Modernios apsaugos sistemos krovinių pervežimui į Angliją: bandysiu paaiškinti be cirko

Dvidešimt ketveri metai šitame versle – skamba kaip amžinybė, bet aš jau tiek dirbu su tarptautiniais perkraustymais ir kroviniais į Angliją. Per tą laiką viskas pasikeitė: jei anksčiau pakakdavo gero vilkiko ir patikimo vairuotojo, dabar be modernių apsaugos sistemų nė neįsivaizduoju rimto reiso. GPS sekimas, elektroninės spynos, temperatūros kontrolės – tai jau ne prabanga, o kažkas panašaus į orą balione. Bet klausimų iš klientų vis tiek daug, ir dažniausiai jie būna ne apie technologijas, o apie tai, ar tai tikrai veikia. Pabandysiu atsakyti taip, lyg sėdėtume pas mane biure.

Technika, kurią montuojame, bet vis dar apie ją klausiate

Ar GPS sekimas iš tikrųjų padeda apsaugoti krovinį važiuojant į Angliją?

Žinote, kaip yra – GPS yra kaip draudimas. Kol nereikia, atrodo nereikalingas, o kai prireikia, tuomet gali pykti, kad ne visada tiksliai rodo. Šiuolaikiniai sekimo moduliai jau pakankamai tikslūs, bet aš esu matęs atvejį, kai vilkikas stovėjo konteineryne netoli Doverio, o signalas rodė jį už kelių kilometrų pakelės bufete. Kartais taip būna dėl ryšio blindių. Bet realiai – taip, padeda. Jei kas nutinka, žinai bent jau apytikslę lokaciją. Policija Anglijoje taip pat jau seniai naudoja tuos pačius duomenis, kai ieško pavogtų krovinių. Neteko to daryti dažnai, bet faktas, kad padeda.

Ką reiškia „elektroninė spyna“ ir ar ji geriau už paprastą plomba?

Elektroninė spyna – tai toks mažas prietaisas ant durų arba vartų. Neutraukiamas be specialaus įrankio, o jei kas nors bando lįsti vidun, sistema fiksuoja. Paprasta plomba – gerai, jei važiuoji į kaimą pas močiutę, bet ne į Londono uždarbį. Nors... būna ir girdėti atvejai, kai hakeriai (arba tiesiog žmonės su magnetu, čia nežinau tiksliai) apeina tuos prietaisus. Bet per mano praktiką to dar teko matyti tik iš nuogirdų. Dažniausiai elektroninės spynos veikia puikiai, ypač tos, kurios siunčia signalą kas kelias minutes. Mūsų parkas jas naudoja jau septynerius metus.

Ar temperatūros stebėjimo sistemos reikalinga, jei vežu ne maistą, o baldus į Birmingemą?

Baldams? Na, teoriškai ne. Bet jei vežate, tarkim, brangią odinę sofa iš Italijos per Prancūziją, kur karštis vasarą pasiekia +40 konteineryje... hm. Jūs tikrai norite žinoti, ar temperatūra nešoko. Kartais klientai sako: „man tik iki uosto“ – bet krovinys dar turi keliauti keltu, laukti muitinės. Aš asmeniškai rekomenduočiau net ir baldams bent jau bazinį logerį, kuris fiksuoja. Kaina juokinga, o ramybė – neįkainojama. Nereikia, bet aš elementariai dėl savo nervų jį įsijungčiau. Šiaip ar taip, kam rizikuoti milijoniniu klausimu?

Ar vairuotojų budrumo sekimo kameros veikia naktį per Eurotunelį?

Veikia. Bet čia toks keistas dalykas – tu jautiesi lyg Big Brotheris, nors tikrąją prasme tai saugo pačius vairuotojus. Sistema fiksuoja, jei vairuotojas užmerkia akis per ilgai, staigiai lenkia. Naktį per tunelį šviesos nepakanka, bet infraraudonieji spinduliai padaro savo. Tiesa, buvo atvejis, kai sistema suveikė dėl netinkamai uždėtų akinių – vairuotojas pykosi, aš pykauosi su sistema. Tokių situacijų yra. Bet Anglijoje jau beveik privaloma turėti, ypač jei vežioji vertingus krovinius. Nuo pavargusio vairuotojo kartais daugiau bėdos nei nuo vagies. Ir tai yra faktas, ne mano fantazija.

