Mikroautobusų transporto į Angliją kainų lyginimas

Dažnai paklausia, kiek kainuoja nusivežti daiktus mikroautobusu į Angliją. Nuo ko pradėti? Tikrosios žodžio prasme, vieno skaičiaus nėra. Vieni siūlo tris šimtus eurų, kiti – tūkstantį ar daugiau. Skirtumas milžiniškas. Per dvidešimt metų tarptautiniuose perkraustymuose mačiau visko – ir pigių pažadų, kurie baigdavosi gedimu, ir brangių pasiūlymų, kurie verti kiekvieno cento. Papasakosiu, kaip lyginti mikroautobusų transporto į Angliją kainas, kad neprisidarytum galvos skausmo. Jokio marketingo. Tik tai, ką sužinojau kasdieniame darbe.

Kainos ir kas jas lemia

Kiek maždaug kainuoja nusivežti daiktus mikroautobusu į Angliją?

Žiūrėk, jei kalbam apie standartinį perkraustymą iš Vilniaus į Londoną, dažnai sukasi apie 600–900 eurų. Bet tai sąlyginis skaičius. Mačiau, kad sumoka 400, kai vežėjas važiuoja tuščias atgal. O jei reikia skubiai, gali šauti ir 1200. Aš pats radau pasiūlymą už 1100, kai kitą dieną gavau 700 variantą. Priklauso nuo užimtumo ir to, ar tavo daiktai užpildys mikroautobusą, o jame bus dar kitų krovinių. Tada kaina mažesnė.

Kodėl vieni vežėjai prašo dvigubai mažiau nei kiti?

Čia reikia atsargiai. Kartais pigus variantas reiškia neprofesionalą su sena mašina, kuri baigsis pusėje kelio. Kartais – kad sugrūdo keturis krovinius ir tavo daiktai bus kaip tetris po šluota. Mačiau atvejį, kai paėmė už 350, o pasirodo, neturėjo licencijos. Policija poste sustabdė. Klientas prarado daiktus savaitei. (Ups, pataisau: ne Nuovadoj, o poste.) Pigūs dažnai kainuoja brangiai. Bet ne visada – kartais tiesiog geras pasiūlymas. Reikia jausti skirtumą.

Ar kaina skiriasi, jei važiuoju iš Vilniaus, o ne iš Kauno?

Skirtumas minimalus, jei toks iš viso yra. Kai kurios firmos prideda trisdešimt eurų, jei reikia važiuoti iš provincijos, bet iš Kauno ar Vilniaus – tai valanda kitai. Didesnę įtaką daro grįžtamasis krovinys. Pavyzdžiui, iš Klaipėdos kartais brangiau, nes mažiau lietuvių vežiojasi atgal. O iš Panevėžio gali surasti pigiau, nes vežėjas gyvena ten. Tai ne apie miestą klausimas, o apie logistiką. Nors, jei atvirai, šimtas procentų tikras nesu, ar čia visada galioja.

Ką reiškia, kai kaina žema, o vežėjas nieko neklausia apie krovinį?

Tai raudona vėliava. Nesakau, kad brangūs būna šventi, bet jei nepageldi apie kubus, svorį ar pianiną – jis arba nesigaudo, arba ketina primesti mokestį vėliau. Būna: pasiūlo 400, atvažiuoja, pamato, kad netelpa, ir sako – tada 700. Arba suverčia daiktus kaip popierius, nes skuba. Mačiau, kai net nepaklausė, ar reikia ardyti baldus. Atvažiavo, pasižiūrėjo, pasakė, kad neveš. Klientas liko ant ledo. Jei neklausia – pats klausk visko.

Ar metų laikas turi įtakos kainoms?

Žinoma. Rugpjūtis ir rugsėjus – kosmaras. Visi studentai, persikraustymai, kainos šokteli. Prieš Kalėdas irgi paklausima. O sausis arba vasaris, kai orai bjaurūs, bet keliai pravažiuojami – tada galima rasti pigiau. Kartais net trečdaliu mažiau. Aišku, jei nereikia vežti per sniegų. Buvo metas, kai per pūgą kaina šoktelėjo dvigubai, nes du vežėjai užstrigo prie Doverio. Jei neturi skubos – planuok į šoną nuo piko. Jei reikia rugpjūtį – neužgaulk dėl kainos.

Ar tiksliai gali pasakyti, kiek kainuotų mano perkraustymas į Londoną?

