Mikroautobusų transporto į Angliją kainodara: aiški ir skaidri

Suprantu, kad kai renkiesi pervežėją daiktams gabenti į Angliją, pirmas klausimas paprastai – kiek kainuos? Aš, dirbęs šitoje srityje jau kokią 22 metų, galiu pasakyt – mikroautobusų transporto į Angliją kainodara teoriškai turėtų būti aiški ir skaidri, bet realybėje visko pasitaiko. Kartais pats nustembu, ką žmonėms prikišti nori. Trumpai tariant, papasakosiu kaip iš tikrųjų skaičiuojamos sumos, kodėl vieni vežėjai prašo mažiau nei kiti ir į ką atkreipti dėmesį. Nes čia ne tik apie skaičius – čia ir apie tai, kaip tavo daiktai nukeliaus nuo čia iki ten. Beje, kainos šiais metais šoktelėjusios biški labiau nei aš pats tikėjausi.

Pagrindiniai dalykai apie kainas

Kiek dabar kainuoja mikroautobusų transportas iš Lietuvos į Angliją?

Šiuo metu pilnas krovininis mikroautobusas dažniausiai kainuoja nuo 950 iki 1600 eurų, priklausomai nuo atstumo ir krovinio. Jei turi tik dalį daiktų, gali rasti ir už 600–800, bet tai jau ne pilnos mašinos nuoma. Jein tiesiai, rinkos vidurkis svyruoja apie 1100–1300 eurų. Kas pigiau – kelia riziką. O jei skambini likus dienai, tikėkis, kad kaina šoktels bent 20 procentų.

Ar tikrai daug pigiau važiuoti iš Kauno nei iš Klaipėdos?

Atstumo skirtumas realiai sudaro kokius 100–150 eurų, nes iš Klaipėdos daugiau kilometrų. Bet kartais vežėjas važiuoja pro uostamiestį pagal savo maršrutą ir paima ten pigiau. Aš turėjęs situacijų, kai klaipėdietis sumokėjo mažiau nei vilnietis, nes taip mums pasiteisino Logistika. Nepamatuok visko geografija – geriau skambink ir klausk konkrečiai. Kartais čia visai kitokia logika nei degalinės kainos.

Kodėl vienas vežėjas prašo 800 eurų, o kitas – 1400?

800 eurų – arba grįžtamasis tuščias reisas, arba staigmenų paketas. Sąžininga kaina turi dengti kurą per Lenkiją, Vokietiją, keltą, vairuotojo algą ir mokesčius. Kai padalini 800 iš 2500 km, gaunasi juokingai mažai. Aš matęs, kaip tada atsiranda „mokestis už laiptus“ arba daiktai išmetami kitoje pusėje. O 1400 kartais tiesiog brangus užsakymas, bet bent jau žinai, kad mašina tvarkinga. Dažniausiai sveika rinka yra tarp 1000 ir 1300.

Ar sezoniškumas taip stipriai keičia tuos tarifus?

Keičia, nors ne taip kaip poilsinės kelionės. Rugpjūtį ir rugsėjį kaina pakyla 15–20 proc., nes visi kraustosi į studijas. Žiemą ramiau, bet žmonės bijo sniego. Aš prisimenu vieną birželį kai neturėjom laisvų mikroautobusų dvi savaites – klientas siūlė dvigubą kainą, bet nieko padaryti negalėjom. Skirtumas jaučiasi tik tada, kai skambini paskutinę minutę. Jei planuoji iš anksto, neišgirsi astronominių skirtumų.

Ką reiškia frazė "kaina su pilnu kroviniu"?

Tai nereiškia, kad visą mašiną prikraus tavo daiktais. Tai reiškia, kad nuomoji visą mikroautobuso erdvę – dažniausiai 10–20 kubinių metrų. Lyginant su daliniu kroviniu, kur tavo sofa stovi šalia svetimų dėžių. Jei daiktai užima pusę, mokėsi mažiau, bet pilnas krovinys važiuoja tiesiai be papildomų sustojimų. Perkraustant butą pilnas mikroautobusas dažniausiai būna ekonomiškai naudingesnis nei siuntų servisas.

Ar mano sofos išrinkimas ir supakavimas įeina į tą kainą?

Dažniausiai – ne. Standartinė kaina būna „nuo durų iki durų“, bet jei reikia išnešti iš buto, išrinkti baldą ir supakuoti – tai jau rankų darbas. Skaičiuoju apie 50–80 eurų už valandą. Būna, kad klientas sako „viskas paruošta“, o atvažiuoji – lagaminai dar nepradėti rinkti. Tada laikas eina, o aš negaliu kitur. Anglijos pusėje irgi skaičiuok atskirai. Kartais pamirštu tai paminėti pokalbio pradžioj, todėl tu klausk pats.