Ar signalas tikrai pasiekia mus, kai vilkikas važiuoja per Alpes ar kalnus prieš pasiekdamas keltą į Angliją?

Kalnai – ne kasdienis reisas iš Lietuvos, bet jie pasitaiko, jei vežama per Vokietiją ar Prancūziją. Ten duobės, rūkas, bedugnės – signalui ne vieta. Realybė ta, kad modernūs moduliai turi kelių operatorių palaikymą. Vienas nepasiekia – jungiasi kitas. Buvo situacija, kai vilkikas ėjo per Šveicariją (o gal Lichtenšteino apylinkes, tiksliai nepamenu), ir signalas dingo trims valandoms. Pasirodo – ne kalnai kalti, o vairuotojas įvažiavo į tunelį ir aikštelę po žeme. Sistema atsistatė. Tokių blackoutų pasitaiko, bet retai. Svarbiausia, kad duomenys saugomi lokaliai ir vėliau sinchronizuojasi.

Kai žmonės pridirba – žmogiškasis faktorius

Ar vairuotojas gali pats atjungti GPS, jei nenori, kad matyčiau kur jis važiuoja?

Gali bandyti. Bet jei pas mus vežate krovinį, sutartyje aiškiai parašyta – tai lyg patrankų pardavimas nepilnamečiui, griežtai draudžiama. Modernios sistemos turi atsarginius akumuliatorius ir net jei kažkas atjungia pagrindinį maitinimą, modulis vis tiek siunčia signalą dar kelias valandas. Buvo toks atvejis prieš trejus metus – vairuotojas (ne mūsų, kolegos pasakojo) nusprendė privažiuoti pas draugą Vokietijoje. Atjungė. Arba galvojo, kad atjungė. Signalas vis tiek šoko iš stovėjimo aikštelės prie Reino. Istorija baigėsi nekaip jam. Nekenčiu tokių dalykų, atvirai sakant, bet jie pasitaiko.

Ar gali kažkas stebėti mūsų sistemą ir išnaudoti duomenis, pavyzdžiui, kavinėje prie autostrados?

Teoriškai taip, jei naudoji viešą Wi-Fi sistemoms prižiūrėti. Bet mes to nedarome. Mūsų sistemos dirba per mobilųjį ryšį – iš tolo įsilaužti sunkiau nei į Prezidentūrą. O gal lengviau, nežinau, nesu hakeris. (Nors vaikystėje mėgau kompiuterius.) Realiai didžiausia grėsmė ne hakeriai, o žmonės, kurie stebi tave kavinėje, mato, kai įvedi PIN kodą į telefoną, ir tada žino, kaip atrakinti programėlę. Buvo atvejis, kai vairuotojas parodė eiliniam kolegai, kaip veikia mūsų aplikacija. Kolega – ne toks eilinis, pasirodo. Geriau to nedaryti.

Ar konteineryje viduje įrengtos kameros – legalu? Anglijoj gi viskas stebi.

Teisiškai... nežinau, galvočiau, kad su tam tikromis sąlygomis. Jei krovinys priklauso klientui ir jis prašo stebėti savo turtą viduje, tai viena. Bet jei ten filmuojami ir svetimi žmonės – kitas reikalas. Aš ne teisininkas (nors teko kelis kartus konsultuotis), bet mano praktikoje vidinės kameros naudojamos dažniausiau brangioms elektronikos siuntoms iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Svarbu apie tai pranešti. Vairuotojai kartais piktinasi, kad jaučiasi kaip akvariumo žuvys. Nėra malonu, bet jei vežei prieš metus didelę siuntą kompiuterių ir ji „dingo“ kelyje... tada supranti. Sistema veikia kaip paskutinė instancija.

Ar tikrai konteinerių apsaugos sistemos atlaiko lietų prie Doverio keltų terminalo?