Galiu pabandyti įvertinti, bet šimtu procentų garantuoti negaliu. Nėra dviejų vienodų perkraustymų. Vienas turi dviejų kambarių butą, kitas – tris lagaminus ir šaldytuvą. Mikroautobusų transporto kainos į Angliją priklauso nuo daug kas – atstumas, krovinys, data. Kartais atsiunčia nuotraukas, o realybėje viskas kitaip. buvo toks atvejis, kai klientas parašė "truputį daiktų", o reikėjo dviejų mašinų. Teko skubiai derinti. Geriau per daug info nei per mažai. Dedu numatytą kainą, bet sakau – gali kisti.

Kaip lyginti ir ką tikrinti

Ką pirmiausia žiūrėti lyginant kelis pasiūlymus?

Žiūrėk ne į kainą, o į tai, kas įskaičiuota. Ar yra kuro mokestis atskirai? Ar mokama už tiltus? Londone ULEZ mokestis dabar – tai dvylika svarų per dieną, nežinau ar kiti pasakys, bet aš sakau. Lygink datas – jei vienas veža per dvi dienas, o kitas per savaitę, gal tau skuba. Ir svarbu – ar prisiima atsakomybę daiktų sugadinimui. Kartais pigiausias neturi draudimo. Aš pirmiausia skambinu ir pasiklausiu tono balso. Jeigu skuba priversti – negerai. Lygini paslaugą.

Ar verta rinktis tik pagal kainą?

Ne, nebent tau nusispjauti ant daiktų. Rimtai. Mačiau klientą, kuris rinkosi 300 eurų vietoj 700. Mikroautobusas apkaltas rūdžim, durelės neužsidarinėjo, o vairuotojas atrodė nemiegojęs. Daiktai atvažiavo, bet dėžė dingo. Ar pavyko surasti vežėją? Ne. Jis naudojo nenormalų numerį. Kaina yra tik rodiklis. Tu lygini mikroautobusų transportą į Angliją, kad išsaugotum mantą. Jei sutaupai 200, bet prarandi sofą – ar pagrįsta? Aš manau, kad nevisai. (Pataisau: ne visai.) Investuoji į ramybę.

Kaip suprasti, ar vežėjas turi draudimą?

Paprašyk CMR draudimo kopijos arba krovinių vežėjo atsakomybės poliso. Rimtas vežėjas nesusierzins. Jei pradeda vartyti akis ir sako "pasitikėk manim" – signalas stabdyti. Turiu pažįstamų, kurie šešerius metus vežiojo be draudimo. O tada avarija. Visi daiktai – šlamštas. Klientas liko be nieko. Draudimas kainuoja, todėl pigūs dažnai jį meta lauk. Tu pats gali pasidrausti atskirai, bet tai brangiau. Geriau tegu draudžia vežėjas. Nepatiklus pareikalauk dokumento. Jei nerodo – eik tolyn.

Ką reiškia "viskas įskaičiuota" skelbime?

Dažniausiai nieko. Atsiprašau, bet taip yra. Skelbimai pilni gražių frazių. "Viskas įskaičiuota" gali reikšti tik kurą. Arba kurą ir vairuotojo sumuštinį. Rimtai. Kartą skambinau konkurentui ir paklausiau – ar įeina keltų bilietai? Atsakė – ne, tai jūsų sąskaita. Tai buvo 280 eurų priedas. Štai kodėl lyginant mikroautobusų transporto kainas į Angliją reikia klausti atskirai apie keltus, mokamus kelius, mokesčius Londone. Jei nemini – gausi staigmeną. Sąžiningų yra, bet mažiau nei norėtųsi.

Ar galiu pasitikėti skelbimuose matomomis kainomis?

Skelbimų kainos dažnai būna "nuo". Arba "maždaug". Arba orientyras mažam kroviniui. Kai paskambini ir pasakai, kad turi dviračius, tris spintas ir šunį (juokauju apie šunį, nors buvo ir taip), kaina pasikeičia. Skelbimai yra masalas. Ne visada piktybiškas – sunku įrašyti visko. Na, ir dar vienas dalykas – kai kurios kainos labai senos. Matau skelbimus iš 2019 su tomis pačiomis kainomis. Infliacija, draugai, kuras brangesnis. Tai lygink ne skelbimus, o gyvus kontaktus. Paskambink, papasakok ką vežti – tada skaičius realus.

Kokie dokumentai turėtų būti prieš sutartį?