Ar reikia mokėti avansą ar galima atsiskaityti tik Anglijoje?

Aš paprastai prašau 30 proc., ypač jei kalba eina apie mikroautobusų transportą į Angliją dideliais atstumais. Buvęs atvejų kai sukrauni daiktus, nuveži, o klientas pradingsta savaitei. Anglijos pusėje grynaisiais mokėti rizikinga – nebus įrodymų. Geriausias variantas – pusė prieš, pusė gavus. Ir visada sąskaita faktūra, net jei atrodo nuobodu. Jei vežėjas atsisako popierių – tai gana blogas ženklas. Aš tokių vengiu jau kelerius metus.

Kas jei daiktų tūris pasirodo didesnis nei telefonu sakiau?

Klasika. Skambina: „du lagaminai ir komoda“. Atvažiuoji – dar dviratis, šaldytuvas ir 40 dėžių. Tada sąžiningas vežėjas perskaičiuoja. Buvęs atvejis prieš trejus metus – susitarėm už 1100, o realiai reikėjo pusantro karto didesnės vietos. Teko mokėti 1650. Klientas pyko, bet aš ne aš kaltas, kad jis savo daiktų nepamatė. Padėkite viską ant krūvos ir nufotografuokite prieš skambindami. Taip išvengsim nemalonių siurprizų kelyje.

Koks skirtumas tarp ekspresinio ir standartinio pristatymo?

Ekspresas – važiuoja tiesiai pas tave ir iš karto į tikslą. Standartas – gali dar paimti kaimyno sofą Kėdainiuose. Kainų skirtumas paprastai 20–30 proc. Bet ekspresas nereiškia, kad greičiau važiuos greitkeliu – greitis tas pats, tik be papildomų sustojimų. O vairuotojas vis tiek privalo ilsėtis pagal taisykles. Realiai ekspresas sutaupo kelias dienas. Jei tau tikrai neskubu – standartas visai ok, piniginė padėkos.

Kas realybėje dedasi kelyje

Ar draudimas daiktams įskaičiuotas į bendrą kainą?

Teoriškai turi būti CMR draudimas, bet jis dengia avariją ar gaisrą, ne įbrėžimą ant stalo. Papildomas daiktų draudimas kainuoja atskirai – apie 1–2 proc. vertės. Aš pats patariu klientams pasidrausti savarankiškai, jei veža vertingus daiktus. Buvęs atvejis kai draudimas vilkinamas mėnesiais. Aš ne draudimo specialistas ir visų niuansų nežinau iki galo, bet viena žinau – jei vežėjas sako „viskas apdrausta be popierių“, tai melas. Būk atidus.

Ką daryti jei vežėjas prašo sumokėti grynaisiais be jokio kvito?

Ne. Paprasčiausiai ne. Jei nėra popieriaus, tavo daiktai gali tapti nematomi, o tu be pinigų. Buvęs atvejis su kolega – paėmė 900 grynų, pristatė pusę krovinio ir dingo. Be sutarties tai tik žodžiai prieš žodžius. Aš nebeimu grynųjų be sąskaitos jau kelerius metus – saugiau visiems. Jei pasiūlo pigiau be kvito, žinok, kad kažkur čia slepiasi kiaulidė. Sąžiningas verslas nieko nesibaimina popieriuose fiksuoti.

Kodėl savaitgalį skambinti dažniausiai brangiau nei jei išvažiuoji antradienį?

Nes vairuotojas irgi nori matyti šeimą, o ne kulenėti M1 greitkelį sekmadienį. Savaitgaliai brangesni eurų 50–100, nes tai nenormuotas laikas. O dar vienas triukas – pirmadieniai kartais pigūs, nes mikroautobusai grįžta tuščii (tušti, sorry, rašau per greitai) iš Anglijos. Idealu rinktis antradienį ar trečiadienį – viskas vyks sklandžiau ir kainuos mažiau. Jei turi laksą (laisvą) laiko, būtinai derink dieną. Skambink darbo dienomis.

Ar muitinė dar tikrina pervežimus taip smarkiai kaip anksčiau?

Brexit viską pakeitė. Dabar reikia daugiau popierių. Asmeniniai daiktai, ypač perkraustymui, dažnai praleidžiami ramiau nei komerciniai kroviniai. Bet buvęs atvejų kai Doverije patikrino dvi valandas – tada vėluoji, o aš negaliu nieko padaryt. Šiuo metu muitinės labiau žiūri į komercinius nei į sofą su dviračiu. Bent jau aš taip pastebėjęs, nors pats ne visus atsakymus žinau – taisyklės keičiasi dažniau nei orai. Pasiruošk krovinio sąrašą.

Ką reiškia kai rašo "nuo durų iki durų"?