Anglijos vakarų pakrantė... lietus ten toks nuolatinis, kad pamiršti kaip atrodo saulė. Sistemų gamintojai turi IP67 ar IP68 apsaugos klasę, bet realybėje metalas rūdija, jungtys koroduoja. Aš esu matęs, kai po trijų mėnesių eksploatacijos konteineryje jutiklis tiesiog nustojo veikti dėl drėgmės. Ne idealu. Bet tai buvo pigus kinietiškas variantas – jei perkate rimtą Europietišką įrangą, skirtą jūrinėms sąlygoms, veikia metų metus. Drėgmė vis tiek piktas priešas. Nuo jos neapsaugos niekas, net ir geriausias prietaisas, jei montuojama ranka iš nugaros. Tiek žinau iš savo klaidų.

Ką daryti, jei sistema parodo įsilaužimą, o vairuotojas sako, kad tai klaida?

Pirmiausia – nepanikuoti, bet ir nepalikti be priežiūros. Sistemos irgi apsiverkia, ypač jei jautrumas nustatytas per didelis. Buvo atvejis, kai vairuotojas atsidarė konteinerį prie Paryžiaus (o gal prie Liono, čia jau pataisymas – tikrai buvo prie Paryžiaus), nes klientas paprašė patikrinti apgadinimą. Sistema suveikė kaip pažeidimas. Aš paskambinau. Jis paaiškino. Visi ramūs. Bet jei vairuotojas nekelia ragelio ir aiškina po trijų valandų – tada jau yra dėl ko nerimauti. Svarbiausia žmogiškas kontaktas. Technika padeda, bet be balso pokalbio – esi akliukas.

Kainos, sutartys ir kodėl pigiausia – ne visada saugiausia

Kiek kainuoja moderni apsaugos sistema krovininiam vilkikui, važinėjančiam į Londoną?

Čia kaip su automobiliais – yra Dacia ir yra Volvo. Paprastas GPS modulis su plombos funkcija gali kainuoti kokius 200–400 eurų, o integruota sistema su kameromis, temperatūros davikliais ir nuotoline prieiga gali lengvai kilti iki 1500–2000 eurų. Ir dar montavimas. Ir dar abonentas – apie 20–50 eurų per mėnesį. Anglijos kryptis yra specifinė dėl didelės vagysčių rizikos tiek Kenterberyje, tiek atvykus į sostinę, todėl dauguma klientų renkasi vidutinį variantą. Aš asmeniškai mėgstu Švedų gamintojus, bet jie brangūs kaip velnias. Vokiečiai irgi nieko. Italai – gražu, bet ne visada patikima.

Ar apsaugos sistemos kaina įskaičiuota į transporto paslaugą, ar mokama atskirai?

Paprastai tai – atskira eilutė sąskaitoje. Bet aš žinau įmones – ne, nedėsiu pavadinimo, kad neužsipykintų – kur tiesiog įmeta į bendrą kainą ir nepasako, kad dalis sumos yra apsaugai. Tai neskaidru. Mano filosofija tokia: jei vežame ten, kur rizika, klientas turi matyti, už ką moka. Kartais klientas sako: „man brangu, nereikia man GPS.“ Tada aš atsakau: „gerai, bet sutartis kitokia ir draudimas – taip pat.“ Paprastai apsigalvoja. Yra dalykų, kuriuos gali sutaupyti. Apsaugos sistemų – nebent nori problemų pasienyje. Aš tokių klientų nebeturėjau seniai, bet pamenu.

Koks yra pigiausias būdas apsaugoti krovinius, jei biudžetas kaip studento?

Studentams skirtų pervežimų į Angliją mes nedirbame, bet suprantu klausimą. Pigiausias variantas – fizinė plomba + draudimas + patikimas vežėjas, kuris turi bent jau bazinį sekimą. Tai nėra pilnavertė moderni apsaugos sistema, bet geriau nei nieko. Aš esu matęs, kaip žmonės klijuoja lipniąją juostą ant dėžių ir galvoja, kad tai apsauga. Ne. Bet jei vežate asmeninius daiktus iš Kauno į Londoną, vertinkite – daiktai verti tūkstančio, o pervežimas kainuoja penkis šimtus. Tada apsauga – tai dalis sąnaudų. Jei daiktai verti šimto... na, jūsų rizika. Aš patarčiau ne taupyti čia. Yra dienų, kai norisi viską mest ir išeit, bet ne tada.

