojasi tiesiai su Jungtine Karalyste, dažniausiai siūlo geresnius tarifus nei tarpininkai. Pavyzdžiui, jei kreipiesi į didelę tarptautinę kompaniją, jie gali imti 30-40% brangiau nei vietinis pervežėjas, kuris kas savaitę važiuoja į Angliją. Bet čia ir rizika – mažesnės įmonės kartais neturi tiek pat patirties su dokumentais, ypač jei veži baldus asmeniniam naudojimui, o ne komercinį krovinį. Rekomenduoju pasitikrinti bent 3-4 įmones ir palyginti, kas įskaičiuota į kainą.
Kokie mokesčiai įtraukti į kainą, o kuriuos reikia mokėti atskirai?
Čia labai svarbus klausimas, nes čia ir yra visas triukas. Kai kurios įmonės skelbia labai žemą bazinę kainą, bet po to prideda papildomus mokesčius už pakrovimą, iškrovimą, draudimą, degalus, tiltus. Geriausia iš karto paklausti, ar kaina galutinė, ar dar bus papildomų išlaidų. Paprastai į galutinę kainą turėtų būti įtraukta: pervežimas, draudimas (bent pagrindinis), muitinės dokumentai, jei reikia. Ką gali tekti mokėti atskirai: jei turi labai sunkius baldus (pvz., pianiną ar didelį seifą), gali būti papildomas mokestis. Taip pat jei reikia pakelti daiktus į aukštus aukštus (virš 2 aukšto), kartais imamas papildomas mokestis. Visada geriau pasitikslinti iš anksto.
Kaip skiriasi kainos priklausomai nuo sezono?
Labai stipriai skiriasi, ypač prieš rugsėjį ir vasarą. Rugsėjį daug žmonių grįžta į Angliją po atostogų arba persikelia dėl mokslo metų pradžios, tad kainos gali būti 20-30% aukštesnės nei žiemą. Vasara taip pat brangesnė, nes žmonės kraustosi atostogų metu. Pigiausi laikai – nuo lapkričio iki kovo, ypač vasario mėnesį. Jei turi lankstumo, verta planuoti pervežimą ne piko metu. Aišku, jei darbas Anglijoje prasideda rugsėjį, tai jau nebeįmanoma, bet visada galima derinti su kitais žmonėmis ir dalintis kainą.
Ar verta rinktis dalinį krovinį, ar geriau mokėti už pilną sunkvežimį?
Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turi. Jei veži visą namų ūkį – baldus, buitinę techniką, drabužius, tai pilnas sunkvežimis gali būti netgi pigiau, nes nereikės jaudintis dėl kitų žmonių daiktų maišymo. Bet jei turi tik kelis baldus ir kelis lagaminus, dalinis krovinys tikrai apsimoka. Dalinio krovinio kaina paprastai būna trečdalio ar net ketvirtadalio pilno sunkvežimio kainos. Tiesa, daliniame krovinyje yra rizika, kad tavo daiktai gali būti kraunami kartu su kitais, tad gali būti šiek tiek daugiau judinimo. Bet profesionalios įmonės tai daro labai atsargiai.
Paslaugos ir kaip jas atskirti
Ką tiksliai reiškia "nuo durų iki durų" paslauga?
Paprastai tai reiškia, kad pervežėjas paima daiktus iš tavo dabartinio namo (ar sandėlio) Lietuvoje ir pristato tiesiai į tavo naują adresą Anglijoje. Bet čia reikia pasitikslinti, nes kai kurios įmonės "durų iki durų" vadina tik iki namo durų, o ne iki konkrečios vietos namuose. Gali būti taip, kad jie pristato iki namo, bet nekelia į vidų. Tai svarbu, jei turi sunkius baldus ar negali pats jų pakelti. Geriau iš karto paklausti: ar įneš į namą, ar tik paliks prie durų? Kartais netgi paprašius įnešti, jie sutinka, bet už papildomą mokestį. Aš visada patariu tai aptarti iš anksto, nes vėliau gali būti nemalonus pokalbis.
Kaip suprasti, ar įmonė patikima, o ne sukčiai?