Bent jau transporto orderis arba CMR lapas. Jei didesnis – rašytinė sutartis. Žinau, kad daugelis pasitiki žodžiu. Per tiek metų mačiau, kad geriausi draugai gali pamiršti, kas žadėta. Dokumentas saugo tave. Jame turi būti kaina, data, daiktų aprašymas ir atsakomybės ribos. Kai kurie pasirašys ant popieriaus lapelio – ir tai geriau nei nieko. Nors, jei atvirai, aš pats kartais pamirštu sutartį atsiųsti laiku. Bet stengiuosi. Nereikia teisinio šedevro. Reikia aiškiai užfiksuotos susiderinimo. (Pataisau: susitarimo.)

Realūs dalykai, kuriuos mačiau dirbdamas

Ar teko matyti, kad mikroautobusas tiesiog nepasirodo sutartą dieną?

Teko. Ir ne kartą. Buvo toks atvejis, kai klientui garantavau, kad draugelis atvažiuos – o jis tiesiog neatvažiavo. Neatsiliepė telefonu. Pasirodo, surado kitą krovinį pakeliui ir nusprendė, kad ten pelningiau. Labai šlykšti praktika, bet egzistuoja. Ypač kai nėra jokio avanso. Jei vežėjas neturi ko prarasti – gali tave palikti. Patarimas: klausk, ar bus įsipareigojimas. Ir jei gali – mokėk mažą avansą. Taip jie tavo dieną įrašo į kalendorių rimčiau. Deja, bet taip būna.

Kas nutinka, jei krovinys didesnis nei sakėte?

Prasideda derybos nepatogioje aplinkoje. Atvažiavęs vairuotojas mato, kad netelpa. Tu stovi susimetęs rankas. Jis sako – reikia antros kelionės arba didesnės mašinos. Kaina auga. Aš visada prašau siųsti nuotraukas. Net jei klientas sako "viskas nesudėtinga". Buvo toks atvejis Vilniuje – nuotraukoje maži daiktai, o realybėje dvigubos sofos nenardžiomos iš buto. Teko ardyti langą. Už tai niekas nemokėjo, aš pats padariau valandą darbo. Jei mažai pasakai – rizikuoji, kad vežėjas supyks ir pridės mokestį.

Kaip elgtis, jei vežėjas pakeliui paskambina ir prašo primokėti?

Nepulk mokėti iš karto. Paklausk – už ką? Jei tai dėl papildomų kubinių metrų – gali derėtis. Jei dėl kuro brangimo – aš sakyčiau, kad tai jo rizika. Sutarta kaina yra sutarta. Buvo atvejis, kai reikalavo 150 eurų daugiau dėl "sunkaus krano". Paaiškėjo, kad perskaičiavo ir nenorėjo nuostolio. Klientas sumokėjo, nes bijojo, kad daiktai nebus nuvežti. Tai spaudimas. Geriau viską fiksuoti iš anksto. Jei kaina keičiasi objektyviai – diskutuok. Jei spaudžia emociškai – laikykis savo. Nenusileisk be priežasties.

Ar teko girdėti apie daiktų sugadinimą dėl netinkamo pakrovimo?

Girdėti? Mačiau savo akimis. Kartą Doverio uoste mačiau, kaip iš mikroautobuso byrėjo dalelės. Vairuotojas rankomis sugrūdo daiktus kaip į šiukšlių mašiną. Baldai be antklodžių, be diržų. Stiklas prie stiklo. Klientas, deja, taupė ant pakavimo. Bet ir vežėjas neturėjo jokios technikos. Mikroautobusų transporte į Angliją daiktų saugumas priklauso nuo dviejų dalykų – kaip supakuota ir kaip užfiksuota. Jei tik vokuoji į celofaną – bus problemų. Tvarkingas vežėjas turi kilimėlius. Pasiteirauk apie tai prieš mokėdamas.

Ar buvę atvejų, kai klientas pats neišsimatuoja daiktų ir kaina pakylo?

Taip, permanentiškai tai vyksta. Žmonės sako "man trys dėžės", o realiai tai dviejų kambarių butas. Aš nepykstu – matuoti sudėtinga. Bet jei pasakai, kad turi mažai, o reikia sunkvežimio – kaina nebebus ta. Čia kaip taksi: pasakei "du", o atvažiavus – penki su lagaminų kalnu. Paslauga keičiasi. Aš patarčiau nufotografuoti viską iš toli ir arti. Ir dar – pasakyk, ar yra laiptai, ar liftas. Nes vežėjas matuoja ne tik daiktus, bet ir laiką. Buk sąžiningas. Sutaupysi sau ir man nervų. Visi žmonės, ne ateiviai.