Ar įmonė privalo grąžinti pinigus, jei sistema suveikė neteisingai ir aš praradau krovinį?

Oho, čia jau teisinė sritis. Kiek žinau, sutartyje visada yra force majeure ir atsakomybės ribojimai. Jei sistema suveikė neteisingai dėl techninės klaidos, bet krovinį pavogė vis tiek... atsakomybė paprastai lieka vežėjui, jei jis neįrodė, kad tai ne jo kaltė. Buvo atvejis (kolegos iš Varšuvos pasakojo), kai sistema rodė viską gerai, o krovinys buvo iškrautas neteisingoje vietoje ties Braitonu. Slapta. Skaitiklis nerodė. Paaiškėjo, kad vairuotojas ir krovinys... hm, bendradarbiavo. Sistema nekalta, bet klientas manė kitaip. Tokių istorijų yra daug. Skaitykite sutartis. Tikrai. Ir nepasitikėk vien technika.

Ar verta mokėti už realaus laiko stebėjimą, ar pakanka fiksuoti tik maršruto pradžią ir pabaigą?

Realus laikas – tai tas pats, kas matyti, kaip tavo vaikas eina per gatvę arba tik žinoti, kad jis išėjo ir grįžo. Nuo paties proceso nematai. Anglijos maršrutuose ypač svarbu matyti tarpines stoteles, nes ten daug pavojų – nuo stovėjimo aikštelių iki pramoninių zonų. Jei kas nors atidaro konteinerį Mančesteryje, tu turi žinoti iš karto, o ne po trijų dienų, kai vilkikas jau pas kitą klientą ir nieko nebereikia. Skirtumas tarp spėjimo ir faktų. Aš be realaus laiko nebeįsivaizduoju darbo. Per daug rizikos. Kartais klientai skambina pakraupę dėl signalo trikdžio, bet gerai jau, kad pakraupę, nei apvogti.

Skirtingi kroviniai – skirtingi reikalavimai apsaugai

Ar elektronikos siuntoms iš Lietuvos į Angliją reikia išskirtinės apsaugos?

Taip, ir dar kaip. Nešiojami kompiuteriai, telefonų dėklai, detalės – tai pirmas taikinys. Ypač jei vežama arti Kalėdų. Sistema, kurią mes naudojame elektronikai, turi ne tik GPS, bet ir įtampos daviklius – jei kas nors atidaro dėžes ir bando prijungti prie elektros tikrinti, signalas nueina. Smart, tiesa? Buvo atvejis, kai klientas vežė 15 000 eurų vertės serverių įrangą į Readingą. Jis nenorėjo mokėti papildomai. Aš primygtinai rekomendavau. Priėmė. Krovinys atvyko saugiai, bet sistemų loguose matėsi du bandymai patekti į konteinerį Prancūzijoje. Arrestuoti nebuvo, bet jie nustojo bandyti. Atsitiko taip. Realu.

Ar maisto produktams, pavyzdžiui lietuviškiems sūriams, reikia kitokios apsaugos nei pramoniniams kroviniams?

Maistui svarbiausia – ne vagystė, o temperatūra. Nors lietuviški sūriai... ha, rimtai, jie populiarūs Anglijoje, ypač emigrantų bendruomenėse. Bet grįžtant prie temos: jei nutrūksta šaldymo grandinė, krovinys dingsta į laisvę ne dėl vagių, o dėl salmonelės. Sistema turi stebėti ne tik vietą, bet ir +2°C... +8°C ribas. Aš esu matęs, kaip vairuotojas pamanė, kad atjungus agregatą kelioms valandom bus taupus sprendimas. Buvo. Sūriai nemirė, bet dokumentuose atsirado juoda dėmė. Anglijos veterinarinė kontrolė – ne pokštas. Sistemų duomenys, kuriuos galima pasižiūrėti į telefoną, padeda įrodyti, kad viskas buvo gerai, jei kas klaustų.