Yra keli ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirma, jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Antra, jei įmonė neturi jokios interneto svetainės arba ji labai prastos kokybės, tai jau blogas ženklas. Trečia, pasitikrink atsiliepimus – bet čia reikia būti atsargiam, nes atsiliepimus galima ir nusipirkti. Geriau ieškoti nepriklausomų šaltinių, pavyzdžiui, Google atsiliepimų ar Facebook grupių, kur žmonės dalinasi realia patirtimi. Ketvirta, paskambink ir pasikalbėk – jei jie atsako į klausimus aiškiai ir konkrečiai, jau geriau nei jei tik vengia atsakyti. Penkta, pasitikrink, ar jie turi legalų verslą – įmonės kodą, PVM mokėtojo numerį, nes jei veikia šešėlyje, bus sunku ką nors įrodyti, jei kas nors nepasiseks.
Ar verta naudotis tarpininko paslaugomis, ar geriau kreiptis tiesiai į pervežėją?
Tarpininkai paprastai ima savo maržą, tad kaina bus aukštesnė. Bet kartais tarpininkai gali pasiūlyti geresnes sąlygas, jei turi gerų santykių su pervežėjais ir gali derėtis dėl kainos. Taip pat tarpininkas gali būti naudingas, jei pats neturi laiko ieškoti ir lyginti – jie padaro tai už tave. Bet čia jau reikia pasverti, ar verta mokėti papildomai už patogumą. Aš asmeniškai visada patariu kreiptis tiesiai į pervežėją, ypač jei tai mažesnė įmonė, kuri specializuojasi konkrečiai su Anglija. Jie dažnai turi geresnę patirtį su maršrutais, dokumentais, ir gali pasiūlyti geresnę kainą.
Kokie dokumentai reikalingi pervežimui į Angliją?
Jei veži asmeninius daiktų, tai paprastai reikia tik sąrašo daiktų (inventoriaus), asmens dokumento, ir kartais – jei veži naujus daiktus su čekiais – gali prireikti mokėti muitą. Bet jei veži naudotus daiktus asmeniniam naudojimui, muitas paprastai netaikomas. Svarbu turėti sąrašą visų daiktų, nes muitinėje gali paprašyti parodyti. Jei veži baldus, kurie yra tavo asmeninės nuosavybės dalis jau bent 6 mėnesius, tai laikoma perkėlimu, o ne prekyba, tad muitinės mokesčių nėra. Bet jei veži naujus daiktus, kuriuos ką tik nusipirkai, gali tekti sumokėti PVM. Čia reikia pasitikslinti konkrečiai pagal savo situaciją, nes taisyklės keičiasi.
Kiek laiko užtrunka pervežimas nuo durų iki durų į Angliją?
Paprastai nuo 3 iki 7 dienų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje paimti, ir kur Anglijoje pristatyti. Jei paimti iš Vilniaus ir pristatyti į Londoną, greičiausia bus 3-4 dienos. Jei iš mažesnio miesto į Šiaurės Angliją, gali užtrukti ir iki savaitės. Svarbu žinoti, kad dalinio krovinio atveju gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti daiktus iš kelių žmonių. Kartais įmonės sako "2-3 dienos", bet realiai gali būti ir 5, ypač jei yra kokių nors problemų su dokumentais ar keliuose. Geriau visada turėti kelios dienos rezervo, ypač jei reikia baldų konkrečiai datai.
Praktiniai patarimai
Kaip tinkamai supakuoti daiktus pervežimui?
Pirma, kuo mažiau stiklo ir trapių daiktų, tuo geriau. Bet jei jau reikia vežti, tai būtina naudoti burbulinę plėvelę ir kietas dėžes. Baldus reikia išardyti, jei įmanoma – taip sutaupoma vietos ir sumažėja rizika sugadinti. Čiužinius ir sofos gerai susukti į plastikinę plėvelę, kad apsaugotų nuo purvo ir drėgmės. Elektroniką geriausia dėti į originalias dėžes, jei jas turi, arba naudoti papildomą amortizaciją. Drabužius galima dėti į vakuuminius maišelius – taip sutaupoma vietos ir apsaugoma nuo drėgmės. Svarbu žymėti dėžes – kurioje kambaryje bus, kas viduje, ar trapi. Ir nepamiršk, kad sunkvežimyje gali būti drėgna, ypač jei važiuoja per jūrą, tad verta viską apsaugoti nuo drėgmės.
Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti pervežimo metu?