Teoriškai – pristatymas prie namo. Praktiškai – jei gyveni siauroj gatvelėj Londone kur negali sustoti, tada durys bus artimiausioj legalioj stovėjimo vietoj. Aš tai vadinu „nuo durų iki kuo arčiau durų“. Buvęs atvejis Brighton'e – klientas sakė pirmas aukštas, o iš tikrųjų kalno viršuj be privažiavimo. Teko nešt 80 metrų. Visada pasakyk tikslų adresą ir aukštą. Anglijos miestų centrai yra košmaras mikroautobusui, ten viskas labai ankšta.

Kiek laiko trunka toks reisas mikroautobusu iki Anglijos?

Mašinai – dvi dienos iki Londono, jei tiesiai. Bet su pakrovimu, muitinėmis ir poilsiu – dažnai trys. Kartais keturios, jei keltas vėluoja ar M25 stovi. Aš nesu magas. Suplanuok su dviem dienų atsarga. Jei kas žada per vieną dieną – meluoja arba pažeidžia darbo normas. O tada sustabdžius policijai, tavo daiktai užstringa neaišku kur. Kas sakė, kad perkraustymas yra kaip skrydis lėktuvu – apsiriko. Žemė yra ilgesnė.

Ar kuro kainos taip jau didelis faktorius keičiant kainas?

Labai. Mikroautobusas suvartoja 25–35 litrus šimtui kilometrų. Per 3000 km į abi puses kuras kainuoja labai svarbią sumą. Mes Lenkijoje papildom pigiau, bet vis tiek. Kai kuras pašoka 20 centų, kelionė pabrangsta šimtu eurų ar daugiau. Dėl to aš koreguoju kainas kas kelis mėnesius pagal indeksą. Klientams tai atrodo keista, bet faktas. Tuščias mikroautobusas irgi degina dyzelį. Tai tokia jau fizika – kuo toliau, tuo brangiau.

Ar galiu kartu važiuoti kaip keleivis su savo daiktais?

Gali, jei yra vieta salone – dažniausiai tik viena keleivio vieta. Daugiau žmonių vežti be keleivių vežimo licencijos negalima. O gyvūnai... ten jau savos taisyklės. Vienas keleivis legaliai – ok, ramu. Jei nori vežtis šeimą – verčiau lėktuvą. Bet važiuojant kartu matai savo daiktus, kas nemaža ramybė. Ypač jei ten senoviniai daiktai. Šiaip aš ne prieš, bet neturiu teisės vežt daugiau nei vieną. Nebent kas nors pakeitė įstatymus, bet aš apie tai nieko negirdėjau.

Kas jei mikroautobusas sugedsta Belgijoje – kas tada su mano baldais?

Tada keiki mane, o aš keikiu meistrą. Normalūs vežėjai turi partnerius Europoje – kitą mašiną atsiunčiam per pusdienį. Bet jei tai vienvėris „verslininkas“ su 20 metų senumo trąšovežiu, jis gali nežinot ką daryt. Buvęs atvejis netoli Lilio – sugedo, atsiuntėm antrą mikroautobusą kitą dieną. Klientas nepajuto, tik vėluoja truputį. O jei pasirinkai pigiausią variantą, rizikuoji kad daiktai pasisvečiuos stoties aikštelėj savaitę. Skaidri kaina dažnai reiškia ir gedimo planą B.

Sutarimai ir kitokie niuansai

Kiek iš anksto reikia rezervuoti mikroautobusą į Angliją?

Idealu – prieš 3–4 savaites. Realybėje skambina likus savaitei. Aš lankstus, bet ne stebukladarys. Vasarą visi vežėjai užimti. Buvęs atvejis – skambina penktadienį, reikia sekmadienį Manchesteryje. Teko atsisakyti. Ankstesnė rezervacija dažnai ir pigesnė, nes galiu suplanuoti efektyvų maršrutą. Paskutinė minutė = stresas ir kainos šuolis. Užsakyk iš karto kai žinai datą. O jei data plaukiojanti – pasakyk bent jau orientyrinę savaitę.

Ar galima derėtis dėl mikroautobuso pervežimo kainos?

Gali pabandyt. Aš kartais nuleidžiu 50 eurų sąžiningam žmogui. Bet jei bandai derėtis kaip turguje – aš paprasčiausiai padėkoju. Kaina nėra oro pinigai – ten kuras, alga, draudimas. Kas nuleidžia 200, tai „pamiršta“ draudimą arba nepermoka vairuotojui. Buvęs atvejis kai klientas pasirinko pigiau, o paskui skambino verksdamas. Aš pasiūliau tada rinktis ne pagal kainą. Derėtis galima dėl didesnių krovinių, bet ne apie 50 proc. Nu, nebent veži vieną kėdę.

Kodėl kai kurios įmonės rašo kainas "nuo 600 EUR", bet paskui išeina visai kitos sumos?