Ar pervežant meno kūrinius ar antikvariato krovinius į Londoną reikalingi papildomi jutikliai?

Čia jau auditorija kita. Aš pats esu gal tik du kartus vežęs meną – abu kartus į Londono aukcionus. Ten reikia ne tik GPS, bet ir drėgmės, vibracijos, posūkių greičio daviklių. Nes rodyklė ar skulptūra – ne dėžė su stiklais. Posūkis per staigus, ir turi kreivą blogį. Sistema turi fiksuoti G jėgas. Dauguma vilkikų to neturi standartiškai, reikia specialaus montavimo. Kaina? Šiurpi. Bet jei vežate 50 000 eurų paveikslą, tų kelių šimtų gailėtis nereikia. Tiesa, vienas klientas vežė „brangų antikvariato veidrodį“. Pasirodo, buvo IKEA antikvariniai stiliaus. Sistema fiksavo viską puikiai, o jis pykosi dėl kainos. Tokių pasitaiko. Aš net juokiausi vėliau.

Ar brangių baldų pervežimui į Angliją pakanka standartinės plombos, ar reikia elektroninės?

Standartinė plomba ant baldų konteinerio – tai kaip spyna ant ledainės. Atrodo yra, bet tereikia žirklionių. Baldai dažnai yra masiniai, bet kartais viena spinta gali kainuoti kaip vidutinis automobilis. Jei vežate tokius į Londono butą, aš jau rekomenduočiau elektroninę sąsają su signalu. Buvo toks reisas iš Vilniaus į Bristoli – klientas vežė dizainerio baldus. Standartinė plomba. Kur nors Belgijoje konteineris buvo atidarytas. Daiktai liko, nes matyt neįtiko, bet pats faktas... Sistema nebuvo. O galėjo. Dabar jis pervežinėja tik su mūsų moduliais. Pamoka išmokta. Pigiai nesigavo.

Muitinė, Brexit ir kiti biurokratiniai malonumai

Ar muitinė Anglijoje gali pareikalauti nuimti apsaugos plombą patikrai?

Gali ir pareikalauja. Tai jų darbas. Po Brexit muitinės tapo... hm, griežtesnės. Jei plomba elektroninė, mes turime nuotolinį atrakinimą, bet vis tiek reikia dokumento. Fizinę plombą tenka pjauti, o po to uždėti naują – mūsų sąskaita arba kliento, priklauso nuo sutarties. Buvo situacija, kai Doverio muitinėje pareikalavo apžiūros dėl popieriaus dokumento neatitikimo. Plomba nukirpta. Laikas eina. Kroviniui įtakos neturėjo, bet clientas išsigando. (Aha, parašiau „clientas“ – palieku, nes taip kartais nutinka, kai daug kalbi angliškai.) Po to viską sutvarkėme. Svarbu turėti atsargines plombas.

Ar po Brexit pasikeitė reikalavimai krovinių apsaugos sistemoms įvažiuojant į Jungtinę Karalystę?

Direkt ant straipsnio temos – modernios apsaugos sistemos krovinių pervežimui į Angliją dabar svarbios kaip niekad, nes papildomi dokumentai reiškia, kad krovinys ilgiau stovi uostuose, o tuo metu jis pažeidžiamas. Po Brexit ne tiek keitėsi techniniai reikalavimai, kiek padaugėjo patikrų. 2023 metais (arba 2022, tiksliai nepamenu kurie buvo patys griežčiausi) muitinės tapo atidesnės. Jei krovinys stovi dvi dienas Folkestone terminale, be apsaugos rizika auga. Sistemos padeda ne tik nuo vagių, bet ir įrodyti, kad per tą laiką niekas nebuvo kišęs nosies į turtą. Arba jei buvo – fiksuota.

Ar reikalingi sertifikatai įrangai, kurią vežame iš Lietuvos į Angliją?