Pirma, visada reikia fotografuoti daiktus prieš perduodamas pervežėjui. Antra, gavus daiktus Anglijoje, reikia nedelsiant patikrinti ir pastebėjus žalą – rašyti pretenziją vietoje, kol dar pervežėjas yra šalia. Dauguma profesionalių įmonių turi draudimą, kuris turėtų padengti žalą. Bet čia svarbu žinoti – jei daiktai buvo blogai supakuoti paties kliento pusės, tai draudimas gali atsisakyti mokėti. Taip pat jei pastebėsite žalą tik po kelių dienų, o ne iš karto, gali būti sunkiau įrodyti, kad tai įvyko pervežimo metu. Rekomenduoju visada daryti išsamų video įrašą atidarant dėžes Anglijoje – tai gali būti labai naudinga, jei vėliau kils ginčų.
Ar galima vežti gyvūnus kartu su daiktais?
Tai jau kitas klausimas, ir čia reikia atskiros paslaugos. Dauguma pervežimo įmonių gyvūnų neveža, nes reikia specialių dokumentų, ir tai yra atskira sritis. Jei turi šunį ar katę, reikia kreiptis į įmones, kurios specializuojasi gyvūnų pervežime. Reikia paskiepyti, turėti mikročipą, ir tam tikrus dokumentus. Bet jei klausi apie pervežimą kartu su baldais – tai paprastai atskiros paslaugos. Kartais pasitaiko įmonių, kurios siūlo ir viena, ir kita, bet tai retas atvejis.
Kaip elgtis su dideliais baldais – ar juos verta vežti, ar geriau pirkti naujus Anglijoje?
Čia labai individualu. Jei turi brangius, kokybiškus baldus, kurie tau brangūs sentimentaliai, verta vežti. Bet jei tai paprasti baldai iš IKEA, tikriausiai pigiau bus nusipirkti naujus Anglijoje, nes vežti taip pat kainuoja. Ypač jei turi daug baldų, vežimo kaina gali prilygti naujų baldų kainai. Aš pats patarčiau pasidaryti sąrašą baldų su jų verte ir palyginti – kiek kainuotų vežti, ir kiek kainuotų nauji panašūs baldai Anglijoje. Kartais verta vežti tik tai, kas tikrai brangu arba turi asmeninę vertę.
Ką daryti, jei reikia saugoti daiktus Lietuvoje prieš pervežimą?
Kartais žmonės išvyksta anksčiau nei daiktai gali būti išvežti, arba reikia laukti kol bus naujas namas Anglijoje. Tada reikia sandėliavimo paslaugos. Daugelis pervežimo įmonių siūlo saugojimą savo sandėliuose, bet tai paprastai kainuoja papildomai. Kainos svyruoja nuo 20 iki 50 eurų per mėnesį už kubiką, priklausomai nuo įmonės ir saugojimo sąlygų. Svarbu pasitikslinti, ar sandėlys yra sausas, apsaugotas nuo vagysčių, ar yra draudimas. Kartais pigiau gali būti pasidalinti sandėlio erdve su pažįstamais, bet čia jau asmeninės aplinkybės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima pervežti baldus be jokios įmonės, tiesiog susirasti vairuotoją per skelbimus?
Techniškai taip, bet aš asmeniškai to nerekomenduočiau. Per skelbimus randami vairuotojai dažnai neturi reikiamo draudimo, o jei kas nors nutiks, bus labai sunku ką nors įrodyti. Taip pat jie gali neturėti patirties su dokumentais, ir gali būti problemų muitinėje. Jei jau taip nori sutaupyti, bent jau pasirašykite sutartį, paimk vairuotojo asmens duomenis, ir pasitikrink jo vairuotojo pažymėjimą. Bet net ir tada rizika didesnė nei su profesionalia įmone. Kartais pasitaiko gerų vairuotojų, bet kartais ir labai blogų patirčių girdėjau.
Kaip sužinoti, ar mano daiktai bus drausti pervežimo metu?
Paprastai profesionalios įmonės turi krovinio draudimą, kuris įtrauktas į kainą. Bet čia reikia pasitikslinti – koks draudimo limitas, ką jis apima, ir kokios išimtys. Kai kurios įmonės draudžia tik iki tam tikros sumos, pavyzdžiui, 1000 svarų, o jei tavo daiktai verti daugiau, gali reikėti papildomo draudimo. Taip pat svarbu žinoti, kad draudimas paprastai netaikomas, jei daiktai buvo blogai supakuoti, arba jei žala padaryta dėl force majeure aplinkybių. Geriausia visada paklausti konkrečiai apie draudimo sąlygas ir gauti tai parašyta.