Ką daryti, jei mikroautobusas sustoja policijos poste?

Nesijaudink, jei viskas legalu. Jei vežėjas turi teises, draudimą, CMR ir sutartį – pravažiuos per penkias minutes. Problemos, kai be licencijos arba aprūkusia mašina. Buvo atvejis, kai sustabdė pasienyje. Kol aiškinosi dokumentus, klientas praleido keltą. Kaina perkėlimui į kitą reisą krito ant kliento pečių, nors vežėjas buvo kaltas. Kartais poste tikrina svorį. Jei perkrauta – bauda. O bauda dažniausiai nevisada, bet dažnai įskaičiuojama į galutinę sąskaitą. Ar buvai įspėtas? Dažniausiai nebūna.

Sutartys, mokėjimai, rizika

Ar normalu mokėti visą sumą prieš išvažiuojant?

Anksčiau sakiau, kad ne, bet... na, žiūrėk. Jei tai pirmas kontaktas ir moki šimtus avansą nepažįstamam – rizikinga. Ką jis darys su daiktais? Ypač jei tik skelbimą radai. Normalu mokėti dvidešimt trisdešimt procentų avansą, o likutį gavus daiktus. Buvęs klientas sumokėjo viską – 900 eurų. Vežėjas atvežė, bet šaldytuvas sušalęs nebeveikė. Atsisakė atsakomybės, nes "apmokėta". Pinigai jo kišenėje, argumentas silpnas. Likutis yra tavo sverto įrankis. Naudok jį protingai. Daiktai turi būti tavo kontrolėj iki galo.

Kokia yra sąžininga mokėjimo tvarka?

Standartas toks: rezervuoji datą su 15–30 proc. avansu. Likusi dalis – prieš pristatymą arba pristatymo metu. Kai kur prašo bankiniu pavedimu, kai kur – grynais. Atsargiai su grynaisiais be čekio. Aš renkuosi pavedimą – tada yra pėdsakas. Jei mikroautobusų transporto į Angliją kaina žemiau rinkos, bet prašo viską į priekį – tai devyniasdešimt devyni procentai sukčiai arba diletantai. Sąžiningas verslininkas supranta, kad pasitikėjimas kuriamas dalimis. Jis turi įrodyti, kad atvažiuos, o tu – kad neišsišoksisi. Tokia sistema veikia jau dvidešimt metų.

Ar reikia rašyti sutartį net ir mažam perkraustymui?

Idealiu atveju – taip. Realybėje – žmonės dažnai pasitiki žodžiu. Aš suprantu. Rašyti sutartį dėl trijų dėžių atrodo paranoija. Bet jei dėžėse yra senelės servizas arba kompiuteris – verta. Bent jau SMS arba elektroniniu paštu patvirtinkite kainą, datą ir sąlygas. Tai irgi įrodymas. Teko spręsti ginčą, kai klientas teigė, kad buvo sutarta kitaip. O mudu su vežėju žinojome tiesą, bet be rašto – nieko nepadarysi. Mažas perkraustymas nesumenkina rizikų. Kartais mažose dėžėse būna vertingiausias turtas. Nebūk naivus. Arba būk, bet nenusimink po to.

Kas atsakingas, jei dėl mano daiktų vėluojama kelti?

Čia priklauso nuo sutarties. Jei tu pavėluotai atidavei krovinį arba dokumentai netvarkingi – tavo kaltė. Jei vežėjas suvelė laikus – jo. Buvo situacija, kai nepasakė, kad reikia deklaruoti prekes. Muitinėje sulaikė pusdieniui. Nuskriejo keltas. Vežėjas reikalavo papildomo mokesčio už laukimą. Čia pilka zona. Dėl to aš visada klausiu – ar yra ką deklaruoti? Ar turi pasus? Nes jei vėluoji dėl dokumentų... na, atleisk, bet tai ne vežėjo problema. Nors jis turėtų paklausti iš anksto. Kartais ir aš pamirštu. Nesame tobuli.

Praktiniai patarimai prieš renkantis

Kaip sužinoti tikrąją vežėjo patirtį, o ne tai, ką rašo internete?

Paklausk konkrečių dalykų. Kiek kartų buvo Anglijoje šį mėnesį? Koks kelias iš Doverio pro Londoną? Kiek trunka keltas? Jei mikčioja – ekspertas tik savo skelbime.