Vežame ją ne kaip prekę, o kaip priemonę, bet vis tiek. CE ženklinimas, atitikties deklaracijos – viskas turi būti. Aš nesu specialistas sertifikatuose (mes turime tam žmogų biure, Jūratę, kuri tuo rūpinasi), bet žinau, kad Anglijos pareigūnai gali klausti. Ypač jei įranga naudoja radijo bangas. Dažniausiai tai formalumas, bet be dokumentų gali kilti klausimų. Geriau turėti popierėlių krūvelę, kurios niekas neskaito, nei neturėti nieko. Tokia jau ta tvarka. Aš pats kelis kartus esu laukes uoste dėl dokumentų, kai sistema kabėjo ant vilkiko, o popieriai džiovinosi. Nejuokinga buvo.

Kai jau nutiko arba tuoj nutiks – praktiniai patarimai

Ką daryti, jei sistema parodo, kad krovinys nukrypto nuo maršruto į Angliją?

Skambinti. Iškart. Ne rašyti žinutę – skambinti. Aš turėjau atvejį, kai signalas nuėjo link Paryžiaus, nors turėjo kilti į keltą Doverio link. Pasirodo, vairuotojas pasiklydo dėl uždaryto išvažiavimo. Normalu. Bet jei po dvidešimt minučių ir toliau važiuoja į Milaną... tada jau nebe pasiklydimas. Sistema rodo kas penkias minutes, tad realaus laiko stebėjimas leidžia sureaguoti per pusvalandį, o ne rytoj. Aš skambinu vairuotojui. Jei nekelia – skambinu kolegoms. Jei ir jie nežino – įjungiame protokolą. Per dvidešimt ketverius metus tokie atvejai pasitaiko gal du kartus per metus. Bet atminti reikia.

Ar mano asmeniniam automobiliui, pervežančiam daiktus į Londoną, reikia tokios pačios sistemos kaip vilkikams?

Asmeniniam automobiliui? Ne, nebent vežate auksą. Bet jei trūksta tik paprasto sekimo, yra nebrangių GPS traškučių, kuriuos paslepi bagažinėje. Mes tokias nenaudojame profesionaliai, bet žinau, kad emigrantai taip dažnai vežioja vertingesnius daiktus į Angliją. Sistema žinoma silpnesnė, jokių plombų nėra, bet geriau nei nieko. Aš pats vieną kartą mačiau, kaip žmogus vežė automobilyje keturis motociklus. Be jokios apsaugos. Sėkmės, galvojau. Jei kas nors pavogs – draudimas gali nepadengti, nes nebuvo tinkamos apsaugos. Kitaip nei profesionaliame pervežime. Tai toks patarimas iš gyvenimo.

Ar derinu kelias apsaugos sistemas vienu metu – GPS, plombą, kamerą – ar tai jau paranoja?

Ne, tai ne paranoja. Tai vadinama sluoksniavimu. Aš vadinu tai „sviestu ir sūriu“. Vienas sluoksnis apsaugo nuo atsitiktinio dėdės kaimynystėje. Du – nuo organizuotų bandymų. Anglijoje ypač apylinkėse aplink Londoną, Mančesterį ar Birmingemą pavojai realūs. Jei krovinys vertas daug, aš rekomenduočiau minimum du sluoksnius. Nežinau, gal ir tris, čia jau nuo piniginės. Bet vienas – tai loterija. Du – jau rimčiau. Aš nemėgstu loterijų, kai kalba eina apie svetimą turtą. Tai atsakingas požiūris, o ne psichozė.

Išvada

Modernios apsaugos sistemos krovinių pervežimui į Angliją jau seniai nebe pasirinkimas, o būtinybė, ypač jei vertinate savo daiktus ar verslo reputaciją. Aš per savo karjerą mačiau, kaip technologijos išgelbėjo šimtus siuntų, ir kaip jų nebuvimas pražudė ne vieną puikų reisą. Nesakyčiau, kad reikia pačios brangiausios įrangos – kartais pakanka protingo GPS ir sąžiningo vairuotojo. Bet jei galite investuoti į kelis sluoksnius – investuokite. Anglija yra puiki rinka, bet kelias iki jos reikalauja atsargumo. Ir taip, aš vis dar mokausi naujų sistemų. Nesibaigia tas mokymasis. Bet esmė paprasta: geriau išleisti trisdešimt eurų daugiau, nei aiškintis su draudimu vėliau.