Ką daryti, jei pervežėjas vėluoja pristatyti daiktus?
Pirma, susisiek su įmone ir pasitikslink, kas vyksta. Kartais vėluojama dėl oro sąlygų, eismo, ar problemų su dokumentais – tai nėra jų kaltė. Bet jei vėluoja jau ženkliai ir be aiškios priežasties, galima reikalauti kompensacijos, jei tai numatyta sutartyje. Svarbu viską turėti parašyta – el. laiškus, žinutes, sutartį. Jei dėl vėlavimo patyre materialinius nuostolius (pvz., turėjai samdyti laikiną būstą ar praleisti darbą), galima reikalauti atlyginimo, bet čia jau sudėtingiau įrodyti. Rekomenduoju visada sutartyje numatyti baudas už vėlavimą, jei tai tau svarbu.
Ar galima pervežti alkoholį ir maisto produktus į Angliją?
Alkoholio vežti galima, bet yra apribojimų – suaugęs asmuo gali vežti iki 42 litrų alaus, iki 18 litrų vyno, ar iki 4 litrų stipraus alkoholio. Bet čia jau reikia mokėti muito, jei veži daugiau nei leidžiama nemokamai. Maisto produktų atveju – šviežias maistas, mėsa, pienas paprastai negali būti vežami į Angliją dėl Brexit taisyklių. Bet perdirbti maisto produktai, pavyzdžiui, konservai, makaronai, kruopos – tai galima vežti, bet tam tikrais kiekiais. Geriau pasitikslinti konkrečiai prieš vežant, nes taisykles keičiasi, ir aš čia ne 100% tikras dėl visų detalių.
Kaip elgtis, jei pervežėjas reikalauja papildomų pinigų po to, kai jau sutikote kainą?
Čia jau blogas ženklas. Jei kaina buvo sutarta iš anksto ir dabar staiga atsiranda papildomų mokesčių, reikia reikalauti paaiškinimo. Gali būti teisėtų priežasčių – pavyzdžiui, jei nurodėte mažesnį daiktų kiekį nei iš tikrųjų yra, arba jei adresas pasikeitė. Bet jei tai nematyta iš pradžių ir jie tiesiog bando pridėti mokesčių, galima atsisakyti mokėti ir kreiptis į vartotojų teises. Svarbu turėti viską parašyta – sutartį, susirašinėjimą, kainos pasiūlymą. Jei jau sumokėjote avansą, gali būti sunkiau, bet vis tiek galima bandyti derėtis arba kreiptis į institucijas.
Ar verta pirkti papildomą draudimą, jei įmonė siūlo?
Jei veži brangius daiktus, tikrai verta. Pagrindinis draudimas, kuris įtrauktas į kainą, paprastai turi mažesnį limitą. Jei tavo daiktai verti daugiau, papildomas draudimas gali būti protinga investicija. Kaina paprastai būna 2-5% nuo daiktų vertės. Pavyzdžiui, jei veži 5000 svertų vertės daiktus, papildomas draudimas gali kainuoti 100-250 svarų. Palyginti su galima žala – tai nėra daug. Bet jei veži tik paprastus, nebrangius daiktus, tikriausiai neverta.
Kaip sužinoti, ar įmonė turi licenciją vežti krovinius į Angliją?
Lietuvoje vežėjai turi turėti licenciją, kurią išduoda Transporto inspekcija. Taip pat jei veža į Angliją, jiems reikia leidimo dirbti tarptautinius pervežimus. Galima paprašyti parodyti šiuos dokumentus, arba pasitikrinti viešuose registruose. Jei įmonė atsisako rodyti dokumentus arba jų neturi – tai jau rimtas ženklas, kad kažkas negerai. Taip pat galima pasitikrinti, ar įmonė yra įtraukta į Lietuvos transporto įmonių registrą.
Ką daryti, jei reikia pervežti labai didelius ar sunkius daiktus?