Marketingas. „Nuo 600“ pritraukia skambučius. Bet kai paskambini – paaiškėja, kad 600 yra dalinis krovinys į pakraščius, o tau reikia pilno į centrą. Tada išeina 1300. Aš nenaudoju tokios taktikos, nors kartais SEO žmonės siūlo. Reali kelionė mikroautobusu į Londoną prasideda gerokai aukščiau. Ypač jei nori, kad mašina neatrodytų kaip po potvynio. Aš matęs tokių pigiausių variantų – žmonės paskui stebisi kodėl dūžta daiktai. Nepirk kainos vien tik akimis.

Ar geriau rinktis lietuvišką vežėją ar vietinę Anglijos kompaniją?

Aš sakau – lietuvišką, dėl kalbos ir ryšių. Mes žinom kur Klaipėdoj užkrauti be leidimų. Bet anglai kartais geriau išmano Londono didmiesčių apvažiavimus. Idealu, kai partneriai abiejose pusėse. Pasirinkimas tarp lietuviško ir angliško – antra svarbesnis už tai, ar žmogus sąžiningas. Nes šūdų yra visur. Aš turiu kolegų Anglijoj, bet ir ten pasitaiko nesąžiningų. Svarbiausia reputacija, ne vėliava.

Ką tiksliai reikia pasirašyti ar sutikti prieš kelionę?

Vežimo sutartį. Ne tik pokalbį telefonu. Turi matytis: kas, ką, iš kur, į kur, kaina, draudimas, kas atsakingas jei vėluojama. Aš siunčiu PDFą. Kartais kaimuose žmonės neturi spausdintuvo – tada žinute patvirtina, teisiškai silpniau, bet geriau nei nieko. Dar svarbu inventorius – sąrašas ko vežam. Buvęs atvejis kai klientas sakė 20 dėžių, o buvo 25. Ką daryti? Sutartys saugo mus abu. Nepasirašyk neatidžiai – perskaityk, net jei skubėjęs.

Ar mano augintinis gali vykti tuo pačiu mikroautobusu su baldais?

Gali, jei turi veterinarinį pasą ir skiepus. Bet jis neturėtų sėdėti kroviniam skyriuj ant sofos. Ten gali būti šalta ir drėgna. Geriau salone su tavim, jei važiuoji. Kaina papildomai – 150–300 eur pagal dydį. Aš mačiau vežėjų, kurie slepia gyvūnus tarp dėžių – baisu. Jei papūga ar vėžlys (taip, buvęs), reikia specialių leidimų. Aš ne specialistas, žinau tik kad šunys dažniausiai ramūs, o katės klykauja visa kelią. Tai jei katė – pasiruošk ausų kamštukus ir nuliūdusią vairuotoją.

Ką daryti jei daiktai atvyko subraižyti arba trūksta dėžės?

Fiksuok iš karto. Nuotraukos, kol vairuotojas dar ten. Jei pasirašei, kad viskas gerai – bus sunkiau įrodyti. Atsimenu atvejį prieš dešimtmetį: pora pasirašė, paskui rado subraižytą pianiną. Draudimas dengė tik dalį. Jei trūksta dėžės – kartais pasimetė tarpinėj stotelėj. Mes stengiamės sekti, bet žmoniškų klaidų pasitaiko. Prisipažįstu, kad buvęs. Jei inventorius teisingas, randam ir atvežam vėliau. Nepulk vežėjo kumščiais – dažniausiai viskas susisprendžia, jei abu ramūs.

Koks pats blogiausias scenarijus kokį teko matyti per tuos 22 metus?

Žmogus sumokėjo kažkokiam be licencijos vežėjui, nes kaina buvo 400 eur mažesnė. Mašina – kemperis be draudimo. Doverio muitinė sulaikė, popierių nebuvo, daiktai konfiskuoti. Klientas paskui sumokėjo ne tik normalų tarifą iš saugyklos, bet ir baudas. Viso keturis kartus brangiau. Aš tai papasakoju ne tam, kad gąsdinčiau, o kad suprastum – kai kurios kainos gražios, nes ten nemokami mokesčiai. Bet rizika tavo. Per tiek metų mačiau visko, bet tas kemperis mane gerai įsiminė. Faktas toks: jei taupai ant teisėtumo, moki dvigubai.

Išvada

Žodžiu, mikroautobusų transporto į Angliją kainodara gali atrodyti kaip džiunglės, bet jei žinai pagrindus – visai ne taip baisu. Nepirk pigiausio pasiūlymo vien dėl skaičiaus, nepamiršk popierių, ir visada klausk kas įskaičiuota. Po 22 metų galiu pasakyt – sąžiningas vežėjas nesislėps už neaiškių frazių. Geriau permokėti šimtą eurų ir miegoti ramiai, nei taupyti ir po savaitės ieškoti sofos kur nors Belgijoj. Sėkmės kraustantis!