Pirma, reikia iš karto informuoti pervežėją, kokius daiktus veži – jie turi žinoti, ar reikalingas specialus transportas ar įranga. Labai sunkius daiktus, pvz., pianinus, seifus, didelius akvariumus, paprastai reikia papildomai mokėti, nes reikia daugiau žmonių ir specialios įrangos. Kartais netgi reikia samdyti kraną. Geriau iš karto paklausti, ar jie gali tokį daiktą pervežti, ir kiek tai papildomai kainuos. Ne visos įmonės imsis labai sudėtingų pervežimų, tad gali tekti ieškoti specializuotų.
Ar galima pervežti baldus, jei jie priklauso kitam asmeniui?
Jei veži baldus, kurie priklauso kitam asmeniui, reikia turėti jo raštišką leidimą. Be to, jei tai brangūs daiktai, gali prireikti įrodymų, kad jie yra teisėtai tavo nuosavybėje arba turi leidimą juos vežti. Kartais pervežėjai gali paprašyti dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę. Tai ypač svarbu, jei veži naujus daiktus su čekiais – muitinėje gali kilti klausimų, ar tai tikrai tavo daiktai, ar veži prekę.
Kaip elgtis su mokesčiais, jei veži daiktus į Angliją po Brexit?
Po Brexit situacija pasikeitė. Jei veži asmeninius daiktus, kurie buvo tavo nuosavybėje bent 6 mėnesius, muitinės mokesčių neturėtų būti. Bet jei veži naujus daiktus, gali tekti sumokėti PVM. PVM tarifas Jungtinėje Karalystėje yra 20%. Taip pat gali būti taikomi muitai, priklausomai nuo daiktų rūšies. Geriausia pasitikslinti UK muitinės taisyklėse prieš vežant, nes čia aš pats iki galo ne visada sekasi sekti pokyčius. Kartais netgi profesionalai susiduria su netikėtomis situacijomis.
Ar galima susitarti dėl konkrečios pristatymo dienos?
Dažniausiai taip, bet tai gali kainuoti papildomai. Jei reikia pristatyti tiksliai tam tikrą dieną, pavyzdžiui, nes turi naują darbą ar nuomojamas butas su konkrečia data, tai galima suderinti. Bet tada kaina bus aukštesnė, nes reikia planuoti maršrutą taip, kad tilptum į tą dieną. Kartais įmonės siūlo "garantuotą pristatymą" tam tikrą dieną už papildomą mokestį. Svarbu tai aptarti iš anksto ir turėti parašyta sutartyje.
Ką daryti, jei pervežimo metu dingsta dalis daiktų?
Pirma, reikia nedelsiant pranešti pervežėjui ir parašyti pretenziją. Jei daiktai dingo pervežimo metu, tai jų atsakomybė, ir jie turi atlyginti žalą, jei yra draudimas. Bet čia svarbu įrodyti, kad daiktai tikrai buvo perduoti ir dingo būtent pervežimo metu. Būtent todėl svarbu turėti inventorinį sąrašą su viskuo, kas buvo perduota. Jei dingsta tik dalis daiktų, gali būti sunku įrodyti, kas konkrečiai dingo, jei nėra sąrašo. Rekomenduoju visada daryti sąrašą ir pasirašyti jį kartu su pervežėju.
Ar galima pervežti baldus iš kelių skirtingų adresų Lietuvoje?
Taip, daugelis įmonių siūlo surinkimo paslaugą – paima daiktus iš kelių vietų ir visus kartu pristato. Bet tai paprastai kainuoja papildomai, nes reikia planuoti maršrutą su keliais sustojimais. Kaina priklausys nuo to, kiek adresų ir kaip toli jie yra vienas nuo kito. Jei turi daiktų keliose vietose, geriau iš karto pasakyti pervežėjui ir gauti kainos pasiūlymą su visais paimimo adresais.
Kaip elgtis, jei pervežėjas neatsako į žinutes ar skambučius?
Jei įmonė staiga dingsta arba nebeatsako po to, kai sumokėjote – tai rimtas ženklas, kad kažkas negerai. Pirma, bandyk susisiekti kitais būdais – kitu telefono numeriu, el. paštu, socialiniais tinklais. Jei vis tiek neatsako, gali tekti kreiptis į vartotojų teises arba teismą, jei buvo sumokėta didelė suma. Bet čia jau labai nemaloni situacija.